Papier im mittelalterlichen Europa: Herstellung und Gebrauch. Berlin: De Gruyter, 2015. 330 p.

Kolektyvinėje gausiai iliustruotoje mokslinėje studijoje spausdinami straipsniai vokiečių ir anglų kalbomis, skirti popieriaus gamybai ir jo naudojimui Viduramžių Europoje aptarti. Šis bendras tarpdalykinis istorikų, knygotyrininkų, archeologų, archyvarų, restauratorių ir rankų darbo popieriaus gamintojų darbas atveria kelią gilesniems tyrimams. Autoriai apžvelgia popieriaus atsiradimą ir pergalingą paplitimą Europoje XI–XV amžiais ir sutaria, kad popierius dėl kainos pranašumo ir gamybos žaliavų prieinamumo ne tik išstūmė anksčiau vyravusį pergamentą, bet ir buvo lemiama raštijos augimo vėlyvaisiais Viduramžiais prielaida. Jie pabrėžia empirinių tyrimų svarbą, aiškinant popieriaus naudojimo paplitimą tiek geografiniu, tiek socialiniu požiūriu. Remdamiesi šiaurės Italijos, pietvakarinės Vokietijos dalies bei Belgijos popieriaus malūnų pavyzdžiais, tyrėjai aprašo popieriaus gamybą, pasakoja apie prekybą šia nauja preke visoje Europoje.

Boardley, John. Die Erfindung des Buchs: zwölf Innovationen der frühen Druckgeschichte. Darmstadt: wbg Academic, 2020. 192 p.

Autorius išsamiai apžvelgia knygų spausdinimo istoriją nuo ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knygų – inkunabulų, iliustracijų, pirmojo natų bei žemėlapių spausdinimo iki pirmosios vaikiškos knygos. Šiuolaikinės knygos spausdinimo išradėju laikomas Johanas Gutenbergas, tačiau klaidinga būtų manyti, kad spausdintinės knygos atsiradimas yra vien tik jo nuopelnas. Prie daugelio sumanymų, idėjų, naujovių prisidėjo ne vienas XV a. antrojoje pusėje kūręs žmogus įvairiuose Europos miestuose. Autorius pabrėžia spaudos išradimo svarbą, parodo, kokios istorinės prielaidos ir techninės naujovės paveikė jo radimąsi. Knygoje pristatomi spaustuvininkai ir leidėjai, ieškoję ir radę novatoriškus sprendimus, kaip plėtoti ir tobulinti judančių metalinių raidžių liejimo prietaiso galimybes, sukūrę knygų iliustracijų spausdinimo būdus. Novatoriškų pasiekimų tyrimai yra moksliškai pagrįsti ir dokumentuoti gausiomis iliustracijomis. Skaitytojas čia ras atsakymus į daugelį klausimų: Kaip buvo kuriami pirmieji šriftai? Kas išrado kursyvą? Kokie techniniai išradimai leido spausdinti spalvotai ir kur buvo išspausdinta pirmoji muzikinė knyga?

Dickel, Hans; Uhl, Almut. Die Bildgeschichte der Botanik: Pflanzendarstellungen aus vier Jahrhunderten in der Sammlung Dr. Christoph Jacob Trew (1695–1769). Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2019. 222 p.

Knygoje augalų vaizdavimo raida tiriama atsižvelgiant į botanikos mokslo istoriją ir lyginant keturių šimtmečių botaninius piešinius. XVI amžiaus vaistažolių knygose svarbiausia buvo naminių vaistinių ir naudingų augalų farmacinis poveikis, o Apšvietos laikais – didinamųjų stiklų ir mikroskopų pagalba aptikti augalų pasaulio botanikos dėsniai. Niurnbergo miesto gydytojas Christofas Jakobas Trojus (Christoph Jacob Trew, 1695–1769) ne tik įsigijo svarbiausią to meto botaninių knygų ir iliustracijų kolekciją, bet ir pats išleido puikias knygas apie augalus – Plantae selectae ir Herbarium Blackwellianum. Padedamas savo menininkų, tarptautinei mokslininkų bendruomenei jis pristatė didelio formato spalvotus botaninius naujai iš užsienio atvežtų egzotinių augalų piešinius. Knygą praturtina gausios iliustracijos, botaninių terminų glosarijus, literatūros ir autorių rodyklės.

Lemster, Michael. Die Mozarts: Geschichte einer Familie. München: Benevento, 2019. 383 p.

Mocartų istorija prasideda ne Zalcburge, o mažame kaimelyje netoli Augsburgo. Būtent čia glūdi šios šlovingos šeimos šaknys. Mocartų šeimoje buvo žemdirbių, skulptorių, laikrodininkų ir kunigų, mūrininkų, spaustuvininkų ir knygrišių, mokytojų bei trys kartos garsių muzikų: pianistų, vargonininkų, smuikininkų, kompozitorių, muzikos verslininkų. Knygoje Michaelis Lemsteris (Michael Lemster) pasakoja apie Mocartų iškilimą ir žlugimą nuo šeimos pirmtakų XV amžiuje iki paskutinio jų palikuonio mirties 1965 metais. Šį gyvą šeimos istorijos pasakojimą autorius įterpia į Europos istoriją. Mocartų, kurių klestėjimas prasidėjo po Trisdešimties metų karo, charakterį formavo ir užgrūdino skaudūs istoriniai įvykiai bei aplinkybės. Mocartai kūrybiškai ir ambicingai įveikė savo laiko iššūkius. Šeimos narių biografijose gausu pakilimų ir krizių, mįslių ir legendų, gandų bei keblių situacijų. Puikiai jausdamas laiko dvasią, Lemsteris bando atsakyti į klausimus: Ar didžioji Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimo meilė buvo jo pusseserė Marija Ana Teklė? Ar sirgo jis Tureto sindromu? Ar jo žmona Konstancija buvo šeimos žlugdytoja, o galbūt šlovės gelbėtoja? – ir į daugelį kitų.

Künzl, Ernst. Der große Kunstraub: Orient, Griechenland, Rom, Byzanz. Oppenheim am Rhein: Nünnerich-Asmus Verlag & Media, 2019. 167 p.

Ginklai, statulos, paveikslai, tauriųjų metalų indai, net ištisos bibliotekos ir didžiuliai obeliskai dažnai tapdavo pergalingų karo žygių grobiu. Meno kūrinių grobimas prasidėjo Rytuose II–I tūkstantmetyje pr. Kr., kai elamitai, asirai ir babiloniečiai pagrobė savo nugalėtų priešų kultūrinį turtą, o viršūnę pasiekė Senovės Romoje, kur karvedžiai triumfo eisenose rodydavo karo trofėjus. Romos respublikos aristokratai bandė pranokti vieni kitus pergalės šventėse, triumfai būdavo vis prašmatnesni, su nemokamomis vaišėmis žiūrovams ir kitomis pramogomis. Viduramžiais labai populiaria tapo krikščioniškų relikvijų medžioklė. Meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucija (grąžinimas) buvo retas reiškinys – net Aleksandro Makedoniečio ar imperatoriaus Augusto restitucijos sutartys buvo sudarytos, siekiant politinių tikslų. Autorius vaizdžiai pasakoja meno kūrinių ir kultūros vertybių grobimo istoriją, aiškina motyvus, gvildena kultūros vertybių vagysčių problemas, kurios pastaruoju metu sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo visame pasaulyje.

Norbertine Bresslern-Roth: Tiermalerin. Graz: Leykam-Buchverlag, 2016. 399 p.

Knyga skirta žinomai Austrijos menininkei, grafikei Norbertinei Breslern-Rot (Norbertine Bresslern-Roth, 1891–1978). Pagrindinė jos paveikslų, akvarelių, piešinių, grafikos darbų tema – gyvūnai. Gyvūnų vaizdavimas turi labai senas tradicijas. XVI a. susiformavo animalistinis peizažas kaip atskiras žanras, kuriam būdingas romantiškas žavėjimasis gyvūnais, idiliškas jų aplinkos vaizdavimas. Šis harmonijos ir idilės poreikis būdingas ir Norbertinės Breslern-Rot kūriniams. Po kelionės į Libiją 1928 m. menininkė vis dažniau vaizduoja Afrikos, Ramiojo vandenyno ir įvairių čiabuvių pasaulius bei pateikia idealizuotą požiūrį į simbiotinius žmonių ir gyvūnų santykius. Jautrus nuotaikos perteikimas darbuose vaidina svarbų vaidmenį, vaizduojant žmones ir gyvūnus. Tokiu būdu ji rado labai asmenišką tapybos stilių. Jos paveikslams būdingas freskos efektas, spalvų ryškumas bei skaidrumas, jos dekoratyvinės grafikos darbuose persipina Art nouveau ir japoniškos spalvotos ksilografijos stiliai.

Angelika Kauffmann: unbekannte Schätze aus Vorarlberger Privatsammlungen. München: Hirmer, 2018. 303 p.

Dailininkė Angelika Kaufman (Kauffmann, 1741–1807), dar būdama gyva, sulaukė tarptautinio pripažinimo: jos talentu žavėjosi Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe), Džošua Reinoldsas (Joshua Reynolds) ir daugelis kitų iškilių žmonių. Ji dirbo Vokietijoje, Anglijoje ir Italijoje, buvo Bolonijos, vėliau Florencijos, Romos, Venecijos bei Britanijos karališkosios meno akademijos narė, nuolatinė tarptautinių parodų dalyvė. Didžiausią jos kūrybos dalį sudaro portretai ir paveikslai istoriniais-mitologiniais motyvais. Gausiai iliustruotoje knygoje atskleidžiami menininkės gyvenimo bei kūrybos faktai, pirmą kartą pristatomi darbai iš asmeninės kolekcijos. Knygoje skaitytojas taip pat ras puikius A. Kaufman darbus iš viešųjų kolekcijų, įskaitant paveikslus, liudijančius dailininkės „sielos giminystę“ su Anhalto Desau princese Luize Henriete (Luise Henriette, 1750–1811), jos ankstyvuosius bei paskutinius kūrinius, piešinius, atspindinčius draugystę su Gėte ar santykius su vyru Antonijumi Zučiu (Antonio Zucchi), didžiausią iki šiol atliktą A. Kaufman ofortų apžvalgą.

Venjakob, Judith. Der Hexenflug in der frühneuzeitlichen Druckgrafik: Entstehung, Rezeption und Symbolik eines Bildtypus. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2017. 286 p.

Pasaulyje turbūt nėra kultūros, kuri neturėtų legendų ar padavimų apie raganas. Ir nors jos minimos nuo pačių seniausių laikų, tačiau didžiausią įtaką jų vaizdavimui turėjo raganų medžioklės karštinė, trukusi nuo XIV iki XVII amžiaus. Šis laikotarpis įkvėpė ne vieną žymų menininką sukurti paveikslą šia tema. Ar raganos gali skraidyti – o jei gali, tai kaip? Paveikslai ir graviūros aiškiai parodo raganų skrydį. Judita Venjakob savo tyrime atkreipia dėmesį į šį ypatingą raganų ikonografijos motyvą grafikoje, pabrėžia, kad būtent skrydis yra lemiamas raganų atvaizdo bruožas. Autorė nagrinėja raganų vaizdavimą vėlyvųjų Viduramžių knygų iliustracijose, tarp jų du seniausius išlikusius atvaizdus. Ypač daug dėmesio skiriama žinomiausio demonologijos veikalo „Raganų kūjis“ (lot. Malleus Maleficarum) iliustracijoms, turėjusioms lemiamą reikšmę raganos įvaizdžio susidarymui ir sklaidai. Knyga atveria naują požiūrį į XV–XVII amžiaus raganų įvaizdį: ne katilo, velnio ar šabašo, bet skrydžio ikonografija aiškinama kaip skiriamasis vaizduojamų raganų ženklas.

Thomas Herbst, 1848–1915: Liebermanns Freund, Lichtwarks Hoffnung. Fischerhude: Atelier im Bauernhaus, 2015. 128 p.

Pirmojo Hamburgo dailės galerijos direktoriaus Alfredo Lichtvarko (Alfred Lichtwark) laikais dailininkas Tomas Herbstas buvo vienas žymiausių vokiečių impresionizmo menininkų. Net jo draugas Maksas Lybermanas (Max Liebermann), su kuriuo Herbstas kartu mokėsi Berlyne, Veimare ir Miunchene bei lydėjo jį studijų kelionėse į Paryžių, o vėliau į Olandiją, kreipdavosi į jį patarimų ir pamokymų. Būdamas seniausiu „1897 m. Hamburgo menininkų klubo“ dailininkų po atviru dangumi nariu, Herbstas mieliau atsidėjo peizažo tapybai Šiaurės Vokietijoje. Mėgstamiausi  jo motyvai buvo skurdūs Elbės pelkių kraštovaizdžiai su karvių, arklių ir avių stafažais, kasdienė kaimo buitis ir vaikų portretai. Herbsto peizažams daugiausia poveikio turėjo Barbizono mokyklos prancūzų tapytojų kūryba. Kadangi menininkas gyveno gana uždarą gyvenimą, buvo užsisklendęs savyje, miesto meno pasaulis liko jam svetimas. Tad nenuostabu, kad jo kūryba po mirties buvo greitai pamiršta. Ši knyga, išleista Tomo Herbsto 100-ųjų mirties metinių proga, praskleidžia ne vieną nežinomą ar visuomenės užmirštą menininko biografijos ir kūrybos puslapį.

Beck, Friedrich; Beck, Lorenz Friedrich. Die Lateinische Schrift: Schriftzeugnisse aus dem deutschen Sprachgebiet vom Mittelalter bis zur Gegenwart. Köln: Böhlau Verlag, 2007. XII, 675 p.

Istorinių rašytinių dokumentų iššifravimas yra būtina sąlyga, norint suprasti ir paaiškinti senuosius rašytinius šaltinius. Šiame darbe išsamiai aprašoma lotyniškojo šrifto raida vokiškai kalbančiuose kraštuose. Daugiausia dėmesio autoriai skiria šimtmečiams nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šių dienų, kadangi didžioji dauguma rašytinių dokumentų mus pasiekė būtent iš šio laikotarpio. Knygoje pristatomi ne tik oficialių dokumentų bei knygų šriftai, bet ir kursyviniai verslo šriftai, individuali svarbių asmenybių rašysena, taip pat aprašomas pradinio vieningo lotyniškojo šrifto skilimas į vadinamąjį „vokiškąjį“ ir „lotyniškąjį“ (antikvos) šriftą. Leidinys gausiai iliustruotas, jame pateikiama apie 250 įdomių savo turiniu ir plačiai paplitusių pavyzdžių iš vokiškai kalbančių kraštų archyvų. Šis darbas ne tik didelis indėlis į paleografijos specialiąją literatūrą, bet ir puiki skaitymo bei pratybų knyga archyvų vartotojams ir visiems, besidomintiems istorija.

Frugoni, Chiara. A day in a medieval city. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2005. xii, 206 p.

Garsi italų istorikė, Viduramžių tyrinėtoja atskleidžia kasdienį Viduramžių miesto gyvenimą. Skaitytojas tarsi vedamas per Viduramžių miestą, kur jis praleidžia dieną, susipažindamas su įvairiais privataus bei visuomenės gyvenimo dalykais. Tarp aptariamų temų – miestų planavimas, prekyba ir amatai, neturtas, religinės praktikos, mokymasis, vaikų ugdymas, higiena, valgymo įpročiai, laisvalaikio užsiėmimai ir daugelis kitų. Knyga kupina įdomių detalių ir istorijų, gausiai iliustruota miesto gyvenimą atspindinčių rankraščių miniatiūrų, freskų, raižinių ir tapybos kūrinių reprodukcijomis.

Frugoni, Chiara. Books, banks, buttons and other inventions from the Middle Ages. New York: Columbia University Press, 2003. 178 p.

Prabangiai iliustruotoje, įtraukiančioje knygoje aptariami žmonijos gyvenimą pakeitę Viduramžių išradimai ir buitiniai patobulinimai. Tai ne tik antraštėje minimos knygos, bankai ir sagos, bet ir akiniai, žaidimo kortos, makaronai, stalo šakutė, apatiniai drabužiai, mechaninis laikrodis, genealoginis medis ir net kačių laikymas patalpose. Viduramžiai parodomi kaip vaizduotės ir išradingumo kupinas laikotarpis, kuris labai skiriasi nuo populiaraus „tamsiųjų laikų“ stereotipo.

The Oxford handbook of Latin palaeography. New York: Oxford University Press, 2020. 1052 p.

Šiame esė rinkinyje tiriamas Vėlyvosios Antikos, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių lotyniškų knygų paveldas, dėmesį ypač sutelkiant į šriftų įvairovę. Atskiri esė skirti svarbiausiems šriftams, aptariami jų tipai, kilmė, skiriamieji bruožai, paskirtis. Atskleidžiamos šriftų ypatybės skirtingose Europos šalyse. Nagrinėjamas  rankraštinių knygų formatas, gamyba ir prekyba, aptariamas raštininkų darbas, įvairių šalių skriptorijai ir bibliotekos, kiti rankraštinės knygos kultūros klausimai.

Gelbin, Cathy S.; Gilman, Sander L. Cosmopolitanisms and the Jews. Ann Arbor: University of Michigan Press, 2017. 343 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip kosmopolitizmo sąvoka ir jos ryšys su žydiška tapatybe keitėsi nuo Apšvietos laikų iki šių dienų. Kalbama apie klajojančių žydų įvaizdžius: amžinas žydas, bešaknis kosmopolitas, išeivis, internacionalistas. Aptariamas požiūris į žydų kosmopolitizmą ir žydų požiūris į save Austrijos-Vengrijos imperijoje, nacistinėje Vokietijoje bei stalinistinėje Sovietų Sąjungoje.

The Routledge handbook of language and humor. New York; London: Routledge, 2017. 539 p.

Šiame tarpdalykiniame rinkinyje išsamiai apžvelgiami naujausi juoko ir humoro tyrimai kalbotyros, filologijos, psichologijos, sociologijos ir antropologijos mokslų sankirtoje. Aptariama daugybė įvairių temų: humoro ir juoko sąvokos, lingvistinės humoro teorijos, humoro vertimas, humoro žanrai, kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, mandagumas, ironija ir sarkazmas, interneto humoras ir kt.

Medieval theatre performance: actors, dancers, automata and their audiences. Cambridge: D. S. Brewer, 2017. 282 p.

Nors Viduramžių teatro pasirodymo aplinka nemažai tyrinėta, pats pasirodymas sulaukė mažiau mokslininkų dėmesio. Šioje knygoje bandoma užkišti susidariusią spragą. Analizuojamos teatro pasirodymų rūšys ir eiga, vaidinami veikalai, lėlių ir mechaninių įrenginių naudojimas, dekoracijų, kostiumų ir grimo vaidmuo, santykis tarp atlikėjų ir žiūrovų.

Pentose, Roger. Fashion, faith and fantasy in the new physics of the universe. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2016. 501 p.

Provokuojančioje knygoje pasaulinio garso fizikas, Nobelio premijos laureatas teigia, kad mada, tikėjimas ir vaizduotė labai veikia priešakinius fizikos tyrimus, ypač tokių sričių kaip stygų teorija, kvantinė mechanika ir kosmologija. Mokslininkas kuria teoriją, pasitelkdamas vaizduotę, mada gali padaryti ją pernelyg paveikią, o tikėjimas trukdo kritiškam požiūriui į ją. Autorius taip pat aptaria, kaip mada, tikėjimas ir vaizduotė veikė ir jo paties darbus, nuo „neįmanomo trikampio“ iki „konforminės cikliškos kosmologijos“.

Marten-Finnis, Suzanne. Vilna as a centre of the modern Jewish press, 1840–1928. Bern: Peter Lang AG, 2004. 197 p.

Knygoje atskleidžiama, kaip XIX a. antroje pusėje Vilnius tapo išskirtinės svarbos žydų spaudos centru. Aptariamas laikotarpis nuo pirmojo Rusijos imperijoje periodinio leidinio hebrajų kalba Pirhei Tsafon pasirodymo 1840 m. iki 1928 m., kai žurnalo Di yidishe velt redakcija nustatė naujus žydų žurnalistikos standartus. Žydų spaudos raida nagrinėjama, atsižvelgiant į Rusijos imperijos modernėjimą ir marksistinio judėjimo radimąsi. Apžvelgiamos to meto žydų spaudos tradicijos, atskiri skyriai skirti Haskalah (Apšvietos) spaudos ir Bundo žurnalistikos raidai.

Visualizing the text: from manuscript culture to the age of caricature. Newark: University of Delaware Press, 2017. 323 p.

Šiame veikale nagrinėjamas teksto ir vaizdo santykis Naujaisiais laikais. Pasitelkiama gausybė XVI–XVIII a. knygų iliustracijų ir kitos vaizdinės medžiagos nuo rankraščių iliuminacijų iki karikatūrų. Aptariama, kaip vaizdai buvo kuriami, rodomi ir platinami, siekiant perteikti oficialią, mokslinę ar komercinę informaciją, literatūros idėjas, religinę ideologiją. Teksto vizualizacijos klausimai nagrinėjami iš knygos kultūros, menotyros, mokslo istorijos, literatūrologijos perspektyvos.

Davidson, Jane P. Patrons of paleontology: how government support shaped a science. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 232 p.

Šioje studijoje atskleidžiama, kad valstybės finansavimas lėmė intensyvią paleontologijos mokslo plėtrą Europoje ir Amerikoje XIX a. ir XX a. pradžioje. Įvairių šalių vyriausybės skubėjo remti paleontologijos kasinėjimus, tokiu būdu siekdamos užtikrinti, kad būtų rasta strateginių mineralinių išteklių (pvz., anglies). Ši parama suformavo paleontologijos raidos kryptis ir nulėmė svarbius atradimus, kurių poveikis juntamas ir šiandien. Knyga pravers visiems, kurie domisi mokslo sričių raidą lemiančiais veiksniais.

Bottoni, Stefano. Long awaited West: Eastern Europe since 1944. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 292 p.

Vienas iš žymiausių Rytų Europos studijų specialistų nagrinėja diskusijas keliančią Rytų Europos sąvoką. Atskleidžiama, kokie veiksniai sieja šio regiono šalis ir kodėl jis skiriasi nuo likusios kontinento dalies. Anot autoriaus, Rytų ir Vakarų Europos atskirtis yra ne tik socialinė bei ekonominė, bet ir psichologinė; po 2008 m. finansinės krizės ji tik pagilėjo. Knygoje pabrėžiama ypatinga Rytų Europos regiono geografinė ir politinė padėtis tarp problemose paskendusios Europos Sąjungos ir vis agresyvesnės Rusijos.

Emblems and the natural world. Leiden; Boston: Brill, 2017. 662 p.

Renesanso ir ypač Baroko laikais knygų grafikos, architektūros ir dailės kūriniuose buvo itin mėgstama emblema. Šio žanro pradininku laikomas Andrea Alčiatas (Alciato, 1492–1550), o jo pasekėjai dažnai sėmėsi įkvėpimo iš gamtos pasaulio. Botanika ir zoologija tapo Joachimo Kamerarijaus (Camerarius, 1534–1598) keturių emblemoms skirtų knygų pagrindinėmis temomis. Reikalingą informaciją apie gamtą emblemų kūrėjai rasdavo Antikos bei Renesanso gamtos istorijos kūriniuose ir Viduramžių bestiarijuose. Šioje tarpdalykinėje studijoje nagrinėjamas daugialypis emblemos žanro ryšys su gamtos pasauliu. Aptariama gamtą vaizduojančių emblemų simbolika, pagrindinių kūrėjų darbai, šaltiniai, kuriais jie rėmėsi, ir kt.

2021 m. gegužės mėnesį gautos naujos užsienyje išleistos knygos.

Chapoutot, Johann. Comprendre le nazisme. Paris: Éditions Tallandier, 2018. 426 p.

Daugybė archyvinių dokumentų, nuotraukų, filmų, medžiaginių ženklų liudija apie vieną šiurpiausių ir labiausiai dokumentuotų istorijos puslapių – nacizmą (1933–1945). Nepaisant jo esmėje glūdinčio absoliutaus blogio, milžiniško aukų skaičiaus, dėl nežmoniško budelių smurto tebėra abejojama, kartais netgi su skepticizmo apraiškomis. Studijos autorius nagrinėja, kodėl naciai buvo įsitikinę, kad socialinis ir politinis gyvenimas yra pagrįstas „biologija“, kaip Vokietijoje senųjų laikų antijudaizmas išsigimė į žudantį antisemitizmą, ir galiausiai, kaip „kultūrinė revoliucija“ paprastus žmones galėjo paversti barbarais.

Semelin, Jacques. La survie des juifs en France, 1940–1944. Paris: CNRS Éditions, 2018. 371 p.

Knygoje nagrinėjamas Prancūzijos žydų likimas 1940–1944 metais. Nepaisant  visuotinio žydų kaip rasės naikinimo plano ir Viši režimo bendradarbiavimo su naciais, net 75 proc. Prancūzijos žydų išvengė mirties. Per kasdienio gyvenimo istorijas autorius parodo, kaip persekiojami žydai išgyveno, sulaukė pagalbos ir žmonių palaikymo.

Drywa, Danuta. Stutthof: ślady pamięci. Sztutowo: Muzeum Stutthof w Sztutowie, [2019]. 267 p.

Štuthofo koncentracijos stovyklos muziejaus naujausias leidinys, kuriame pirmą kartą pateikiama itin gausi jo eksponatų ir archyvų medžiaga. Supažindinama su koncentracijos stovyklos realybe, papasakota buvusių kalinių žodžiais. Atminties pėdsakai – tai prisiminimai, dokumentai, nuotraukos, įkalintųjų atsivežti bei nelegaliai pagaminti stovykloje daiktai ir kt.

Pietrzkiewicz, Iwona. Kultura książki w zakonach męskich Wielkiego Księstwa Litewskiego XV–XVIII wieku. Kraków: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Pedagogicznego, 2019. 447 p.

Vienuolių ordinai dėl savo sandaros ypatumų buvo vienos svarbiausių institucijų, darančių poveikį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės intelektinės ir materialinės kultūros, meno, literatūros ir kalbos raidai. Vienuolynai gerokai prisidėjo prie istorinio ir kultūrinio identiteto išsaugojimo, buvo svarbi grandis, veikusi lotyniškosios kultūros sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Wiśniowiecki, Janusz Antoni. Ilias Polski (1700–1710). Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2018. 329 p.

Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjo, Lietuvos didžiojo pataurininkio Jonušo Antano Višnioveckio (1678–1741) originalaus kūrinio, atrasto 2015 metais, pirmasis leidimas. Garsiosios kunigaikščių šeimos ir valdančiojo elito atstovas aprašo Abiejų Tautų Respublikos būklę 1700–1710 metais, supažindina su politinėmis ir karinėmis paslaptimis. Knygoje panaudota LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus medžiaga.

Snarski, Tomasz. Wróblewski. Sopot: Arche, 2020. 174 p.

Leidinys skirtas Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesoriui, vienam iškiliausių lenkų baudžiamosios teisės teoretikų ir kriminologų Bronislovui Vrublevskiui (Bronisław Wróblewski, 1888–1941). Knyga dedikuota Buvusiems ir esamiems Vilniaus gyventojams lenkų ir lietuvių kalbomis.

Łatka, Rafał; Mackiewicz, Beata; Zamiatała, Dominik. Kardynał Stefan Wyszyński, 1901–1981. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2019. 558 p.

Albumas išsamiai ir iliustratyviai pristato Lenkijos bažnyčios primo Stefano Višinskio (Stefan Wyszyński, 1901–1981) gyvenimą ir veiklą. Pirmoje knygos dalyje įvykiai aprašomi chronologine tvarka, antrojoje pateikiama fotografinė medžiaga. Publikuojamos unikalios, dar niekur neskelbtos nuotraukos apie įvairiapusę kardinolo tarnystę Lenkijos bažnyčiai.

Житие протопопа Аввакума. Санкт-Петербург: Наука, 2019. 452 p.

Protopopas Avakumas (1620–1682), pripažintas sentikių judėjimo, prasidėjusio 1650 metais, lyderis, stojęs opozicijon prieš patriarcho Nikono vykdytas religines reformas ir dėl savo tikėjimo sudegintas ant laužo. Autobiografinis kūrinys Gyvenimas, parašytas kalėjime, yra unikalus XVII a. rusų literatūros kūrinys.

Światowa historia literatury polskiej: interpretacje. Krakow: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2020. 677 p.

Lenkų literatūros istorinė panorama nuo Viduramžių iki XXI amžiaus. Leidinyje pateikiama daugiau nei trisdešimt literatūros kūrinių analizių, parašytų lenkų literatūros ir kultūros ekspertų iš viso pasaulio: Kanados, JAV, Brazilijos, Japonijos, Kinijos ir kt. Žinomi tyrėjai, turintys daugiakultūrę ir daugiakalbę patirtį, savo darbuose pasitelkia šiuolaikinių humanitarinių mokslų idiomatiką.

Kunert, Andrzej Krzysztof. 1939 Polska była pierwsza. Warszawa: Świat Ksiązki, 2009. 320 p.

Albumas, išleistas Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių sukakties proga, skirtas įsimintiniems 1939 m. Lenkijos istorijos puslapiams. Vokiečių ir sovietų agresijos bei okupacijos laikotarpį iliustruoja nuotraukos, oficialių kalbų, įsakymų, pranešimų tekstai, žemėlapių fragmentai, eilėraščiai, dainos, plakatai, piešiniai, anekdotai, pašto ženklai ir kt.

Catalogue of extant manuscripts from the former Załuski Library – the first Polish National Library. Warszawa: Biblioteka Narodowa, 2019. 956 p.

Katalogas – tai Lenkijos nacionalinės bibliotekos ir Rusijos nacionalinės bibliotekos Sankt Peterburge ilgalaikio tarptautinio projekto rezultatas. Abiejų Tautų Respublikos biblioteka, kurią XVIII a. įkūrė broliai Zaluskiai, buvo viena didžiausių ir svarbiausių bibliotekų Europoje. Po Kosciuškos sukilimo numalšinimo bei Lenkijos nepriklausomybės praradimo bibliotekos fondai buvo perkelti į Sankt Peterburgą (1795). Kataloge publikuojami 2300 rankraščių aprašymai su išsamiais lenkų ir rusų autorių įvadiniais straipsniais.

Antykomunizm Polaków w XX wieku. Białystok: Instytut Pamięci Narodowej, 2019. 862 p.

Kolektyvinis darbas apie įvairius XX a. Lenkijos antikomunizmo aspektus. Straipsnius parengė žymiausi šios temos tyrėjai iš daugiau nei dešimties Lenkijos mokslinių tyrimų centrų.