Paskaitos apie Vilniaus cechų saulėlydį įrašai

Paskaitos apie Vilniaus cechų saulėlydį įrašai

2023-03-06

Vieša istoriko Virgilijaus Pugačiausko paskaita  ,,Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis”.
Cechai dominavo miesto ūkinėje erdvėje, o jų gamybinis potencialas buvo orientuotas tenkinti pirmiausia vilniečių svarbiausius kasdieninius poreikius.
Esminiu iššūkiu tapo būtinybė prisitaikyti prie Rusijos imperijos politinės ir ūkinės sistemos, tačiau, nepaisant vykusių radikalių pokyčių valstybės ir miesto gyvenime, išgyveno iki XIX a. amžiaus paskutinio dešimtmečio.


Rašytojos Viktorijos Urbonaitės mintys apie knygas

Rašytojos Viktorijos Urbonaitės mintys apie knygas

2023-03-03

 

Rašytoja, kūrybinio rašymo mokytoja ir populiarios LRT laidos „Išpažinimai“ vedėja Viktorija Urbonaitė atsako į klausimus apie knygas.

Viktorija pastebi: „… kai šalia vyksta karas, daug labiau kreipiu dėmesį, iš kur yra autorius ir kokios jo(s) pažiūros. Vertybinis stuburas pasidaro ne mažiau svarbus nei pati knyga“.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Man atrodo, kad knygos esmė yra gebėjimas kalbėti į skaitytojo vidų, prakalbinti jo sielą, užkrėsti gyvenimu, nedaugiažodžiauti, neglostyti savo (rašytojo) ego kailiuko, nepataikauti skaitytojui, bet suvedžioti jį, priversti jį bėgti puslapiais, godžiai nerti į pasakojimą, leistis transformuojamam teksto ir žodžio.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Herman Melville „Mobis Dikas, arba banginis“ yra gyvenimo knyga. Beprotiškai stora, iš pirmo žvilgsnio keista, sudėtinga, bet kuo toliau, tuo labiau supranti jos unikalumą, žavesį, išmintį, nepaprastą gylį ir plotį. Tiesiog neleistina būti neskaičius šito šedevro.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Tiesą sakant, net susimąsčiau. Taip norėčiau dabar skelti, kokią smagią istoriją, bet nieko tokio neprisimenu :). Paprastai su knygomis elgiuosi pagarbiai, tad jos ir dirba knygomis, o ne kavos staliukais ar duonos raikymo lentelėmis.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Oi, tikrai ne. Priešingai, šiuolaikiniam moderniam žmogui knygos turi būti pasiekiami kuo įvairesniais formatais. Kiek daug aš pati esu perskaičiusi knygų telefone, naudodama įvairias knygų skaitymo platformas! Kelionėje, netikėtai neįvykus darbo susitikimui, laukiant eilėje prie gydytojo kabineto – oho, kiek puslapių galima perskaityti. Elektroninės ar popierinės knygos, man regis, nesvarbu – svarbu, kad žmonės skaito ir tai keičia jų vidų, jų pasaulį.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Užaugau labai knygas vertinančioj ir daug skaitančioj šeimoj. Nuo savo senelių ir tėvų skiriuosi gal tik tuo, kad nemažai knygų, kurias skaitau, yra skaitmeninės.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Mano namuose yra tokia taisyklė, gimusi iš labai karčios praktikos, kad knygos, deja, niekam neskolinamos, nes savo asmeninę biblioteką atsirinkinėju labai dėmesingai, investuoju į ją, dažnai skaitydama žymiuosi komentarus, todėl knygos tampa labai asmeniškomis, tad didžioji dalis mano knygų yra arba labai sunkiai begaunamos, retos, arba man brangios emociškai. Bet yra ir tokia lentyna, iš kurios paimtos knygos, net jei negrįš, nesukels didelio sielvarto.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Stebuklinė romantinė nuotykių tragikomedija.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Oi, niekada apie tai nepagalvojau. Man regis, kai knyga gera, tai nelabai svarbu, kokia autoriaus tėvynė. Nors gal dabar, kai šalia vyksta karas, daug labiau kreipiu dėmesį, iš kur yra autorius ir kokios jo(s) pažiūros. Vertybinis stuburas pasidaro ne mažiau svarbus nei pati knyga.

Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?

Tiesą sakant, tą romaną jau kurį laiką nešiojuosi viduj ir galvoju siužetą. Visi mano tekstai yra apie meilę, nes ji yra svarbiausia gyvenime, dėl jos verta gyventi. Tik noriu rašyti ne apie saldžią, lengvą meilę, bet apie tą, kuri kainuoja, kuri sveria, kuri keičia gyvenimus, kuri padeda pereiti juodžiausius slėnius, kuri šviečia net iš kapo duobės.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Tai šviežutėlė Costantino D’Orazio knyga „Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys“.


Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas

Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas

2023-02-22

2023 m. kovo 9 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks istoriko dr. Mindaugo Klovo paskaita „Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas“.

Paskaitos metu lektorius atskleis, kaip XVI a. II pusėje Vilnius tapo daugiataučiu, daugiareliginiu, daugiakonfesiniu ir daugiakultūriniu miestu. Tuo metu šalia krikščionių apsigyveno judėjai žydai ir musulmonai totoriai, o į miestą atvykdavo užsieniečiai iš daugelio Vakarų ir Rytų Europos miestų. Dalis jų Vilniuje apsigyveno ir papildė margą sostinės gyventojų sudėtį. Šios epochos Vilniečių margumyną geriausiai atspindi XVII a. pradžios Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygos, kuriose įrašyti maždaug 36 tūkst. asmenų įrašų. Praskleidus jas, atsiveria įdomus miestiečių paveikslas.

Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685


Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mintys apie knygas

Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mintys apie knygas

2023-02-14

 ©️Asmeninio albumo fotografija

 

Mintimis apie knygas dalijasi generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

 

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Man vertinga yra ta knyga, iš kurios gali ne tik pasisemti žinių, bet ir kuri duoda išminties.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Pasiūlyčiau įsigilinti į Rytprūsių temą. Man asmeniškai tai padaryti padėjo nemažai dėmesio vertų knygų. Viena jų – Peterio B. Klarko (Peter B. Clark) knyga „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Iš tiesų, tenka ir gan dažnai pirkti knygas ne skaitymui, o kaip dovanas. Mėgstu dovanoti knygas.

Ar elektroninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Pasakyčiau, kad visai ne konkurentės.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Manau, kad taip. Tai susiję ir su pavidalais (elektroninė ar spausdinta), ir su galimybėmis skaityti skirtingomis kalbomis, taip pat temomis, net santvarkomis. Sakyčiau, kad mano kartos požiūris yra blogesnis nei prieš tai buvusios, bet geresnis nei būsimos kartos. Šiuolaikinio tempo padarinys yra tai, kad į rankas knygą paimame rečiau.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Šiaip knygas mielai rekomenduoju ir skolinu. Bet yra viena knyga, kurią labai vertinu ir kurią paskolinęs susigrąžinau po kelių metų, todėl dvejočiau, ar ją dar kartą skolinti. Tai Gerhardo P. Groso (Gerhard P. Gross) knyga „The myth and reality of German warfare“.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Pirma į galvą šovusi mintis – komedija. Galbūt todėl, kad mėgstu humorą ir neretai į įvykius stengiuosi pažiūrėti per juokų prizmę.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Vokietijos.

Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?

Jeigu sugebėčiau rašyti ir turėčiau tokią galimybę, tai knyga būtų arba apie lietuviškų karinių vienetų tarnybą Rytprūsiuose, arba karinių lyderių, karo vadų analizė, paveikslas.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Visuomet skaitau kelias knygas. Šiuo metu skaitau: Deno Džounso ir Marinos Emeral (Dan Jones, Marina Amaral) „Pasaulis liepsnose. Ilgasis karas 1914–1945 m.“ ir Džono L. Gronskio (John L. Gronski) „Iron-sharpened leadership“.


Televizijos žurnalisto, dokumentinių filmų kūrėjo Rimo Bružo mintys apie knygas

Televizijos žurnalisto, dokumentinių filmų kūrėjo Rimo Bružo mintys apie knygas

2023-02-07

 ©️Asmeninio albumo fotografija

 

 

Mintimis apie knygas dalijasi žinomas televizijos žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas: „knygos paskirtis – nukelti, kur taip paprastai nenukaksi, parodyti tai, ką ne taip lengvai pamatysi ir supažindinti su tokiais „užkulisiais“, prie kurių niekuomet neprisibrausi“.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Ta, kuri pakeičia gyvenimą ir tai visai nebūtinai tektoniniai gyvenimo ar radikalūs pažiūrų lūžiai. Visai pakanka suvokimo, kai verčiant puslapius, kažko supratimas didėja, akiratis tampa bent kiek platesnis, dalykus supranti geriau, pilniau. Grožinė literatūra apskritai „bonusų“ skrynia, teoriškai gali nugyventi net kelis gyvenimus, įlįsti į žmonių galvas, matyti jų pasirinkimų pasekmes ir visai nesunkiai sumodeliuoti situacijas savojoje. Kitaip sakant, atpažinti situacijas ir turėti joms sprendimą.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Esu tikras, kad jos turi geresnių ir tikrai vertesnių knygų parinkėjų. Gal kokį fotografijų albumą?

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Esu girdėjęs linksmą istoriją apie legendinį keliautoją Antaną Pošką, kuris studentus priimdavo kambaryje su knygomis paramstytu stalu. Pati jam papriekaištavo, kad nesolidu ir sulaukė atsakymo: „Jie ateina manęs paklausyt, o ne mano aplūžusio stalo pažiūrėt“. Tokiu tikslu knygų panaudoti neteko, bet kažką klijuodamas tikrai esu jas panaudojęs kaip svorį.

Ar elektroninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Man ne, bet žinau ne vieną, kuriam elektroninės tiesiog patogiau. Neįžvelgiu jokios konkurencijos, nes (knygų leidėjų ir bibliotekininkų tai greičiau nesužavės) svarbiausia, kad žmogus skaito. Visa kita, mano galva, antraeilis arba skonio reikalas.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Turbūt jau galiu save priskirti prie vidurinės kartos, kuri, kaip ir dera pagal pavadinimą, yra viena koja ten, kita – ten, t. y. kažkur per vidurį. Galėčiau kalbėti vien apie savo aplinką, savo „burbulą“. Jį vienija devizas „o, kaip norėčiau skaityti daugiau!“. Visi, manau, esame įsitraukę į savas karjeras, todėl dažniausiai skaitome „profesinę“ literatūrą, o visa kita laikome ramiems užtarnauto poilsio vakarams.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Labai mėgstu knygas, patinka namų bibliotekos kvapas ir taip, esu jų kaupikas. Tai suponuotų, kad knygą skolinti turėtų būti iššūkis. Tačiau taip nėra, mielai dalinuosi ir ne tik prašomas, bet dažnai rekomenduoju bičiuliams ką nors iš savo bibliotekos, kas, mano galva, verta dėmesio. Lygiai taip pat gaunu paskaityti knygų. Kartą nepastebėjęs bičiuliui paskolinau knygą su pabrauktomis man įdomiomis mintimis ir nuosavais pasamprotavimais. Ją atgavęs, radau prierašą pieštuku: „Ačiū, buvo įdomu“.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Visi esame kelyje ar kažkur pakeliui. Nesu išimtis, tik manosios kelionės maršrutai labai išsidraikę, dažnai tolimi ir vingiuoti.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Atrodytų, kad turėtų būti tie, kurie artimiausi geografiškai ir todėl mentaliteto lygmeniu arba kažkaip civilizaciškai-vertybiškai rezonuoja. Dažniausiai taip ir būna, betgi knygos paskirtis – nukelti, kur taip paprastai nenukaksi, parodyti tai, ką ne taip lengvai pamatysi ir supažindinti su tokiais „užkulisiais“, prie kurių niekuomet neprisibrausi. Neslėpsiu, pasitaiko, kad „atstumai“ būna per dideli, arba kai kuriems autoriams dar esu nepasirengęs.

Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?

Viliuosi, kad kada nors prisėsiu prie kelionių knygos, bet tikrai dar negreit.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

„Matilda Olkinaitė“ (sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas).


Literatūrologės Viktorijos Daujotytės mintys apie knygas

Literatūrologės Viktorijos Daujotytės mintys apie knygas

2023-02-01

Nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos
© Regimantas Tamošaitis

 

Į klausimus apie knygas atsako Viktorija Daujotytė, literatūrologė, kritikė, poetė.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Dažniausiai galvoju apie meninę vertę, bet knygos verčių skalė plati – nuo pažintinės iki pramoginės.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Knygą apie knygą ar knygas, kad ir Gabriel Josipovici „Pasaulis ir knyga“…

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Nesu to reflektavusi.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Tikros knygos man yra spausdintos, kad jausčiau popierių. Bet neneigiu ir skaitmeninių, kad tik būtų jų skaitytojų.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Manau, kad Mano kartos (ir mano) požiūrį į knygą formavo vertingų knygų  trūkumas.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Deja, tokios neturiu, o norėčiau turėti.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Jei apie kalbos žanrus, tai ir mano biografija (kaip ir kitų) gali būti papasakota.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Laimė, Lietuvos, nors vis dar nemažai skaitau.

Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?

Vis dar rašau – ir vis apie literatūrą, neatskiriamą nuo gyvenimo.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Baigiu Olgos Tokarcuk „Jokūbo istorijas“,  pakaitom  su apokrifais („Šie yra slapti žodžiai“).


Paskaitos apie operacinį nervų ligų gydymą Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje įrašai

Paskaitos apie operacinį nervų ligų gydymą Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje įrašai

2023-01-30

Vieša dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės paskaita Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”.

Lektorė paskaitos metu aptaria neurochirurgijos mokslo ištakas, atskleidžia, kokios nervų sistemos chirurgijos operacijos buvo atliekamos XIX a. pr. Vilniaus universiteto Chirurgijos klinikoje. Šis pranešimas parengtas analizuojant lotynų kalba parengtas Vilniaus universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijas nervų ligų chirurgijos tema. Dalis disertacijų saugoma Vrublevskių bibliotekos fonduose.

Pasitelkusi platų šaltinių spektrą, lektorė supažindina su anuomet progresyviomis, bet šiandien nuostabą keliančiomis medicinos sistemomis, mokslinėmis ir filosofinėmis jų prielaidomis bei kartais šokiruojančiais gydymo metodais, kuriuos teko patirti to meto vilniečiams.


Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai

Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai

2023-01-23

Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas.

Istorikas dr. A. Kasparavičius atskleidžia, kokią kainą turėjo Klaipėdos prijungimas ir su kokiomis iliuzijomis teko atsisveikinti, siekiant įgyvendinti bendrus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūrinius bei politinius tikslus. Akivaizdu, kad istorinėje perspektyvoje grėsė keisti pačią Didžiosios Lietuvos sąvoką ir lietuvių kultūrinę-etnopolitinę tapatybę. Nors po Klaipėdos prijungimo valdžia tikėjosi, kad autonominio krašto problemas pirmiausia spręs Vidaus reikalų, Švietimo, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, tačiau tikrovė buvo kitokia. Daugybė dokumentų liudija, kad per visus šešiolika metų, kai Klaipėda tarpukariu priklausė Lietuvai, lietuvių diplomatiją ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją slėgė didžiulis geopolitinis išbandymas. Kaip pastebėjo lektorius, ir šių dienų kontekste kyla klausimas, kodėl minėdami Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos šimtmetį, neakcentuojame Mažosios Lietuvos krašto ypatumų ir jo identiteto išsaugojimo?


Andriaus Sniadeckio skaitymai 2022 metais

Meteorų pažadinti. Andriaus Sniadeckio skaitymai 2022 metais

2023-01-18

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka tęsia Andriaus Sniadecio (1768–1838) kūrybiniam atminimui skirtų filmų ciklą. Tai jau trečiasis dokumentinis filmas, sukurtas renginiui Lectiones Andreae Sniadecki. Filmo scenarijų sukūrė Birutė Railienė, stilių – Miglė Datkūnaitė, filmą parengė VšĮ Kūrybiniai projektai.

Filme aptartas prof. Andriaus Sniadeckio tyrimas apie Žečycos metalinį meteoritą. Straipsnis prieš du šimtus metų buvo išspausdintas žurnale Dziennik Wileński. Pranešimą „1822-ieji profesoriaus Andriaus Sniadeckio gyvenime“ skaitė Birutė Railienė; „Apie Andriaus Sniadeckio tyrinėtą Žečycos (Bragino) meteoritą“ – Eugenija Rudnickaitė, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geologijos muziejaus tyrėja; „Žinomų istorinių meteoritų paiešką ir atradimus“ – Michailas Ivanovas, Tarptautinės meteoritų ieškotojų asociacijos narys, UAB „Paleo Group“ direktorius. Filmas papildytas Liudo Masio nuotraukomis iš Andriaus Sniadeckio skaitymų Lectiones Andreae Sniadecki, vykusių 2022 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute.

Rėmėjas – bendrovė Thermo Fisher Scientific.


Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys

Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys

2023-01-17

Dr. (HP) Onos Aleknavičienės paskaita „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“ tęsiame paskaitų ciklą Bibliopolio žvaigždynas. Šioje paskaitoje daugiau sužinosite apie Mažosios Lietuvos dvikalbio žodyno – vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų – rengėjo Jokūbo Brodovskio gyvenimą, veiklą ir jo paliktus rankraščius, kurių, deja, dalis neišliko.