Skulptūra „Žygimantas ir Barbora“
Prieš Jūsų akis – skulptūrinė kompozicija „Žygimantas ir Barbora“. Ji primena legenda tapusią karaliaus Žygimanto Augusto ir kunigaikštytės Barboros Radvilaitės meilę. Romantiškas pasakojimas apie juos iki šių dienų sudaro vieną iš ryškiausių ir jautriausių Lietuvos sostinės istorinio veido bruožų. Pasakojimui pagrindą suteikė jaunuolių pažintis 1544-aisiais. 1547 metų liepą Žygimantas slapta vedė Barborą. Jų santuoką 1548 metais poema įamžino Radviloms tarnavęs humanistas Stanislovas Košutskis:
Tad kviečiu, kad linksmai vestuves pradėtume švęsti –
Jos ir jaunikiui naujam, ir jums, garbieji didikai,
Tinka, nes Kristus yra šių garbingų vestuvių rengėjas,
Džiaukitės ir iš širdies jau vykit rūpestį sunkų,
Laikas atėjo nūnai vestuvių džiaugsmams ir linksmybėms!
Žygimanto ir Barboros meilei ir santuokai teko patirti sunkių išbandymų. Juos įveikus, 1550 metų gruodžio 7 d. Barbora Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos karaliene. Netrukus sunki liga nutraukė jos gyvybę – karalienė mirė 1551 metų gegužės 8 dieną. Žygimantas darsyk parodė, kaip stipriai mylėjo žmoną: vykdydamas velionės valią, jos karstą jis atlydėjo iki Lietuvos sostinės. Štai kaip apie karaliaus gedulą XVII amžiaus pradžioje papasakojo kitas Radvilų sekretorius humanistas Saliamonas Risinskis:
Barbora nieku būdu nesutiko laidotis Krokuvoje ar dėl to, kad kuo širdingiausiai troško amžino poilsio atgulti tėviškės žemėje, ar dėl to, kad nenorėjo palikti priešiškam kraštui saugoti savo kaulų. Vykdydamas mirusiosios valią, karalius gegužės 15 d. paliepė katafalkui vykti iš Krokuvos į Vilnių. Visą šį kelią jis nė per žingsnį nesitraukė nuo karsto, o jį gedėdamas sekė iš paskos. Kai procesijai pasitaikydavo keliauti per kokį kaimą ar miestelį, tai pasukdavo iš kelio ir, nulipęs nuo žirgo, katafalką lydėdavo pėsčiomis, ir jokia liūtis ar kitokia dangaus bjaurastis jo nuo šio sumanymo neatgrasydavo. Kai pagaliau pasiekė Vilnių, karalius pasirūpino daugybe insignijų papuoštą velionės kūną palaidoti Šv. Stanislovo katedros protėvių koplyčioje. Tai štai, kaip Lenkijos karalius Žygimantas Augustas buvo ypatinga ištikimybe apgaubęs Barborą gyvą, lygiai taip pat jisai su neįtikima pagarba ir keldamas daugelio nuostabą atsisveikino su mirusiąja.
Karalienė Barbora Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ilsisi iki šiol.
Paminklas Žygimantui ir Barborai stovi ypatingoje vietoje – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelyje. Biblioteka pastatyta greta XVI amžiuje stovėjusių Radvilų rūmų. Šalia – Žemutinė pilis ir valdovų rezidenciniai rūmai. Pasakojama, kad Žygimantas Augustas šioje vietoje liepęs pastatyti tiltelį per Vilnią, kad galėtų slapta Radvilų rūmuose lankyti mylimąją. Šiandien Vilnia teka kita vaga, iš Radvilų rūmų teliko pamatų liekanos, tačiau legenda tebegyvuoja. Prie to prisideda ir Biblioteka. Joje galima rasti daug XVI–XXI amžiaus leidinių, įamžinusių paskutinio Jogailaičio ir Radvilaitės meilę. Ši skulptūrinė kompozicija ragina susipažinti su šiais leidiniais ir tapti gyvais šios Vilniaus legendos dalininkais.
Autorius – Gediminas Piekuras, architektė – Aušra Gvildienė
Mecenatai – Augustinas, Dominykas ir Kristijonas Vizbarai
Iniciatorė ir rėmėja – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenė