Audronė Steponaitienė

Księga Grodzka Oszmiańska z lat 1650–1719. Testamenty. T. 1 (1650–1691); T. 2 (1692–1707); T. 3 (1708–1719). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2025. 3 t. (784, 574, 591 p.).

Trijų tomų šaltinių publikacijoje skelbiami 1650–1719 m. Ašmenos pilies teismo knygose įrašyti testamentai. Leidinyje pateikiami bajorų ir kitų visuomenės sluoksnių paskutinės valios dokumentai, atskleidžiantys turto paveldėjimo praktiką, šeimos ryšius, socialinę struktūrą bei religinius ir kultūrinius papročius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tai vienas svarbiausių šaltinių, priklausančių serijai Monumenta Magni Ducatus Lithuaniae, kuris supažindina su šio laikotarpio visuomenės gyvenimu ir reikšmingai praturtina regiono istorijos tyrimus.

Wielkie Księstwo Litewskie w okresie panowania Jana Kazimierza (1648–1668). Warszawa: Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2024. 318 p.

Šioje knygoje publikuojami trys iždo dokumentai, kuriuose pateikiama vertinga medžiaga, skirta Lietuvos karo istorijos tyrimams Jono II Kazimiero valdymo laikotarpiu: 1650–1652 m. Lietuvos iždo išlaidų suvestinė, iždininko Gabrieliaus Karolio Kimbaro išlaidų registras už 1662–1663 m. bei 1667 m. Vilniaus karo ir iždo komisijos knyga. Leidinys supažindina su informacija apie Lietuvos kariuomenės dydį, sudėtį ir struktūrą didžiųjų 1648–1667 m. konfliktų metu, t. y. kovų su kazokais (Chmelnickio sukilimas), o vėliau – karų su Maskva ir Švedija laikotarpiu. Išsamioje įžangoje aptariami svarbiausi klausimai, susiję su Lietuvos iždo veikimu XVII a. antroje pusėje, apžvelgiami Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos istoriografijos tyrimai šia tema bei pagrindinių iždo šaltinių tipų klasifikacija ir jų specifika.

Codex compositus: średniowieczna książka jako zbiór. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2026. 354 p.

Knyga nagrinėja Viduramžių rankraštinių knygų kaip sudėtinių rinkinių prigimtį. Analizuojama, kaip tokie kodeksai buvo formuojami, perredaguojami ir naudojami, atskleidžiant jų materialinę struktūrą, tekstų tarpusavio ryšius bei kultūrinį kontekstą. Autoriai aptaria rankraščių sudarymo praktiką, jų funkcijas intelektiniame ir religiniame gyvenime bei metodus, leidžiančius rekonstruoti jų sudarymo istoriją. Pabrėžiama, kad viduramžių knyga buvo ne statiškas vienetas, o dinamiškas, laikui bėgant kintantis tekstų rinkinys.

Textus, pictura, musica: średniowieczny kodeks rękopiśmienny jako przedmiot badań interdyscyplinarnych. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022. 303 p.

Leidinys skirtas Viduramžių rankraščių tyrimams, taikant tarpdisciplininį požiūrį. Nagrinėjami tekstiniai, vaizdiniai ir muzikiniai kodeksų aspektai, aptariami jų kūrimo, funkcionavimo ir recepcijos kontekstai. Siekdami parodyti kodeksą kaip kompleksinį kultūros artefaktą, autoriai analizuoja rankraščių struktūrą, ikonografiją, notaciją bei jų tarpusavio sąveiką. Leidinys atskleidžia, kaip, interpretuodamos Viduramžių knygas, skirtingos tyrimų sritys – filologija, meno istorija ir muzikologija – papildo viena kitą.

Tomaszewski, Patryk. Wolność, wlasność, sprawiedliwość: środowisko konserwatywno-liberalne w Polsce po 1989 roku: struktury – działalność – myśl polityczna. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2025. 715 p.

Šioje studijoje nagrinėjami esminiai politinės filosofijos klausimai – laisvė, nuosavybė, teisingumas. Aptariamos skirtingos teorijos ir jų taikymas šiuolaikinėse visuomenėse. Autorius siekia parodyti, kad šios trys sąvokos yra neatsiejamos: įvairus jų interpretavimas lemia skirtingus politinius ir ekonominius modelius. Laisvė aptariama ir kaip individuali autonomija, ir kaip socialinių ir teisinių struktūrų ribojama vertybė. Nuosavybė nagrinėjama kaip ekonominė ir moralinė kategorija. Teisingumas pristatomas kaip principas, reguliuojantis laisvę ir nuosavybę.

Everett, Caleb. Niezliczone języki: jak języki, którymi mówimy, ujawniają różnice w naszym myśleniu. Warszawa: PWN, 2025. 254 p.

Autorius nagrinėja kalbų įvairovę ir jos ryšį su žmonių mąstymu. Parodoma, kaip skirtingos kalbos formuoja suvokimą apie laiką, erdvę, spalvas, skaičius ir net socialinius santykius. Remiantis įvairių pasaulio kultūrų pavyzdžiais ir moksliniais tyrimais, atskleidžiama, kad kalba nėra vien bendravimo priemonė – ji daro poveikį tam, kaip žmonės interpretuoja realybę, jaučia ir mato pasaulį. Įvairių kultūrų pavyzdžiai pademonstruoja, jog nėra vieno universalaus mąstymo modelio – kalbinė raiška glaudžiai susijusi su patirtimi ir aplinka.

Kołodko, Grzegorzo W. Trump 2.0: rewolucja chorego rozsądku. Warszawa: PWN, 2025. 257 p.

Knygoje aptariamas JAV prezidento Donaldo Trumpo politinio fenomeno poveikis šiuolaikinei politikai, ekonomikai ir tarptautiniams santykiams. Autorius nagrinėja populizmo, protekcionizmo ir nacionalizmo stiprėjimą, aptaria galimas pasekmes demokratinėms institucijoms, globalizacijai bei tarptautiniam bendradarbiavimui. Taip pat keliami klausimai apie racionalios ekonominės politikos ribas ir politinių sprendimų poveikį ilgalaikei raidai. Knyga pateikia platesnį šiuolaikinės politikos ir ekonomikos sąveikos vertinimą, įspėdama apie galimus nestabilumo ir konfliktų scenarijus.

Różne oblicza medycyny: (zarazy, melancholia, okulistyka i lekarze). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2025. 435 p.

Leidinyje atskleidžiami įvairūs medicinos istorijos ir praktikos aspektai. Aprašoma, kaip skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamos ligos, jų priežastys ir taikomi gydymo būdai. Epidemijos aprašomos istoriniame kontekste, aptariant skirtingų laikotarpių visuomenės reakcijas į ligų protrūkius. Melancholija analizuojama kaip medicininė ir kultūrinė būsena, atskleidžiant jos sampratos raidą nuo senovės iki šiuolaikinės psichiatrijos. Oftalmologija pristatoma per jos vystymąsi – nuo ankstyvųjų gydymo metodų iki modernesnių praktinių sprendimų. Gydytojai aptariami kaip profesinė ir socialinė grupė: jų vaidmuo visuomenėje, etika, kompetencijos bei medicinos praktikos pokyčiai.

Ze wszech ksiąg najbardziej godna przeczytania…: wokół „De Revolutionibus“ Mikołaja Kopernika: katalog wystawy w Muzeum Okręgowym w Toruniu 18 lutego – 7 maja 2023. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 355 p.

Kataloge pristatoma paroda, skirta vienam svarbiausių mokslo istorijos veikalų – Mikalojaus Koperniko De Revolutionibus orbium coelestium. Aptariama šio darbo reikšmė mokslo raidai, jo recepcija ir poveikis Europos intelektinei kultūrai, pateikiami parodoje eksponuotų leidinių, rankraščių ir kitų vertingų dokumentų aprašymai bei iliustracijos. Straipsniuose nagrinėjami M. Koperniko veikalo leidybos, sklaidos ir interpretacijos klausimai. Leidinys skirtas mokslo istorijos, knygotyros ir kultūros paveldo tyrėjams bei visiems besidomintiems mokslininko palikimu.

Zychowicz, Piotr. Żydzi: opowieści niepoprawne polityczne. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2025. 462 p.

Tai publicistinių esė ir istorinių pasakojimų rinkinys, skirtas sudėtingiems lenkų ir žydų santykiams aptarti. Autorius kalbasi su istorikais ir tyrėjais apie žydų istoriją, jų vaidmenį Vidurio ir Rytų Europoje bei prieštaringai vertinamus XX amžiaus įvykius. Knygoje nagrinėjamos temos, kurios dažnai kelia diskusijas viešojoje erdvėje ir istoriografijoje. Tai analitinis ir provokuojantis leidinys, skatinantis kritiškai pažvelgti į istoriją ir jos interpretacijas, orientuotas į diskusiją apie istorijos interpretacijas, tačiau dėl savo kritiško ir kartais prieštaringo tono vertinamas nevienareikšmiškai.

Łapiński, Teofil. Powstańcy na morzu w wyprawie na Litwę. Kraków: Miles, [2025]. 210 p.

Šių prisiminimų autorius Teofilis Łapińskis (1827–1886) – lenkų karo vadas, rašytojas, visą savo gyvenimą aktyviai kovojęs su Rusijos imperializmu, Lenkijos ir Lietuvos 1863–1864 m. sukilimo metu vadovavęs Londono lenkų migrantų organizuotai ekspedicijai į Lietuvą. Ekspedicijos tikslas – nugabenti į Lietuvą ginklų, amunicijos ir savanorių karių. Nors ekspedicija susidūrė su daugybe sunkumų ir baigėsi nesėkme – tai buvo vienas drąsiausių bandymų paremti sukilimą iš užsienio. Autorius pateikia gyvą ir detalią įvykių kroniką, atskleisdamas tiek karinius iššūkius, tiek dalyvių motyvus. Kūrinyje atsispindi sudėtinga geopolitinė situacija bei drąsūs, bet rizikingi sukilėlių sprendimai.

Godek, Sławomir. Petersburska ofensywa szlachty litewskiej z lat 1810–1812:  czyli o prawie i gospodarce guberni grodzieńskiej i wileńskiej na początku XIX wieku. Warszawa:  Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2025. 644 p.

Knygoje nagrinėjama Lietuvos bajorijos politinė ir ekonominė veikla 1810–1812 m., kai ji siekė išplėsti savo teises ir įtaką Rusijos imperijos valdomose Gardino ir Vilniaus gubernijose. Autorius analizuoja bajorų pastangas veikti per imperijos administracines institucijas, siekiant išsaugoti savo tradicines teises. Knygoje aptariama teisinė sistema, administraciniai pokyčiai bei ekonominė padėtis, ypač žemės nuosavybės, mokesčių ir valstiečių prievolių klausimai. Taip pat atskleidžiama, kaip vietos elitas derino lojalumą carinei valdžiai su pastangomis ginti savo interesus.

Hui, Andrew. The study: the inner life of Renaissance libraries. Princeton; Oxford: Princeton University Press, [2025]. 303 p.

Renesanso Europos asmeninės bibliotekos neretai tapdavo vidinio prieglobsčio erdvėmis neramumų ir epidemijų laikais. Šioje knygoje pasakojama apie Renesanso studiolo – nedidelę privačią skaitymo, studijų ir apmąstymų erdvę, skirtą saviugdai ir vidiniam susitelkimui. Derindamas literatūros ir dailės kūrinių interpretacijas su asmeniniais pasakojimais apie savo aistringą meilę knygoms, autorius atskleidžia, kaip Renesanso humanistai kūrė intymias studijų erdves. Europocentrinis pasakojimas čia praplečiamas, įtraukiant islamo pasaulio, Indijos Mogolų imperijos ir Kinijos knygų kultūras. Lyginant su mūsų informacijos pertekliaus laikais, nagrinėjama studiolo įtaka šiuolaikiniams rašytojams ir kviečiama susimąstyti, kaip gausus skaitymas ir sąmoningas užsisklendimas gali ne tik ugdyti, bet ir riboti mūsų santykį su pasauliu.

Splendours of Japan: highlights from the Bodleian Library. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2025]. 250 p.

Šis prabangiai iliustruotas esė rinkinys kviečia susipažinti su Oksfordo Bodlėjaus bibliotekoje saugoma išskirtine japoniškų retų knygų ir rankraščių kolekcija, kurios ištakos siekia XVII amžiaus pirmąją pusę. Tarp įspūdingiausių kolekcijos kūrinių – meistriškai tapyti ritiniai, No teatro pjesių rankraščiai, rankraštinės poezijos antologijos, seniausia Anglijos ir Japonijos prekybos sutartis bei ankstyvieji spausdinti leidiniai. Knygoje atskleidžiama daugialypė ir turtinga kolekcijos istorija, aptariami ankstyvieji Anglijos ir Japonijos ryšiai bei pasakojama, kaip XVII amžiuje japoniškos knygos ir rankraščiai pateko į Angliją. Ypač daug dėmesio skirta darbo popieriaus, spalvinių pigmentų ir rašalo gamybai bei naudojimui. Rinkinį papildo Ankstyvųjų naujųjų laikų Japonijos klestinčios leidybos rinkos apžvalga.

Gel’man, Vladimir. Russia’s gamble: the domestic origins of Russia’s attack on Ukraine. Cambridge: Polity, 2025. 220 p.

Garsaus politologo ir putinizmo kritiko knyga kviečia pažvelgti į Rusijos puolimo prieš Ukrainą priežastis ir paaiškina, kodėl agresoriui nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų. Didžiausias dėmesys skiriamas Rusijos vidaus politikai ir jos raidai po Sovietų Sąjungos žlugimo. Autorius parodo, kad sprendimą pulti Ukrainą, taip pat nusikalstamus ir neišmanėliškus Rusijos karinius veiksmus lėmė keli esminiai veiksniai. Iš jų – personalistinis autoritarinio režimo pobūdis, jo pažeidžiamumas dėl prasto valdymo, Rusijos elito ir valstybės vadovo klaidingi įsitikinimai dėl Ukrainos bei Kremliaus pasikliovimas ankstesne nebaudžiama patirtimi. Knygoje taip pat keliamas klausimas, kokias pamokas šis karinis puolimas leidžia išmokti, siekiant geriau suprasti XXI amžiaus pasaulinę geopolitinę situaciją ir skirtingų valstybių vidaus bei tarptautinę politiką.

Seigel, Jerrold E. Remaking the world: European distinctiveness and the transformation of politics, culture, and the economy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 370 p.

Žymaus kultūros istoriko knyga siūlo naują žvilgsnį į Europos istorinį išskirtinumą ir ilgalaikį poveikį likusiam pasauliui. Autorius parodo, kad tiek teigiamas, tiek neigiamas šio žemyno vaidmuo kilo iš veiksmingos centrinės valdžios stokos, Europos valstybių ir tautų susiskaldymo bei nuolatinio tarpusavio varžymosi, taip pat iš polinkio kurti autonomines veiklos sritis. Knygoje aptariama, kaip šie veiksniai skatino Europą išskiriančius politinius, socialinius ir kultūrinius reiškinius: dėmesį laisvės politikai, savitomis vertybėmis grindžiamą estetinės srities raidą, gebėjimą iš esmės pakeisti mokslinį pasaulio suvokimą bei pirmąjį per istoriją perėjimą prie šiuolaikinės pramoninės ekonomikos. Lygindamas Europą su Afrika, Indija, Kinija ir Osmanų imperijai priklausiusiomis teritorijomis, autorius atskleidžia, kad kitur panašių reiškinių nebuvo, o Europoje tie patys veiksniai, deja, prisidėjo ir prie žalingo imperinės ekspansijos akstino.

Realms of imagination: essays from the Wide Worlds of Fantasy. London: British Library, 2023. 271 p.

Maginė fantastika – itin platus literatūros žanras, apimantis epinį pasakojimą, mitinę vaizduotę, tautosakos tradicijas, pasaulių kūrimą ir istorijas, tyrinėjančias tamsiąsias bei nejaukias vaizduotės ribas. Naujajame tome dvidešimt rašytojų, fantastinės literatūros tyrėjų ir Britų bibliotekos darbuotojų apmąsto esmines maginės fantastikos temas – magiškas ir liaudies pasakas, epus ir žygius, keistas bei šiurpias istorijas, vartus į kitus pasaulius ir kitus žanro pavidalus. Leidinys kviečia skaitytoją leistis į pačią fantastikos šerdį: pažinti pasaulių kūrimo meną, amžiną herojiškos kelionės pasakojimo trauką, pasakų ir keistųjų istorijų įvairovę bei jų tarpusavio sąsajas, taip pat išskirtinę nejaukumo galią šiuolaikinėse medijose, įskaitant vaizdo žaidimus.

Gruenbaum, Caroline. Reading across cultures: translating romances, fables, and poetry in medieval Ashkenaz. Ithaca; London: Cornell University Press, 2025. 189 p.

Šioje knygoje pristatomi novatoriški Viduramžių žydų literatūros kūriniai, radęsi vėlyvaisiais XII–XIII amžiais Aškenazyje – Šiaurės Prancūzijos, Vokietijos ir Anglijos žydų bendruomenėse. Tuo laikotarpiu žydų autoriai į hebrajų kalbą išvertė keletą senosios prancūzų ir vokiečių literatūros pasakojimų, kilusių ne iš žydiškos tradicijos, bet paremtų krikščioniškais riteriniais romanais apie karalių Artūrą ir Aleksandrą Didįjį, taip pat antikinėmis Ezopo pasakėčiomis. Užuot atspindėję žydų religinį ar kultūrinį savitumą, šie vertimai sudarė pasaulietinės hebrajų literatūros visumą ir liudijo bendrą Viduramžių Europos žydų bei krikščionių literatūrinę kultūrą. Aptardama hebrajiškas gyvūnų pasakėčias, liaudies pasakojimus ir riterinius romanus, autorė parodo intelektinę aplinką, leidusią Aškenazio raštijos atstovams peržengti kultūrines ribas ir paskatinusį šio regiono literatūrinį atgimimą.

Books of hours, books of hope: medieval books of hours and their readers. Veurne: Hannibal books, 2025. 158 p.

Valandų knygos buvo vienos populiariausių Vėlyvųjų viduramžių knygų ir sudarė svarbią kasdienio religinio gyvenimo dalį. Šis gausiai iliustruotas leidinys supažindina su Valandų knygų vieta Vėlyvųjų viduramžių visuomenėje ir jų vaizdavimu flamandų portretiniame mene. Aptariama, koks buvo Valandų knygų turinys, kas buvo jų kūrėjai ir skaitytojai, kur ir kaip žmonės mokėsi skaityti, ką reiškia humoristinės figūros paraštėse ir daugelis kitų dalykų. Nuo prabangių, aukso folija puoštų rankraščių iki kuklių, dažnai vartotų knygelių – kiekviena Valandų knyga pasakoja savitą istoriją. Paplitę visuose visuomenės sluoksniuose, šie maldynai galėjo atlikti ir statuso ženklų, ir artimų, asmeniškų palydovų vaidmenį. Leidinys parengtas kaip lydimasis parodos „Puikybė ir paguoda: Viduramžių Valandų knygos ir jų skaitytojai“ („Pride and Solace: Medieval Books of Hours and Their Readers“), nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki spalio 7 d. vykusios Briugės Hrūningės muziejuje (Groeningemuseum), katalogas.

Faggioli, Massimo. Global Catholicism: between disruption and encounter. Leiden; Boston: Brill, [2025]. 310 p.

Šis veikalas pradeda knygų seriją Globaliosios katalikybės studijos (Studies in Global Catholicism, SGC).  Jame kviečiama naujai pažvelgti į Katalikų Bažnyčią kaip pasaulinę religinę instituciją, kuri, nors ir geografiškai išsiplėtusi, dar nėra visapusiškai globalizuota. Knygoje aptariama istorinė ir teologinė Europos vaidmens Bažnyčioje mažėjimo reikšmė, remiantis skirtingų pasaulio regionų patirtimis. Ypač daug dėmesio skiriama institucinėms ir teologinėms kosmopolitinės Katalikų Bažnyčios galimybėms bei jų riboms, o po II Vatikano Susirinkimo susidariusi institucinė savimonė aptariama kultūros ir politikos istorijos atžvilgiu. Leidinys siūlo naują požiūrį į šiandien besikuriančią postkolonijinę tarpkultūrinę globaliąją katalikybę ir parodo, kaip šimtmečius nusistovėjusios Bažnyčios raidos kryptys ima kisti, atsižvelgiant į naujus pasaulinius pokyčius.

The Oxford handbook of Vatican II. Oxford: Oxford University Press, 2023. 777 p.

Antrasis Vatikano Susirinkimas (1962–1965) buvo vienas reikšmingiausių XX amžiaus religinių įvykių, nulėmęs tolesnę Katalikų Bažnyčios raidą. Šiame žinyne pateikiama nuodugni Susirinkimo analizė: pristatoma jo istorinė aplinka ir eiga, pagrindiniai dokumentai bei mokymas Šventojo Rašto, bažnytinės tradicijos, liturgijos, religijos laisvės, ekumenizmo ir Bažnyčios misijos temomis. Dėmesio skiriama ir rečiau aptariamiems dalykams – mažiau žinomoms popiežių kalboms, moterų vaidmeniui Bažnyčios gyvenime bei Susirinkimo nepripažinimui katalikų tradicionalistų aplinkose. Taip pat aptariama Susirinkimo reikšmė kitų krikščioniškųjų Bažnyčių gyvenimui, krikščionių vienybės siekiams ir Katalikų Bažnyčios dialogui su kitomis religijomis. Pasaulinės Bažnyčios požiūriu pristatoma, kaip Susirinkimas vertintas skirtingų pasaulio regionų ir kultūrų.

Making history with manuscripts in medieval and early modern Europe. Berlin; Boston: Walter de Gruyter GmbH, 2025. 317 p.

Šiame tome dėmesys sutelktas į rankraštinės tradicijos vaidmenį, perteikiant istoriją Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų skaitytojams. Knygoje parodoma, kad medžiaginės rankraščių savybės veikė istorinius pasakojimus ir prisidėjo prie pačios istorijos kaip sąvokos apibrėžimo, todėl rankraščių kūrėjai, greta autorių, atliko svarbų vaidmenį, rašant istoriją. Leidinyje pristatomi lotynų ir vietinėmis kalbomis parašyti šaltiniai iš įvairių Vakarų Europos regionų, apimantys laikotarpį nuo IX iki XVI amžiaus. Apžvelgiant įvairią istorinę aplinką, išryškinami bendri rankraštinio istorijos rašymo bruožai. Raštininkai „kūrė“ istoriją per grafinį išdėstymą, raštą, iliuminacijas, turinio sudarymą ir redagavimą, taip suteikdami istoriografijai materialųjį matmenį. Šis veikalas kviečia Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų istoriografiją vertinti per jos medžiaginę terpę.

Medieval Livonia: history, society and economy of a territory on the Baltica frontier. Turnhout: Brepols Publishers, 2025. 412 p.

Livonija – taip vadintas kraštas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – susidarė XII–XIII amžiais kryžiaus žygių prie Baltijos metu. Tai buvo daugiatautis, daugiakalbis ir daugiakultūris regionas, tapęs tamprios skirtingų bendruomenių sąveikos erdve. Livonija palaikė glaudžius ryšius su Šventąja Romos imperija, popiežiaus kurija, Skandinavija ir Lietuva bei tarpininkavo Hanzos prekybai su Rusia. Šioje reikšmingoje naujoje istorinėje studijoje nagrinėjama Livonijos socialinė istorija, miesto ir kaimo kultūra, valstiečių ekonominis gyvenimas ir raštingumas. Taip pat siūlomi nauji kryžiaus žygių, politinės istorijos ir pagrindinių valdžios veikėjų  vertinimai. Tai pirmas išsamus Livonijos istorijos veikalas anglų kalba, naudingas kryžiaus žygių prie Baltijos tyrimams.

Sociology of personal life. London: Bloomsbury Academic, 2022. 222 p.

Šioje knygoje parodoma, kaip šiuolaikiniai sociologiniai tyrimai gali naujai nušviesti net ir labiausiai pažįstamas kasdienio gyvenimo sritis. Atskleidžiama, kaip susidaro ribos ir ryšiai tarp viešojo ir privataus gyvenimo – nuo draugysčių ir augintinių iki politinio dalyvavimo bei socialinių įstatymų. Kiekvienas skyrius skirtas gerai pažįstamai temai ir atskleidžia, kaip socialinė aplinka veikia individualius santykius ir gyvenimus, o asmeniniai pasirinkimai prisideda prie platesnio socialinio pasaulio kūrimo. Nagrinėjamos tokios temos kaip draugystė, santuoka ir partnerystė, šeima, augintiniai, politinis dalyvavimas kasdienybėje, socialiniai tinklai, skaitmeninis bendravimas, teisė ir socialinė politika. Šis naujas leidimas papildytas keliais naujais skyriais, skirtais kūnui, namams ir asmeniniam gyvenimui viešosiose erdvėse.