Leidėjo, poeto Juozo Žitkausko mintys

Leidėjo, poeto Juozo Žitkausko mintys

2026-01-29

Mantvydo Drevinsko nuotrauka

 

Juozas Žitkauskas – poetas, asociacijos „Slinktys“ vadovas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Šis žmogus apdovanotas daugeliu talentų: puikus vadybininkas, renginių iniciatorius, leidėjas, jaunųjų meno kūrėjų skatintojas, gebantis nuo šurmulio atsiriboti poetas.

Lietuvos miestų ir miestelių poezijos mėgėjai Juozą Žitkauską gerai pažįsta ir laukia jo skaitymų. Kad ir kur bekeliautų, autorius visa širdimi lieka gimtojoje Dzūkijoje.

„Daugelis mane žino kaip dzūkų kultūros puoselėtoją, entuziastą. Praktiškai nuo 2013 metų mano kūryba balansuoja tarp bendrinės lietuvių kalbos ir dzūkų tarmės. Norėčiau, kad apskritai daugiau skambėtų pati dzūkų tarmė“, – sako Juozas Žitkauskas.

Už eilėraščių knygą „Sakyciniai ir pilniavociniai: ailėraščiai dzūkų tarmi“ ir tarmės puoselėjimą 2018 m. Juozui Žitkauskui buvo įteikta pirmojo Lazdijų bibliotekininko Albino Andrulionio premija. Už gimtosios kalbos ir gimtosios tarmės puoselėjimą, aktyvią edukacinę ir šviečiamąją veiklą poetas pelnė Lietuvių kalbos komisijos įvertinimą, apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.

  1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga knyga ta, kuri tau padeda emociškai, intelektualiai, suteikia žinių. Aš manau, kad net ir meniškai vidutiniška knyga žmogui gali būt vertinga, jeigu tuo metu jam padėjo užmiršti slegiančius rūpesčius, jis sutvirtėjo ją perskaitęs. Ir visai nesvarbu, kad po pusvalandžio nieko galvoje neliko. Bet yra ir pavojingų knygų, kurios skaitančiajam sujaukia protą, jis tampa jų vergu, ir tada jokia kita tiesa jam nebeaktuali. Todėl aš labai įtariai žiūriu į visokias „psichologines“ knygas. Geroje grožinėje literatūroje psichologijos yra kur kas daugiau ir įtaigiau pateiktos, nei tose „iš gyvenimo patirčių“ teorijose prisapaliota.

  1. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Nežinau, nes kiekvienas bibliotekos darbuotojas turi savo skonį, savus interesus. Manau, kad šiuo atveju yra svarbiau, kad jis apskritai skaitytų ir domėtųsi literatūra, naujienomis. Gero bibliotekininko priedermė turėtų būti pirmiausia peržvelgti kultūrinę spaudą, pasidomėti, kas rašoma apie naujausias knygas, nes, tikėtina, kad tuoj tuoj į jo darbo stalą pasibels skaitytojas ir pasiteiraus: kas naujesnio, gerbiamasis ar gerbiamoji? Geras bibliotekininkas taip pat privalo sekti literatūros naujienas, žinoti pagrindinius šio lauko įvykius ir neklaidinti skaitytojų nei apie knygas, nei apie jų autorius.

  1. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Neatsimenu. Gal vaikystėje, kai dar nelabai mokėjau skaityti ir man knygose tarpeliai tarp žodžių atstodavo tarsi kažkokias upes, kažkokius takus, kuriuos aš tušinuku vedžiodavau. Keletą taip subraukytų knygų turiu ir dabar. Šiek tiek gėda, bet guodžiuosi tuo pasakymu, kad kas vaikystėje plėšydavo knygas, tas suaugęs bus rašytoju ir panašiai. Kažkiek tiesos yra 😊

  1. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Iš dalies taip, bet tik iš dalies. Knygų mugių lankytojų skaičius nemąžta, ir tikrai jie ten ne vien į renginius ateina, daugelis iš ten grįžta nešini įsigytomis popierinėmis knygomis. Tad, manau, spausdintų knygų laikas dar tęsis. Aš, kaip skaitytojas, irgi esu joms ištikimas, man knyga turi turėti kvapą, kad ir kaip tai banaliai skambėtų, kad ir koks tas kvapas (gali būt net pelėsių, jeigu sena knyga) bebūtų.

  1. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Žinoma, kad turi. Juk buvo laikas, kai knyga žmogui buvo ir išminties šaltinis, ir laisvalaikis. Vėliau laisvalaikio formų daugėjo, jos vis daugiau atimdavo žmogaus dėmesio nuo knygos. Pažiūrėkime į knygų metrikas, ten parašytus tiražus, ir beveik viskas tuo pasakyta.

Mano karta – kaip tiltas tarp dviejų krantų: viename krante knygų bado laikai, metas, kai mokykloje apie kompiuterius mokėmės be kompiuterių. Tad buvo knygos. Daliai iš mūsų ir šiandien ta priklausomybė išlikusi, bet gal didesnioji mano kartos dalis bodisi knygomis, jiems neįdomu. Bet kažin ar čia tik kartos dalykai? Pamenu, vaikystėje mano kaimynė buvo uoli bibliotekos skaitytoja, turbūt nebuvo knygos, kurios jinai neperskaitė. Kai po daugelio metų jos paklausiau apie skaitymo įpročius pastaruoju metu, ji man atsakė, kad dabar daugiausiai skaito meilės romanus. O ji buvo istorijos mokytoja… Taigi, čia gal ne tiek kartos, bet pasirinkimo galimybės dalykas. Tuo gūdžiuoju sovietmečiu menkesnis buvo pasirinkimas, tačiau, atmetus ideologinę lektūrą, mažiau buvo išleidžiama lengvesnio žanro knygų…

  1. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Kurios negali įsidėti į kuprinę 😊

  1. Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Greičiau poezijos. Bet įvairios, net ir epigramų.

  1. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Labai sunku vieną šalį pasirinkti, tad nenorėdamas kurios nors vienos „nuskriausti“ paminėsiu abėcėlės tvarka tris: Čekija, Norvegija, Sakartvelas.

  1. Kokią knygą rašote šiuo metu?

Poezijos knygą. Panašu, kad joje bus daug gyvenimo ir mirties.

  1. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Užtaikėte mane beskaitantį kelias knygas (paprastai visada skaitau dvi: vieną prozos, kitą poezijos): Gustavo Meyrinko „Golemas“, Mahmoud Darwish „Tapatybės kortelė“ ir Leonardo Gutausko „Petriukas debesėlis“. Iš to trejetuko dvi susijusios su mano, kaip leidėjo, užmačiomis.


Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2026

Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2026

2026-01-23

 

 

2026 m. vasario 26 – kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks didžiausias kasmetinis tarptautinis renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė. Šių metų mugės tema – „Žodis ieško savo žmogaus“ – plati, apimanti ne tik literatūrą, bet ir tautos kultūrą, istoriją.
Tradiciškai lankytojų Vrublevskių biblioteka lauks akademinės literatūros salėje, stende 3.10.6. Kviesime į naujausių knygų pristatymus, susitikimus su autoriais, Bibliotekų erdvėje vyks restauratorių vedamos kūrybinės dirbtuvės.

Vrublevskių bibliotekos programa Knygų mugėje:

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 12 val.
Konferencijų salė 1.2.
Knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII a. – XX a. pirma pusė“ pristatymas
Tai pirmasis leidinys lietuvių kalba, kuriame siekiama atskleisti Klaipėdos, Tilžės, Gumbinės, Karaliaučiaus ir kitų miestų masonų draugijų narių sąsajas bei ryšius su lituanistine veikla.
Moderuoja dr. Sigitas Narbutas, dalyvauja: dr. Arūnas Baublys, dr. Silva Pocytė, knygos autorė dr. Kotryna Rekašiūtė.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 14 val.
Konferencijų salė 1.3.
Knygos „Palemono šalies giesmės. XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškosios poezijos vertimų antologija“ pristatymas
Knygos kūrėjai taip pažymi Lietuvos baroko literatūros ir M. K. Sarbievijaus metus. Leidinyje pristatomi beveik visų poezijos žanrų kūriniai, didaktinės ir herojinės poemos.
Moderuoja dr. Asta Vaškelienė, dalyvauja: dr. Ona Čiurinskienė, knygos sudarytojas dr. Sigitas Narbutas.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 15 val.
Konferencijų salė 5.5.
Parodos katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: LDK didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ pristatymas
Gausiai iliustruotame leidinyje pateikta susisteminta 2023–2024 m. Vilniuje eksponuotos parodos medžiaga. Visuomenei pristatoma kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių panorama iš devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – dvarų bibliotekų.
Moderuoja dr. Rima Cicėnienė, dalyvauja: leidinio sudarytoja dr. Alma Braziūnienė, prof. dr. Aušra Navickienė, leidinio ir parodos dailininkas dr. Sigitas Gužauskas.

Susitikimai su leidinių autoriais Bibliotekos stende 3.10.6

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 11 val.
Knygos „Palemono šalies giesmės. XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškosios poezijos vertimų antologija“ sudarytojas dr. Sigitas Narbutas.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 13 val.
Knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII a. – XX a. pirma pusė“ autorė dr. Kotryna Rekašiūtė.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 16 val.
Parodos katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. LDK didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ sudarytoja dr. Alma Braziūnienė.

Vrublevskių biblioteka – jauniesiems skaitytojams
Kaip ir kasmet Jaunųjų skaitytojų salėje įsikurs Bibliotekų erdvė. Lankytojų lauks bibliotekos iš visos Lietuvos, kviesdamos į edukacijas, kūrybines dirbtuves ir žaidimus.
Vrublevskių bibliotekos Dokumentų restauravimo ir konservavimo skyriaus darbuotojos šiais metais supažindins su rankų darbo knygų įrišimo technika tradiciniu japonišku būdu. Dalyviai pasigamins albumėlį ir jį dekoruos paukščių piešiniais, kurių atvaizdai paimti iš senųjų knygų, saugomų Vrublevskių bibliotekoje.

Kūrybinių dirbtuvių laikas:
Vasario 27 d., penktadienis, 12–14 val.
Vasario 28 d., šeštadienis, 11–13 val.
Kovo 1 d., sekmadienis, 11–14 val.


Pasitarimas LR Vyriausybės kanceliarijoje

Pasitarimas LR Vyriausybės kanceliarijoje

2026-01-22

Sausio 22 d. LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas apsilankė LR Vyriausybės kanceliarijoje, kur susitiko su Ministrės Pirmininkės patarėjomis Ingrida Kutkiene bei Ieva Kačinskaite-Urboniene, taip pat kitais atsakingais LR Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų darbuotojais. Susitikimo metu tartasi, kaip nepalankiai susiklosčius aplinkybėms sėkmingai užbaigti kapitalinį LMA Vrublevskių bibliotekos remontą.

Vikos Petrikaitės nuotrauka.
Direkcijos informacija


Kviečiame prisidėti prie meno projekto įgyvendinimo

Kviečiame prisidėti prie meno projekto įgyvendinimo

2026-01-22

2026 metų liepą atnaujintas LMA Vrublevskių bibliotekos kiemelis pasipuoš skulptūrine kompozicija „Žygimantas ir Barbora“, kuri taps simboliu, jungiančiu istoriją su dabartimi ir skatinančiu smarkiau plakti visas mylinčias širdis.

Skulptoriaus Gedimino Piekuro dirbtuvėje šiandien kūrinys jau virsta realybe. Vilniaus savivaldybės istorinės atminties komisijai pritarus, užbaigtas ir patvirtintas įrengimo vietos projektas.

Visa projekto įgyvendinimo darbų kaina – 60 tūkst. eurų. Geranoriškos paramos dėka Biblioteka savo sąskaitoje jau sukaupė pusę reikalingos sumos.

Bibliotekos bendruomenė bus dėkinga visiems, skyrusiems lėšų šiam projektui. Generalinių rėmėjų ir mecenatų indėlis bus įamžintas įrašais kiemelyje prie skulptūros. Išskirtinėje Vilniaus senamiesčio vietoje atsiradęs meno kūrinys neabejotinai taps traukos centru ir miesto istorijos liudytoju. Maloniai kviečiame prisidėti prie šio projekto, pinigus pervedant į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sąskaitą LT55 7300 0100 0246 2575 AB Swedbank ir nurodant „Skulptūrinei kompozicijai“.


Naujas Vrublevskių bibliotekos tęstinio mokslo darbų leidinio tomas

Naujas Vrublevskių bibliotekos tęstinio mokslo darbų leidinio tomas

2026-01-19

 

2025-uosius metus palydėjome dar vienu tęstinio mokslo darbų leidinio „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“ tomu – šįsyk 14-uoju.

Tomas pradedamas 2024 metais dr. Sigito Narbuto pradėto skelbti ciklo „Paco paslaptys“ tęsiniu – antrąja Paco paslaptimi. Šiuo įvadiniu tekstu lietuvių ir anglų kalbomis primenama, kad 2025-aisiais, be kitų svarbių datų,  Lietuva minėjo Baroko literatūros metus.

Mokslinių straipsnių skyrius pradedamas anglų kalba parengtu solidžiu ir gausiais šaltiniais iliustruotu ankstyvųjų Vilniaus spaustuvių knygos puošybos elementų tyrimu, atliktu Vilniaus universiteto bibliotekos mokslo darbuotojos dr. Inos Kažuro. Originalių įžvalgų savo straipsniuose pateikia LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai:  Ingrida Pajedaitė, dr. Artūras Judžentis ir dr. Timofejus Murašovas.

Skiltyje „Iš Bibliotekos rinkinių“ Rasa Sperskienė pristato Rankraščių skyriuje saugomą dokumentinį teisininko, kraštotyrininko ir muziejininko Pelikso Bugailiškio (1883–1965) paveldą, atskleidžiantį jo, kaip rankraščių tyrėjo nuopelnus dirbant Lietuvos mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje.

Skelbiami ir kiti svarbūs Bibliotekos veiklas apibūdinantys tekstai.

Leidinį galima įsigyti Bibliotekos abonemente. Visiems skaitytojams jis nemokamai prieinamas internete: https://doi.org/10.54506/LMAVB.

Atsakomoji redaktorė dr. Daiva Narbutienė


Naujausia knyga apie sovietinės nomenklatūros vadovą ir jo aplinką

Naujausia knyga apie sovietinės nomenklatūros vadovą ir jo aplinką

2026-01-16

Vrublevskių bibliotekos studijoje svečiavosi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Marius Ėmužis, pristatęs naujausią savo knygą „Šeimininkas ir jo dvariškiai“.

Pokalbio metu bandėme atskleisti ilgamečio okupuotos Lietuvos administracijos vadovo Antano Sniečkaus fenomeną. Šis sovietinis veikėjas politinės arenos zenite išsilaikė beveik 34 metus. Tapti šeimininku, apsuptu jam palankių „dvariškių“, padėjo asmeninės charakterio savybės, gebėjimas burti apie save patikimus bendražygius, meistriškai neutralizuoti oponentus. Aptarėme, kokie žmonės sudarė artimą sovietų Lietuvos vadovo ratą, kaip Sniečkus, panaudodamas įvairias taktikas, pvz., bendravimą medžioklėje ar paramą paveldo objekto – Trakų pilies – atstatymui, virtuoziškai konsolidavo savo valdžią. Ne tik gebėjimas suvaldyti vidines įtampas, bet ir geri santykiai su SSRS lyderiais bei elitu lėmė Sniečkaus ilgalaikį buvimą valdžioje ir net savotiškų mitų apie jį ir jo laikmetį kūrimą jau Nepriklausomoje Lietuvoje.

Kokios Sniečkaus kulto priežastys ir kodėl iki šiol neatsikratėme iš praėjusių epochų paveldėto Šeimininko ir dvariškių aplinkos formato? Apie tai – vaizdo įraše su knygos autoriumi dr. M. Ėmužiu.


Bibliotekos mokslo tarybos posėdis

Bibliotekos mokslo tarybos posėdis

2026-01-14

2026 m. sausio 14 d. į posėdį susirinko Bibliotekos mokslo tarybos nariai: pirmininkas akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, akad. prof. habil. dr. Domas Kaunas, prof. dr. Rimvydas Laužikas, akad. prof. habil. dr. Eugenijus Norkus, akad. prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir doc. dr. Sigitas Narbutas. Posėdyje dalyvavo mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Direktorius S. Narbutas Tarybai pristatė 2025 m. Bibliotekos veiklos ataskaitą. Įvertinę planuotus ir pasiektus rodiklius, taip pat pasidalinę pastabomis apie nuveiktus darbus, tarybos nariai ataskaitą patvirtino. Susipažinusi su dr. Giedrės Miknienės, dr. Justinos Sipavičiūtės ir S. Narbuto pristatytais ir 2026 m. numatytais išleisti leidiniais, Taryba pritarė jų leidybai. Posėdžio pabaigoje S. Narbutas nuoširdžiai padėkojo svečiams už jų darbą. Tai buvo paskutinis šios sudėties Mokslo tarybos posėdis. Vėliau LMA prezidentas patvirtins naujos sudėties šį kolegialų Bibliotekos valdymo organą.

Valentinos Marmienės nuotrauka.
Direkcijos informacija

 


Naujos knygos

Naujos knygos

2026-01-13

Becker, Julia; Licht, Tino. Karolingische Schriftkultur: aus der Blütezeit des Lorscher Skriptoriums. Regensburg: Schnell & Steiner, 2016. 15 p., 80 lap.

Pasitelkiant raštą ir jo pateikimą rankraščiuose, leidinyje apžvelgiama Karolingų kultūros istorija. Jame tyrinėjamas iki Karolingų reformų Europoje vyravusios rašto įvairovės pakeitimas suvienodintu, lengvai skaitomu Karolingų raštu, karolingiškąja minuskula, tapusia modernaus rašymo, knygų spausdinimo ir net elektroninio publikavimo raidžių formų modeliu. Julija Beker (Julia Becker) ir Tinas Lichtas (Tino Licht), remdamiesi Loršo vienuolyno skriptoriume perrašytais tekstais, nagrinėja paleografinius, kodikologinius ir menotyrinius rankraščių aspektus, siekdami atskleisti, kaip raštas ir jo vizualinė reprezentacija atspindi kultūrinius procesus Karolingų imperijoje. Leidinyje pirmą kartą kaip savarankiškas tyrimo objektas nagrinėjamas antraštinis rankraščių puslapis: autoriai įrodo, kad jis nebuvo knygų spausdinimo išradimas, bet turėjo senesnes tradicijas, kurias galima aptikti Loršo rankraščiuose. Daug dėmesio skiriama tekstų antropologijos klausimams, parodant, kaip rašytiniuose šaltiniuose atsispindi žmogus, jo išsilavinimas, jo darbo su tekstu patirtys ir kaip rankraščiuose atsiskleidžia individualumas. Taip sukuriama plati ir daugiabriaunė Viduramžių rašto kultūros klestėjimo laikotarpio panorama, leidžianti geriau suprasti ne tik rašto formų raidą, bet ir jų sąsajas su socialiniais bei intelektiniais Karolingų epochos procesais. Leidinys aktualus tyrėjams, besidomintiems Viduramžių rankraščių tradicija, paleografija, kultūros istorija, taip pat Karolingų reformų poveikiu Vakarų Europos intelektiniam gyvenimui.

Serke, Jürgen. Die verbrannten Dichter: Lebensgeschichten und Dokumente. Göttingen: Wallstein Verlag, 2023. 363 p.

Tai svarbi monografija apie vadinamuosius „sudegintuosius poetus“ – vokiečių rašytojus, kurių kūryba 1933 m. buvo uždrausta, o jų kūriniai viešai sudeginti nacių inicijuotose knygų laužuose. Minint knygų deginimo 90-ąsias metines, pasirodė šis papildytas ir naujai iliustruotas leidimas. Jurgenas Zerkė (Jürgen Serke) atkuria šių autorių biografijas, aptaria jų literatūrinius kontekstus ir įvertina politinės prievartos poveikį jų gyvenimams bei kūrybai. Leidinyje pateikiami archyviniai dokumentai, laiškai, nuotraukos ir kūrybos fragmentai, leidžiantys atskleisti tiek individualius rašytojų likimus, tiek bendresnius literatūrinės viešosios erdvės pokyčius Trečiojo Reicho laikotarpiu. Monografijoje išryškinami kultūrinės atminties ir kanono formavimo klausimai, kritiškai apmąstant cenzūros, tremties ir persekiojimo padarinius vokiečių literatūrai bei kultūros paveldui.

Cieśliński, Adam. Die Przeworsk und WielbarkKultur östlich der unteren Weichsel: Auswertung der Archivalien aus dem Nachlass von Herbert Jankuhn. Kiel; Hamburg: Wachholtz, 2023. XII, 241, 44 p.

Šioje monografijoje pristatomi archeologiniai Pževorsko ir Velbarko kultūrų radiniai rytinėje žemutinės Vyslos srityje, nuodugniai išnagrinėti remiantis archeologo Herberto Jankūno (1905–1990) išlikusiais archyviniais dokumentais. Autorius nuosekliai tyrinėja nepublikuotus kapinynų tyrimų protokolus, radinių inventorius, planus ir piešinius, kritiškai vertindamas H. Jankūno lauko darbų metodiką ir duomenų interpretacijas. Tyrimas leidžia patikslinti šių kultūrų chronologiją, medžiaginės kultūros tipologiją bei jų tarpusavio santykius, išryškinant regioninius skirtumus ir kultūrinių kontaktų intensyvumą. Knygoje aptariama Pževorsko ir Velbarko kultūrų sąveika su kitomis barbaricum bendruomenėmis, germanų migracijų dinamika bei ryšiai su Romos imperijos pasienio zonomis. Leidinys suteikia naujų duomenų apie socialines ir ekonomines šių bendruomenių struktūras, laidotuvių ritualus ir regiono vaidmenį platesniame prieš Didįjį tautų kraustymąsi vykusių procesų kontekste, yra reikšmingas indėlis į Vidurio Europos archeologijos tyrimus.

Matyszak, Philip. Vergessene Völker: von den Akkadern bis zu den Westgoten: 40 Völker aus über 3000 Jahren. Darmstadt: wbg Theiss, 2023. 287 p.

Šis išsamus, gausiai iliustruotas leidinys pristato 40 mažai žinomų senovės civilizacijų, kurios gyvavo nuo 2700 m. pr. Kr. iki 550 m. po Kr. Autorius siekia atgaivinti šių tautų istorijas, kurios dėl įvairių priežasčių išnyko iš kolektyvinės atminties. Kas žino, kad amoritai pavertė Babiloną didžiu miestu-valstybe, o jų karalius Hamurabis ne tik valdė didelę Mesopotamijos dalį, bet ir sukūrė teisinį kodeksą, kuris pirmą kartą įtvirtino nekaltumo prezumpciją kaip teisinių procesų pagrindą? Apaštalo Pauliaus laiškas galatams vaidina svarbų vaidmenį Biblijoje, bet kas tokie buvo galatai? O ką mes žinome apie samariečius, išskyrus tai, kad Biblijoje rašoma, jog vienas iš jų buvo gailestingas? Šiandien Romos lankytojai žavisi Trajano kolona, simbolizuojančia Trajano pergalę kare prieš dakus. Bet kas tokie buvo ir kur gyveno dakai? Knyga suskirstyta į keturias dalis, kiekvienoje iš jų pristatomos skirtingos tautos ir jų istorijos. Kiekvienas skyrius prasideda aiškia žemėlapių iliustracija, padedančia skaitytojui įsivaizduoti, kur šios tautos gyveno, ir pateikia glaustą jų istorijos ir kultūros apžvalgą. Tai vertingas šaltinis tiems, kurie domisi senovės istorija ir nori sužinoti apie šiandien dažnai pamirštas tautas, kadaise vaidinusias reikšmingą vaidmenį. Knyga ne tik praturtina žinias, bet ir skatina susimąstyti apie istorijos pamokas ir tai, kaip lengvai gali išnykti net ir galingos civilizacijos.

Geistliche Intermedialität und Interkonfessionalität in Danzig, Königlich Preußen und Herzoglich Preußen (16. bis 18. Jahrhundert): zehn Fallstudien. Regensburg: Schnell + Steiner, 2024. 303 p.

Išsamus tarpdisciplininis žinomų vokiečių ir lenkų mokslininkų straipsnių rinkinys, nagrinėjantis vieną kultūriškai reikšmingiausių Ankstyvųjų naujųjų laikų regionų prie Baltijos jūros – Gdansko metropoliją, aplinkinę Karališkosios Prūsijos teritoriją bei Prūsijos kunigaikštystę. Tyrimai apima Albrechto Brandenburgiečio veiklą, Ankstyvųjų naujųjų laikų religinę spaudą, bažnyčių įrengimą ir pašventinimo ceremonijas, kelionių aprašymus, Samuelio Šelvigo (Samuel Schelwig) ir Simono Dacho kūrybą. Autoriai naudoja intermedialumo metodologiją, jungiančią istorijos, religijos, meno ir literatūros analizę, siekdami parodyti religinės sąveikos dinamiką ir jos poveikį regioninei tapatybei. Knyga yra svarbus šaltinis akademinei bendruomenei, ypač tiems, kurie domisi Ankstyvųjų naujųjų laikų religine kultūra, konfesijų santykiais ir kultūrinių praktikų tarpusavio sąveika. Šios naujos, novatorišku metodologiniu požiūriu pagrįstos įžvalgos apie dvasinio intermedialumo reiškinius atveria daugybę perspektyvų tolesniems tyrimams.

Die DDR im Blick der Stasi 1963: die geheimen Berichte an die SED-Führung. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, [2020]. 320 p.

Autorių kolektyvo parengtas dokumentų rinkinys, kuriame remiamasi Vokietijos Demokratinės Respublikos Valstybės saugumo ministerijos Štazi (Stasi) vidaus ataskaitomis. Leidinyje publikuojami išslaptinti 1963 m. saugumo aparato pranešimai apie politinę, ekonominę ir socialinę padėtį Rytų Vokietijoje, atskleidžiantys, kaip Štazi siekė kontroliuoti visuomenę ir reaguoti į „nepageidaujamas nuotaikas“. Knygoje nagrinėjami tokie klausimai kaip gyventojų reakcija į Berlyno sienos statybą, pabėgimų į Vakarus prevencija, jaunimo protestai, bažnyčių vaidmuo, santykiai su VFR ir pasaulio politika. Dokumentai atskleidžia, kokius metodus Štazi naudojo informacijai rinkti, kokias problemas ji laikė pavojingiausiomis režimui ir kokį poveikį jos veikla darė politiniams sprendimams. Leidinys yra vertingas šaltinis istorikams, politologams, sociologams ir visiems, besidomintiems Šaltojo karo laikotarpiu. Jis suteikia galimybę rekonstruoti VDR kasdienybės paveikslą, palyginti oficialią propagandą su faktiniu gyventojų požiūriu ir kritiškai vertinti autoritarinės valstybės informacinės kontrolės priemones.

Theoretische Perspektiven und Gegenstände der Buchforschung: ein interdisziplinäres Handbuch. Berlin: De Gruyter, 2023. X, 622 p.

Tai išsamus, tarpdalykinis leidinys, skirtas knygotyros teoriniams pagrindams ir tyrimams. Jame aptariamos skirtingos knygos kaip kultūros objekto, medijos ir komunikacijos priemonės sampratos, išryškinant įvairių disciplinų – literatūrologijos, istorijos, sociologijos, medijų studijų, ekonomikos – indėlį į knygotyros raidą. Monografija struktūruota taip, kad pirmiausia pristatomos teorinės perspektyvos (pvz., materialumo teorija, komunikacijos teorijos, skaitymo sociologija), o vėliau konkretūs tyrimų objektai – nuo rankraštinės knygos ir spaudos iki skaitmeninės leidybos ir e. knygų. Leidinyje pabrėžiamas knygos tyrimų tarpdalykiškumas, metodologinė įvairovė ir istorinės dimensijos svarba. Šis leidinys yra vertingas šaltinis tyrėjams, studentams ir visiems, kurie domisi knygos kaip socialinio, kultūrinio ir technologinio fenomeno istorija bei teoriniais jos tyrimo aspektais. Jis padeda susiorientuoti sparčiai besiplečiančiame knygotyros diskurse ir skatina kritiškai apmąstyti knygos vaidmenį praeityje ir dabartyje.


Rapp, Claudia. Zerrspiegel, Streiflichter und Seitenblicke: Perspektiven der Byzantinistik heute. Göttingen: Wallstein Verlag, 2023. 67 p.

Klaudija Rap (Claudia Rapp) nagrinėja šiuolaikines bizantistikos perspektyvas, pateikdama įvairialypį požiūrį į Bizantijos kultūros, politikos, literatūros ir vizualiosios kultūros interpretacijas. Autorė apžvelgia naujausias Bizantijos studijų tendencijas ir atlieka sistemingą esamos tyrimų padėties vertinimą. Bandoma atsakyti į esminius klausimus: kokios tyrimų kryptys šiuo metu sulaukia daugiausia dėmesio, o kurios vis dar lieka paraštėse – nagrinėjamos nepakankamai arba atrankiniu būdu? Kaip prie Bizantijos studijų prisidėjo kitų mokslo disciplinų naujovės? Kokį vaidmenį šiame kontekste atlieka akademinės leidybos kultūros raida ir skaitmeninė revoliucija? Autorė pabrėžia Bizantijos studijų dinamiškumą, parodo, kaip bizantistika šiandien susiduria su naujomis interpretacinėmis problemomis, skatina tarpdisciplininius tyrimus ir naujų požiūrių kūrimą. Jos pateikiami kritiniai tekstų, šaltinių ir vizualiosios kultūros analizės pavyzdžiai padeda geriau suprasti įvairialypį Bizantijos kultūros interpretavimą, suteikia tyrėjams naujų metodologinių gairių.

Baucheron, Éléa;  Routex, Diane. Die größten Rätsel der Kunst. München: Bassermann, 2024. 176 p.

Gausiai iliustruotoje knygoje nagrinėjamos žymiausios meno istorijos paslaptys, susijusios su kūrinių autoryste, ikonografija, praradimais ir klastotėmis. Leidinyje keliami klausimai, kurie iki šiol intriguoja tiek tyrėjus, tiek plačiąją auditoriją: kodėl Mona Liza šypsosi taip paslaptingai, kas yra JanoVermejerio mergina su perlo auskaru, ką Tintoretas norėjo atskleisti savo veidrodyje. Leidinyje pabrėžiama, kad meno pasaulis kupinas mįslių – nuo kūrinių motyvų, kilmės, užsakovų iki autorių tapatybės. Knyga suskirstyta į keturis skyrius, kuriuose autorės leidžiasi į „detektyvinę“ tyrimų kelionę ir analizuoja 36 įvairių epochų ir žanrų meno kūrinius. Autorės derina istorinių šaltinių analizę, ikonografinę interpretaciją, archyvinius dokumentus ir šiuolaikines technologijas (pvz., rentgeno bei infraraudonųjų spindulių tyrimus). Tekstai supažindina su istorinių dokumentų, ikonografijos ir techninių tyrimų duomenimis, padedančiais atskleisti šių kūrinių paslaptis. Leidinys ne tik perteikia intriguojančius faktus, bet ir parodo meno istorijos tyrimų procesą, skatina skaitytoją kritiškai žvelgti į meno istorijos pasakojimus. Šis darbas skirtas tiek akademinei auditorijai, besidominčiai meno istorijos problematika, tiek plačiajai visuomenei, norinčiai patrauklia forma susipažinti su svarbiausiais meno istorijos klausimais.

„Mit Hertz und Sinnen“: Beiträge zu Theorie und Praxis geistlicher Intermedialität in der Frühen Neuzeit. Regensburg: Schnell & Steiner, 2025. 319 p. 

Leidinyje publikuojami įvairių sričių žinomų mokslininkų straipsniai, kuriuose nagrinėjama dvasinė  intermedialumo raiška Ankstyvųjų naujųjų laikų kultūroje. Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama religinių tekstų, muzikos, vizualiųjų menų ir teatrinių formų sąveikai, išryškinant, kaip šios meninės praktikos veikė žmogaus jusles ir jausmus, stiprindamos religinį patyrimą. Autorių tyrimai pateikia teminį, istoriškai ir geografiškai platų spektrą nuo Reformacijos laikotarpio iki Romantizmo apie 1800 m. Straipsniuose aptariami tiek teoriniai dvasiniai intermedialumo aspektai, tiek konkretūs įvairių konfesinių ir kultūrinių kontekstų atvejai. Autoriai nagrinėja Ankstyvųjų naujųjų laikų religinių medijų kombinacijas (pvz., giedojimą, choro muziką, sakralinę architektūrą, emblematiką) ir jų kūrimo, vartojimo bei aiškinimo kontekstus. Leidinys atskleidžia, kad Ankstyvųjų naujųjų laikų religija buvo glaudžiai susijusi su menine kūryba, o dvasinė raiška – su įvairių medijų sąveika, kuri skatino ne tik intelektualinį, bet ir juslinį tikinčiųjų įsitraukimą. Šis leidinys skirtas tyrėjams, besidomintiems literatūros, muzikos, meno istorijos, religijos ir intermedialumo studijomis, taip pat visiems, nagrinėjantiems kultūros formų sankirtas Ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje.

Schnackenburg, Sophie. „Pictura“ in den Niederlanden: ihre Genese und Entwicklung vom 16. bis zur Mitte des 17. Jahrhunderts. Hildesheim; Zürich; New York: Georg Olms Verlag, 2022. 457 p.

Remiantis reikšmingais pavyzdžiais iš gausių šaltinių, leidinyje nagrinėjamas personifikacijos pictura atsiradimas ir raida Nyderlanduose apie 1560–1660 m. Nuo pat ištakų Italijoje XV–XVI a. pictura pasirodo poezijoje, teoriniuose dailės raštuose, paveiksluose. Vaizduojama kaip moteris su palete, teptuku ar molbertu, ji įkūnija tapybos meną, tačiau jos atvaizdas nėra stereotipinis, jis kinta priklausomai nuo atributų ar susiliejimo su kita figūra, išryškindamas įvairius tapybos aspektus. Šio laikotarpio olandų alegorija pictura simboliškai atspindi labai savitą Nyderlandų menininkų savivoką. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais ši alegorija Nyderlanduose žymėjo ne tik tapybą kaip meną, bet ir platesnį vizualiosios kultūros, meninės kūrybos bei intelektinės refleksijos lauką. Ji buvo vartojama kaip profesinių dailininkų korporacijų pavadinimas ir teorinė kategorija, aptarianti tapybą kitų menų kontekste. Sofija Šnakenburg (Sophie Schnackenburg) nagrinėja platų vizualiųjų ir literatūrinių šaltinių spektrą – nuo graviūrų ir knygų titulinių puslapių iki dailininkų autoportretų bei teorinių tekstų. Ji pabrėžia, kad šiaurinėje ir pietinėje Nyderlandų dalyse tapybos įvaizdis bei jo reikšmė kultūriniame ir socialiniame kontekste įgijo skirtingas formas. Autorė remiasi ikonografiniais, menotyros ir kultūros istorijos tyrimais, siekdama atskleisti, kaip tapyba pamažu įgijo autonomiją kaip savarankiška meno šaka ir tapo ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu reiškiniu, formavusiu miestų prestižą ir bendrą meninę savivoką. Šis darbas – vienas išsamiausių tyrimų, skirtų tapybos personifikacijos tradicijai Nyderlandų mene.

Herzner, Volker. Geschwisterliche Religionen? Das Verhältnis von Judentum und Christentum in der Geschichte. Baden-Baden: Ergon Verlag, 2024. 185 p.

Folkeris Hercneris (Volker Herzner) nagrinėja ilgą ir sudėtingą judaizmo ir krikščionybės santykių istoriją. Remdamasis savo išsamiomis meno istorijos ir religijos žiniomis, jis atskleidžia ne tik istorinį ir teologinį šių religijų konfliktą, bet ir dažnai nutylimą arba iškraipytą antisemitizmo problemą. Knygoje aptariami Viduramžių persekiojimai, krikščionių priešiškumas žydams, antisemitiniai vaizdiniai, Martyno Liuterio veikla bei jo raštų poveikis žydų ir krikščionių santykiams. Knyga apima įvairius istorinius etapus – nuo ankstyvųjų krikščionių ir žydų bendruomenių santykių iki šiuolaikinių diskusijų apie antisemitizmą ir religinius konfliktus. F. Hercneris atskleidžia, kaip šiuos skirtumus formavo menas, teologija ir politinė istorija, ypač pabrėžiamas judaizmo transcendentinio Dievo ir krikščionių Jėzaus kaip Dievo Sūnaus sampratos skirtumas, kuris buvo pagrindinis konfliktų šaltinis. Autorius nagrinėja žydų integraciją į vokiečių visuomenę iki XX a. pradžios, istorinę atsakomybę ir Holokausto kontekstą, ypatingą dėmesį skiria religiniam judaizmo ir krikščionybės konfliktui. Nepaisant neįveikiamo religinio konflikto, konfesijų santykius formavo istoriniai ir teologiškai gilūs abipusiai ryšiai. Tai svarbi, šiuolaikinėse diskusijose būtina knyga, kviečianti skaitytojus permąstyti tradicinius požiūrius į judaizmą ir krikščionybę.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė


KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“

KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“

2026-01-08

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Aštuntuoju pokalbiu pristatome vertėją Marką Rodunerį ir jo iš retoromanų kalbos verstą šveicarų rašytojo Leo Tuoro romaną „Vilkė“.

Leo Tuoras gimė ir gyvena Grižuno (Graubiundeno) kantone Surselvos regione. XIX a., kai dėl ekonominių pokyčių kantone vis labiau plinto vietinė vokiečių tarmė, išstumdama retoromanų kalbą, kaip tik Surselvoje užsimezgė kultūrinis judėjimas, pavadintas Retoromanų renesansu, ir galiausiai retoromanų kalba tapo svarbia Šveicarijos tautinės tapatybės dalimi (1938 m. paskelbta ketvirtąja valstybine Šveicarijos kalba).

Romanas „Vilkė“ yra vidurinioji Leo Tuoro „Surselvos trilogijos“ dalis. Joje berniukas, kurio vardas nėra minimas, pasakoja apie savo didelės šeimos – po vienu stogu gyvena keturios kartos – gyvenimą ir savo brendimą tuose namuose. Knyga pilna stebinančių keistenybių, nes šeimos nariai ne iš nuobodžiųjų. Senelis vienarankis kalba tik citatomis ir žino viską apie Napoleoną, pasak jo, taip pat vienarankį, o mama išvis nebekalba. Per šeimos istoriją skleidžiasi Surselvos regiono istorijos dešimtmečiai ir sykiu pasauliniai įvykiai.

Kviečiame žiūrėti / klausyti:


Parodos apie LDK didikų bibliotekas katalogas

Parodos apie LDK didikų bibliotekas katalogas

2026-01-07

Šių metų pirmosiomis sausio dienomis Vrublevskių biblioteką pasiekė parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ katalogas.

2023–2024 metais vykusioje parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ pirmąkart plačiajai visuomenei buvo pristatyta kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių panorama iš devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – dvarų bibliotekų. Jungtinėje parodoje buvo eksponuojama trijose Vilniaus bibliotekose – LMA Vrublevskių, Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo – saugomos knygos ir dokumentai. Gausiai lankytą parodą lydėjo paskaitos ir edukaciniai užsiėmimai. Vrublevskių biblioteka inicijavo šios parodos katalogo išleidimą.

Kataloge pateikta susisteminta parodos medžiaga, pristatanti kiekvienos giminės didikų kolekcionavimo ypatumus bei atskirus išskirtinius eksponatus. Leidinys gausiai iliustruotas, pateiktas specialiai šiai parodai parengtas Lietuvos dvarų bibliotekų žemėlapis. Savo moksline verte leidinys aktualus ir įdomus ne tik akademinei, bet ir LDK paveldu, dvarų bibliotekomis bei jų savininkų bibliofiline veikla besidominčiai plačiajai visuomenei. Kaip katalogo pratarmėje rašo viena iš parodos rengėjų ir katalogo sudarytoja dr. A. Braziūnienė, „šis leidinys siekia parodyti, ką jau šiek tiek žinome ir ką naujo sužinojome apie LDK didikų bibliotekas ir išsaugoti tai, ką vienoje vietoje pavyko atskleisti parodoje.“

Katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ leidimą finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė Lenkijos institutas Vilniuje. Artimiausiu metu parodos katalogą bus galima įsigyti Vrublevskių bibliotekos abonemente.