Parodos katalogas: nuo mokslinio turinio iki skaitytojo simpatijų
Parodos katalogas: nuo mokslinio turinio iki skaitytojo simpatijų
2026 m. balandžio 16 d. 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks diskusija „Ką reprezentuoja parodos katalogas?“.
Renginį ves dr. Rima Cicėnienė, dalyvaus dr. Alma Braziūnienė, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, dr. Jolita Liškevičienė, Aušra Rinkūnaitė, dr. Sigitas Gužauskas.
2023–2024 metais vykusioje parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ pirmąkart pristatyta kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių kolekcija iš devynių garsių LDK giminių dvarų bibliotekų. 2025 m. LMA Vrublevskių biblioteka išleido šios parodos katalogą, kuriame pateikta susisteminta parodos medžiaga, pristatanti kiekvienos giminės didikų kolekcionavimo ypatumus bei atskirus išskirtinius eksponatus. Šis parodos katalogas gausiai iliustruotas, pateiktas specialiai šiai parodai parengtas Lietuvos dvarų bibliotekų žemėlapis. Savo moksline verte leidinys aktualus ir įdomus ne tik akademinei, bet ir LDK paveldu, dvarų bibliotekomis bei jų savininkų bibliofiline veikla besidominčiai plačiajai visuomenei. Rengiant katalogą teko gvildenti įvairius klausimus, kuriuos kviečiame aptarti diskusijos metu. Ar lengva sutarti dėl senųjų pavardžių rašybos, eksponatų aprašų pateikimo, kokie iššūkiai laukė ieškant geriausių vaizdinių sprendimų, kaip patraukliai ir lengvai pateikti mokslinę informaciją? Atsakymų ieškosime kartu su mokslininkais, tyrėjais ir parodų lankytojais. Kviečiame dalyvauti.
Renginio metu galėsite įsigyti parodos katalogą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“.
Renginio organizatorius LMA Vrublevskių biblioteka, tel. +370 687 88685
Partneris Vilniaus paveikslų galerija
Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (6)
Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (6)
Pokalbis su dr. Audriumi Novicku
Miestų viešosios erdvės, jų architektūriniai meniniai sprendimai tapo visaverčiu Lietuvos kultūros lauko objektu. Šiai temai skirtų leidinių, paskaitų, diskusijų srautas liudija, kad mus supanti aplinka dabar vertinama ne tik pagal funkcionalumo ir estetikos kriterijus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros docento, tarpdisciplininio meno kūrėjo doc. dr. Audriaus Novicko akademinių tyrimų kryptis – dviejų erdvinio meno šakų – architektūros ir skulptūros – sąveika miesto aikštėse. Pokalbio svečias – mokomosios knygos „Atminties įprasminimas miesto aikštėje: nuo paminklo iki patirčių erdvės“ autorius, daugelį metų jo kūryboje ryški miesto tema, viešosios erdvės nagrinėtos disertacijoje. Sužinojome, kaip dr. Audrius Novickas vertina Lietuvos skulptorių sukurtus ir įgyvendintus projektus, kas nulemia ilgalaikę meninę kūrinio vertę.
Pastaraisiais metais viešųjų kūrybinių konkursų rezultatų aptarimai sukelia nemažai diskusijų ir tampa dideliu išbandymu laimėtojams. Studijos svečio klausėme, kodėl taip skiriasi net profesionalų nuomonės.
Pokalbio metu sužinosite, ar ateityje dirbtinis intelektas paveiks kūrybos procesus, kokie sėkmingiausi Vilniuje įgyvendinti viešųjų erdvių architektūriniai meniniai sprendiniai ir ko dr. Audrius Novickas linki savo studentams.
Naujos knygos
Naujos knygos
The Oxford handbook of Slavic and East European folklore. Oxford; New York: Oxford University Press, [2025]. 1159 p.
Šiame žinyne pateikiama išsami slavų ir Rytų Europos sakytinių tradicijų apžvalga, apimanti teritorijas nuo rytinių Rusijos regionų iki vakarinių Čekijos sienų. Aptariama didžiulė nacionalinių, etninių, rasinių, kultūrinių, kalbinių ir religinių grupių įvairovė. Keturiasdešimt trijuose skyriuose įvairių šalių specialistai nagrinėja daugybę savitų, tačiau tarpusavyje palyginamų tautosakos tradicijų, ritualų ir žanrų. Leidinys suskirstytas į penkias dalis, kuriose aptariama gyvenimo ciklo tautosaka (vestuvių, gimimo ir mirties apeigos), kalendorinio ciklo papročiai ir tradicijos, magija ir liaudies tikėjimai, eiliuoti ir proziniai pasakojimai, tautinių ir religinių mažumų sakytinės tradicijos, taip pat liaudies muzika, šokiai ir dainos. Daugiausia dėmesio skiriama XIX–XXI amžių tautosakai – nuo tradicinių iki šiuolaikinių formų, atspindinčių tokias aktualijas kaip pandemijų padariniai, etniniai konfliktai, karas ir kintantys lyčių vaidmenys.
Kuipers, Nicholas. States against nations: meritocracy, patronage, and the challenges of bureaucratic selection. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 242 p.
Remiantis didelio masto apklausomis ir archyviniais dokumentais, šiame tyrime analizuojami biurokratų atrankos iššūkiai. Kvestionuojamas nusistovėjęs požiūris į atranką pagal nuopelnus (meritokratiją) kaip idealiausią biurokratų atrankos metodą. Autoriaus teigimu, nors civilinės tarnybos reformos dažnai laikomos pagirtinu žingsniu valstybės kūrimo procese, jos iš tikrųjų gali trukdyti tautos formavimuisi. Šalyse, kuriose vyrauja didelė grupių nelygybė, privilegijuotos grupės pasiekia geresnių rezultatų stojamuosiuose egzaminuose į aukštąsias mokyklas, todėl jos būna gausiausiai atstovaujamos valdžios institucijose. Ši dinamika didina tarpusavio grupių įtampą ir silpnina pastangas kurti vieningą tautą.
Figes, Orlando. The Whisperers: private life in Stalin’s Russia. London: Penguin books, 2008. 739 p.
Šioje knygoje aptariamas kasdienis gyvenimas Stalino valdymo laikotarpiu. Parodoma, kaip teroras taip giliai persmelkė sovietinę visuomenę, kad išgyvenimas tapo neatsiejamas nuo nuolatinės savicenzūros, moralinių kompromisų ir tylėjimo. Paprasti veiksmai ar atsitiktinės pastabos galėjo sunaikinti ištisas šeimas – net įtakingi valstybės veikėjai, patekę į Stalino nemalonę, dažnai tapdavo sistemos aukomis. Viena esminių knygos idėjų – moralinis labirintas, kuriame žmonės buvo priversti klaidžioti: tarpusavio pasitikėjimas ir asmeninis orumas valstybinio teroro sąlygomis buvo iš esmės suardyti. Knygos pavadinimas atspindi to meto realybę: žmonės buvo įpratę kalbėti pašnibždomis, siekdami apsaugoti artimuosius, išvengti įtarimų, o kartais – ir įskųsti kitus.
Clark, Willene B. A Medieval book of beasts: the second-family bestiary: commentary, art, text and translation. Woodbridge: The Boydell Press, 2025. 280 p.
Šioje studijoje išsamiai analizuojamas vienas reikšmingiausių viduramžių bestiarijų: pateikiamas originalus lotyniškas tekstas, naujas vertimas į anglų kalbą, moksliniai komentarai ir aukštos kokybės iliustracijos. Knygoje nagrinėjama, kaip viduramžių bestiarijai jungė gamtos pažinimą, teologiją ir moralinį mokymą, atskleisdami realių ir mitinių gyvūnų simbolines reikšmes viduramžių mąstyme. Ypatingas dėmesys skiriamas šio bestiarijaus meninėms ypatybėms ir tekstinėms variacijoms, taip pat aptariamos rankraštinės knygos tradicijos, bestiarijų paskirtis ir jų skaitytojų ratas. Knyga suteikia vertingų įžvalgų apie viduramžių kultūrą, švietimą, pasaulėžiūrą ir vaizduotę, todėl turėtų sudominti tiek specialistus, tiek platesnį skaitytojų ratą.
Brown, Michelle. Illumino: a history of medieval Britain in twelve illuminated manuscripts. London: Redaktion books, 2025. 320 p.
Šios įspūdingai iliustruotos ir įtaigiai parašytos knygos tikslas – parodyti, kad rankraščiai įkūnija istoriją. Viduramžių Britanijos gyvenimas čia nagrinėjamas per dvylikos išskirtinių iliustruotų rankraščių kūrėjų ir užsakovų biografijas, atskleidžiančias jų mąstyseną ir vaizduotę. Knyga apima laikotarpį nuo VII iki XV a., kiekvienam rankraščiui skiriamas atskiras skyrius. Išsamius rankraščių aprašymus ir spalvotas iliustracijas papildo informacija apie rankraštinių knygų prekybą, gamybos technologijas, rankraščių kolekcijas bei skirtingų kultūrų įtaką knygų kūrimui. Paleografija, kodikologija ir gyvas pasakojimas knygoje susilieja į įtaigią visumą, atskleidžiančią rankraščių istorinę ir kultūrinę reikšmę.
Nikolayenko, Olena. Invisible revolutionaries: women’s participation in Ukraine’s Euromaidan. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 198 p.
Žinomos politologės ir socialinių judėjimų tyrėjos knygoje atskleidžiamas itin svarbus moterų vaidmuo šiuolaikinėse revoliucijose. Remiantis 2013–2014 m. Euromaidano Ukrainoje atveju, apibrėžiami skirtingi moterų dalyvavimo revoliuciniuose judėjimuose modeliai. Parodoma, kad Ukrainos moterys buvo priešakinėse demokratinių judėjimų gretose – jos ryžtingai priešinosi Rusijos agresijai ir kovojo už nacionalinę nepriklausomybę bei demokratinę raidą. Pasitelkdama didelio masto apklausų duomenis, autorė atskleidžia įvairialypes moterų dalyvavimo motyvacijas ir formas bei analizuoja moterų aktyvizmo padarinius. Knyga yra reikšmingas indėlis nagrinėjant vieną iš esminių Ukrainos istorijos momentų, kuris po 2022 m. plataus masto Rusijos invazijos įgijo ypatingą aktualumą.
The Oxford handbook of George Orwell. Oxford: Oxford University Press, [2025]. 806 p.
Šiame žinyne analizuojamas garsaus politinio satyriko ir totalitarizmo kritiko Džordžo Orvelo (George Orwell) gyvenimas bei kūryba, ypatingą dėmesį skiriant sąsajoms tarp jo romanų, esė, dienoraščių, straipsnių ir laiškų. Pastaruoju metu šio autoriaus darbai tapo itin aktualūs, nes juose tarsi iš anksto numatytos šiandienos grėsmingos politinės ir socialinės tendencijos. Knygą sudaro 48 skyriai, kuriuose nagrinėjamos tiek gerai žinomos temos – autoriaus indėlis į žurnalistiką, literatūros kritiką ir politiką, tiek mažiau tyrinėtos sritys, įskaitant tekstus apie kvailumą, gerumą ir teisingumą, taip pat jo kūrybos poveikį feminizmo, afro-futurizmo ir LGBTQ+ spekuliatyviajai literatūrai. Leidinyje išsamiai aptariama rašytojo profesinė veikla, literatūriniai pirmtakai, politinės pažiūros, interesų laukas ir bendraamžiai, taip pat plati ir ilgalaikė jo kūrybos įtaka literatūrinei, socialinei, politinei ir kultūrinei sferoms.
Routledge handbook of Russian politics and society. London; New York: Routledge, Taylor & Francis Group, 2023. 588 p.
Šiame svariame ir įtakingame žinyne tiriamos Rusijos posovietinio politinio ir socialinio gyvenimo realijos, išryškinamos pagrindinės tyrimų tendencijos ir atskleidžiami nuolatiniai iššūkiai, būdingi šios nuolat kintančios valstybės studijoms. Tarp aptariamų temų – demokratijos transformacija, rinkos ir demokratijos sąsajos, pilietinės visuomenės raida po Tarybų Sąjungos žlugimo, rinkos ekonomikos kūrimas, stabilumo ir autoritarinės politikos santykis, nusikalstamumas bei korupcija, protestai ir opozicija, taip pat galima Rusijos vieta būsimoje pasaulio tvarkoje. Kadangi net antrasis leidimas buvo rengiamas dar neprasidėjus karui Ukrainoje, leidinyje daugiausia nagrinėjami procesai iki 2022 m. įvykių, o kai kurios analizės neapima pastaraisiais metais išryškėjusio šios valstybės posūkio autoritarizmo ir represyvios politinės praktikos link.
The Cambridge history of the papacy. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. Vol. 1–3.
Popiežystė dažnai vadinama seniausia pasaulyje išlikusia institucija, o jos gebėjimas prisitaikyti ir išsaugoti įtaką jau seniai žavi istorikus. Šioje kapitalinėje tritomėje studijoje analizuojama, kaip ir kodėl popiežiaus institucija išsilaikė per amžius, tuo metu, kai daugelis kitų galingų institucijų, imperijų ir valstybių išnyko arba prarado savo reikšmę. Nagrinėjamas popiežiaus valdžios santykis su pasauline valdžia ir jos kertinis vaidmuo valdant Katalikų bažnyčią. Aptariama gausybė svarbiausių istorinių įvykių ir politinių procesų, atskleidžiant, kaip popiežiaus valdžia buvo nuolat ginčijama ir kito kiekvienu istoriniu laikotarpiu. Popiežystė traktuojama ne vien kaip valdymo struktūra, bet ir kaip reikšmingas socialinės bei kultūrinės įtakos veiksnys, nagrinėjant jos sąsajas su menu, dvasinėmis praktikomis, lytimi ir seksualumu, bioetika, aplinkosauga, mada, mokslu bei medicina. Taip pat pateikiama įžvalgų apie tai, kaip skirtingi popiežiai suprato ir interpretavo savo vaidmenį.
Pearson, David. Speaking volumes: books with histories. Oxford: Bodleian Library Publishing, [2022]. 230 p.
Kultūrinė ir mokslinė knygų vertė neapsiriboja jų turiniu – ji slypi pačiose knygose kaip materialiuose objektuose, liudijančiuose savo laiką ir aplinką. Šiame gausiai iliustruotame tome pristatomos savitą istoriją turinčios knygos, apimančios laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų. Tarp jų – vandenį ar ugnį patyrusios, kulkų prašautos ar grafičiais paženklintos knygos, taip pat leidiniai, pavojingais laikais sąmoningai maskuoti kaip visai kiti tekstai. Nuosavybės ženklai nušviečia socialinės istorijos ir raštingumo raidą, o ranka daryti piešiniai bei gausios paraštinės pastabos leidžia išgirsti skirtingų epochų skaitytojų balsus. Skaitytojas raginamas iš naujo permąstyti knygą kaip gyvą kultūros liudytoją ir vertinti ją naujais, netradiciniais būdais.
The Oxford handbook of media and social justice. Oxford: Oxford University Press, [2024]. 312 p.
Šiame savalaikiame ir autoritetingame veikale pateikiama nuodugni medijų ir socialinio teisingumo studijų apžvalga. Analizuojama, kaip medijų nuosavybė, reprezentacija ir naudojimas formuoja galios struktūras bei socialinę nelygybę. Nagrinėjama skaitmeninių medijų kuriama atskirtis, poliarizacija ir marginalizacija visuomenėje, kartu išryškinant pasipriešinimo šiems neigiamiems procesams bei bendruomeniškumo stiprinimo formas. Medijų tyrimai jungiami su inovatyvių sričių studijomis, tarp kurių – feminizmo teorija, kritinė kolonializmo analizė, LGBTQ+ perspektyvų tyrimai, diasporos studijos, aplinkosauginio teisingumo paradigma ir kt. Leidinys užbaigiamas refleksijomis apie pasipriešinimą, atsakomybę ir reparacinį teisingumą.
Contested language diversity in wartime Ukraine: national minorities, language biographies, and linguistic landscape. Hannover: Ibidem Verlag, [2025]. 408 p.
Šis straipsnių rinkinys skirtas kalbos situacijai karo meto Ukrainoje. Tyrimuose taikomi kalbinės biografijos, kalbinio kraštovaizdžio, taip pat medijų ir diskurso analizės metodai, leidžiantys atskleisti platų ir kompleksišką kalbos vartosenos vaizdą. Veikalo naujumą lemia gausių empirinių duomenų panaudojimas ir išsami įvairių Ukrainos kalbinių mažumų (vengrų, rumunų, gagauzų ir kt.) analizė, aptariant jų kalbinę elgseną bei požiūrį į valstybinę ir regioninę kalbos politiką. Daugelio interviu ir sociolingvistinių apklausų duomenys atskleidžia Ukrainoje vykstančius kalbų kaitos procesus, kuriuos dar labiau spartina karo sąlygos. Rinkinyje nagrinėjamas karo poveikis kalbos situacijai ir lyginamos nacionalinės bei regioninės kalbos vartojimo perspektyvos.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
Moldovos ambasados svečiai Bibliotekoje
Moldovos ambasados svečiai Bibliotekoje
LMA Vrublevskių biblioteką aplankė Moldovos ambasadorius J. E. Emil Druc. Svečią lydėjo ambasadoriaus patarėjas Victor Palii ir Moldovos Respublikos Garbės konsulas prof. Valdemaras Razumas. Su svečiais bendravo direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Justina Sipavičiūtė ir Retų spaudinių skyriaus bibliografė Violeta Radvilienė supažindino su Bibliotekoje saugomais raritetais ir unikaliais dokumentinio paveldo objektais, menančiais Moldovos istorinę raidą ir jos ryšius su Lietuva. Svečius ypač sudomino senosios knygos ir žemėlapiai, kuriuose minimas Moldovos vardas.
Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės, kalbėta apie ryšių tarp Moldovos ir Vrublevskių bibliotekų atnaujinimą, poreikį vystyti bendrus mokslininkų projektus, diskutuota dėl totalitarizmo aukų atminimo įamžinimo.
Vikos Petrikaitės nuotraukos
Virtuali paroda „Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“
Virtuali paroda „Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“
Šiemet sukanka 225 metai nuo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimimo. Katalikybės gynėjas, švietėjas, rūpinęsis, kad jo tikintieji pramoktų bent jau rašto ir tikėjimo tiesų, atsisakytų įsigalėjusių prietarų, tautos blaivintojas, istorikas, lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis spausdinimo Prūsijos Lietuvoje ir jos platinimo organizatorius – tai tik keli iš apibūdinimų, kurie prisimenami, kalbant apie šį ganytoją.
Apie vyskupą Motiejų Valančių, jo gyvenimą ir darbus parašyta daug knygų ir straipsnių, buvo parengta ir eksponuota ne viena paroda, todėl šiame virtualiame pasakojime bus apsiribojama tik jo literatūrine veikla.
Būdamas Varnių seminarijos rektoriumi, jis baigė rengti ir išspausdino „Žemaičių vyskupystę“ (jos rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, jo skaitmeninę kopiją galima nesunkiai rasti kompiuteriu). Tapęs vyskupu, pirmiausia rūpinosi, kad žemaičiai katalikai geriau pažintų savo tikėjimą, tad rengė įvairias maldų ir tikėjimo aiškinimo knygas, dar vėliau ėmė leisti didaktinius pasakojimus. Ne kartą knygų pratarmėse, kviesdamas jas pirkti ir skaityti, Valančius kaip tikras Apšvietos žmogus kartodavo žodžius, kaip svarbu pažinti, sužinoti, suprasti. Viena iš tokių frazių, parašyta „Živatuose šventųjų“ – „uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“, tapo ir šios parodos pavadinimu.
Parodoje rodomi tik dokumentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose. Vieni iš jų yra geriau išlikę, kiti – labiau sunykę. Ne visuomet buvo pasirinktas ankstyviausias turimas egzempliorius. Kai kurių knygų pradžios yra labai „suskaitytos“, kitų pirmieji lapai galėjo būti išplėšti, taip siekiant padaryti knygas sunkiau atpažįstamas, kad būtų galima teigti, jog viena ar kita kontrafakcija buvo išspausdinta dar prieš uždraudžiant lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Bet susidomėjus viena ar kita knyga, daugiau jos egzempliorių bus galima rasti elektroniniame kataloge, o savo rankomis pavartyti – atėjus į Biblioteką. Juk svarbiausia, perfrazuojant vyskupą Motiejų Valančių, yra patiems skaityti, domėtis ir pažinti.
Kviečiame žiūrėti parodą „Uźtikra, graźu bus ne wienam źinoti“
Parodą parengė Agnė Zemkajutė
Prieiga prie Brillʼs Encyclopaedia of the Neo-Latin World Online
Prieiga prie Brillʼs Encyclopaedia of the Neo-Latin World Online
LMA Vrublevskių bibliotekos skaitytojams suteikta prieiga prie skaitmeninės enciklopedijos apie naująją lotynų kalbą Brillʼs Encyclopaedia of the Neo-Latin World Online.
Minimas Seinų kunigų seminarijos 200-metis
Minimas Seinų kunigų seminarijos 200-metis
Vrublevskių bibliotekos studijoje aptarėme istoriko dr. Algimanto Katiliaus monografijas: 2009 m. lietuvių kalba išleistą „Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje (XIX a. – XX a. pradžia)“ ir 2025 m. lenkų kalba išspausdintą „Kształcenie duchowieństwa katolickiego w Seminarium Duchownym w Sejnach (XIX w. – początek XX w.)“. Šie du Lietuvos istorijos instituto leidiniai aktualizuoja šiais metais minimą Seinų seminarijos 200 metų sukaktį.
XIX a. Seinai tapo unikalia erdve, kurioje susidūrė, persipynė, o kartais ir konfliktavo kylančios moderniosios lietuvių ir lenkų tautinės tapatybės. Seminarija veikė kaip katalizatorius: čia brendo būsimi vyskupai, rašytojai, knygnešiai ir politikai. Seminarijos reikšmė ypač atsiskleidė XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, formuojantis moderniajai lietuvių tautai.
Dr. Algimantas Katilius monografijoje preciziškai rekonstruoja seminarijos auklėtinių kasdienybę, jų ugdymo procesą ir mokymo programą, aptaria, kaip veikė slaptos klierikų organizacijos seminarijoje po 1863–1864 metų sukilimo, kiek įtakos turėjo carinės Rusijos įsikišimas. Pokalbio metu autorius atskleidė socialinę ir geografinę seminarijos auklėtinių kilmę, pristatė ryškiausias lietuviškajam Seinų seminarijos sąjūdžiui nusipelniusias asmenybes. Lietuviškos idėjos puoselėjimas keitė Seinų dvasininkijos lenkiškąjį veidą ir suteikė kryptį naujame lietuviškos kultūros gyvenime.
Rengdamas monografijas autorius rėmėsi gausiais archyviniais šaltiniais, kurie leido į seminariją pažvelgti ne kaip į statišką instituciją, o kaip į gyvą bendruomenę. Abu leidiniai iliustruoti nuotraukomis, diagramomis ir lentelėmis.
Lietuvių ir lenkų kalbomis prieinama monografija tampa ne tik svarbiu mokslinių tyrimų šaltiniu, bet ir simboliniu kvietimu kaimyninėms tautoms kartu atsiversti vieną turiningiausių ir sudėtingiausių bendros istorijos puslapių. Pokalbio metu sužinosite, kaip pačiuose Seinuose planuojama minėti šią gražią seminarijos sukaktį.
Apie Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus
Apie Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus
Klaipėdos ložei „Memphis“ – 250
2026 m. balandžio 10 d. 16 val. Klaipėdoje, Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) vyks knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus leidinio autorė dr. Kotryna Rekašiūtė, knygos recenzentė doc. dr. Silva Pocytė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, leidyklos „Flavija“ vadovas Jonas Ragauskas. Renginį ves aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, kompozitorių masonų kūrinius atliks Giedrė Zeicaitė (sopranas), Inga Maknavičienė (fortepijonas), Rima Tamo (smuikas), Nikita Gineit (baritonas)..
Istoriografijoje teigiama, kad masonai – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos kultūrinio eksporto pavyzdžių. XVIII a., plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė ir Prūsijos. Masonystę be priešiškumo priėmusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudarė palankias sąlygas įsikurti ir pirmajai masonų ložei Klaipėdos krašte bei dabartinėje Lietuvos teritorijoje – 1776 metais įsteigta „Memphis“ ložė.
Knygoje dėmesys teiktas masonų sąsajų su lituanistika analizei, plačiau aptarti su lituanistika susijusių ir masonams priklausiusių Prūsijos veikėjų ryšiai. Siekdama atverti naujus istorinius kontekstus, autorė kviečia plačiau pažvelgti į lituanistinę veiklą, perpintą masonų draugijos ryšiais.
Kaip pažymi dr. Kotryna Rekašiūtė, masonų tematika dėl uždaros draugijos veiklos tyrėjui nėra dėkinga – draugijos veiklą liudijančių dokumentų paieškos buvo sudėtingos. Naujų istorinių šaltinių tyrimai vedė ne tik į Lietuvos atminties institucijas, bet ir į Slaptąjį valstybinį Prūsijos kultūros paveldo archyvą Berlyne. Kokius masonų ložių sąrašus pavyko aptikti, kieno pavardės siejamos su lituanistiniu sąjūdžiu Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašte, kokią įtaką tai darė lietuvių kalbos įtvirtinimui? Susitikimo metu pažinimo vartai bus atkelti akademinei ir plačiajai visuomenei. Maloniai kviečiame dalyvauti.
Renginio metu bus galima įsigyti pristatomą knygą ir leidyklos „Flavija“ leidinių.
Rengėjai: LMA Vrublevskių biblioteka, leidykla „Flavija“
Partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universitetas
Leidyklos „Flavija“ vadovo Jono Ragausko mintys
Leidyklos „Flavija“ vadovo Jono Ragausko mintys
Asmeninio archyvo nuotrauka
Jonas Ragauskas – leidyklos „Flavija“ vadovas, tarptautinių konferencijų dalyvis ir pranešėjas. „Flavijos“ leidybos kryptis – knygos laisvosios mūrininkijos (masonerijos) tema, pristatančios vienos seniausių pasaulyje draugijų istoriją ir dabartį: išdėstomos vertybės, išaiškinami simboliai, atskleidžiami santykiai su visuomene.
2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga leidykla išleido Vytauto Plečkaičio knygą „Masonai: laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“. 2019 m. visuomenei pristatytas Adomo Mickevičiaus veikalo „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“ lietuviškas vertimas. 2025 m. LMA Vrublevskių biblioteka ir „Flavija“ tapo partnerėmis leidžiant dr. Kotrynos Rekašiūtės monografiją „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“. Beje, Tadas Vrublevskis, vienas žymiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos elito atstovų, advokatas, kultūros ir visuomenės veikėjas, publicistas, kolekcininkas ir bibliofilas, davęs pradžią Vrublevskių bibliotekai ir atvėręs ją visuomenei, taip pat priklausė Laisviesiems mūrininkams.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Daugiaplaniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vienos knygos, kurioje kaip formulėje būtų sudėti visi vertės kintamieji, manau, nėra. Tačiau skirtingu gyvenimo metu, atskiru laikotarpiu, yra tokių knygų, kurios, be jokios abejonės, palieka labai didelį pėdsaką gyvenime ar net lūžio taške padeda apsispręsti dėl ateities. Man atrodo, kad tokį knygų rinkinį ir būtų galima įvardyti integruota vertingąja knyga. O rinkinio vertė yra ta, kad formuoja mąstymą ir sukuria prielaidas priimti sprendimus kasdieniame gyvenime.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Tai labai dviprasmiška rekomendacija tiems, kurie kasdien savo akimis mato daugybę knygų ir yra tos srities profesionalai. Išdrįsčiau pasiūlyti Hermaną Hesę ir Umberto Eco pagal nuotaiką.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Ankščiau buvo gana populiaru dovanoti knygas įvairiomis progomis. Ne visada knyga, kaip dovana, buvo tik literatūrinis tekstas. Dažnai tai išskirtinis leidimas, knygos viršeliai, formatas, specialus popierius ir panašiai. Neretai ta papildoma, paprastai tariant ekonominė vartojimo vertė nustelbdavo knygos esmę. Taigi knyga teko pasinaudoti ne tik pagal jos tiesioginę paskirtį.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Kaip informacijos perteikimo būdas, manau, kad tikrai konkurentės, ir, atrodo, kad sparčiai aušta skaitmenos ateitis.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
O taip, net neabejoju. Aš dar tos kartos, kai skaitymas buvo labai populiarus, namų bibliotekų kaupimas turėjo netgi tam tikrą socialinio statuso vaidmenį. Mano karta neįsivaizduojama be Ričardo Bacho „Džonatanas Livingstonas žuvėdra“, Hermano Hesės „Sidharta“ ir kitų jo kūrinių, Teodoro Dreizerio trilogijos ir ypač „Finansininko“, Viktoro Hugo romanų, tarp jų „Vargdieniai“ ir „Žmogus, kuris juokiasi“, Ernesto Hemingvėjaus su Ispanijos karo atgarsiais bei „Seniu ir jūra“, be gero kalvadoso taurelės bene kas antrajame puslapyje, iš Eriko Marijos Remarko „Triumfo arkos“, jo „Vakarų fronto“, kuriame apgaulingai ramu. Tai nenutrūkstamas ryšys su savo kartos gyvenimo istorija, darantis svarbiausią įtaką vertinant dabartį.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Turiu gana nemažą kolekciją knygų su autorių ar leidėjų asmeniniais įrašais. Tos knygos yra skirtos tik man, todėl tikrai nenorėčiau, kad keliautų pas kitus. Bet išimčių pasitaiko.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Galima sukurti tikrų tikriausią trilerį iš kiekvieno žmogaus biografijos. Bet, manau, kad mano asmeninė biografija nebūtų įdomi skaitančiajam. Ir atvirkščiai – asmeninės biografijos atskiri epizodai, įpinti į šalies politinio gyvenimo aplinkybes, jau galėtų būti įdomi interpretacija, artima dokumentinės istorijos žanrui. Čia būtų ir Sovietų Sąjungos dalis iki Nepriklausomybės su visais to meto gyvenimo niuansais, ir Sąjūdis, mitingai Vingio parke, pirmųjų politinių partijų kūrimasis laisvę atgavusioje Lietuvoje, ir ekonomikos atsigavimas, ir bankų krizė, ir darbas užsieniuose, ir Prezidento apkalta, ir kelionė teisingumo labirintais, ir jau gerą dešimtmetį virš Lietuvos besidraiką karo šešėliai.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Hermanas Hesė – formaliai Šveicarijos, realiai Vokietijos, ir Umberto Eco – italas.
Jei pats rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?
Kartu su kolega esu parašęs vadovėlį finansinės rizikos valdymo tema. Dutūkstantaisiais tai buvo bene pirmieji ir modernūs tokio pabūdžio samprotavimai mūsų šalyje, dabar, deja, tik malonus prisiminimas, nes ši sritis technologijų ir valdymo erdvėse septynmyliais žingsniais žengia pirmyn. Nors mažai kam ji bereikalinga, bet man, kaip autoriui, tikrai smagu retkarčiais paimti į rankas. Jei pavyktų, norėtųsi pabandyti parašyti interpretaciją, Hesės žodžiais tariant, vieną iš stiklo karoliukų žaidimo partijų, atskleidžiančią kokį nors kultūrinį, iki šiol mažiau žinomą Lietuvoje, reiškinį.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Dažnai vienu metu atverstos kelios knygos: šiuo metu širdžiai – Hermano Hesės ne pirmąkart su giliu pasitenkinimu skaitoma „Narcizas ir Auksaburnis“, proto mankštai – Maxo Tegmarko „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“.