Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80

Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80

2021-10-15

Virginijos Valuckienės nuotrauka

2021 metų spalio 17 d. minime iškilaus Lietuvos estetiko, menotyrininko, kultūrologo, akademiko, profesoriaus, politikos bei visuomenės veikėjo Algirdo Gaižučio 80-ies metų jubiliejų. Šiam jubiliejui paminėti skiriama virtuali paroda „Svajokime ir veikime, kaip neprarasti pamatinių žmogiškųjų vertybių“ (Algirdas Gaižutis). Parodą rengė Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė.

Virtualioje parodoje pristatoma menų ir mokslų sandūroje dirbančio akademiko darbų bei veiklos paletė. Nepaprastai įvairiapusiška akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija.

Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant akademiko darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.


Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas

Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas

Orientalistės, turkologės, vertėjos, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės vadovės, doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas.

Pastaruoju metu skaitau labiau specialią literatūrą, iš kurios galiu pasisemti reikalingos informacijos savo tyrimams. Tačiau vertinga laikau tą knygą, kuri padeda praplėsti žinių horizontą, padėti atrasti ką nors naujo, dar negirdėto ir nežinomo, taip pat suteikti malonumo.

Rekomenduočiau paskaityti Aišės Kulin (Ayşe Kulin) knygą „Sevdalinka“ (UAB Kronta, 2006). Man labai patinka ši rašytoja, bet į lietuvių kalbą yra išverstas tik šis romanas.

Ne, neteko. Kai kuriuos „šedevrus“ kaip ir galima būtų panaudoti židiniui pakurti, bet stengiuosi tokių knygų nepirkti.

Manau, kad kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga. Mano ir mūsų tėvų kartos žmonėms knyga buvo vertingiausias žinių šaltinis.

Neskolinčiau rankraštinės knygos.

Geografija labai plati, tačiau skaitau daug Turkijos autorių.

Jeigu rašyčiau knygą, tai būtų pačios įvairiausios gyvenimiškos istorijos. O jeigu galėčiau užrašyti sapnus, tai būtų labai neįprastas, kupinas nuotykių siužetas su detektyvo elementais, o kartais – net siaubo istorijomis.

Kai keliauju, visada skaitau detektyvus. Kartais labai patinka grįžti prie jau perskaitytos knygos. Prie tokių priskiriu ir dviejų tomų Nerminos Bezmen romaną „Kurt Seyt & Shura“ ir „Kurt Seyt & Murka“, kurį skaitau originalo – turkų kalba. XIX a. pabaigos (iki 1924 metų) Rusijos ir Turkijos imperijų istorinių įvykių fone Krymo totoriaus Kurto (mirzos Eminovo), rusės Aleksandros (Šuros) Verenskajos ir turkės Miurvet (Mürvet, Murkos) meilės trikampis. Skirtingos kultūros, tradicijos, papročiai, Krymas, Rusija, Turkija…


Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“

Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“

2021-10-05

2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties.

Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai.

Visi šie poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti tokiomis teminėmis grupėmis: herojinė, laidotuvių, sveikinimų (gimimo ir pareigų pradžios progomis) ir dėkojimo už suteiktis poezija. Kiekvienos iš šių teminių poezijos grupių kūriniai didįjį karvedį, valstybės veikėją, mecenatą ir šeimos tėvą atskleidžia iš įvairių pusių, papildo savitomis detalėmis.

Jono Karolio Chodkevičiaus įvaizdis poezijoje gerai atliepia Baroko žmogaus idealą, kuris paaiškina paskaitos pavadinimą: Jonas Karolis Chodkevičius yra Lietuvai duotas taleris.

Vaizdo ir garso įrašuose apie Joną Karolį Chodkevičių pasakoja dr. Sigitas Narbutas.

Garso įrašas. Pirmoji dalis:
J. K. Chodkevičiaus pagrindiniai biografijos faktai, Heroinė poezija

Klausyti įrašo

Garso įrašas. Antroji dalis:
Laidotuvių poezija, Sveikinimų poezija, Dėkojimo už suteiktis poezija

Klausyti įrašo

Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą

Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą

2021-09-28

Valentinos Marmienės nuotrauka

Kviečiame pasiklausyti dr. Ingės Lukšaitės pranešimo apie jos tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo Rytų Europos mokslinių tyrimų institute Vilniuje, veikusiame dabartiniuose LMA Vrublevskių bibliotekos rūmuose 1930 – 1939 m.

Pranešimas skaitytas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykusioje, Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuotoje diskusijoje: „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“

Klausyti įrašo

Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“

Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“

2021-09-23

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyko Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuota diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“

Renginio metu buvo pristatyta mokslinė monografija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje 1930–1939 m. (90-mečio įkūrimo proga). Idėjos – žmonės – palikimas“(sudarytojai J. Malickis ir A. Pukšto).

Apie Rytų Europos studijų raidą tarpukariu ir jų dabartinę būklę renginyje kalbėjo Varšuvos universiteto Rytų Europos centro direktorius Janas Malickis ir šio centro profesorius habil. dr. Leszekas Zasztowtas. Diskusiją vedė doc. Andžejus Pukšto (Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra).

Knygos pristatymo metu atsiminimais apie tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo minėto instituto mokslo darbuotoju pasidalino žinoma kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė.

Filmavo ir montavo Vika Petrikaitė


Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)

Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)

2021-09-21

Kviečiame klausytis prof. Liberto Klimkos pranešimo „Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a. Naujausi tyrimai“.

Mokslo istorijoje Antono Šahino pavardė žinoma kaip gerų taikomųjų mokslų srities vadovėlių autoriaus. 1829 m. lenkų kalba parašyti „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“ atliepė tuometiniam inžinerinių darbų ir instrumentų pasaulinės raidos lygmeniui, buvo be konkurencijos geriausi Rytų Europoje.

A. Šahino plunksnai priklauso ir visa eilė straipsnių apie mokslo naujoves, publikuotų leidinyje „Dziennik Wileński“. Jis rašė apie laiką ir astronominius laikrodžius, Žemės formos nustatymo metodus, numatomus Saulės užtemimus, pasirodžiusias naujas kometas, gyvybės galimybę kituose dangaus kūnuose. A. Šahinas gimė Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Tikėtina, kad giminystės ryšiai jį tiesiogiai sieja su Vilniaus totorių poetu Francišeku Šahinu Sokolu.


Pažintis su totorių paveldu

Pažintis su totorių paveldu

2021-09-17

LMA Vrublevskių bibliotekos paroda “Šimtmečių istorijos liudininkai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose” buvo papildyta unikalia religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

Apie privačią kolekciją, jos kaupimo aplinkybes audio įraše  pasakoja kolekcininkas, muftijus A. Beganskas.

Renginius, skirtus totorių kultūros ir istorijos metams, ir platesnes galimybes pažinti šios bendruomenės paveldą  audio įraše aptaria viena iš bibliotekos parodos autorių dr. Galina Miškinienė.


Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę

Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę

2021-09-14

Prieš 700 metų, gyvenimo nuėjęs visą kelią, 1321-ų metų naktį iš rugsėjo 13 į 14 mirė garsusis italų ir visos Europos poetas Dantė Alighieri. Minėdamos šią sukaktį, daugybė pasaulio bibliotekų pristatė įdomiausius ir vertingiausius poeto „Dieviškosios komedijos“ rankraščius ir spausdintus knygos egzempliorius. Šia proga ir mes kviečiame susipažinti su Retų spaudinių skyriuje saugoma seniausia Bibliotekos „Komedijos“ knyga, išspausdinta 1515-ais metais garsiojoje aldų spaustuvėje.

Įrašo idėjos autorė Agnė Zemkajutė, filmavo ir montavo Vika Petrikaitė


Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)

Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)

2021-09-10

Rugsėjo 12 d. liturginiame kalendoriuje minimas Švč. Mergelės Marijos Vardas. Šią šventę kasmet iškilmingai minėdavo Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija, prieš 350 metų (1671-03-08) su įspūdinga procesija įvesta į Vilniaus katedrą ir ten veikusi iki Antrojo pasaulinio karo. Arkibrolijai priklausė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, didikai, Bažnyčios hierarchai, vienuoliai bei paprasti tikintieji, o jų pavardės iki šiol liko įrašytos puošniame albume (1671–1938). Apie Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos istoriją ir vertingą jos narių registracijos knygą daugiau – dr. Gitos Drungilienės paskaitoje.


Aktorės, renginių vedėjos Aistės Diržiūtės mintys apie knygas

Aktorės, renginių vedėjos Aistės Diržiūtės mintys apie knygas

Jono Dirsės nuotrauka

Aktorė, renginių vedėja Aistė Diržiūtė mėgaujasi ir geru kinu, ir gera knyga: „Knyga atveria pasaulį fantazijai, o kinas, porai valandų prikaustęs dėmesį, įvaizdžiais užkariauja sąmonę ilgam. Knyga atrakina mano fantaziją, o kinas parodo, ką turiu fantazuoti, kad atrakinčiau save.“

Nors premijos ir laimėjimai yra svarbu, tačiau tai nėra pats svarbiausias rodiklis, bent jau man. Knygos vertė man yra labai asmeniška ir priklauso nuo atsiradimo gyvenime tinkamu ir reikalingu momentu.

Rekomenduoti knygą žmonėms, kurie gyvena knygomis, yra didelė atsakomybė ir nelengva užduotis. Galvojau, ką naujo ar kitokio galėčiau pasiūlyti, bet prisiminusi vieną iš savo mėgstamiausių Polio Eliuaro eilėraščių, kuris prasideda eilute: „Knygos – mano akys“, pagalvojau, kad rekomenduosiu daugiau lyrikos, ypač Polio Eliuaro. Iš atsiminimų – Jono Meko „A Dance with Fred Astaire“ – labai šviesi ir šilta knyga, iš prozos – Toni Morrison „Mylima“ – labai reikalinga ir meistriškai parašyta.

Ne kartą. Knygų krūvelė tarnauja ir kaip stovas kamerai atrankų filmavimo metu, ir kaip „kaladėlė“ jogos užsiėmimų metu.

Manau, kad skaitmeninės knygos – tai tik dar vienas skaitymo būdas. Kiekvienas renkasi pagal savo poreikius ir patogumą. Pastaruoju metu naujai išleidžiama knyga pasirodo spausdintu, skaitmeniniu ir net audio variantais, ir kiekvienas variantas suteikia kitokios patirties. Aš senamadiška. Man patinka kaupti spausdintas knygas ir klaidžioti bibliotekose bei knygynuose. Tačiau visai neseniai pabandžiau klausyti audio knygų bėgiodama ir buvau maloniai nustebusi. Klausytis talentingai įrašyto teksto yra įdomu, susikaupti įmanoma ir, džiaugiuosi, kad dabar dar daugiau laiko galėsiu skirti knygoms, tačiau Dostojevskio taip turbūt „neskaityčiau“.

Žinoma, kad taip. Mano tėvų karta išgyveno cenzūrą ir mokėsi skaityti tarp politinių eilučių, o revoliucijoms ruošdavosi intelektualių pokalbių pilnose virtuvėse. Mano karta – pereinamoji. Nors internetas ir išmanieji telefonai mus pasiekė tik paauglystėje, kai skaitymo įpročiai jau buvo daugmaž susiformavę, tačiau ir mums ar bent daugumai iš mūsų taip pat teko susidurti su sunkumais susikaupti, valdyti dėmesį ir tiesiog skaityti netikrinant telefono. Negaliu kalbėti už visą kartą, tačiau, stebėdama savo bičiulius galiu pasakyti, kad TikTok niekada nepakeis knygos, bent jau mums. Kita vertus, pastebiu, jog ir jaunesnės kartos knygos nepaleidžia, o ir knygos visada sugrįžta.
Atsiradus televizijai dauguma sakė, kad radijas išnyks, tačiau radijas ne tik nedingo, bet ir sustiprino savo pozicijas ir tam tikra prasme su trenksmu grįžo į lyderiaujančias informacijos rinkos pozicijas tinklalaidžių pavidalu.

Viskas kinta ir viskas yra laikina. Stengiuosi neprisirišti nei prie daiktų, nei prie knygų. Dauguma knygų, kaip ir, pvz., dauguma draugų turi savo žydėjimo laikotarpius. Turėjau ir aš knygą, kurią skaičiau daug kartų, o paraštės buvo pilnos intymių pastebėjimų, pribraukymų, išgyvenimų, posmų, tačiau vieną dieną artimai draugei paprašius paskolinti jai kokią knygą, žiūrėjau aš į savo išgyvenimų ir suvokimų pilną „Dzeną ir lanko meną“ ir supratau, kad aš jos laiką jau išgyvenau, ir knygai laikas iškeliauti. Mano knygos keliauja, net ir pačios brangiausios.

Tragikomedija su magiškojo realizmo, dramos, kartais net detektyvo ir, žinoma, romantikos prieskoniais.

Pomėgiai ir polinkiai labai priklauso nuo augimo laikotarpio. Mano paauglystės lentynoje dominavo Pietų Amerika ir Prancūzija, matyt, reikėjo gaivalo ir laisvės. Kiek paaugus, prancūzišką prarastą laiką ir argentinietiškus klasių žaidimus pakeitė Vokietija su vilkais ir užburtais kalnais. Puikiai pamenu, kai dar paauglystėje vis bandžiau prisiliesti prie Hesės, tačiau vokiškosioms klajonėms ir pamokoms iš upės reikėjo sulaukti pilnametystės, o tada viską perskaičiau vienu ypu. Šią žiemą įkopiau į „Užburtą kalną“ ir nenustoju keliauti vokiškos literatūros laukais ir toliau.

Derek Jarman „Up in the Air“ ir Glennon Doyle „Untamed“ („Mielosios“ knygų klubo diskusijai).