Mėnuo: sausio 2026

Becker, Julia; Licht, Tino. Karolingische Schriftkultur: aus der Blütezeit des Lorscher Skriptoriums. Regensburg: Schnell & Steiner, 2016. 15 p., 80 lap.

Pasitelkiant raštą ir jo pateikimą rankraščiuose, leidinyje apžvelgiama Karolingų kultūros istorija. Jame tyrinėjamas iki Karolingų reformų Europoje vyravusios rašto įvairovės pakeitimas suvienodintu, lengvai skaitomu Karolingų raštu, karolingiškąja minuskula, tapusia modernaus rašymo, knygų spausdinimo ir net elektroninio publikavimo raidžių formų modeliu. Julija Beker (Julia Becker) ir Tinas Lichtas (Tino Licht), remdamiesi Loršo vienuolyno skriptoriume perrašytais tekstais, nagrinėja paleografinius, kodikologinius ir menotyrinius rankraščių aspektus, siekdami atskleisti, kaip raštas ir jo vizualinė reprezentacija atspindi kultūrinius procesus Karolingų imperijoje. Leidinyje pirmą kartą kaip savarankiškas tyrimo objektas nagrinėjamas antraštinis rankraščių puslapis: autoriai įrodo, kad jis nebuvo knygų spausdinimo išradimas, bet turėjo senesnes tradicijas, kurias galima aptikti Loršo rankraščiuose. Daug dėmesio skiriama tekstų antropologijos klausimams, parodant, kaip rašytiniuose šaltiniuose atsispindi žmogus, jo išsilavinimas, jo darbo su tekstu patirtys ir kaip rankraščiuose atsiskleidžia individualumas. Taip sukuriama plati ir daugiabriaunė Viduramžių rašto kultūros klestėjimo laikotarpio panorama, leidžianti geriau suprasti ne tik rašto formų raidą, bet ir jų sąsajas su socialiniais bei intelektiniais Karolingų epochos procesais. Leidinys aktualus tyrėjams, besidomintiems Viduramžių rankraščių tradicija, paleografija, kultūros istorija, taip pat Karolingų reformų poveikiu Vakarų Europos intelektiniam gyvenimui.

Serke, Jürgen. Die verbrannten Dichter: Lebensgeschichten und Dokumente. Göttingen: Wallstein Verlag, 2023. 363 p.

Tai svarbi monografija apie vadinamuosius „sudegintuosius poetus“ – vokiečių rašytojus, kurių kūryba 1933 m. buvo uždrausta, o jų kūriniai viešai sudeginti nacių inicijuotose knygų laužuose. Minint knygų deginimo 90-ąsias metines, pasirodė šis papildytas ir naujai iliustruotas leidimas. Jurgenas Zerkė (Jürgen Serke) atkuria šių autorių biografijas, aptaria jų literatūrinius kontekstus ir įvertina politinės prievartos poveikį jų gyvenimams bei kūrybai. Leidinyje pateikiami archyviniai dokumentai, laiškai, nuotraukos ir kūrybos fragmentai, leidžiantys atskleisti tiek individualius rašytojų likimus, tiek bendresnius literatūrinės viešosios erdvės pokyčius Trečiojo Reicho laikotarpiu. Monografijoje išryškinami kultūrinės atminties ir kanono formavimo klausimai, kritiškai apmąstant cenzūros, tremties ir persekiojimo padarinius vokiečių literatūrai bei kultūros paveldui.

Cieśliński, Adam. Die Przeworsk– und Wielbark–Kultur östlich der unteren Weichsel: Auswertung der Archivalien aus dem Nachlass von Herbert Jankuhn. Kiel; Hamburg: Wachholtz, 2023. XII, 241, 44 p.

Šioje monografijoje pristatomi archeologiniai Pževorsko ir Velbarko kultūrų radiniai rytinėje žemutinės Vyslos srityje, nuodugniai išnagrinėti remiantis archeologo Herberto Jankūno (1905–1990) išlikusiais archyviniais dokumentais. Autorius nuosekliai tyrinėja nepublikuotus kapinynų tyrimų protokolus, radinių inventorius, planus ir piešinius, kritiškai vertindamas H. Jankūno lauko darbų metodiką ir duomenų interpretacijas. Tyrimas leidžia patikslinti šių kultūrų chronologiją, medžiaginės kultūros tipologiją bei jų tarpusavio santykius, išryškinant regioninius skirtumus ir kultūrinių kontaktų intensyvumą. Knygoje aptariama Pževorsko ir Velbarko kultūrų sąveika su kitomis barbaricum bendruomenėmis, germanų migracijų dinamika bei ryšiai su Romos imperijos pasienio zonomis. Leidinys suteikia naujų duomenų apie socialines ir ekonomines šių bendruomenių struktūras, laidotuvių ritualus ir regiono vaidmenį platesniame prieš Didįjį tautų kraustymąsi vykusių procesų kontekste, yra reikšmingas indėlis į Vidurio Europos archeologijos tyrimus.

Matyszak, Philip. Vergessene Völker: von den Akkadern bis zu den Westgoten: 40 Völker aus über 3000 Jahren. Darmstadt: wbg Theiss, 2023. 287 p.

Šis išsamus, gausiai iliustruotas leidinys pristato 40 mažai žinomų senovės civilizacijų, kurios gyvavo nuo 2700 m. pr. Kr. iki 550 m. po Kr. Autorius siekia atgaivinti šių tautų istorijas, kurios dėl įvairių priežasčių išnyko iš kolektyvinės atminties. Kas žino, kad amoritai pavertė Babiloną didžiu miestu-valstybe, o jų karalius Hamurabis ne tik valdė didelę Mesopotamijos dalį, bet ir sukūrė teisinį kodeksą, kuris pirmą kartą įtvirtino nekaltumo prezumpciją kaip teisinių procesų pagrindą? Apaštalo Pauliaus laiškas galatams vaidina svarbų vaidmenį Biblijoje, bet kas tokie buvo galatai? O ką mes žinome apie samariečius, išskyrus tai, kad Biblijoje rašoma, jog vienas iš jų buvo gailestingas? Šiandien Romos lankytojai žavisi Trajano kolona, simbolizuojančia Trajano pergalę kare prieš dakus. Bet kas tokie buvo ir kur gyveno dakai? Knyga suskirstyta į keturias dalis, kiekvienoje iš jų pristatomos skirtingos tautos ir jų istorijos. Kiekvienas skyrius prasideda aiškia žemėlapių iliustracija, padedančia skaitytojui įsivaizduoti, kur šios tautos gyveno, ir pateikia glaustą jų istorijos ir kultūros apžvalgą. Tai vertingas šaltinis tiems, kurie domisi senovės istorija ir nori sužinoti apie šiandien dažnai pamirštas tautas, kadaise vaidinusias reikšmingą vaidmenį. Knyga ne tik praturtina žinias, bet ir skatina susimąstyti apie istorijos pamokas ir tai, kaip lengvai gali išnykti net ir galingos civilizacijos.

Geistliche Intermedialität und Interkonfessionalität in Danzig, Königlich Preußen und Herzoglich Preußen (16. bis 18. Jahrhundert): zehn Fallstudien. Regensburg: Schnell + Steiner, 2024. 303 p.

Išsamus tarpdisciplininis žinomų vokiečių ir lenkų mokslininkų straipsnių rinkinys, nagrinėjantis vieną kultūriškai reikšmingiausių Ankstyvųjų naujųjų laikų regionų prie Baltijos jūros – Gdansko metropoliją, aplinkinę Karališkosios Prūsijos teritoriją bei Prūsijos kunigaikštystę. Tyrimai apima Albrechto Brandenburgiečio veiklą, Ankstyvųjų naujųjų laikų religinę spaudą, bažnyčių įrengimą ir pašventinimo ceremonijas, kelionių aprašymus, Samuelio Šelvigo (Samuel Schelwig) ir Simono Dacho kūrybą. Autoriai naudoja intermedialumo metodologiją, jungiančią istorijos, religijos, meno ir literatūros analizę, siekdami parodyti religinės sąveikos dinamiką ir jos poveikį regioninei tapatybei. Knyga yra svarbus šaltinis akademinei bendruomenei, ypač tiems, kurie domisi Ankstyvųjų naujųjų laikų religine kultūra, konfesijų santykiais ir kultūrinių praktikų tarpusavio sąveika. Šios naujos, novatorišku metodologiniu požiūriu pagrįstos įžvalgos apie dvasinio intermedialumo reiškinius atveria daugybę perspektyvų tolesniems tyrimams.

Die DDR im Blick der Stasi 1963: die geheimen Berichte an die SED-Führung. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, [2020]. 320 p.

Autorių kolektyvo parengtas dokumentų rinkinys, kuriame remiamasi Vokietijos Demokratinės Respublikos Valstybės saugumo ministerijos Štazi (Stasi) vidaus ataskaitomis. Leidinyje publikuojami išslaptinti 1963 m. saugumo aparato pranešimai apie politinę, ekonominę ir socialinę padėtį Rytų Vokietijoje, atskleidžiantys, kaip Štazi siekė kontroliuoti visuomenę ir reaguoti į „nepageidaujamas nuotaikas“. Knygoje nagrinėjami tokie klausimai kaip gyventojų reakcija į Berlyno sienos statybą, pabėgimų į Vakarus prevencija, jaunimo protestai, bažnyčių vaidmuo, santykiai su VFR ir pasaulio politika. Dokumentai atskleidžia, kokius metodus Štazi naudojo informacijai rinkti, kokias problemas ji laikė pavojingiausiomis režimui ir kokį poveikį jos veikla darė politiniams sprendimams. Leidinys yra vertingas šaltinis istorikams, politologams, sociologams ir visiems, besidomintiems Šaltojo karo laikotarpiu. Jis suteikia galimybę rekonstruoti VDR kasdienybės paveikslą, palyginti oficialią propagandą su faktiniu gyventojų požiūriu ir kritiškai vertinti autoritarinės valstybės informacinės kontrolės priemones.

Theoretische Perspektiven und Gegenstände der Buchforschung: ein interdisziplinäres Handbuch. Berlin: De Gruyter, 2023. X, 622 p.

Tai išsamus, tarpdalykinis leidinys, skirtas knygotyros teoriniams pagrindams ir tyrimams. Jame aptariamos skirtingos knygos kaip kultūros objekto, medijos ir komunikacijos priemonės sampratos, išryškinant įvairių disciplinų – literatūrologijos, istorijos, sociologijos, medijų studijų, ekonomikos – indėlį į knygotyros raidą. Monografija struktūruota taip, kad pirmiausia pristatomos teorinės perspektyvos (pvz., materialumo teorija, komunikacijos teorijos, skaitymo sociologija), o vėliau konkretūs tyrimų objektai – nuo rankraštinės knygos ir spaudos iki skaitmeninės leidybos ir e. knygų. Leidinyje pabrėžiamas knygos tyrimų tarpdalykiškumas, metodologinė įvairovė ir istorinės dimensijos svarba. Šis leidinys yra vertingas šaltinis tyrėjams, studentams ir visiems, kurie domisi knygos kaip socialinio, kultūrinio ir technologinio fenomeno istorija bei teoriniais jos tyrimo aspektais. Jis padeda susiorientuoti sparčiai besiplečiančiame knygotyros diskurse ir skatina kritiškai apmąstyti knygos vaidmenį praeityje ir dabartyje.

Rapp, Claudia. Zerrspiegel, Streiflichter und Seitenblicke: Perspektiven der Byzantinistik heute. Göttingen: Wallstein Verlag, 2023. 67 p.

Klaudija Rap (Claudia Rapp) nagrinėja šiuolaikines bizantistikos perspektyvas, pateikdama įvairialypį požiūrį į Bizantijos kultūros, politikos, literatūros ir vizualiosios kultūros interpretacijas. Autorė apžvelgia naujausias Bizantijos studijų tendencijas ir atlieka sistemingą esamos tyrimų padėties vertinimą. Bandoma atsakyti į esminius klausimus: kokios tyrimų kryptys šiuo metu sulaukia daugiausia dėmesio, o kurios vis dar lieka paraštėse – nagrinėjamos nepakankamai arba atrankiniu būdu? Kaip prie Bizantijos studijų prisidėjo kitų mokslo disciplinų naujovės? Kokį vaidmenį šiame kontekste atlieka akademinės leidybos kultūros raida ir skaitmeninė revoliucija? Autorė pabrėžia Bizantijos studijų dinamiškumą, parodo, kaip bizantistika šiandien susiduria su naujomis interpretacinėmis problemomis, skatina tarpdisciplininius tyrimus ir naujų požiūrių kūrimą. Jos pateikiami kritiniai tekstų, šaltinių ir vizualiosios kultūros analizės pavyzdžiai padeda geriau suprasti įvairialypį Bizantijos kultūros interpretavimą, suteikia tyrėjams naujų metodologinių gairių.

Baucheron, Éléa;  Routex, Diane. Die größten Rätsel der Kunst. München: Bassermann, 2024. 176 p.

Gausiai iliustruotoje knygoje nagrinėjamos žymiausios meno istorijos paslaptys, susijusios su kūrinių autoryste, ikonografija, praradimais ir klastotėmis. Leidinyje keliami klausimai, kurie iki šiol intriguoja tiek tyrėjus, tiek plačiąją auditoriją: kodėl Mona Liza šypsosi taip paslaptingai, kas yra JanoVermejerio mergina su perlo auskaru, ką Tintoretas norėjo atskleisti savo veidrodyje. Leidinyje pabrėžiama, kad meno pasaulis kupinas mįslių – nuo kūrinių motyvų, kilmės, užsakovų iki autorių tapatybės. Knyga suskirstyta į keturis skyrius, kuriuose autorės leidžiasi į „detektyvinę“ tyrimų kelionę ir analizuoja 36 įvairių epochų ir žanrų meno kūrinius. Autorės derina istorinių šaltinių analizę, ikonografinę interpretaciją, archyvinius dokumentus ir šiuolaikines technologijas (pvz., rentgeno bei infraraudonųjų spindulių tyrimus). Tekstai supažindina su istorinių dokumentų, ikonografijos ir techninių tyrimų duomenimis, padedančiais atskleisti šių kūrinių paslaptis. Leidinys ne tik perteikia intriguojančius faktus, bet ir parodo meno istorijos tyrimų procesą, skatina skaitytoją kritiškai žvelgti į meno istorijos pasakojimus. Šis darbas skirtas tiek akademinei auditorijai, besidominčiai meno istorijos problematika, tiek plačiajai visuomenei, norinčiai patrauklia forma susipažinti su svarbiausiais meno istorijos klausimais.

„Mit Hertz und Sinnen“: Beiträge zu Theorie und Praxis geistlicher Intermedialität in der Frühen Neuzeit. Regensburg: Schnell & Steiner, 2025. 319 p. 

Leidinyje publikuojami įvairių sričių žinomų mokslininkų straipsniai, kuriuose nagrinėjama dvasinė  intermedialumo raiška Ankstyvųjų naujųjų laikų kultūroje. Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama religinių tekstų, muzikos, vizualiųjų menų ir teatrinių formų sąveikai, išryškinant, kaip šios meninės praktikos veikė žmogaus jusles ir jausmus, stiprindamos religinį patyrimą. Autorių tyrimai pateikia teminį, istoriškai ir geografiškai platų spektrą nuo Reformacijos laikotarpio iki Romantizmo apie 1800 m. Straipsniuose aptariami tiek teoriniai dvasiniai intermedialumo aspektai, tiek konkretūs įvairių konfesinių ir kultūrinių kontekstų atvejai. Autoriai nagrinėja Ankstyvųjų naujųjų laikų religinių medijų kombinacijas (pvz., giedojimą, choro muziką, sakralinę architektūrą, emblematiką) ir jų kūrimo, vartojimo bei aiškinimo kontekstus. Leidinys atskleidžia, kad Ankstyvųjų naujųjų laikų religija buvo glaudžiai susijusi su menine kūryba, o dvasinė raiška – su įvairių medijų sąveika, kuri skatino ne tik intelektualinį, bet ir juslinį tikinčiųjų įsitraukimą. Šis leidinys skirtas tyrėjams, besidomintiems literatūros, muzikos, meno istorijos, religijos ir intermedialumo studijomis, taip pat visiems, nagrinėjantiems kultūros formų sankirtas Ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje.

Schnackenburg, Sophie. „Pictura“ in den Niederlanden: ihre Genese und Entwicklung vom 16. bis zur Mitte des 17. Jahrhunderts. Hildesheim; Zürich; New York: Georg Olms Verlag, 2022. 457 p.

Remiantis reikšmingais pavyzdžiais iš gausių šaltinių, leidinyje nagrinėjamas personifikacijos pictura atsiradimas ir raida Nyderlanduose apie 1560–1660 m. Nuo pat ištakų Italijoje XV–XVI a. pictura pasirodo poezijoje, teoriniuose dailės raštuose, paveiksluose. Vaizduojama kaip moteris su palete, teptuku ar molbertu, ji įkūnija tapybos meną, tačiau jos atvaizdas nėra stereotipinis, jis kinta priklausomai nuo atributų ar susiliejimo su kita figūra, išryškindamas įvairius tapybos aspektus. Šio laikotarpio olandų alegorija pictura simboliškai atspindi labai savitą Nyderlandų menininkų savivoką. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais ši alegorija Nyderlanduose žymėjo ne tik tapybą kaip meną, bet ir platesnį vizualiosios kultūros, meninės kūrybos bei intelektinės refleksijos lauką. Ji buvo vartojama kaip profesinių dailininkų korporacijų pavadinimas ir teorinė kategorija, aptarianti tapybą kitų menų kontekste. Sofija Šnakenburg (Sophie Schnackenburg) nagrinėja platų vizualiųjų ir literatūrinių šaltinių spektrą – nuo graviūrų ir knygų titulinių puslapių iki dailininkų autoportretų bei teorinių tekstų. Ji pabrėžia, kad šiaurinėje ir pietinėje Nyderlandų dalyse tapybos įvaizdis bei jo reikšmė kultūriniame ir socialiniame kontekste įgijo skirtingas formas. Autorė remiasi ikonografiniais, menotyros ir kultūros istorijos tyrimais, siekdama atskleisti, kaip tapyba pamažu įgijo autonomiją kaip savarankiška meno šaka ir tapo ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu reiškiniu, formavusiu miestų prestižą ir bendrą meninę savivoką. Šis darbas – vienas išsamiausių tyrimų, skirtų tapybos personifikacijos tradicijai Nyderlandų mene.

Herzner, Volker. Geschwisterliche Religionen? Das Verhältnis von Judentum und Christentum in der Geschichte. Baden-Baden: Ergon Verlag, 2024. 185 p.

Folkeris Hercneris (Volker Herzner) nagrinėja ilgą ir sudėtingą judaizmo ir krikščionybės santykių istoriją. Remdamasis savo išsamiomis meno istorijos ir religijos žiniomis, jis atskleidžia ne tik istorinį ir teologinį šių religijų konfliktą, bet ir dažnai nutylimą arba iškraipytą antisemitizmo problemą. Knygoje aptariami Viduramžių persekiojimai, krikščionių priešiškumas žydams, antisemitiniai vaizdiniai, Martyno Liuterio veikla bei jo raštų poveikis žydų ir krikščionių santykiams. Knyga apima įvairius istorinius etapus – nuo ankstyvųjų krikščionių ir žydų bendruomenių santykių iki šiuolaikinių diskusijų apie antisemitizmą ir religinius konfliktus. F. Hercneris atskleidžia, kaip šiuos skirtumus formavo menas, teologija ir politinė istorija, ypač pabrėžiamas judaizmo transcendentinio Dievo ir krikščionių Jėzaus kaip Dievo Sūnaus sampratos skirtumas, kuris buvo pagrindinis konfliktų šaltinis. Autorius nagrinėja žydų integraciją į vokiečių visuomenę iki XX a. pradžios, istorinę atsakomybę ir Holokausto kontekstą, ypatingą dėmesį skiria religiniam judaizmo ir krikščionybės konfliktui. Nepaisant neįveikiamo religinio konflikto, konfesijų santykius formavo istoriniai ir teologiškai gilūs abipusiai ryšiai. Tai svarbi, šiuolaikinėse diskusijose būtina knyga, kviečianti skaitytojus permąstyti tradicinius požiūrius į judaizmą ir krikščionybę.