Konkursas bibliotekininko pareigoms užimti
Konkursas bibliotekininko pareigoms užimti
LMA Vrublevskių bibliotekos Komplektavimo skyrius ieško darbuotojo (-os).
Pareigos: LMA Vrublevskių bibliotekos Komplektavimo skyriaus bibliotekininkas (-ė).
Darbo krūvis: visa darbo diena (8 val.).
Pareiginės algos koeficientas: 0,9.
Darbo sutarties rūšis: neterminuota.
Pretendentų atrankos būdas: pokalbis.
Preliminari darbo pradžia: 2025 m. gegužės mėn.
Vieta: LMA Vrublevskių biblioteka, Žygimantų g. 1, Vilnius.
Darbo pobūdis:
- bibliografinių įrašų kūrimas ir jų apskaita Alma sistemoje;
- darbas su dokumentais, esančiais skyriui priklausančiuose fonduose;
- korespondencija ir bendravimas su užsienio ir Lietuvos partneriais;
- spausdintų ir el. išteklių komplektavimas.
Reikalavimai:
- aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas;
- anglų kalbos mokėjimas (B2 lygiu);
- labai geros valstybinės kalbos žinios;
- gebėti savarankiškai valdyti, analizuoti, apibendrinti ir pateikti informaciją;
- kompiuterinis raštingumas;
- pozityvumas, pareigingumas, atsakingumas.
Privalumai:
- papildomos užsienio k. mokėjimas (lenkų, vokiečių, prancūzų);
- darbo su bibliotekos informacine sistema patirtis;
- žinios, susijusios su informacijos išteklių paieška.
Siūlome:
- pastovų darbo užmokestį;
- socialines garantijas;
- profesinio bei savo kompetencijų tobulėjimo galimybes;
- draugišką ir besimokančią darbo aplinką.
Pretendentai turi pateikti:
- prašymą dalyvauti konkurse;
- gyvenimo aprašymą;
- išsilavinimą liudijančio dokumento kopiją;
- laisva forma parašytą motyvacinį laišką su nurodytais savo gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis.
Dokumentus pateikti iki 2025 m. balandžio 11 d. imtinai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sekretorei-referentei, siunčiant elektroniniu paštu: biblioteka@mab.lt. Konfidencialumą užtikriname. Konkursas vyks pokalbio su pretendentu forma. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Išsamesnė informacija teikiama tel. (0 5) 262 9537.
„Prabrėkšk, aušrele, tekėk, saulele“
Virtuali paroda „Prabrėkšk, aušrele, tekėk, saulele“
Tautinės minties žadintojas Juozapas Miliauskas-Miglovara
Minėdama Juozapo Miliausko-Miglovaros (1845–1937) 180-ies metų jubiliejų, Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Prabrėkšk, aušrele, tekėk, saulele“. Tautinės minties žadintojas Juozapas Miliauskas-Miglovara“.
Archyviniai parodos dokumentai, saugomi Vrublevskių bibliotekoje, sudaro poeto, lietuvių kalbos puoselėtojo, 1863 m. sukilimo dalyvio, knygnešio, „Aušros“ darbuotojo ir platintojo, tautinės organizacijos Latvijoje – lietuvių dainininkų draugijos „Aušra“ sumanytojo, katalikybės skelbėjo ir gynėjo Juozapo Miliausko-Miglovaros gyvenimo, veiklos ir kūrybos pasakojimą.
Juozapas Miliauskas-Miglovara išlieka stiprus lietuvių dvasinės kultūros pavyzdys. Jo, kaip ir kitų aušrininkų, įsipareigojimas pasišvęsti pasirinktam tikslui – tautinės minties žadinimui – paveikus ir šiandien; reikšmingas poeto siekis gaivinti, turtinti bei ugdyti gimtąją kalbą; skaitytoją tebejaudina poeto kūryba – persmelkta tautinės vienybės idėjų, gimtosios kalbos aukštinimo, gamtos, kaimo žmonių buities apdainavimo, apšvietos skatinimo. Šia paroda kviečiame dar kartą prisiminti iškilią asmenybę – Juozapą Miliauską-Miglovarą.
Parodą parengė Rūta Kazlauskienė
Paskaita „Tovianistų dokumentai Vrublevskių bibliotekoje“
Paskaita „Tovianistų dokumentai Vrublevskių bibliotekoje“
Tovianizmas buvo religinis socialinės reformos judėjimo mokymas, pavadinta Andriaus Tovianskio (Andrzej Towiański 1799–1878) vardu. Buvęs Vilniaus Aukščiausiojo Teismo tarybos narys, 1840 m. išvykęs iš Lietuvos ir prisidėjęs prie lenkų emigracijos Paryžiuje, Tovianskis skleidė krikščioniškais principais grįstą atsinaujinimo žinią, kuri, reformuojant asmenį, siekė pertvarkyti Europos politinius santykius, taigi ir Lenkijos ir Lietuvos sandraugos atkūrimą. Tovianskio žinia patraukė daug nacionalistinių intelektualų, ypač Prancūzijoje ir Italijoje. Vadovaudamiesi jo mokymu, tovianistai veikliai dalyvavo, kuriantis tautinėms valstybėms, – nuo Tautų pavasario iki Pirmojo pasaulinio karo.
Po Tovianskio mirties 1878 m. vadovavimą judėjimui perėmė Italijos būrelis, skatinęs tovianistų ir lenkų mokslininkų intelektualų bendradarbiavimą, ypač Vilniaus Stepono Batoro universitete. Antrojo pasaulinio karo pradžia staiga nutraukė tovianistų ryšius ir akademinį susidomėjimą tovianizmu sovietų įtakos paveiktame Baltijos regione.
Vrublevskių bibliotekoje saugomas Stepono Batoro universiteto dėstytojos Valentinos Horoškevičiūtės (Walentyna Horoszkiewiczówna, 1890–1947) fondas F 98. Ji buvo trečios kartos mąstytojo Andriaus Tovianskio mokinė: t. y. mokinė, kuriai jau neteko susitikti su Towiańskiu.
Horoškevičiūtė, kaip viena paskutiniųjų veiklių tovianisčių, susirašinėjo su daugeliu kitų tovianistų, ypač iš Italijos. Remdamasi savo vaidmeniu universitete, ji skatino akademinius Tovianskio tyrimus ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lenkijoje bei Italijoje.
Dr. Džiulijas Dala Grana (Giulio Dalla Grana) paskaitoje apžvelgia Vrublevskių bibliotekos V. Horoškevičiūtės fonde F 98 saugomus dokumentus, atskleisdamas kultūrinius, akademinius ir net asmeninius italų ir lenkų intelektualų santykius, atkuriant Turino ir Vilniaus ryšius.
Lektorius Dž. Dala Grana 2024 m. apgynė daktaro disertaciją pagal bendrą Turino universiteto Istorinių studijų katedros ir Amsterdamo universiteto Hermetizmo filosofijos ir susijusių srovių istorijos centro programą. Jis baigė politinių mokslų ir tarptautinių studijų programą pagal Paduvos universiteto ir Krokuvos Jogailos universiteto dvigubo laipsnio sistemą. Daugiausia jis domisi politinės valdžios ir religinio autoriteto santykiais, politinių ir religinių judėjimų istorija Ankstyvaisiais naujaisiais ir Moderniaisiais laikais bei politinių ir religinių idėjų tarpusavio sąsajomis. Jo atliekami tovianizmo tyrimai leido rasti tūkstančius dokumentų, išsibarsčiusių po Lenkiją, Lietuvą, Prancūziją, Šveicariją, Italiją ir Vatikaną. Dž. Dala Grana atkūrė tovianistų judėjimo istoriją, papildydamas ją naujais pasakojimais.
Bibliotekos vardas skambėjo 25-ojoje Vilniaus knygų mugėje
Bibliotekos vardas skambėjo 25-ojoje Vilniaus knygų mugėje
Vasario 27 – kovo 2 d. Litexpo rūmuose vėl smagiai šurmuliavo Vilniaus knygų mugės lankytojai ir dalyviai. Šių metų knygos atlaidų devizas skelbė: „Kukutis eina į knygų mugę“. Mugės organizatoriai Kukučio tema išmoningai į vienį sujungė ir įspūdingą atidarymo reginį, ir paviljonų erdves, ir gausius įvairiažanrius renginius. Lankytojų netrūko nei prie LMA Vrublevskių bibliotekos stendo, nei keliuose jos renginiuose. Pirmą mugės dieną stendą aplankė Jo Ekscelencija LR Prezidentas dr. Gitanas Nausėda. Garbingasis svečias domėjosi naujais Bibliotekos leidiniais. Antrą mugės dieną dr. Rima Cicėnienė, dr. Giedrė Miknienė ir Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė pristatė tritomę „Jono Basanavičiaus bibliografiją“, apimančią 1880–2013 m. spaudoje paskelbtus Lietuvos ir užsienio autorių darbus apie J. Basanavičių. Pirmą pavasario dieną Jokūbo Beneto ir Andriejaus Grinkevičiaus knygą „Viešpaties dešinės galybė“ pristatė dr. Sigitas Narbutas. Jam talkino dvi žinomos literatūros istorikės dr. Asta Vaškelienė ir dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė. Šiuo leidiniu Biblioteka paskutinįkart paminėjo 400-ąsias Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias Chotino pergalės metines. Tris edukacinius užsiėmimus jauniesiems mugės lankytojams surengė restauratorės Edita Keršulytė ir dr. Aušra Čiuladienė; joms talkino VU studentė Gustė Rudaitytė. Vaikams ir suaugusiems jos patraukliai pasakojo apie inicialus, rodė jų pavyzdžius ir mokė kaligrafijos abėcėlės. Bibliotekos darbuotojai taip pat dalyvavo kitų leidėjų renginiuose. Visas keturias dienas stende nepailsdamos su gera nuotaika darbavosi Eglė ir Audronė Stasiukaitytės. Atsisveikinę su 25-ąja Vilniaus knygų muge, dabar viltingai lauksime 26-osios!
Direkcijos informacija
Roberto Dačkaus, Editos Keršulytės, Daivos Narbutienės, Gustės Rudaitytės ir Valentinos Marmienės nuotraukos.
