Naujos knygos

Naujos knygos

2024-02-29

Akta synodów prowincjonalnych Jednoty Litewskiej 1638–1655. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2023. 336 p.

Ši knyga papildo 1915 metais išleistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 16111625 metų sinodų aktus ir 2011 metais išleistus 16261637 metų aktus. Sinodų aktai atspausdinti iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje esančių rankraščių, papildyti Varšuvoje esančiais sinodų aktų nuorašais. Kasmet vykusių sinodų protokolai atspindi ne tik Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios problemas, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykius.

Buchowski, Krzysztof. Historia polityczna Litwy 19872004: od sowieckiej republiki związkowej do integracji ze światem Zachodu. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2023. 472 p.

19872004 metais Lietuva per trumpą laiką nuėjo ilgą kelią nuo komunizmo Sovietų Sąjungoje iki euroatlantinės integracijos ir demokratijos. Lietuva patyrė santvarkos, visuomenės ir ūkio pertvarką. Pradėdamas Perestrojka ir Atgimimu, baigdamas Lietuvos įstojimu į NATO ir Europos Sąjungą, autorius atskleidžia šio Lietuvos istorijos tarpsnio detales, didžiausią dėmesį skirdamas tuometiniam politiniam gyvenimui, taip pat atsižvelgdamas į vidines ir tarptautines šalies aplinkybes.

Czyżewski, Krzysztof J., Walczak, Marek. Jacob Mertens i malarstwo krakowskie około roku 1600: katalog wystawy. Kraków: Wydawnictwo Zamku Królewskiego na Wawelu, 2022. 383 p.

2023 metų pradžioje Vavelio karališkojoje pilyje parengta XVI ir XVII amžių sandūros dailės kūrinių paroda. Didžiąją parodos eksponatų dalį sudaro Nyderlandų dailininko Jokūbo Mertenso (Jacob Mertens, ?–1609) paveikslai. Parodos katalogą papildo autorių publikacija apie J. Mertensą ir kitus to meto dailininkus, Nyderlandų meno stiliaus skverbimąsi į lig tol vyravusią itališką dailės mokyklą Krokuvoje, kintantį potridentinės Bažnyčios požiūrį į meną.

Polacy na Kowieńszczyźnie: dawniej i obecnie. Lublin: Wydawnictwo Academicon, 2023. 552 p.

Tarpukariu Kauno krašte lenkų buvo gerokai daugiau negu dabar. Straipsnių autoriai tyrinėja, kokios Lietuvos valdžios priemonės lėmė tokį pasikeitimą, kokios lenkų kultūros ir švietimo draugijos gyvavo tuo laikotarpiu. Istorinių faktų įvardijimas ir mokslinis jų tyrimas gali tapti pavyzdžiu, kaip Vilniaus krašto gyventojus įtraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą.

Władysław Syrokomla: szkice i studia: w dwusetną rocznicę urodzin i sto sześćdziesiątą rocznicę śmierci pisarza. Białystok: Wydawnictwo Prymat, 2022. 422 p.

Vladislovas Sirokomlė (tikrasis vardas Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz) gimė 1823 metais Smolgavoje, netoli Minsko, mirė 1862 metais Bareikiškėse, šalia Vilniaus. Jis yra vienas talentingiausių lenkų romantizmo kūrėjų, mylimos Lietuvos dainius, aktyvus XIX amžiaus Vilniaus krašto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Jo gimimo ir mirties jubiliejinės sukaktys ir Vilniuje 2022 metų rugsėjį vykusi konferencija „XIX amžiaus Vilnius ir Vilniaus kraštas: kalba – literatūra – kultūra“ paskatino tyrėjus naujai pažvelgti į V. Sirokomlės kūrybą. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamas V. Sirokomlės, kaip literato, istoriko, kraštotyrininko ir vertėjo, palikimas.

Koper, Sławomir; Stańczyk, Tomasz. Ostatnie lata polskiego Wilna. Warszawa: Fronda, 2022. 559 p.

Istorijos populiarinimo knygoje autoriai apžvelgia tarpukariu okupuoto Vilniaus gyvenimą. Lenkų politinio ir kultūrinio gyvenimo įvairenybės, didžių įvykių mažos detalės ir žymių veikėjų asmeninio gyvenimo smulkmenos yra lengvai įsimenamos, nuotraukų gausa papildo tekstus.

Folklor polski i litewski: (żródła – adaptacje – interpretacje). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2021. 404 p.

Knyga skirta XIXXX amžiaus lenkų ir lietuvių folklorui. Straipsniuose ryškus mokslininkų noras apčiuopti vis labiau į praeitį grimztantį liaudies paveldą, ištirti menininkų kūrybos, visuomenės kultūros ir verslo sąsajas su dainomis, pasakojimais ir papročiais, atpažinti liaudies kultūros pėdsakus dabartyje.

Wrede, Marek. Itinerarium króla Zygmunta III, 1587–1632. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2019. 388 p.

Iš valstybės dokumentų galima sužinoti, kokiuose organizaciniuose, politiniuose, visuomeniniuose, kultūriniuose renginiuose dalyvavo karalius. Finansinių išlaidų knygose rašoma, kiek išleista pinigų maistui, žirgams, dvaro tarnų atlygiams. Remdamasis įvairiais šaltiniais, autorius sudarė išsamų karaliaus Zigmanto III 15871632 metų kelionių maršrutą, kuriame aprašoma, kiek laiko kurioje rezidencijoje buvo ir ką veikė valdovas ir visas jo dvaras. Šis tyrimas atspindi ne tik valdovo valdymo būdą, bet ir supažindina su įvairiomis valstybės visuomeninio ir kasdienio gyvenimo realijomis.

Szczurowski, Piotr. Prusowie = Prūsai. Sandomierz: Armoryka, 2021. 316 p.

Prūsijos istoriją autorius skirsto į keturias dalis. Pirmojoje dalyje, remdamasis rašytiniais šaltiniais, archeologiniais, lingvistiniais, genetiniais tyrimais, jis apžvelgia prūsų etnogenezę. Antroji dalis apima VVIII amžiaus įvykius, vikingų epochą (IXXI amžius), XIIXIII amžių iki kryžiuočių užkariavimo. Trečioji dalis skirta įvykiams kryžiuočių užkariavimo metu. Ketvirtojoje aptariamas prūsų likimas nuo kryžiuočių užkariavimo iki šių dienų.

Państwo zakonu krzyżackiego w Prusach: władza i społeczeństwo. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN SA, 2019. 580 p.

Knygoje aprašoma Prūsija iki ankstyvųjų Viduramžių ir kryžiuočių įsiviešpatavimas joje. Aptariami kryžiuočių teritorinio augimo tarpsniai, organizacinės struktūros kūrimasis, valdžios politika, užkariautų žemių kaimiškų vietovių apgyvendinimas ir urbanizacija. Buvęs ryškus gyventojų luominis ir etninis susiskirstymas lėmė dideles visuomenės įtampas. Aprašyti kariniai konfliktai su Lenkija ir Lietuva, taip pat ryšiai su Livonija, Švedija ir Danija leidžia geriau suvokti kryžiuočių galios ilgalaikiškumo priežastis.

Jakby w cieniu i ciszy. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2023. 395  p.

Šioje knygoje surinkti žurnale „Kultura“ (ISSN 0023-5148) skelbti straipsniai apie Baltarusiją. Nagrinėdami skirtingus istorijos tarpsnius, įvairūs autoriai atskleidžia, kokią įtaką baltarusių tautinei ir religinei tapatybei turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, Sovietų Sąjunga. Leidinyje taip pat yra keletas baltarusių poetų eilėraščių, perspausdintų iš minėto žurnalo.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė


Paskaita apie didikų knygas ir jų savininkus

Paskaita apie didikų knygas ir jų savininkus

2024-02-28

2024 m. kovo 5 d. (antradienį) 17.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks prof. Arvydo Pacevičiaus paskaita „Ką kalba didikų knygos apie jų savininkus: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis“ iš ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“.

Lietuvos didikų knygos kultūra, asmeninės bibliotekos, jų paveldas pastaruoju metu nagrinėjamas įvairiais aspektais. Itin pastebima rekonstrukcinė tyrimų kryptis, įgalinanti atkurti senąsias bibliotekas, nagrinėti jų sudėtį bibliografiniu, istoriniu, intelektiniu ir kitais požiūriais. Ryškus pavyzdys – Bibliotheca Sapiehana katalogas, leidęs pažvelgti į Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomą didikų rinkinį „kaip į tam tikrą aristokratinės kultūros raiškos atvejį“.

Ką išlikusios knygos byloja apie savininkų (Sapiegų, Radvilų, Oginskių ir kt.) turtus, socialinę padėtį, intelektinius poreikius, kilnumą, bendruomeniškumą, dosnumą? Ar esama emocijų, kasdienybės kultūros ženklų? Šiems ir kitiems klausimams, susijusiems su proveniencijų, egodokumentinių marginalijų studijomis, skirta ši paskaita. Joje klausytojams bus paminėti ir išblaškyto Lietuvos didikų dokumentinio paveldo, saugomo Helsinkyje, Minske, Sankt Peterburge, atvejai. Paskaita yra parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ edukacinės programos dalis. Kviečiame paklausyti paskaitos ir apžiūrėti eksponuojamą parodą.


Laikini Virtualios bibliotekos veikimo sutrikimai

Laikini Virtualios bibliotekos veikimo sutrikimai

Informuojame, kad dėl techninės įrangos atnaujinimo darbų, vasario 28 d. (trečiadienį) nuo 19 val. iki dienos pabaigos galimi Virtualios bibliotekos veikimo sutrikimai.

Leidinius užsisakyti ir pratęsti galite naudodamiesi Bibliotekos elektroniniu katalogu ir rankraščių katalogu.

Atsiprašome už nepatogumus.


Dovanos Bibliotekai

Dovanos Bibliotekai

2024-02-27

Tarptautinio mokslininkų kolektyvo vardu doc. dr. Galina Miškinienė Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekai perdavė leidinius su Korano vertimais į lenkų kalbą.

Leidinys „Tefsir Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego: XVI-wieczny przekład Koranu na język polski“ – tai LDK totorių tefsiro vertimas į lenkų kalbą, kurį sudaro trys tomai: pirmajame pateikti filologiniai ir istoriniai komentarai, antrajame ‒ tefsiro faksimilė, o trečiajame ‒ transliteruotas tekstas. Išleido Mikalojaus Koperniko universiteto mokslinė leidykla.

Šios knygos yra 2018–2022 m. vykdyto tarptautinio projekto „Tefsiras – XVI a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės totorių tefsiro (pirmojo Korano vertimo į lenkų kalbą) filologinis ir istorinis tyrimas bei kritinis leidimas“ rezultatas. Projekte dalyvavo totorių rašytinio palikimo tyrėjai iš 5 šalių (Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos), jie atstovavo 12 mokslo centrų. Iš Lietuvos projekte dalyvavo du Lietuvių kalbos instituto mokslininkai – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Galina Miškinienė ir vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Sergejus Temčinas.

Projekto tikslas ‒ parengti seniausio Europoje Korano vertimo į lenkų kalbą kritinį leidimą. Buvo atliktas svarbiausias kitabistikos uždavinys: išleistas LDK totorių tefsiras, kuriame slaviškas sluoksnis buvo transliteruotas, o rytietiškas – transkribuotas pagal ISO (Tarptautinė standartizacijos organizacija) standartus.

Vrublevskių bibliotekai taip pat buvo perduotas ir dviejų mokslininkų iš Mikalojaus Koperniko universiteto – prof. habil. dr. Joanos Kulvickos-Kaminskos (Joanna Kulwicka-Kamińska) ir prof. habil. dr. Česlavo Lapičiaus (Czesław Łapicz) parengtas leidinys „Rękopis z Czombrowa. Filomacki przekład Koranu – edycja i studium historyczno-filologiczne zabytku.“

Šiame leidinyje 1828 m. Vilniaus filomatų kun. Dionizo Chlevinskio ir Ignoto Domeikos parengtas Korano vertimas į lenkų kalbą. Čombrovo (Baltarusija) dvaro archyve rastas šio vertimo rankraščio fragmentas paskatino mokslininkus atlikti istorinius, filologinius, tekstologinius šio ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių dokumentų tyrimus. Leidinyje spausdinama rankraščio faksimilė ir straipsniai, kuriuose autoriai apžvelgia šio vertimo atsiradimo aplinkybes.


Paskaita „Apšvietos žmogaus knygų pasaulis: Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka“

Kova prieš šiuolaikybę: XX a. tradicionalizmas Lietuvoje ir pasaulyje

2024-02-26

2024 m. vasario 27 d., antradienį, 17.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks istorikės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Apšvietos žmogaus knygų pasaulis: Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka“ iš ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“.

Parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ pristatomi leidiniai iš kunigaikščių Oginskių Plungės dvaro bibliotekos. Šios bibliotekos savininko kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) kolekcijoje būta knygų, kurių įsigijimo istorija siekia XVIII a. vidurį ir yra susijusi su prancūzų guvernerio bei bibliofilo Jeano Rolay (1735–1808) vardu.

Paskaitos metu, remiantis Oginskių šeimos korespondencija ir kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio prosenelio, Trakų kašteliono, vėliau – vaivados Andriaus Oginskio (1740–1787) iš Jeano Rolay įsigytų knygų katalogais, bus mėginama rekonstruoti Šviečiamojo amžiaus žmogaus knygų pasaulį, jo interesų lauką, pomėgius ir atradimus, atskleisti katalogavimo principus, kuriais remiantis buvo formuojama dvaro biblioteka. Pasakojimą papildys Trakų vaivados asmenybės ir veiklos pristatymas bei jo „nuolankaus tarno“ J. Rolay daugiau nei tris dešimtmečius trukusi gyvenimo Oginskių dvare istorija.

Parodą papildantis vaizdo pasakojimas:


Gamtininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus mintys

Gamtininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus mintys

2024-02-23

Asmeninio archyvo nuotrauka

Selemonas Paltanavičius – Lietuvos gamtininkas, aplinkosaugininkas, rašytojas, fotografas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis. Turbūt labiausiai gamtą jaučiantis prozininkas rašo vaikams, jo pasakojimai lengvi ir skaidrūs, o tekstai faktų tikslumu nenusileidžia žinynams. Rašytojų sąjungos narys S. Paltanavičius – 103 knygų autorius, P. Abukevičiaus, P. Mašioto, Č. Kudabos premijų laureatas, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, 2022 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

„Gamtininko kelio aš nesirinkau ir juo būti niekada nesvarsčiau – atrodo, kad aš tokiu gimiau, nes man, kiek tik save atmenu, niekas kitas be gamtos nerūpėjo. Manau, kad prie to labai prisidėjo mano tėvai, trys vyresnieji broliai ir namų, esančių prie pat Kazlų Rūdos girios, aplinka. Joje tapti gamtininku buvo taip paprasta – viskas buvo čia pat, greta, reikėjo tik skaityti, mokytis ir degti noru. O to noro buvo labai daug,“ – sako rašytojas. 2023 m. S. Paltanavičius įgyvendino nuo vaikystės lydėjusį sumanymą – išleido knygą visai šeimai apie legendinį Lietuvos gamtininką, profesorių T. Ivanauską „Tadukas, Tadas ir Svajonių paukštė“.

Gamtininkas yra pasakojęs, kad pirmoji jo perskaityta knyga buvo zoologijos vadovėlis. Jis tiki, kad vaikams gamta įdomi, tik reikia mokėti apie ją pasakoti, sudominti, įžiebti norą pažinti. Keliaudami, stebėdami, bandydami suprasti vaikai tikrai taps gamtos draugais – saugos, niekada neskriaus, gins ir mylės.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Būtų paprasta atsakyti, jeigu… Aš biologas iš prigimties, didžioji dalis mano knygų yra dalykinės, o kitos (vadinkim jas nemokslinėmis) – taip pat apie gamtą ar netoli jos. Taigi, man vertinga originali gamtinė knyga. O kitos knygos man brangios tos, kurios moko. Būtent aš skaitau jas lyg ir ne tam, kad mokyčiausi, o jos moko… Tai didelis autoriaus menas, ir tokioje knygoje mane žavi viskas: autoriaus menas, o po to – ir turinys.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Ko gero, nėra vienos tokios knygos… Manau, kad visiems būtina perskaityti A. Munthe „Knygą apie san Mikelę“, A. de Saint-Exupéry „Mažąjį princą“… gal dar ką nors. Aš dažnai skaitau apie Trolius Mumius, Pūkuotuką… kiek ten išminties!

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį? 

Suprantu klausimą… Matyt, kad ne. Man knyga yra kažkaip svarbi, lyg gyva, aš niekada knygose nieko nebraukau, nerašinėju, nelankstau… Man knyga yra KNYGA.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Klausimas man, kaip rašytojui, yra „su barzda“ – prieš porą dešimtmečių vis gąsdindavo: ką darysite jūs, rašytojai, kai bus tik skaitmeninės knygos? Tada sakydavau: „Jūs knygas nors ant sienų spausdinkite, bet jas kažkas turi parašyti.“ Taigi, pirma atsiranda tekstas, jis redaguojamas, maketuojamas… Jei tai knyga vaikams – iliustruojamas. O po to knygos kelias pas skaitytoją gali būti visoks, tebūnie ir skaitmeninis. Juk nemažai knygų gyvena „dvigubą“ gyvenimą, yra ir tradicinės, ir skaitmenintos. Dar virtę audioknygomis, išleistos brailio raštu, pagaliau – perrašytos supaprastintai, suprantamai siauresnėms skaitytojų grupėms. Visos jos knygos. Ir vargu ar gali būti konkurentėmis.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Žinoma, kiekviena karta turi savo santykį su knyga. Jį diktuoja, apibrėžia knygos prieinamumas, vertė. Bet ne tik tai. Mano kartoje knyga buvo tik iš dalies prieinama, nes visas pasaulio palikimas ir visa pasiūla mūsų nepasiekė. Apie jas galvojome, svajojome, kad kada nors ateis diena… Ji atėjo, o mes pamatėme, kad tų knygų yra tiek daug, kad jų perskaityti… ką ten perskaityti, net pavartyti nespėsime. Bet smagu susitikti su tuo, ko negalėjai turėti…

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Čia jau svarbu, koks yra draugas… Aš su geru savo draugu tikrai pasidalinčiau bet kuria knyga. Taip, turiu sau labai brangių, kurios mane lydi visą gyvenimą. Viena tokių – vaikiška knygelė su profesoriaus Tado Ivanausko autografu, kurią gavau prieš 53 metus. Štai ji „gyvena“ kartu su manimi.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Nežinau – kokio nors linksmo… gal komikso. Arba pasakos, kurioje leidžiama viskas, bet būtinai sakoma tiesa.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Kaip minėjau, dauguma mano knygų dalykinės (biologija, ornitologija…), todėl jos – vokiečių autorių. O visa kita, ką skaitau „tarp gamtos knygų“, neturi tautinės priklausomybės… gali būti graikų (kaip N. Kazantzakis), švedų (kaip jau minėtas A. Munthe) ar čekų (na, žinoma, J. Hašekas…). 

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga? 

Dabar ant darbo stalo – vaikams skirtos knygos rankraštis. Susitinku su juo kasdien, gyvenu. Apie ką jis? Niekada to nepasakoju, visada sakau: susitiksime knygoje ir pamatysime…

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Mano skaitymas labai kryptingas – studijuoju tai, nuo ko pradėjau – paukščius. Neseniai gavau dovaną – 8 pasaulio paukščių knygas, dabar „lopau“ savo žinių spragas. Džiaugiuosi ką tik perskaitęs Jono Polovinsko-Budrio knygą apie Lietuvos kontržvalgybą pirmaisiais atgimusios Lietuvos metais (turiu omenyje 1920-uosius) – tokios knygos man yra labai vertingos. Kitkam nelabai lieka laiko…


Habil. dr. Valerijai Čepulytei – 120

Mokslui paaukotas gyvenimas.
Habil. dr. Valerijai Čepulytei – 120

2024-02-23

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, skirta geologės ir geomorfologės habil. dr. Valerijos Čepulytės (1904–1987) 120-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti.

Parodoje eksponuojami pagrindiniai jos mokslo darbai, dokumentai iš LMAVB Rankraščių skyriaus fondo, supažindinantys su mokslininkės biografija, moksline, kūrybine bei visuomenine veikla.

Valerijos Čepulytės fonde (F310) saugomi rankraščiai, mašinraščiai, korespondencija, asmeninio pobūdžio dokumentai, spaudiniai lietuvių rusų, lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Jį sudaro 708 vienetai. Fondas pačios autorės sutvarkytas ir 1986 m. perduotas saugoti bibliotekai.

Parodoje taip pat pateikiama medžiaga, saugoma Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Rankraščių fonde.


Biblioteka 24-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje

Biblioteka 24-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje

2024-02-22

Pavasarišką vasario 22 d. prasidėjo 24-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Energija ir kūrybiškumu tryškusioje atidarymo iškilmėje dalyvius ir svečius lygiai energingai ir kūrybingai pasveikino J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas dr. Gitanas Nausėda, kultūros ministras Simonas Kairys ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. J. E. Prezidentas G. Nausėda kartu su vyriausiąja patarėja Jolanta Karpavičiene apsilankė Bibliotekos stende, domėjosi leidybos ir kitomis naujienomis. Direktorius dr. Sigitas Narbutas aukštiesiems svečiams pristatė naujausią „LMA Vrublevskių bibliotekos darbų“ tomą, papasakojo apie konkursą skulptūrinei grupei „Žygimantas ir Barbora“ sukurti. Šiemet visos mugės metu Bibliotekos stende bus galima pamatyti vieną iš tokių grupių – vasario 21 d. baigtą kurti, o 22-ąją prie stendo pastatytą žymaus ukrainiečių dailininko Andrijaus Iljinskio skulptūrą. Džiugu, kad Europą nuo agresorės Rusijos ginačios Ukrainos tema šiemet Vilniaus knygų mugėje skamba lygiai garsiai, kaip prieš metus. Apie Ukrainą ir jos didvyriškus gynėjus jautriai atidarymo metu kalbėjo J. E. Prezidentas. Jai savo pagarbą renginias ir leidiniais reiškia gausūs mugės dalyviai. Prie to prisideda ir LMA Vrublevskių biblioteka.

Direkcijos informacija
Vikos Petrikaitės nuotraukos


LMA Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje

LMA Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje

2024-02-20

LMA Vrublevskių biblioteka dalyvauja Vilniaus knygų mugėje (2024 m. vasario 22–25 d.) parodų centre Litexpo. Aplankykite Vrublevskių bibliotekos stendą 3 salėje, stendo nr. 3.56

Stendo svečius nudžiuginsime naujausiu, dvyliktuoju LMA Vrublevskių bibliotekos darbų tomu. Leidinyje – 2023 metais pažymėtų Lietuvių kultūrai reikšmingų jubiliejų, sukakčių ir svarbių įvykių – Vilniaus miesto įkūrimo 700-ųjų, šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės 400-ųjų, Chotino mūšio 350-ųjų, Felicijos Bortkevičienės 150-ųjų gimimo metinių – atgarsiai. Bibliotekos darbuotojai prie jų prisidėjo naujais tyrimais, vertimais, parodomis ir kitais gražiais darbais.

LMA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos dailininkų sąjunga šiemet skelbia konkursą skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“ idėjai sukurti ir ją įgyvendinti, taip pat kviečia prisidėti visus, norinčius ir galinčius paremti šio sumanymo įgyvendinimą. Valdovų poros skulptūra papuoš atnaujintą Bibliotekos kiemelį prie rekonstruoto pastato. Žygimantas ir Barbora žymėtų jaunystę ir amžiną meilę, įkvėpusią tiek puikiausių literatūros kūrinių, šiandien saugomų Bibliotekoje, kviestų vilniečius ir Vilniaus svečius užsukti pailsėti į jaukų kiemelį.

Daugiau apie šią idėją ir jos įgyvendinimą sužinosite Bibliotekos stende knygų mugės metu. Čia galėsite įsigyti ir atvirukų su Žygimanto ir Barboros portretais, nostalgija alsuojančiais Vilniaus vaizdais, gyvūnų ir augalų motyvais iliustruotų rankraščių fragmentais, velykinių sveikinimų.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 616 58172


Knyga kaip desertas (II)

Knyga kaip desertas (II)

2024-02-20

Šįkart tris knygas, vertas išskirtinio skaitymo gurmanų dėmesio, pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Bibliotekos studijoje Lietuvos rašytojų sąjungos komunikacijos specialistė Laura Pačtauskaitė aptaria po dvejų metų pertraukos pasirodžiusį prozininkės Undinės Radzevičiūtės romaną „Pavojingi žodžiai“, naujausią lenkų autorės Olgos Tokarczuk romaną „Empūsijas“, pirmąjį jos kūrinį, parašytą laimėjus Nobelio literatūros premiją, ir švedų kriminalinės literatūros karalienės Kristinos Ohlsson romaną „Šešėlis“.

U. Radzevičiūtės romanas „Pavojingi žodžiai“ – šiuolaikinės kultūros metafora. Kaip sakoma Biblijoje, pradžioje buvo žodis. Ir jis buvo ne tas. Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir turi savo žodžius: tokius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti dažniau. Nuo šių žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės.

K. Tokarczuk romanas iš pirmo žvilgsnio primena vokiečių rašytojo Thomo Manno „Užburtą kalną“, tačiau įsigilinę pastebėsime, kad „Empūsijuje“ esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes šios autorės knygas. Romane susikerta lyčių lygybės, moteriškumo ir vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingo laiko dimensijų temos. Autorė šiame romane atskleidžia skaitytojams tiesą apie pasaulį, kurio mes arba nepastebime, arba nenorime pripažinti jo egzistavimo. Mitologinės ir kitokios paralelės prasideda nuo intriguojančio romano pavadinimo.

 

K. Ohlsson knygai „Šešėlis“ įkvėpimo šaltiniu tapo plačiai aptarinėjama Švedijoje reali „Kevino byla“. Vienas iš pagrindinių personažų Oskaras nuo pat vaikystės gyveno jausdamas gėdą ir kaltę, nežinodamas, kas iš tikrųjų nutiko, kai jam būnant septynerių mirė viena mergaitė. Šis detektyvinis romanas – tai stiprus traumuoto žmogaus portretas. Ir svarbiausia žinia – su šia švedų autore susitiksime Knygų mugėje!