Virtualios parodos „Žydinti lelija ir spindintis perlas“ pristatymas

Virtualios parodos „Žydinti lelija ir spindintis perlas“ pristatymas

2024-05-28

2024 m. gegužės 21 d. viešbutyje PACAI (Didžioji g. 7, Vilnius) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja istorikė dr. Justina Sipavičiūtė pristatė virtualią parodą  „Žydinti lelija ir spindintis perlas“, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco 400-ųjų gimimo metinių sukakčiai. Renginio data pasirinkta neatsitiktinai. Lygiai prieš 6 metus atnaujintuose Pacų rūmuose pradėjo veiklą viešbutis PACAI.

Pacai – viena įtakingiausių LDK giminių. Jos atstovai užėmė aukštas pareigas, dalyvavo svarbiausiuose istoriniuose įvykiuose. Pacai turėjo dvigubos lelijos herbą, kuris primena ir vieną garsiausių šios giminės atstovų didįjį etmoną, Vilniaus vaivadą Mykolą Kazimierą Pacą, pastačiusį Vilniuje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią (čia ir palaidotas).

Virtualioje parodoje pateikta didesnė dalis LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomo reikšmingo M. K. Paco dokumentinio palikimo. Tai dokumentai, kurie pristato Pacų giminę, giminės genealogines schemas ir medžius. Apžiūrėję virtualią parodą, galėsite iš arčiau pažvelgti į M. K. Paco antspaudus, suprasite, kokią giminės istoriją juose galima perskaityti, išvysite originalius jo autografus. Sužinosite, kuriuose XVII a. leidiniuose minimas M. K. Pacas, kaip jis buvo vaizduojamas to laikmečio paveiksluose, kokius du nuostabaus grožio ir reikšmės M. K. Pacą menančius pastatus turime išlikusius iki šių dienų.

Kviečiame apžiūrėti virtualią parodą „Žydinti lelija ir spindintis perlas“.

Parodos pristatymo įrašą žiūrėkite / klausykite:


„Viešpaties dešinės galybė“ ir pirmoji Mykolo Kazimiero Paco paslaptis

„Viešpaties dešinės galybė“ ir pirmoji Mykolo Kazimiero Paco paslaptis

2024-05-27

LMA Vrublevskių biblioteka po 350 metų išleido Jokūbo Beneto ir Andriejaus Grinkevičiaus knygos „Viešpaties dešinės galybė“ vertimą į lietuvių kalbą. Knyga Biblioteką pasiekė šių metų gegužės 20-ąją – viešbučio PACAI gimtadienio išvakarėse. Taip Biblioteka pagerbė Viešbutį, parėmusį šios knygos leidimą. Tą ji ruošiasi padaryti ir birželio 5 d., 17.30 val., nes tuomet Viešbučio konferencijų salėje vertėjas dr. Sigitas Narbutas pristatys šią knygą Vilniui ir vilniečiams. Maloniai kviečiame!

Šiemet gražiai minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias jo kartu su Jonu Sobieskiu prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Šį reikšmingą įvykį herojine poema įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius. Knygos pristatymo metu vertėjas kalbės ne tik apie šį kūrinį. Trumpame pranešime, pavadintame „Paco paslaptys: pirmoji“ jis pasidalins įžvalgomis, siejančiomis „Viešpaties dešinės galybę“ ir kai kuriuos kitus vienalaikius meno ir architektūros paminklus. Taigi darsyk maloniai kviečiame į PACUS pas Pacą!

Direkcijos informacija

Kvietimas į renginį

Registracija į renginį: inga.beruliene@mab.lt


Peliksui Bugailiškiui skirta konferencija

Peliksui Bugailiškiui skirta konferencija

2024-05-16

Gegužės 15 d. Šiaulių apygardos teisme įvyko konferencija, skirta paminėti Pelikso Bugailiškio gimimo 140-ąsias metines. Sveikinimo žodį tarė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Gražvydas Poškus, vedęs šį renginį. Jis perskaitė konferencijoje negalėjusio dalyvauti advokato Jono Nekrašiaus pranešimą „Peliksas Bugailiškis kaip advokatas ir žmogaus teisių gynėjas“, kuriame buvo atskleista šio iškilaus teisininko bei tautinio atgimimo veikėjo įvairiapusė veikla iki Nepriklausomos valstybės atkūrimo. Kadenciją baigęs teisėjas, šios konferencijos vienas iš rengėjų, vienintelio Lietuvoje Teismų istorijos muziejaus steigėjas Alfredas Vilbikas pranešime „Peliksas Bugailiškis Temidės tarnyboje“ kalbėjo apie šio, pirmojo nepriklausomos Lietuvos teisėjo profesinę veiklą, moralines nuostatas. Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė pranešime „Peliksas Bugailiškis: kraštotyros ir muziejininkystės teorija ir praktika“ akcentavo muziejaus steigėjo, kraštotyrinio darbo organizatoriaus visoje Lietuvoje nuopelnus. LMA Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė parengė pranešimą „Pelikso Bugailiškio rankraštinio darbo paveldas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, kuriame papasakojo apie jo kaip rankraščių tyrėjo palikimą. Konferencijos dalyviai galėjo apsilankyti Šiaulių apygardos teisme esančiame Teismų istorijos muziejuje.

Informaciją pateikė Rasa Sperskienė. Fotografijos Virginijos Šiukščienės.


Dovana bibliotekai – tritomis E. Skerstono albumas

Dovana bibliotekai – tritomis E. Skerstono albumas

2024-05-16

Šį mėnesį minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ta proga kredito unija TAUPA dešimčiai Lietuvos bibliotekų, turinčių meno skyrius, tarp jų ir Vrublevskių bibliotekai, padovanojo išskirtinį leidinį – trijų tomų ir trimis kalbomis išleistą albumą „Privatus Vilnius. Interjerų gyvenimai“ (leidykla „Žara“).

Įspūdingose fotografijose Augio Narmonto įamžinti gyvenamųjų vilniečių namų interjerai. Knygos autorius kviečia praverti buvusių ir esamų privačių namų duris, siekia atskleisti sostinės gyventojų gebėjimus individualiai apipavidalinti intymią ir ne visiems prieinamą aplinką. Jau dabar specialistai šį leidinį gretina su XX a. pradžios Jano Bulhako fotografiniu palikimu.

Biblioteka džiaugiasi ir dėkoja, praturtėjusi vertingais leidiniais!


Uždraustų knygų biblioteka – Vilniuje išleistai poleminei Andriaus Volano knygai – 440

Uždraustų knygų biblioteka
Vilniuje išleistai poleminei Andriaus Volano knygai – 440

2024-05-13

LMA Vrublevskių bibliotekoje savo naujus namus rado kadaise gyvavusių institucinių ar asmeninių bibliotekų knygos bei kiti dokumentai. Viena iš seniausių, turtingiausių ir garsiausių buvo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteka. Atsiradusi Reformacijos kovų įkarštyje, susidūrusi su kontrreformacija, Sinodo biblioteka patyrė daug negandų. Išskirtinė Sinodo bibliotekos vertė ta, kad joje buvo kaupiama ir išsaugota reformacijos klasika, nes beveik visi bibliotekoje išlikę veikalai buvo atsidūrę Vatikano sudarinėtuose ir vis papildomuose draudžiamų knygų sąrašuose.

Dalis Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos knygų vis dėlto pasiekė Žygimantų gatvę – dabartinius LMA Vrublevskių bibliotekos rūmus. Jos nebuvo išskirtos, bet aprašomos pagal amžius drauge su kitais Bibliotekai atitekusiais dokumentais. Priklausymą Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekai parodo antspaudas, įrašas lotynų kalba, arba įrašas, kad dokumentas buvo Slucko gimnazijos bibliotekoje. Rasta XVI a. išleistų 518 veikalų, įrištų į 350 knygų, iš jų net 117 yra foliantai. 447 veikalai išleisti lotynų kalba, didžiąją dalį  (323) sudaro teologinė literatūra.

Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Violetos Radvilienės virtualus pasakojimas skirtas paminėti prieš 440 metų Vilniuje, Danieliaus Lenčickio spaustuvėje, Jono Glebavičiaus lėšomis išleistą žymiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos evangelikų reformatų teologo, rašytojo, polemisto, Mikalojaus Radvilo Rudojo, karalių Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretoriaus Andriaus Volano (apie 1530–1610) polemikos su jėzuitu Petru Skarga knygą – Andriaus Volano Penkios knygos prieš Vilniaus jėzuito Skargos septynis mišių ir jų aukos stulpus ir knygą: 12 Cvinglio bei Kalvino sekėjų teiginių  .

Pasakojimui parinktos XVI a. leistos knygos, kurios primena vykusius karštus ginčus dėl teisingesnio tikėjimo, pasiryžimą dėl jo paaukoti gyvybę, pritariančiųjų paiešką ir ne tik žodinę kovą su priešininkais.


Žydinti lelija ir spindintis perlas. Virtualios parodos pristatymas

Virtualios parodos pristatymas

2024-05-13

2024 m. gegužės 21 d. 11 val. viešbutyje PACAI (Didžioji g. 7, Vilnius) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja istorikė dr. Justina Sipavičiūtė pristatys virtualią parodą  „Žydinti lelija ir spindintis perlas“, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco 400-ųjų gimimo metinių sukakčiai. Renginio data pasirinkta neatsitiktinai. Lygiai prieš 6 metus atnaujintuose Pacų rūmuose pradėjo veiklą viešbutis PACAI.

Pacai – viena įtakingiausių LDK giminių. Jos atstovai užėmė aukštas pareigas, dalyvavo svarbiausiuose istoriniuose įvykiuose. Pacai turėjo dvigubos lelijos herbą, kuris primena ir vieną garsiausių šios giminės atstovų didįjį etmoną, Vilniaus vaivadą Mykolą Kazimierą Pacą, pastačiusį Vilniuje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią (čia ir palaidotas).

Virtualioje parodoje pateikta didesnė dalis LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomo reikšmingo M. K. Paco dokumentinio palikimo. Tai dokumentai, kurie pristato Pacų giminę, giminės genealogines schemas ir medžius. Renginio metu galėsite iš arčiau pažvelgti į M. K. Paco antspaudus, suprasite, kokią giminės istoriją juose galima perskaityti, išvysite originalius jo autografus. Sužinosite, kuriuose XVII a. leidiniuose minimas M. K. Pacas, kaip jis buvo vaizduojamas to laikmečio paveiksluose, kokius du nuostabaus grožio ir reikšmės M. K. Pacą menančius pastatus turime išlikusius iki šių dienų.

Renginio organizatorius LMA Vrublevskių biblioteka
Partneris ir rėmėjas Viešbutis PACAI


Dr. K. Dambrausko paskaita „Žemės grąžinimas pietryčių Lietuvoje“

Žemės grąžinimas pietryčių Lietuvoje

2024-05-09

LMA Vrublevskių bibliotekos studijoje viešėjęs Dr. Karolis Dambrauskas skaitė paskaitą „Žemės grąžinimas pietryčių Lietuvoje“.

Lektorius yra Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas. 2022 m. apsigynė disertaciją „Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania“ (liet. „Etniškumo dimensija privačios nuosavybės atstatymo procese: svarstant etniškumo sampratas ir reikšmę žemės restitucijos eigoje Pietryčių Lietuvoje“), už kurią Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skyrė specialiąją premiją.

Šiuo metu Vilniaus universitete jis tęsia podoktorantūrines studijas, atlieka lyginamąjį tyrimą apie posocialistiniu laikotarpiu vykdytą žemės grąžinimą tautinių mažumų gyventojams Lietuvoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Domisi etniškumo, nacionalizmo ir posocialistinės transformacijos temomis.

Disertacijoje autorius aiškinosi, kaip nepriklausomoje Lietuvoje struktūrizavosi santykis tarp etniškumo ir besikeičiančių nuosavybės režimų (nuo kolektyvinės iki privačios nuosavybės), pagrindinis dėmesys buvo skirtas žemės grąžinimo procesui etniškai įvairialypiame pietryčių Lietuvos regione. Tyrimas atskleidė, kad žemės restitucija  buvo planuojama kaip etniškai neutralus procesas, per kurį kiekvienas pilietis galėjo sulaukti teisingumo – jam ar jo šeimai galėjo būti grąžinta sovietmečiu kolektyvizuota žemė. Nepaisant vienodo traktavimo, mažumoms trūko išteklių, reikalingų dalyvauti restitucijos procese. Vienodas požiūris į nelygias grupes trukdė tautinių mažumų nariams susigrąžinti žemę.

Šiame vaizdo įraše apžvelgiamos disertacijoje atskleistos įvairios pietryčių Lietuvos tautinių mažumų gyventojų, siekusių (ar tebesiekiančių) susigrąžinti žemę, restitucijos patirtys, išryškinamos problemos, su kuriomis šie gyventojai susidūrė  žemės grąžinimo proceso metu, svarstoma etniškumo svarba šio proceso kontekste ir kiti tyrimo metu kelti klausimai, glaustai pristatomos tyrimo išvados.

Kviečiame žiūrėti ir klausyti:


Naujos knygos

Naujos knygos

2024-05-08

De Hamel, Christopher. The Posthumous papers of the manuscript club. London: Allen Lane, 2022. 616 p.

Šios knygos antraštėje perfrazuojamas Čarlzo Dikenso (Charles Dickens) romano apie spalvingų veikėjų grupę pavadinimas. Joje pristatoma dvylika labai skirtingų žmonių, kuriuos vienijo aistra iliuminuotiems rankraščiams. Tarp jų – šventasis, mecenatas, iliuminatorius, antikvaras, kolekcininkas, bibliotekininkas, rabinas, muziejininkė ir netgi rankraščių klastotojas. Žymus rankraščių tyrinėtojas kviečia skaitytoją į tūkstantį metų aprėpiančią kelionę po Normandijos ir Moravijos vienuolynus bei sinagogas, Vokietijos universitetus ir JAV muziejus. Suteikdamas galimybę pažvelgti į rankraščių kolekcininkų pasaulio džiaugsmus ir tragedijas, autorius tuo pačiu atskleidžia kertinį iliuminuotų rankraščių vaidmenį civilizacijos raidoje.

Voelkle, William M. Holy hoaxes: a beautiful deception: celebrating William M. Voelkleʼs collecting. Paris; New York: Les Enluminures, [2023]. 231 p.

Viljamas M. Fulklas (William M. Voelkle) sukaupė išsamiausią privačiose rankose esančią rankraščių iliuminacijų klastočių ir padirbinių kolekciją. Šiame iliustruotame kolekcijos kataloge pats kolekcininkas atskleidžia, kaip ji buvo kuriama. Autorius pristato beveik septyniasdešimt įvairiausių klastočių ir padirbinių iš Vakarų Europos, krikščioniškųjų Rytų, Etiopijos, Meksikos, Persijos ir Indijos. Gausiai iliustruota knyga prasideda įdomiu Kristoferio de Hemelio (Christopher de Hamel) įvadu, kuriame keliami klausimai apie autentiškumo vertę, visuomenės susižavėjimą klastotėmis, samprotaujama apie klastočių pobūdį ir jų aptikimą.

Hansbury, Paul. Belarus in crisis: from domestic unrest to the Russia-Ukraine war. London: Hurst & company, [2023]. 326 p.

Kai 2020 m. visoje Baltarusijoje prasidėjo gausūs antivyriausybiniai protestai, diktatoriaus Lukašenkos valdžia ėmėsi žiaurių represijų: suėmė dešimtis tūkstančių piliečių, uždraudė nepriklausomą žiniasklaidą ir sukėlė migrantų krizę Europos Sąjungos pasienyje. 2022 m. vasarį Baltarusija tapo Rusijos invazijos į Ukrainą placdarmu ir leido savo teritorijoje dislokuoti karius ir raketų sistemas, padariusi žalą savo nacionaliniams interesams. Šioje knygoje aptariamos šios dvi tarpusavyje susijusios krizės. Nagrinėjamos Baltarusijos politinio chaoso ištakos bei tarptautinės pasekmės, vertinamas Vakarų sankcijų veiksmingumas, svarstomos Baltarusijos valstybingumo perspektyvos, bandoma atsakyti į klausimą, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė baltarusių požiūrį į diktatūrą savo valstybėje.

Martin, Janet. Medieval Russia 980–1584. Cambridge: Cambridge University Press, 2007. 507 p.

Knygoje glaustai, bet išsamiai pateikiama Rusijos istorija nuo Vladimiro I iki Ivano IV Rūsčiojo valdymo. Šis pataisytas leidimas papildytas neseniai paskelbtais autorės ir kitų mokslininkų tyrimais. Parodoma Viduramžių Rusijos politinės raidos dinamika nuo Kijevo Rusios iki mongolų dominavimo epochos ir Maskvos valstybės iškilimo. Aptariamos šalies valdančiosios dinastijos, ekonomikos poveikis politinei raidai, santykiai su užsienio valstybėmis, socialinė, religinė bei kultūrinė raida. Informatyvus žymios istorikės pasakojimas, aiškūs argumentai ir provokuojančios interpretacijos patrauks tiek specialistus, tiek ir visus besidominančius feodalinės Rusijos istorija.

DʼAnieri, Paul J. Ukraine and Russia: from civilized divorce to uncivil war. Cambridge: Cambridge University Press, [2023]. 372 p.

Knygoje pateikiama išsami Rusijos karo Ukrainoje analizė. Nagrinėjamas Ukrainos socialinis bei politinis gyvenimas, Ukrainos ir Rusijos santykiai, taip pat Rusijos ir Vakarų interesų sąveika po Sovietų Sąjungos žlugimo. Parodomas kelias nuo 1991 m. įvykusio Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos, kuris tuo metu vadintas „civilizuotomis skyrybomis“, iki žiauriausio konflikto Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Anot autoriaus, konfliktas kilo dėl trijų esminių veiksnių – saugumo dilemos, demokratizacijos poveikio geopolitikai ir tarpusavyje nesuderinamų įvairių valstybių tikslų. Teigdamas, kad karo priežastimi tapo gilūs išankstiniai nesutarimai, kurių nepavyko įveikti, autorius reiškia susirūpinimą dėl konflikto sprendimo perspektyvų.

The Oxford handbook of digital media sociology. New York: Oxford University Press, [2022].  718 p.

Skaitmeninė žiniasklaida – įprasta šiandienos gyvenimo dalis. Skaitmeninės informacinės ir ryšių technologijos yra įsiterpusios į sveikatos, darbo, rinkimų, kapitalo srautų, intymių santykių, socialinių judėjimų, asmeninės tapatybės ir dar daugelį sričių. Siekiant paaiškinti mūsų greitai besikeičiantį pasaulį platesnei visuomenei, šiame žinyne apžvelgiami naujausi sociologiniai skaitmeninės žiniasklaidos tyrimai. Jis sugalvotas kaip esminis išteklius, jungiantis įvairias sociologinių tyrimų kryptis, susijusias su skaitmenine žiniasklaida. 34 skyriai sugrupuoti į šešias dalis, kuriose nagrinėjama skaitmeninių medijų teorija, jų vaidmuo kasdieniame gyvenime, taip pat ryšys su socialinėmis institucijomis, bendruomene, asmens tapatybe, socialine nelygybe, politika ir galia. Kiekviename skyriuje apžvelgiami iki šiol atlikti sociologiniai tyrimai ir nurodomi neatsakyti klausimai.

The Oxford handbook of medieval Central Europe. New York: Oxford University Press, [2022]. 601 p.

Šiame žinyne apibendrinama Viduramžių Vidurio Europos regiono politinė, socialinė ir kultūrinė istorija, apimant laikotarpį apytiksliai nuo 800 iki 1600 metų ir teritoriją nuo Baltijos iki Adrijos jūros. Daugiausia dėmesio skiriama Vengrijos, Lenkijos ir Bohemijos karalystėms ir jų sąveikai su kaimyninėmis teritorijomis. Teminiu principu sudarytuose 25 skyriuose nagrinėjami įvairūs šio regiono Viduramžių istorijos aspektai: valstybė ir valdymas, teisė ir teisingumas, karyba, diplomatija, elitų formavimasis ir kaita, etninių grupių migracija, lytis ir šeima, miestų plėtra, finansai ir prekyba, literatūra, menas ir architektūra, religija ir bažnyčia, vienuolynai, kasdienis gyvenimas, žydų padėtis ir kt.

The Routledge history of antisemitism. London; New York: Routledge Taylor & Francis Group, 2024. 437 p.

Didėjant susirūpinimui dėl antisemitizmo, daugėja ir diskusijų, kaip jį suprasti ir su juo kovoti. Šiame žinyne nagrinėjama antisemitizmo istorija ir apraiškos nuo pat jo ištakų iki šiandienos. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Šiaurės Amerikoje ir Europoje pradėjo į antisemitizmą žiūrėti kaip vien tik į istorinę problemą. Tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, kad antisemitizmas nėra tik istorinis ar tik žydams svarbus klausimas. Šiame esė rinkinyje gvildenamos įvairios antisemitizmo formos įvairiais laikotarpiais, o vėliau aptariama antisemitizmo apraiškų gausa įvairiose šalyse ir regionuose. Nagrinėjamos įvairios kultūrinės ir socialinės antisemitizmo formos.

Mikanowski, Jacob. Goodbye Eastern Europe: an intimate history of a divided land. London: Oneworld, [2023]. 375 p.

Ši knyga ypač aktuali Rusijos agresyvios 2022 m. invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Joje apžvelgiama audringa Rytų Europos istorija nuo ikikrikščioniškų laikų iki komunizmo žlugimo. Anot autoriaus, šiandien sąvoka „Rytų Europa“ egzistuoja daugiausia kultūrinėje atmintyje, tačiau daugybei žmonių Rytų Europa tebėra tapatybės ženklas, o jos istorija reiškia šimtmečius trukusius sunkumus ir kančias. Knygoje kalbama apie įvairias šio regiono gyventojų grupes, įskaitant romus, žydus ir musulmonus; didžiąsias Viduramžių karalystes; Osmanų, Habsburgų ir Rusijos imperijų iškilimą ir žlugimą; moderniosios eros aušrą; fašizmo ir komunizmo išbandymus; šiuolaikinių nacionalinių valstybių iškilimą. Aptariama, kaip savitos ir gyvybingos Rytų Europos kultūros sugebėjo išlikti ir klestėti šalia dominuojančios ir agresyvios Rusijos.

Paradowski, Michał. Against the deluge: Polish and Lithuanian armies during the war against Sweden 1655–1660. Warwick: Helion & Company, 2022. 372 p.

1655 m. vasarą į Abiejų Tautų Respubliką, jau įsitraukusią į konfliktą su Maskva ir Zaporožės kazokais, įsiveržė švedai. Taip prasidėjo Antrasis Šiaurės karas, Abiejų Tautų Respublikoje žinomas kaip Švedų tvanas. Nors iš pradžių šalis atsidūrė ties visiško pralaimėjimo riba, palaipsniui pasipriešinimas švedų kariams ėmė augti, į konfliktą įsitraukė daugiau šalių. Šioje knygoje išsamiai aptariamos Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, kovojusios tvano metu, jų verbavimo sistema, valdymo struktūra, svarbiausi vadai, logistiniai karybos aspektai. Pagrindiniai karo mūšiai aprašyti atskirame skyriuje.

Baxter, Ian. The Soviet Baltic offensive, 1944–45: German defense of Estonia, Latvia, and Lithuania. Havertown: Casemate Publishers, [2022]. 128 p.

Knygoje dramatiškai aprašoma, kaip okupacinė vokiečių kariuomenė stengėsi sulaikyti Raudonosios armijos puolimą Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo metu. Atskleidžiama, kaip buvo vykdomas Hitlerio draudimas kariuomenei trauktis ir jo įsakymas kovoti iki mirties. Galingų sovietų pajėgų varoma nuo Leningrado per Baltijos šalis, armijų grupė „Šiaurė“ beviltiškai kovėsi daugybėje pavienių mūšių. Nuolatinio sovietų armijos puolimo išsekintos ir izoliuotos vokiečių pajėgos fanatiškai kovojo už Baltijos šalių sostinių ir uostų išlaikymą. Kuršo kišenėje vokiečių divizijos atsidūrė apsuptyje ir buvo priverstos gintis iki pat 1945 m. gegužės. Pasakojimą iliustruoja gausybė retų ir iki šiol neskelbtų nuotraukų, kurias lydi išsamūs aprašymai.

The Oxford handbook of the Latin Bible. Oxford: Oxford University Press, [2023]. 522 p.

Lotyniškoji Biblija yra Vakarų kultūros šerdis. Daugelį šimtmečių mokslininkai, filosofai ir teologai būtent iš Biblijos sėmėsi idėjų, kurios veikė visuomenę Europoje ir už jos ribų, o Biblijos studijos buvo svarbi švietimo dalis. Lotyniškoji Biblija padarė svarbų poveikį tiek lotynų, tiek nacionalinėms Europos kalboms ir literatūrai. Lotyniškosios Biblijos rankraščiai atspindi Vėlyvosios Antikos ir Viduramžių meno ir technikos pasiekimus. Šį žinyną sudaro 31 skyrius, kuriuose pristatoma lotyniškosios Biblijos istorija nuo jos pirmųjų vertimų (Vetus Latina), Šv. Jeronimo ir kitų autorių taisymų iki XX a. naujai į lotynų kalbą išverstos Neovulgatos, aptariami pagrindiniai Biblijos aiškintojai ir rankraščiai. Kiekviename skyriuje pateikiama gausybė nuorodų į literatūrą ir elektroninius šaltinius.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė


Virtuali paroda skirta Mykolui Kazimierui Pacui (1624–1682 m.)

Virtuali paroda „Žydinti lelija ir spindintis perlas:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.)“

2024-05-06

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, LNDM T-4462

 

2024 m. sukanka 400 m., kai gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624-1682 m.). Ta proga Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai dr. Justina Sipavičiūtė ir dr. Andrius Jurkevičius parengė virtualią parodą „Žydinti lelija ir spindintis perlas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.)“.
Šioje parodoje daugiau sužinosite apie Pacų giminę ir Lietuvos didįjį etmoną Mykolą Kazimierą Pacą, pamatysite originalias Pacų  juodraštines genealogines schemas ir genealoginį medį bei atrasite, kaip juose jis įvardijamas. Turėsite išskirtinę galimybę iš arčiau pažvelgti į M. K. Paco antspaudus, suprasite, kokią giminės istoriją juose galima perskaityti bei išvysite originalius jo autografus. Pamatysite unikalius Mykolo Kazimiero Paco dokumentus bei kokiuose XVII a. leidiniuose jis minimas. Sužinosite, kodėl jį vaizdavo kaip mūsų valstybės herbą. Išvysite kaip Mykolas Kazimieras Pacas buvo vaizduojamas to laikmečio paveiksluose bei kokius du nuostabaus grožio ir reikšmės jį menančius pastatus turime išlikusius iki šių dienų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus M. K. Paco dokumentinis palikimas, tad Jums atversime joje saugomus turtus.


Kasmetinė Kauno istorijos konferencija

Kasmetinė Kauno istorijos konferencija

2024-05-02

2024 m. balandžio 26 d. Kaune vyko 28-oji kasmetinė mokslinė tarpdalykinė Kauno istorijos konferencija „Istoriniai pasakojimai apie Kauną ir kauniečius“, kurią rengė Vytauto Didžiojo universitetas.

Konferencijoje pranešimą skaitė Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Lina Anušauskienė  „Elena Trejienė – tarpukario Kauno modistė“, pristačiusi Pirmosios Respublikos metais Kauno ponias puošusią elitinę siuvėją, vadintą modiste ir lygintą su pačia Koko Šanel.

Pranešimo autorė pasidalino nuo 1948 m. Kolumbijoje gyvenanančios garsiosios siuvėjos anūkės Barboros Rimgailaitės (dab. Barbara Rimgaila de Durana) prisiminimais ir nuotraukomis, Kauno regioniniame valstybės archyve saugoma su E. Trejienės veikla susijusia medžiaga.

Konferencijoje buvo perskaityta 19 pranešimų, kurių pagrindu vėliau bus išleistas Kauno istorijos metraštis (nr. 22).

Konferencijos programa