Rankraščiai

Rankraščių skyriuje saugomi 439 fondai. Seniausi dokumentai siekia XI a., bet dauguma jų iš XVI–XX amžiaus, rašyti lotynų, rusėnų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis, nuo XVI a. pab. – ir lietuvių kalba. Pagal kilmę visiška dauguma dokumentų yra iš istorinės LDK teritorijos. Jie nušviečia dabartinės Lietuvos Respublikos, iš dalies Baltarusijos, Šiaurės Lenkijos, Rytų Prūsijos (prieškarinės Vokietijos provincijos) ir Klaipėdos krašto praeitį. Vertingiausios ir kompaktiškiausios dokumentų grupės yra pergamentų kolekcija (1421 vnt., XII–XX a.), bažnytinių institucijų fondai (pvz., Vilniaus katedros kapitulos ir arkivyskupo archyvų dalis, 1387 m. – XX a. vid.), Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvas (XVI–XX a.), Lietuvoje gyvenančios nykstančios Tiurkų karaimų bendruomenės archyvas (XVII–XX a.), LDK didikų Sapiegų giminės archyvo dalis (XVII–XIX a.), kai kurių Lietuvos dvarų archyvų fragmentai (XV–XX a.), lietuviškų organizacijų, laikraščių redakcijų, veikusių okupuotame Vilniaus krašte, archyvai, rusiškų rankraštinių bažnytinių ir įvairaus turinio knygų (XI–XIX a.), giesmynų ir Lietuvos dailininkų piešinių kolekcijos, senojo Vilniaus universiteto profesorių archyvai, įvairios dokumentų kolekcijos apie XVI–XX a. Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus politinį, ūkinį ir kultūrinį gyvenimą. Rankraščių skyriuje taip pat saugomi žymių Lietuvos mokslininkų, akademikų, įvairių XX a. Lietuvos mokslo, meno, kultūros veikėjų asmeniniai archyvai.

Rankraščių skyriaus dokumentų galima ieškoti:

Internetiniame rankraščių kataloge;
Skaitmeniniame archyve;
Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyve;
Senųjų muzikinių rankraščių multimedijos duomenų bazėje Musicallia;
Kortelių kataloge, kuris yra Tado Vrublevskio skaitykloje.

***

Rankraščių inventorinis fondų sąrašas

***