Viktorijos Dumčiūtės mintys
Viktorijos Dumčiūtės mintys
Asmeninio archyvo nuotrauka
Viktorija Dumčiūtė – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Berželio“ padalinio vyresnioji bibliotekininkė, edukatorė, ankstyvojo skaitymo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė. Viktorija dirbo „Metų knygos rinkimai 2025“ ekspertų komisijoje, rinkusioje geriausių knygų vaikams ir paaugliams penketukus. Visada besišypsanti, kūrybinga, energinga jauna moteris prisipažįsta: „Kad norėčiau dirbti bibliotekoje, žinojau seniai ir to jausmo nepamečiau nei metams bėgant, nei per kitokių darbų bei studijų patirtis. Tiesa, Vinco Kudirkos bibliotekoje atsiradau, galima sakyti, visai netyčia, bet nuo pat pirmos dienos supratau, kad taip, čia yra tai, ko ieškojau. Kai įsidarbinau, dar buvau motinystės atostogose ir teoriškai dirbau bibliotekininke kitame mieste, tad juokauju, kad vaikystės svajonė išpildyta su kaupu – vienu metu teko pasidžiaugti net ir dvigubos bibliotekininkės statusu.
Nepaprastai mėgstu rinkti citatas ar dailius sakinius, turiu atskirą ir jau beveik pilnutėlę užrašų knygą, bet vos kas paklausia vienos mėgstamiausios citatos, širdis atsisuka į dar mokykloje užsirašytus E. M. Remarko žodžius: „Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties“. Galbūt dėl to, kad tikiu ir gyvenu tuo.“
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Vertinga laikau tokią knygą, su kuria skaitytojas užmezga savitą ryšį. Būtent toji nematoma, bet tikslinga gija tarp puslapių ir žmogaus, mano akimis, ir yra didžiausia knygos vertė. Tie ryšiai gali būti labai įvairūs: vienam tai – vidinio augimo sėkla, kitam – naujų žinių atradimo jaudulys, dar kitam – ramstis lipant iš asmeninių duobių. Vieniems knyga supurto nusistovėjusį požiūrį, kitiems atveria aplinkos pažinimo nuostabą, o dar kitiems tampa poilsiu – puikiausiu pabėgimu po įtemptos dienos. Manau, kad vertinga gali būti kiekviena knyga, tik kiekvienam žmogui ji yra vis kita, priklausomai nuo poreikių, lūkesčių ar gyvenimo etapo.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Tai, kas vienam atrodo itin vertinga ir brangu, kitam gali pasirodyti visiškas laiko švaistymas – ir čia nėra jokios dramos. Mes visi esame skirtingi, ir ne tiek pagal profesijas, kiek pagal savo patirtis. Todėl nedrįsčiau rekomenduoti vienos konkrečios knygos. Tikiu, kad bibliotekose dirbantys žmonės ir taip per savo rankas praleidžia daugybę leidinių, susipažįsta su jų aprašais ir puikiai jaučia, kas jiems patinka, ko reikia ir ką verta, galbūt, pasiūlyti kitiems. Man atrodo, kad svarbiausia atsižvelgti į konkretaus žmogaus poreikius, o ne į jo profesiją. Rekomendacijas pagal profesinį lauką labiau siečiau su vadovėliais, straipsniais ar tyrimais, o ne su tuo savitu asmeniniu ryšiu, kurį kiekvienas kuriame su knyga. O bibliotekų darbuotojams ir rekomenduoju, ir linkiu nepamesti to džiaugsmo pažinti, atrasti, pamatyti naujas, o kartais ir kitokias, nei patys mėgstame, knygas.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Kažkaip išskirtinai kitaip – ne, bet priremti duris, ištiesinti ar prispausti lapą tikrai yra tekę.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Nemanau. Mano akimis, tai tiesiog puikus įrankis, papildantis skaitymo galimybes. Jei lagamine mažai vietos – gelbsti elektroninės knygos. Jei knygą reikia nuolat turėti su savimi, bet nesinori nešiotis tos pačios – vėlgi patogu rinktis skaitmeninę versiją. Jei leidinio nėra bibliotekoje ar jis per brangus, elektroninė knyga tampa puikia alternatyva. Pati skaitau ir skaitmenines, ir popierines knygas, tačiau pastarosioms vis dar teikiu neišmatuojamą pirmenybę. Elektroninės knygos, manau, yra papildoma galimybė, praplečianti skaitymo ribas, todėl čia matau ne konkurenciją, o bendradarbiavimą.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Nedrįsčiau kalbėti už visą kartą – net ir vienas žmogus per savo gyvenimą keičiasi. Galiu kalbėti tik apie savo aplinką ir čia pastebiu, kad į skaitymą žiūrima laisviau, ypač dabar, kai knygų pasirinkimas toks didelis. Knyga nebėra vien tik, sakykime, savotiškas išminties simbolis – ji tapo ir laisvalaikiu, ir atsipalaidavimu, ir pabėgimu, na tuo, kuo konkrečiu metu iš jos labiausiai reikia.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Aš bibliotekininkė, tad knygas – net ir draugams – pirmiausia kviečiu skolintis iš bibliotekų. Ir nejuokauju, galite paklausti bet ko (juokiasi). Turiu tam kelias priežastis – tikrai ne dėl to, kad laukiu svečių darbo aplinkoje (nors ir tai smagu).
Pirmiausia suprantu tiesioginę bibliotekų naudą autoriams bei vertėjams – rinka Lietuvoje ir taip siaura, o skolinantis knygas iš bibliotekos tai galima daryti ne tik nemokamai, bet ir prisidedant prie mėgstamų kūrėjų premijų, galbūt net paskatinant juos toliau kurti tai, kuo mes mėgaujamės ar ko laukiame. Tai savotiškas sąmoningumo ugdymas.
Antra, bibliotekose yra konkretūs grąžinimo terminai, tad mažiau šansų, kad tavo knyga, nepasitarusi išvyks neterminuotam laikui, nes štai draugas vis neranda laiko prisėsti prie knygos.
Trečia, manosios knygos labai asmeniškos – lapelių su pastabomis jose ne po kelis, tad noriu, kad jos tokios ir liktų.
Ir taip, esu draugei ne kartą parnešusi knygą iš bibliotekos – tą, kurią ji matė pas mane ir norėjo perskaityti (juokiasi).
Ir vis tik, jei labai trumpai, tai manau, kad visko gyvenime nutinka, tad esu pasiruošusi dalintis savo biblioteka su draugais, bet vis dėlto teikiu pirmenybę to nedaryti (šypsosi).
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Manau, kaip ir daugelio žmonių, tai būtų gyvenimiškas romanas – toks, kuriame asmenines duobes lydi netikėti pakilimai, neplanuoti atradimai ir pažintys, kuriame dramas keičia džiaugsmas (ir atvirkščiai). O pažvelgus į visumą, į didesnį savo gyvenimo paveikslą, ateina suvokimas, kad nueitas kelias buvo geriausias – nors ir ne visada pats lengviausias ar patogiausias.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Skaitau itin įvairią literatūrą neskirstydama autorių pagal šalis, tačiau vis dažniau pastebiu, kad atsigręžiu į lietuvių autorius.
Jei pati rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?
Anksčiau sakydavau, kad niekada nerašysiu, juk knygų ir taip daug, o man labiau patinka jas skaityti (juokiasi). Manau, rašymas atimtų nemažai laiko iš to širdžiai mielo puslapių šiurenimo. Net ir atsiliepimą sau ne apie kiekvieną perskaitytą knygą spėju parašyti – vos baigiu vieną, jau šaukia kitas skaitinys.
Vis dėlto, jei jau lieptumėt tą knygą rašyti, norėčiau kurti vaikams (šypsosi).
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Retai kada skaitau tik vieną knygą. Dažniausiai jas derinu pagal žanrą, temą, nuotaiką, o kartais – ir pagal terminus. Šiuo metu kuruoju keturis knygų klubus, tad tenka prisitaikyti prie jų susitikimų datų. Vis dėlto ne visada norisi skaityti būtent tai, ką tuo metu „reikia“, todėl bent po skyrelį įsileidžiu ir kažką savo – visiškai kitokio. Štai, ką šiuo metu esu atsivertusi ir pradėjusi skaityti: Eliza Orzeszkowa „Prie Nemuno“, Viktorija Vitkauskaitė „Namai ir likimai“, Jim Trelease „Skaitymo garsiai vadovas“ ir Sarah Penner „Amalfio prakeiksmas“.
Kasmetinė mokslo istorikų sueiga „Scientia et historia – 2026“
Kasmetinė mokslo istorikų sueiga „Scientia et historia – 2026“
Kaip ir kiekvieną pavasarį, mokslo istorikai bei filosofai susitiko kasmetinėje konferencijoje „Scientia et historia“. Gegužės 7–8 dienomis Vilniuje ir Kaune vykusią konferenciją rengė nemažai institucijų: Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius. Šiemet ji išsiskyrė pranešimų tematika ir įvairove, nes skirta ne vienai sukakčiai: fizikos ir fizikinės chemijos, visuomenės ir politinio veikėjo profesoriaus Vinco Čepinskio (1871–1940) 155-osioms gimimo metinėms, akademiko, mokslo istoriko, matematikos ir astronomijos profesoriaus Pauliaus Slavėno (1901–1991) 125-osioms gimimo metinėms, taip pat matematinės statistikos srities mokslininko, labiau žinomo kaip 1863 m. sukilimo vieno iš vadų, Zigmanto Sierakausko (1826–1863) 200-osioms gimimo metinėms bei pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminijos kūrėjo, bibliofilo, vienuolio, kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 255-osioms gimimo metinėms.
Konferencijos darbas vyko sekcijose: gegužės 7 d. Mokslo filosofijos sekcija vyko kontaktiniu ir nuotoliniu būdu Lietuvos kultūros tyrimų institute Vilniuje, o gegužės 8 d. Kauno technologijos universiteto Didžiojoje auloje, A. Mickevičiaus g. 37 gyvai susitiko Mokslo, technikos ir medicinos istorijos sekcija. Ši vieta neeilinė – toje pačioje salėje 1922 m. vasario 16 d. įvyko Lietuvos universiteto atidarymo iškilmės. Konferencijoje sulaukta daug prelegentų ir svečių bei nemažo būrio klausytojų. Šiemet renginys išsiskyrė pranešimų gausa – abiejose sekcijose išklausyta 30 pranešimų, dalyvavo pusšimtis klausytojų. Susirinkusius pasveikino Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas, taip pat KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Lukšys. Pranešimą apie P. Slavėną skaitė prof. Romualdas Šviedrys, buvęs Niujorko politechnikos universiteto profesorius, mokslo istorijos specialistas.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka prisidėjo ne tik organizuodama konferenciją, bet ir skaitydama pranešimus. LMA Vrublevskių bibliotekai atstovavo Mokslinės informacijos skyriaus darbuotojos dr. Giedrė Miknienė, parengusi pranešimą „Nuo Tilžės iki Čikagos: dr. Jono Basanavičiaus darbai spaudoje“, bei dr. Birutė Railienė ir Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, pristačiusios pranešimą su skaidrėmis „Architektūros istorija aplink mus: architekto ir inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus (1866–1947) 160-osioms gimimo metinėms“, paremtą LMAVB fondų medžiaga.
Graži tradicija – padovanoti knygą bibliotekai. Po konferencijos LMAVB fondai praturtės vertingais leidiniais: naujai išleistu tritomiu apie mokslo raidą Kauno technologijos universitete 1922–2022 m., kurį įteikė dr. Audronė Veilentienė, bei V. Selenio sudarytu leidiniu.
Susipažinti su visa konferencijos pranešimų tematika ir programa galima Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos interneto svetainėje http://www.moksloistorija.lt/scientia-et-historia-2026. Šioje svetainėje vėliau bus paskelbta ir konferencijos pranešimų santraukų knygelė, kurios viena sudarytojų – dr. Birutė Railienė.
Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė
Konferencijos akimirkos Jono Klėmano nuotraukose.
Naujos knygos
Naujos knygos
Hui, Andrew. The study: the inner life of Renaissance libraries. Princeton; Oxford: Princeton University Press, [2025]. 303 p.
Renesanso Europos asmeninės bibliotekos neretai tapdavo vidinio prieglobsčio erdvėmis neramumų ir epidemijų laikais. Šioje knygoje pasakojama apie Renesanso studiolo – nedidelę privačią skaitymo, studijų ir apmąstymų erdvę, skirtą saviugdai ir vidiniam susitelkimui. Derindamas literatūros ir dailės kūrinių interpretacijas su asmeniniais pasakojimais apie savo aistringą meilę knygoms, autorius atskleidžia, kaip Renesanso humanistai kūrė intymias studijų erdves. Europocentrinis pasakojimas čia praplečiamas, įtraukiant islamo pasaulio, Indijos Mogolų imperijos ir Kinijos knygų kultūras. Lyginant su mūsų informacijos pertekliaus laikais, nagrinėjama studiolo įtaka šiuolaikiniams rašytojams ir kviečiama susimąstyti, kaip gausus skaitymas ir sąmoningas užsisklendimas gali ne tik ugdyti, bet ir riboti mūsų santykį su pasauliu.
Splendours of Japan: highlights from the Bodleian Library. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2025]. 250 p.
Šis prabangiai iliustruotas esė rinkinys kviečia susipažinti su Oksfordo Bodlėjaus bibliotekoje saugoma išskirtine japoniškų retų knygų ir rankraščių kolekcija, kurios ištakos siekia XVII amžiaus pirmąją pusę. Tarp įspūdingiausių kolekcijos kūrinių – meistriškai tapyti ritiniai, No teatro pjesių rankraščiai, rankraštinės poezijos antologijos, seniausia Anglijos ir Japonijos prekybos sutartis bei ankstyvieji spausdinti leidiniai. Knygoje atskleidžiama daugialypė ir turtinga kolekcijos istorija, aptariami ankstyvieji Anglijos ir Japonijos ryšiai bei pasakojama, kaip XVII amžiuje japoniškos knygos ir rankraščiai pateko į Angliją. Ypač daug dėmesio skirta darbo popieriaus, spalvinių pigmentų ir rašalo gamybai bei naudojimui. Rinkinį papildo Ankstyvųjų naujųjų laikų Japonijos klestinčios leidybos rinkos apžvalga.
Gel’man, Vladimir. Russia’s gamble: the domestic origins of Russia’s attack on Ukraine. Cambridge: Polity, 2025. 220 p.
Garsaus politologo ir putinizmo kritiko knyga kviečia pažvelgti į Rusijos puolimo prieš Ukrainą priežastis ir paaiškina, kodėl agresoriui nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų. Didžiausias dėmesys skiriamas Rusijos vidaus politikai ir jos raidai po Sovietų Sąjungos žlugimo. Autorius parodo, kad sprendimą pulti Ukrainą, taip pat nusikalstamus ir neišmanėliškus Rusijos karinius veiksmus lėmė keli esminiai veiksniai. Iš jų – personalistinis autoritarinio režimo pobūdis, jo pažeidžiamumas dėl prasto valdymo, Rusijos elito ir valstybės vadovo klaidingi įsitikinimai dėl Ukrainos bei Kremliaus pasikliovimas ankstesne nebaudžiama patirtimi. Knygoje taip pat keliamas klausimas, kokias pamokas šis karinis puolimas leidžia išmokti, siekiant geriau suprasti XXI amžiaus pasaulinę geopolitinę situaciją ir skirtingų valstybių vidaus bei tarptautinę politiką.
Seigel, Jerrold E. Remaking the world: European distinctiveness and the transformation of politics, culture, and the economy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 370 p.
Žymaus kultūros istoriko knyga siūlo naują žvilgsnį į Europos istorinį išskirtinumą ir ilgalaikį poveikį likusiam pasauliui. Autorius parodo, kad tiek teigiamas, tiek neigiamas šio žemyno vaidmuo kilo iš veiksmingos centrinės valdžios stokos, Europos valstybių ir tautų susiskaldymo bei nuolatinio tarpusavio varžymosi, taip pat iš polinkio kurti autonomines veiklos sritis. Knygoje aptariama, kaip šie veiksniai skatino Europą išskiriančius politinius, socialinius ir kultūrinius reiškinius: dėmesį laisvės politikai, savitomis vertybėmis grindžiamą estetinės srities raidą, gebėjimą iš esmės pakeisti mokslinį pasaulio suvokimą bei pirmąjį per istoriją perėjimą prie šiuolaikinės pramoninės ekonomikos. Lygindamas Europą su Afrika, Indija, Kinija ir Osmanų imperijai priklausiusiomis teritorijomis, autorius atskleidžia, kad kitur panašių reiškinių nebuvo, o Europoje tie patys veiksniai, deja, prisidėjo ir prie žalingo imperinės ekspansijos akstino.
Realms of imagination: essays from the Wide Worlds of Fantasy. London: British Library, 2023. 271 p.
Maginė fantastika – itin platus literatūros žanras, apimantis epinį pasakojimą, mitinę vaizduotę, tautosakos tradicijas, pasaulių kūrimą ir istorijas, tyrinėjančias tamsiąsias bei nejaukias vaizduotės ribas. Naujajame tome dvidešimt rašytojų, fantastinės literatūros tyrėjų ir Britų bibliotekos darbuotojų apmąsto esmines maginės fantastikos temas – magiškas ir liaudies pasakas, epus ir žygius, keistas bei šiurpias istorijas, vartus į kitus pasaulius ir kitus žanro pavidalus. Leidinys kviečia skaitytoją leistis į pačią fantastikos šerdį: pažinti pasaulių kūrimo meną, amžiną herojiškos kelionės pasakojimo trauką, pasakų ir keistųjų istorijų įvairovę bei jų tarpusavio sąsajas, taip pat išskirtinę nejaukumo galią šiuolaikinėse medijose, įskaitant vaizdo žaidimus.
Gruenbaum, Caroline. Reading across cultures: translating romances, fables, and poetry in medieval Ashkenaz. Ithaca; London: Cornell University Press, 2025. 189 p.
Šioje knygoje pristatomi novatoriški Viduramžių žydų literatūros kūriniai, radęsi vėlyvaisiais XII–XIII amžiais Aškenazyje – Šiaurės Prancūzijos, Vokietijos ir Anglijos žydų bendruomenėse. Tuo laikotarpiu žydų autoriai į hebrajų kalbą išvertė keletą senosios prancūzų ir vokiečių literatūros pasakojimų, kilusių ne iš žydiškos tradicijos, bet paremtų krikščioniškais riteriniais romanais apie karalių Artūrą ir Aleksandrą Didįjį, taip pat antikinėmis Ezopo pasakėčiomis. Užuot atspindėję žydų religinį ar kultūrinį savitumą, šie vertimai sudarė pasaulietinės hebrajų literatūros visumą ir liudijo bendrą Viduramžių Europos žydų bei krikščionių literatūrinę kultūrą. Aptardama hebrajiškas gyvūnų pasakėčias, liaudies pasakojimus ir riterinius romanus, autorė parodo intelektinę aplinką, leidusią Aškenazio raštijos atstovams peržengti kultūrines ribas ir paskatinusį šio regiono literatūrinį atgimimą.
Books of hours, books of hope: medieval books of hours and their readers. Veurne: Hannibal books, 2025. 158 p.
Valandų knygos buvo vienos populiariausių Vėlyvųjų viduramžių knygų ir sudarė svarbią kasdienio religinio gyvenimo dalį. Šis gausiai iliustruotas leidinys supažindina su Valandų knygų vieta Vėlyvųjų viduramžių visuomenėje ir jų vaizdavimu flamandų portretiniame mene. Aptariama, koks buvo Valandų knygų turinys, kas buvo jų kūrėjai ir skaitytojai, kur ir kaip žmonės mokėsi skaityti, ką reiškia humoristinės figūros paraštėse ir daugelis kitų dalykų. Nuo prabangių, aukso folija puoštų rankraščių iki kuklių, dažnai vartotų knygelių – kiekviena Valandų knyga pasakoja savitą istoriją. Paplitę visuose visuomenės sluoksniuose, šie maldynai galėjo atlikti ir statuso ženklų, ir artimų, asmeniškų palydovų vaidmenį. Leidinys parengtas kaip lydimasis parodos „Puikybė ir paguoda: Viduramžių Valandų knygos ir jų skaitytojai“ („Pride and Solace: Medieval Books of Hours and Their Readers“), nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki spalio 7 d. vykusios Briugės Hrūningės muziejuje (Groeningemuseum), katalogas.
Faggioli, Massimo. Global Catholicism: between disruption and encounter. Leiden; Boston: Brill, [2025]. 310 p.
Šis veikalas pradeda knygų seriją Globaliosios katalikybės studijos (Studies in Global Catholicism, SGC). Jame kviečiama naujai pažvelgti į Katalikų Bažnyčią kaip pasaulinę religinę instituciją, kuri, nors ir geografiškai išsiplėtusi, dar nėra visapusiškai globalizuota. Knygoje aptariama istorinė ir teologinė Europos vaidmens Bažnyčioje mažėjimo reikšmė, remiantis skirtingų pasaulio regionų patirtimis. Ypač daug dėmesio skiriama institucinėms ir teologinėms kosmopolitinės Katalikų Bažnyčios galimybėms bei jų riboms, o po II Vatikano Susirinkimo susidariusi institucinė savimonė aptariama kultūros ir politikos istorijos atžvilgiu. Leidinys siūlo naują požiūrį į šiandien besikuriančią postkolonijinę tarpkultūrinę globaliąją katalikybę ir parodo, kaip šimtmečius nusistovėjusios Bažnyčios raidos kryptys ima kisti, atsižvelgiant į naujus pasaulinius pokyčius.
The Oxford handbook of Vatican II. Oxford: Oxford University Press, 2023. 777 p.
Antrasis Vatikano Susirinkimas (1962–1965) buvo vienas reikšmingiausių XX amžiaus religinių įvykių, nulėmęs tolesnę Katalikų Bažnyčios raidą. Šiame žinyne pateikiama nuodugni Susirinkimo analizė: pristatoma jo istorinė aplinka ir eiga, pagrindiniai dokumentai bei mokymas Šventojo Rašto, bažnytinės tradicijos, liturgijos, religijos laisvės, ekumenizmo ir Bažnyčios misijos temomis. Dėmesio skiriama ir rečiau aptariamiems dalykams – mažiau žinomoms popiežių kalboms, moterų vaidmeniui Bažnyčios gyvenime bei Susirinkimo nepripažinimui katalikų tradicionalistų aplinkose. Taip pat aptariama Susirinkimo reikšmė kitų krikščioniškųjų Bažnyčių gyvenimui, krikščionių vienybės siekiams ir Katalikų Bažnyčios dialogui su kitomis religijomis. Pasaulinės Bažnyčios požiūriu pristatoma, kaip Susirinkimas vertintas skirtingų pasaulio regionų ir kultūrų.
Making history with manuscripts in medieval and early modern Europe. Berlin; Boston: Walter de Gruyter GmbH, 2025. 317 p.
Šiame tome dėmesys sutelktas į rankraštinės tradicijos vaidmenį, perteikiant istoriją Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų skaitytojams. Knygoje parodoma, kad medžiaginės rankraščių savybės veikė istorinius pasakojimus ir prisidėjo prie pačios istorijos kaip sąvokos apibrėžimo, todėl rankraščių kūrėjai, greta autorių, atliko svarbų vaidmenį, rašant istoriją. Leidinyje pristatomi lotynų ir vietinėmis kalbomis parašyti šaltiniai iš įvairių Vakarų Europos regionų, apimantys laikotarpį nuo IX iki XVI amžiaus. Apžvelgiant įvairią istorinę aplinką, išryškinami bendri rankraštinio istorijos rašymo bruožai. Raštininkai „kūrė“ istoriją per grafinį išdėstymą, raštą, iliuminacijas, turinio sudarymą ir redagavimą, taip suteikdami istoriografijai materialųjį matmenį. Šis veikalas kviečia Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų istoriografiją vertinti per jos medžiaginę terpę.
Medieval Livonia: history, society and economy of a territory on the Baltica frontier. Turnhout: Brepols Publishers, 2025. 412 p.
Livonija – taip vadintas kraštas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – susidarė XII–XIII amžiais kryžiaus žygių prie Baltijos metu. Tai buvo daugiatautis, daugiakalbis ir daugiakultūris regionas, tapęs tamprios skirtingų bendruomenių sąveikos erdve. Livonija palaikė glaudžius ryšius su Šventąja Romos imperija, popiežiaus kurija, Skandinavija ir Lietuva bei tarpininkavo Hanzos prekybai su Rusia. Šioje reikšmingoje naujoje istorinėje studijoje nagrinėjama Livonijos socialinė istorija, miesto ir kaimo kultūra, valstiečių ekonominis gyvenimas ir raštingumas. Taip pat siūlomi nauji kryžiaus žygių, politinės istorijos ir pagrindinių valdžios veikėjų vertinimai. Tai pirmas išsamus Livonijos istorijos veikalas anglų kalba, naudingas kryžiaus žygių prie Baltijos tyrimams.
Sociology of personal life. London: Bloomsbury Academic, 2022. 222 p.
Šioje knygoje parodoma, kaip šiuolaikiniai sociologiniai tyrimai gali naujai nušviesti net ir labiausiai pažįstamas kasdienio gyvenimo sritis. Atskleidžiama, kaip susidaro ribos ir ryšiai tarp viešojo ir privataus gyvenimo – nuo draugysčių ir augintinių iki politinio dalyvavimo bei socialinių įstatymų. Kiekvienas skyrius skirtas gerai pažįstamai temai ir atskleidžia, kaip socialinė aplinka veikia individualius santykius ir gyvenimus, o asmeniniai pasirinkimai prisideda prie platesnio socialinio pasaulio kūrimo. Nagrinėjamos tokios temos kaip draugystė, santuoka ir partnerystė, šeima, augintiniai, politinis dalyvavimas kasdienybėje, socialiniai tinklai, skaitmeninis bendravimas, teisė ir socialinė politika. Šis naujas leidimas papildytas keliais naujais skyriais, skirtais kūnui, namams ir asmeniniam gyvenimui viešosiose erdvėse.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Suomių Donelaitis
Suomių Donelaitis
LMA Vrublevskių bibliotekos fondas pasipildė nauju leidiniu – Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vertimu į suomių kalbą. Šis vertimas Donelaičio kūrybos vertimų eilėje užėmė 26 vietą – tiek kalbų ir tiek visos poemos ar jos ištraukų publikacijų šiandien galima susipažinti su nemirtingojo Tolminkiemio dainiaus darbais.
Naujieną, kad 2025 metais suomių kalba išspausdintas „Metų“vertimas, žurnale „Donelaičio žemė“ (2025, nr. 3) paskelbė K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius. Tai šio asmens iniciatyva ir pastangomis atsirado iki šiol suomiškai dar neprakalbinta, pasaulinio pripažinimo pelniusi lietuvių autoriaus poema. Knygos, pavadintos „Vuodenajat“ (Metų laikai), sutiktuvės įvyko 2025 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos ambasadoje Suomijoje. Iš lietuvių kalbos ją išvertė literatūrologas Juha Kajanderis, šioje knygoje drauge pateikęs išsamų įvadinį straipsnį „Donelaitis ir jo Metai“, komentarus bei „Metų“ veikėjų vardų, paaiškintų suomiškais atitikmenimis, rodyklę. Knygą išleido Kemio (Kemi) leidykla „Atrain & Nord Kustannusliike“.
Naujasis donelaitianos leidinys saugomas Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Lituanikos kolekcijoje. Saugojimo šifras: L-21/117.
Primename, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2015 m. išleido Kristijono Donelaičio bibliografijos rodyklę. Toliau pildomi ir registruojami šios rodyklės duomenys prieinami adresu: https://vb.mab.lt/discovery/collectionDiscovery?vid=370LABT_LMAVB:LMAVB&collectionId=81153923310008476&lang=lt
Informaciją parengė dr. Daiva Narbutienė
Lenkijos instituto vadovų vizitas
Lenkijos instituto vadovų vizitas
Gegužės 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje apsilankė garbingi svečiai: Lenkijos instituto Vilniuje direktorius dr. Piotras Drobniakas, vicedirektorė Aleksandra Klimont-Bodzińska ir programų ekspertė Barbara Orszewska. Svečius sutiko Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Pokalbio metu abiejų institucijų vadovai aptarė bendradarbiavimo galimybes ir nubrėžė bendrų renginių gaires. Bibliotekos darbuotojos dr. Justina Sipavičiūtė ir Violeta Radvilienė svečius supažindino su Lietuvos, Lenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos raštijos paveldo vertybėmis: XII–XIX a. rankraščiais ir XVI–XX a. spaudiniais. Didžiulio svečių susidomėjimo sulaukė autentiški originalūs Ketverių metų seimo, Gegužės 3 d. konstitucijos ir Tado Kosciuškos sukilimo dokumentai.
Vikos Petrikaitės nuotraukos.
Direkcijos informacija
„Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė...“
„Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė...“
Lietuvos socialdemokratų partijos periodinė spauda 1896–1940 metais
Šioje LMA Vrublevskių bibliotekos parengtoje parodoje apžvelgiama pirmųjų socialdemokratų laikraščių leidyba ir jų sklaida Lietuvoje.
Paroda skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai bei Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrimo 130-osioms metinėms paminėti.
Gegužės 5 d. LR Seime įvyko kilnojamos parodos „Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė…“ pristatymas, kuriame sveikinimo žodį tarė Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, parodos idėjos iniciatorė Jūratė Zailskienė, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Istorikas dr. Artūras Svarauskas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, priminė pirmuosius Lietuvos socialdemokratų periodinės spaudos leidybos etapus, laikmečio specifiką, leidėjų, redaktorių bei bendradarbių indėlį į Lietuvos valstybės ir spaudos istoriją. Parodos eksponatus pristatė parodos autorė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja Aida Grybienė.
Paroda parengta remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma senųjų periodinių leidinių kolekcija, kitais spausdintais ir rankraštiniais dokumentais, ikonografine medžiaga. Tarp eksponuojamų dokumentų – itin reti egzemplioriai: pirmieji Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščiai „Lietuvos darbininkas“ ir „Robotnik Litewski“, Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi LSDP pradininko Alfonso Moravskio rankraščiai. Pirmoji socialdemokratų spauda ir leidiniai padėjo formuoti visuomenės politinį sąmoningumą, skatino diskusijas apie socialinį teisingumą, politines teises ir Lietuvos ateitį.
Po pristatymo LR Seime kilnojamos parodos stendai keliaus po Lietuvos regionus, o pilną parodos variantą galima lankyti virtualioje bibliotekos svetainėje http://eparodos.mab.lt/s/lietuvos-socialdemokratu-partijos-periodine-spauda-1896-1940
Nuotraukos Vikos Petrikaitės
Katalogo apie LDK giminių bibliotekas pristatymas
Katalogo apie LDK giminių bibliotekas pristatymas
2026 m. gegužės 16 d. 15 val. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose, muziejaus patalpose, vyks parodos katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ pristatymas. Dalyvaus knygotyrininkė dr. Alma Braziūnienė ir LMA Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja dr. Gita Drungilienė.
Kataloge pateikta susisteminta 2023–2024 metais vykusios parodos, kurioje buvo eksponuoti reti spaudiniai iš devynių garsių LDK giminių dvarų bibliotekų, medžiaga. Savo moksline verte leidinys aktualus ir akademinei, ir LDK paveldu, dvarų bibliotekomis bei jų savininkų bibliofiline veikla besidominčiai plačiajai visuomenei. Kaip katalogo pratarmėje rašo viena iš parodos rengėjų ir katalogo sudarytoja dr. A. Braziūnienė: „Šis leidinys siekia parodyti, ką jau šiek tiek žinome ir ką naujo sužinojome apie LDK didikų bibliotekas ir išsaugoti tai, ką vienoje vietoje pavyko atskleisti parodoje.“ Susitikimo metu bus plačiau pristatytas Kairėnų dvaro bibliotekos lobynas, kuris buvo padovanotas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių mokslinės paramos draugijai ir šiuo metu saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje.
Gegužės 16 d. 16 val. kviečiame žiūrėti vaizdo pasakojimą „Lopacinskių biblioteka“ iš ciklo „LDK giminės. Dvarų bibliotekos“ (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).
Katalogo pristatymas ir vaizdo pasakojimas papildys VU Botanikos sodo Kairėnuose gegužės 16–17 d. organizuojamo „Pikniko alyvose“ edukacinę, pramoginę ir muzikinę programą. Šių metų renginys skirtas Vilniaus universiteto botanikos sodo 245 metų sukakčiai ir gegužės 18 d. pasaulyje vykstančiai tarptautinei žavėjimosi augalais dienai. Lankytojai kviečiami į ekskursijas, pažintinius renginius ir koncertus, o prie Alyvų kalno, kur žydi net 180 alyvų rūšių ir veislių, šurmuliuos žolininkų, kulinarų, amatininkų ir menininkų mugė.
Visa renginio informacija: https://shorturl.at/01An4
LMAVB restauratorių dalyvavimas 14-ojoje Baltijos šalių restauratorių trienalės konferencijoje
LMAVB restauratorių dalyvavimas 14-ojoje Baltijos šalių restauratorių trienalės konferencijoje
2026 m. balandžio 21–26 d. Taline vyko Baltijos šalių restauratorių trienalės konferencija Connecting Histories: Conservation in a Shifting Landscape. Joje stendinius pranešimus pristatė dr. Aušra Čiuladienė (Evaluation of Erasers for Document Conservation: Analysis of Composition and Performance), Edita Keršulytė (Restoration of the Covering Material of the St. Jerome Bible) ir Gustė Rudaitytė (Improving the Stability of Copper Inks and Paints).
Baltijos šalių restauratorių trienalės konferencija – tai ilgametę tradiciją išlaikęs renginys, stiprinantis Latvijos, Estijos ir Lietuvos restauratorių bendruomenės bendradarbiavimą ir profesinius ryšius. Šių metų konferencijoje pranešimus taip pat skaitė paveldo specialistai iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Čekijos, Švedijos, Ukrainos ir Armėnijos. Didelio susidomėjimo sulaukė stendinių pranešimų ekspozicija – pristatyti 77 plakatai. Konferencijoje nagrinėtos temos apėmė platų lauką – nuo restauravimo etikos iki praktinių sprendimų. Pranešimų medžiaga skelbiama elektroniniame atviros prieigos leidinyje: https://triennial.eestikonservaator.ee/#downloads.
Renginio metu dalyviai lankėsi restauravimo dirbtuvėse ir paveldo institucijose – Kanuto konservavimo ir skaitmeninimo centre, Estijos nacionalinio archyvo saugyklose ir restauravimo dirbtuvėse, šiuo metu rekonstruojamoje Estijos nacionalinėje bibliotekoje, KUMU muziejaus konservavimo skyriuje. Taip pat Adamson-Eric ir Kadriorgo meno muziejuose apžiūrėtos parodos From Restorer to Conservator.
Komandiruotės metu įgytos žinios pristatytos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojams, aptarti aktualiausi konferencijos pranešimai ir rekomenduota plačiau susipažinti su internetinio leidinio medžiaga.
Dr. A. Čiuladienė ir E. Keršulytė konferencijoje dalyvavo finansuojamos Lietuvos kultūros tarybos https://www.ltkt.lt/.
Informaciją parengė Edita Keršulytė ir dr. Aušra Čiuladienė.
Nuotraukos – konferencijos dalyvių.
Kauno istorijos metraščio pristatymas
Kauno istorijos metraščio pristatymas
Kauno Ąžuolyno bibliotekoje pristatytas 23-iasis „Kauno istorijos metraštis“, leidžiamas nuo 1998 metų. Tai tęstinis mokslinis leidinys, rengiamas Vytauto Didžiojo universiteto sudarytos redakcinės kolegijos. Metraštyje tradiciškai skelbiami ne tik kasmetinės Kauno istorijos konferencijos pranešimų pagrindu parengti tekstai, bet ir kiti kaunistikos tyrimai, apimantys Kauno miestą ir jo apylinkes (pakaunę).
Kiek anksčiau, Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Lina Anušauskienė konferencijoje „Istoriniai pasakojimai apie Kauną ir kauniečius“, perskaitė pranešimą „Elena Trejienė – tarpukario Kauno modistė“. To paties pavadinimo straipsnis, kuriame nuosekliai išnagrinėtas tarpukariu Kauno ponioms apdarus siuvusios bei autoritetu madų srityje laikytos Elenos Trejienės gyvenimo ir veiklos paveikslas, paskelbtas naujausiame Metraščio numeryje.
Pasakojimas remiasi Kauno tarpukario spauda ir autentiškais tolimojoje Kolumbijoje gyvenančios E. Trejienės anūkės Barboros Rimgailaitės (dab. Barbara Rimgaila de Durana) atsiminimais bei nuotraukomis, svariai papildžiusiomis trūkstamas pasakojimo dalis.
Straipsnyje iš daugybės detalių dėliojama E. Trejienės biografija, jos gyvenimas ir veikla Kaune, vėliau – Bogotoje, nustatoma siuvyklos vieta, atskleidžiama paryžietiškoji Kauno pusė ir nelengvos konkurencijos sąlygos, kuriomis garsioji modistė ne tik rado savo veiklos sritį, bet ir pritraukė aukščiausio visuomenės sluoksnio klienčių.
Renginį moderavo VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius dr. Giedrius Janauskas, dalyvavo metraščio redakcinės kolegijos pirmininkė dr. prof. Aistė Lazauskienė, straipsnių autorės Lina Anušauskienė bei dr. Vilma Gudienė.
Fotografavo: Ričardas Jaramičius, Rita Urbaitytė, Lina Anušauskienė
Naujos knygos
Naujos knygos
Guilbaud, Cyrielle. La Lituanie et l’OSCE: garantir la sécurité régionale et s’adapter aux menaces. Paris: L’Harmattan, [2023]. 201 p.
Leidinyje nagrinėjamas Lietuvos vaidmuo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) bei šalies strategija, stiprinant regioninį saugumą. Analizuojama, kaip Lietuva prisitaiko prie besikeičiančių grėsmių ir geopolitinių iššūkių, aptariamos teisinės ir politinės priemonės bei jų poveikis regiono stabilumui ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui. Knyga suteikia išsamų vaizdą apie Lietuvos užsienio politikos prioritetus saugumo srityje ir ESBO vaidmenį, mažinant geopolitines įtampas.
Paranque, Estelle. Sang, feu et or: l’histoire d’Élisabeth Ire et Catherine de Médicis. Malakoff: Armand Colin, [2024]. 303 p.
Ši knyga pasakoja apie dviejų iškilių XVI a. valdovių – Anglijos karalienės Elžbietos I ir Prancūzijos karalienės motinos Kotrynos Mediči – politinę ir asmeninę kovą sudėtingu religinių karų ir diplomatinių įtampų laikotarpiu. Autorė atskleidžia jų valdymo strategijas, tarpusavio santykius bei įtaką Europos politikai, parodydama, kaip šios moterys gebėjo išlaikyti valdžią vyrų valdomame pasaulyje. Tai įtraukiantis istorinis pasakojimas apie galią, intrigas ir išlikimą.
Cabanel, Patrick. Le Droit de croire: la France et ses minorités religieuses XVIe–XXIe siècle. Paris: Passés / composés, [2024]. 381 p.
Knygoje nagrinėjama religijos laisvės raida Prancūzijoje nuo XVI iki XXI amžiaus, daug dėmesio skiriant religinėms mažumoms. Autorius atskleidžia sudėtingus valstybės, daugumos visuomenės ir įvairių tikėjimų bendruomenių santykius, aptaria religinės tolerancijos, persekiojimų ir laisvės raidą. Remdamasis istorinių įvykių ir teisinių sprendimų nagrinėjimu, leidinys atskleidžia sudėtingą religijos, politikos ir pilietinių teisių santykį, ugdžiusį šiuolaikinę Prancūziją.
Chalvet, Martine. Une histoire de la forêt. Paris: Éditions du Seuil, 2022. 414 p.
Tai išsami miško istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, atskleidžianti jo svarbą žmogaus gyvenimui. Nagrinėjama, kaip keitėsi žmogaus santykis su mišku – nuo išteklių naudojimo ir naikinimo iki saugojimo ir ekologinio sąmoningumo augimo. Autorė sieja aplinkos istoriją, ekonomiką ir kultūrą, parodydama, kad miškai yra ne tik gamtos dalis, bet ir svarbus civilizacijos raidos veiksnys.
Mornet, Daniel. Les Origines intellectuelles de la Révolution française, 1715–1787. Paris: Éditions Tallandier, [2024]. 552 p.
Šioje knygoje nagrinėjamos intelektualinės Prancūzijos revoliucijos ištakos, apimančios laikotarpį nuo 1715 iki 1787 metų. Analizuojama Apšvietos epochos idėjų sklaida bei filosofų, rašytojų ir mąstytojų poveikis visuomenės nuostatoms ir politiniams pokyčiams. Kritinis požiūris į monarchiją, religiją ir socialinę tvarką palengva ugdė revoliucinę sąmonę, parengusią dirvą vienam svarbiausių Europos istorijos lūžių.
Barbotin, Christophe. Le monde par les hiéroglyphes: une approche de la pensée des anciens Egyptiens. Paris: PUF, 2025. 212 p.
Knyga kviečia per hieroglifų prizmę pažvelgti į senovės egiptiečių mąstymą – kaip rašto ženklai perteikia ne tik kalbą, bet ir pasaulėžiūrą, religiją bei simbolinį mąstymą. Remiantis tekstais parodoma, kaip egiptiečiai suvokė laiką, dievus ir žmogaus vietą pasaulyje. Tai leidžia skaitytojui suprasti ne tik rašto vaidmenį, bet ir kultūrinę bei intelektinę senovės Egipto gyvenimo terpę.
Fourgeaud-Laville, Caroline; Lefèvre, François. Graver pour l’éternité: la Grèce au fil des écritures. Paris: Les Belles lettres, 2025. 315 p.
Knygoje autoriai tyrinėja rašto ir įrašų reikšmę senovės Graikijos kultūrai. Nagrinėjant įvairius epigrafinius šaltinius atskleidžiama, kaip tekstais buvo naudojamasi viešajame, religiniame ir politiniame gyvenime, kaip įrašai padėjo įtvirtinti atmintį, tapatybę ir valdžios struktūras. Knyga leidžia geriau suprasti rašto vaidmenį, ugdant graikų visuomenės savivoką. Tai išsamus ir įtraukiantis pasakojimas apie tekstų galią senovės pasaulyje. Leidinys sieja archeologinius, istorinius ir literatūrinius požiūrius, suteikdamas skaitytojui įžvalgų apie vaizdinį ir rašytinį Graikijos civilizacijos paveldą.
Tilloi-D’Ambrosi, Dimitri. Le régime romain: cuisine et santé dans la Rome antique. Paris: PUF, 2024. 282 p.
Nagrinėjama senovės Romos mitybos kultūra ir jos ryšys su sveikata – maistas buvo suvokiamas ne tik kaip kasdienis poreikis, bet ir kaip medicinos dalis. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir medicininiais tekstais, autorius tyrinėja romėnų mitybos principus, maisto sudėtį bei valgymo įpročius. Aptariama, kaip socialinis statusas, filosofinės idėjos ir gydytojų patarimai veikė mitybą. Knygoje taip pat parodoma, kokią reikšmę senovės romėnų gyvenime turėjo kūno ir proto pusiausvyra.
Gaxotte, Pierre. Frédéric II le Grand, roi de Prusse. Paris: Éditions Tallandier, [2024]. 453 p.
Ši studija išsamiai ir gyvai aprašo svarbaus Europos valdovo – Prūsijos karaliaus Frydricho II Didžiojo – gyvenimą ir politinę veiklą. Autorius nagrinėja jo reformas, karinius žygius bei pastangas stiprinti valstybę, atskleisdamas sudėtingą asmenybę – griežtą valdovą ir išsilavinusį filosofą. Tai įdomus istorinis pasakojimas apie valdžią, siekius ir Prūsijos iškilimą Europos politikoje.
Sarmant, Thierry. Histoire des palais: le pouvoir et sa mise en scène en France du Ve au XXIe siècle. Paris: Tallandier, 553 p.
Leidinyje aprašoma Prancūzijos rūmų istorija nuo V iki XXI a., atskleidžiama jų politinė ir simbolinė reikšmė. Rūmai veikė ne tik kaip valdžios centrai, bet ir kaip jos reprezentacijos bei įvaizdžio kūrimo erdvės. Nagrinėjama architektūros, ceremonijų ir valdžios santykio kaita skirtingais laikotarpiais. Knyga teikia išsamų požiūrį į tai, kaip per rūmus buvo kuriama ir išreiškiama valdžia.
Lachenal, Guillaume; Thomas, Gaëtan. Atlas historique des épidémies. Paris: Autrement, 2023. 95 p.
Istorinis atlasas supažindina su didžiausiomis epidemijomis – aptariamos svarbiausios ligų protrūkių bangos nuo seniausių laikų iki šių dienų, atskleidžiami jų plitimo keliai ir poveikis visuomenėms. Autoriai derina žemėlapius, vaizdinę medžiagą ir tiriamuosius tekstus. Knygoje nagrinėjami ne tik medicinos dalykai, bet ir socialinės, politinės bei kultūrinės epidemijų pasekmės. Aptariamos tokios ligos kaip maras, cholera, ispaniškasis gripas, AIDS, kovidas ir kt. Tai informatyvus ir aiškiai pateiktas leidinys, padedantis geriau suprasti epidemijų mastą ir kaitą.
Deloignon, Olivier. Une Histoire de l’imprimerie: et de la chose imprimée. Paris: La Fabrique éditions, [2024]. 323 p.
Tai knyga apie spausdinimą nuo jo atsiradimo iki šiuolaikinių leidybos būdų. Autorius nagrinėja spausdintų tekstų poveikį kultūrai, mokslo sklaidai ir visuomenės raidai, aptaria technologinius, meninius bei socialinius spaudos plėtros atžvilgius. Leidinys atskleidžia, kaip spausdinta medžiaga veikė visuomenės idėjas ir bendravimo būdus.
Vins, huiles & parfums: voyage archéologique autour de la Méditerranée antique. [Paris]: Collège de France, 2024. 287 p.
Ši knyga pristato archeologinę kelionę po senovės Viduržemio jūros regioną, nagrinėdama vyno, aliejų ir kvepalų reikšmę kasdieniame gyvenime. Joje aptariama šių produktų gamyba, prekyba ir vartojimas skirtingose kultūrose. Remiantis archeologiniais radiniais ir moksliniais tyrimais, atskleidžiami ekonominiai ir socialiniai ryšiai tarp regionų. Leidinys suteikia įžvalgų apie materialinę kultūrą bei senovės kvapų ir skonių pasaulį.
Informaciją parengė Sigita Malūkienė