Naujos knygos

Naujos knygos

2026-07-24

Tollet, Daniel. Entre tolérance et exclusion: essai sur les relations entre les religions dans la Confédération polono-lituanienne, XVIe–XVIIIe siècles. Paris: Honoré Champion éditeur, 2024. 752 p.

Knygoje nagrinėjami religinių bendruomenių santykiai Abiejų Tautų Respublikoje XVI–XVIII amžiais. Autorius analizuoja, kaip daugiakonfesėje valstybėje greta sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, unitai, žydai, musulmonai ir kaip kito jų tarpusavio santykiai nuo santykinės religinės pakantos iki diskriminacijos ir išstūmimo formų. Abiejų Tautų Respublika ilgą laiką išsiskyrė iš Europos neįprastu religiniu pliuralizmu, tačiau XVIII a. stiprėjant konfesiniam ir politiniam spaudimui, pakantos ribos siaurėjo. Knyga remiasi gausiais archyviniais šaltiniais ir pateikia išsamų religinių santykių raidos Lietuvoje ir Lenkijoje vaizdą.

Vial, Charles-Éloi. Marie-Antoinette. Paris: Perrin, 2024. 715 p.

Tai išsamus ir dokumentais pagrįstas Prancūzijos karalienės gyvenimo portretas. Autorius siekia visapusiškai atskleisti Marijos Antuanetės – Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI žmonos – asmenybę, paneigdamas ilgai gyvavusius mitus ir stereotipus. Daug dėmesio skiriama jos vaidmeniui politikoje bei santykiams su karaliaus dvaru ir visuomene. Taip pat nagrinėjamos revoliucijos aplinkybės ir jų poveikis karalienės likimui. Ši išsami istorinė studija padeda geriau suprasti vieną prieštaringiausių Prancūzijos istorijos figūrų.

Ce que la philosophie doit aux femmes: lʼhistoire oubliée de la pensée, des origines à nos jours. Paris: Robert Laffont, 2024. 493 p.

Ši plataus užmojo studija skirta atskleisti moterų indėlį į filosofijos istoriją nuo Antikos iki šių dienų. Knygoje kritiškai permąstomas tradicinis filosofijos kanonas: daug moterų mąstytojų buvo nepaisoma, nustumta į paraštes arba jų idėjos priskiriamos vyrams. Nagrinėjamos istorinės ir institucinės priežastys, dėl kurių moterų balsai ilgą laiką buvo išstumti iš akademinės filosofijos. Knyga siekia ne tik papildyti filosofijos istoriją naujais vardais, bet ir parodyti, kad moterų mąstymas taip pat prisidėjo prie Vakarų filosofinės tradicijos. Aptariamos jų idėjos etikos, politikos, metafizikos, religijos, laisvės, lyčių lygybės ir socialinio teisingumo klausimais.

Caraccioli, Louis-Antoine de. Le livre à la mode: suivi du Livre des quatre couleurs. Paris: Classiques Garnier, [2023]. 105 p.

XVIII a. prancūzų satyrinis kūrinys, kritikuojantis visuomenės polinkį į madų vaikymąsi, paviršutiniškumą ir tuštybę. Autorius ironiškai vaizduoja to laikmečio visuomenės skonį ir literatūrines tradicijas, kritikuoja paviršutiniškumą bei trumpalaikes kultūrines madas. Pasitelkdamas lengvą satyrinį stilių, jis kviečia permąstyti tikrąją literatūros vertę ir jos paskirtį. Knyga suteikia įžvalgų apie to meto kultūrinį gyvenimą ir išlieka reikšminga kaip kritinis žvilgsnis į besikeičiančias madas bei visuomenės įpročius. Pabrėžiama, kad žmonės dažnai renkasi ne turiningas idėjas, o tai, kas tuo metu laikoma „madinga“, šmaikščiai komentuojama literatūra, etika, manieros ir visuomenės gyvenimas, parodant, kaip mada gali paveikti net mąstymą bei dorovę.

Barrat, James. Notre dernière invention: lʼintelligence artificielle et la fin de lʼère humaine. Paris: Talent éditions, 2024. 298 p.

Knygoje nagrinėjama dirbtinio intelekto plėtra ir galimas jos poveikis žmonijos ateičiai. Autorius svarsto apie technologijų kontrolę, etikos ribas ir egzistencinę grėsmę, kurią gali kelti pažangus dirbtinis intelektas. Pateikiami moksliniai argumentai ir scenarijai, atskleidžiantys tiek jo galimybes, tiek mūsų laukiančius pavojus. Autorius skatina diskusiją apie atsakingą technologijų kūrimą ir jų poveikį visuomenei. Tai įspūdinga ir skatinanti mąstyti knyga apie žmogaus santykį su savo pačių kūryba. Keliamas klausimas, ar žmonės gebės valdyti vis galingesnes intelektualines sistemas, kurios ateityje gali pranokti žmogaus gebėjimus daugelyje sričių.

Berg, Philip Shraga. La mission de lʼâme: ce que la Kabbale nous dit de la réincarnation. Paris: Phaos, [2024]. 279 p.

Šioje knygoje autorius pristato mistinės judaizmo krypties kabalos mokymą apie sielos paskirtį Žemėje. Aiškinama reinkarnacijos samprata – kaip siela, keliaudama per daugelį gyvenimų, siekia dvasinio augimo ir tobulėjimo, o neišmoktas pamokas perkelia į kitus gyvenimus. Leidinyje aptariama žmogaus gyvenimo prasmė, dvasiniai išbandymai, laisva valia bei jos ryšys su veiksmais ir sielos augimu. Pateikiamos įžvalgos, kaip per kabalos filosofiją suprasti savo gyvenimo prasmę, kaip sąmoningumas ir dvasinis augimas gali padėti žmogui geriau suvokti savo gyvenimo esmę.

Cespedes, Vincent. La société de la trahison: comment faire confiance dans un monde où les traîtres sont rois? Paris: Albin Michel, 2025. 194 p.

Kaip pasitikėti pasauliu, kuriame viešpatauja išdavikai? Autorius nagrinėja, kaip žmonės gali išsaugoti santykius ir bendruomeniškumą, nepaisant dažnų apgaulės atvejų. Filosofiniu ir sociologiniu požiūriu aptariama, kodėl nepasitikėjimas tampa kasdienybės dalimi ir kokį poveikį tai daro demokratijai, bendruomenėms bei individui. Autorius siūlo praktinius būdus, kaip atpažinti išdavystę ir ugdyti sąžiningus tarpusavio ryšius. Tai svarbi ir skatinanti skaityti knyga apie dorovę ir žmonių bendravimą XXI amžiuje.

Frossard, André. Il y a un autre monde. Paris: le Passeur éditeur, 2024. 170 p.

Knyga pasakoja apie žmogaus patirtį ir ieškojimus, susijusius su kitokiu, dvasiniu pasauliu. Autorius dalijasi savo apmąstymais apie gyvenimo prasmę, tikėjimą ir anapusybę. Knygoje susipina asmeninės istorijos su filosofiniais ir religiniais apmąstymais. Skaitytojas skatinamas atverti protą ir širdį naujiems būties matmenims. Tai įkvepiantis ir jautrus pasakojimas apie tikėjimo ir dvasinių atradimų kelią.

Arbitraire et arbitrage: les zones grises du pouvoir (XIIe–XVIIIe siècle). Villeneuve-dʼAscq: Presses universitaires du Septentrion, 2024. 406 p.

Kolektyvinėje monografijoje nagrinėjami valdžios veikimo būdai pilkosiose zonose Viduramžių ir Ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje. Ypatingas dėmesys skiriamas savavališko valdžios naudojimo ir tarpininkavimo ar ginčų sprendimo ribai. Autoriai tiria, kaip teisėtumas ir savivalė susipina, sprendžiant politinius ir socialinius ginčus. Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais – teismų bylomis, administraciniais dokumentais, diplomatine korespondencija ir vietos bendruomenių veikla – parodoma, kaip neaiškios taisyklės ir galimybė įvairiai jas suvokti veikė valdžios ir visuomenės santykius.

Cauquil, Xavier. Anatomie de la société occidentale européenne contemporaine: de la peine et des jeux. Paris: lʼHarmattan, 2024. 204 p.

Leidinyje nagrinėjama šiuolaikinės Vakarų Europos visuomenės sandara ir veikimo principai, aptariami vartotojiškumo, technologijų, socialinės nelygybės, politinių institucijų bei grupinės tapatybės dalykai. Knygoje kritiškai vertinamos dabartinės Europos visuomenės vertybės ir jų poveikis individui bei bendruomeniniam gyvenimui. Autorius tiria, kaip kultūriniai ir instituciniai mechanizmai veikia individų elgesį ir socialinę dinamiką, pateikia kritinę analizę, atskleidžiančią Vakarų visuomenės paradoksus ir įtampas.

Agier, Michel. Racisme et culture: explorations transnationales. Paris: Éditions du Seuil, 2025. 214 p.

Studija padeda suprasti kultūrinių ir rasinių įtampų sudėtingumą šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, kviečia kritiškai permąstyti rasizmo mechanizmus ir kultūros vaidmenį šiuolaikinėse visuomenėse. Autorius nagrinėja, kaip kultūriniai ir socialiniai veiksniai lemia diskriminacijos formas ir patirtis skirtingose šalyse. Knygoje antropologiniai tyrimai derinami su politinėmis ir sociologinėmis įžvalgomis. Siekiama atskleisti globalias rasizmo struktūras ir jų poveikį bendruomenių santykiams.

Sebillotte Cuchet, Violaine. Les Femmes dʼAthènes: lʼantiquité grecque était-elle misogyne? Paris: PUF, 2025. 199 p.

Knygoje nagrinėjama moterų padėtis senovės Atėnuose ir keliamas klausimas, koks iš tiesų buvo graikų visuomenės požiūris į moteris. Remdamasi istorinių šaltinių ir naujausių tyrimų duomenimis, autorė siekia paneigti supaprastintus stereotipus apie visišką moterų nuvertinimą ir atskleisti jų tikrąjį vaidmenį socialiniame, religiniame ir politiniame gyvenime. Leidinyje aptariama, kaip moterys veikė ir buvo suvokiamos skirtingų visuomenės sluoksnių. Tai nuovokus ir skvarbus žvilgsnis į vyro ir moters santykius senovės Graikijoje.

 Informaciją parengė Sigita Malūkienė


Virtuali paroda „Žemaitijos paženklintas. Ignui Končiui ‒ 140“

Virtuali paroda „Žemaitijos paženklintas. Ignui Končiui ‒ 140“

2026-07-22

Virtuali paroda skirta iškilaus lietuvių fiziko, profesoriaus, kraštotyrininko ir visuomenininko Igno Končiaus (1886–1975) gyvenimui ir veiklai. Sukaktis kviečia naujai pažvelgti į jo palikimą, kuris ir šiandien išlieka aktualus – nepaisant karų, tremties, emigracijos ir kitų istorinių išbandymų.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi I. Končiaus moksliniai darbai, kraštotyriniai tyrimai, publikacijos ir atsiminimai, atskleidžiantys jo indėlį į Lietuvos mokslą, etnologiją ir kultūros paveldo išsaugojimą. Ypatingas dėmesys skiriamas Žemaitijos kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių tyrimams, tapusiems reikšminga Lietuvos kultūros istorijos dalimi.

Paroda kviečia prisiminti žmogų, kurio gyvenimo vertybės – tėviškė, namai, šeima, mokslas ir tarnystė savo kraštui – išlieka įkvepiančios ir šiandien.

Parodą parengė Eglė Šegždienė


Naujausia knyga apie XIX a. Lietuvoje dirbusį prancūzų mokslininką

Naujausia knyga apie XIX a. Lietuvoje dirbusį prancūzų mokslininką

2026-07-14

Vrublevskių bibliotekos studijoje prof. Arno Paran (Arnaud Parent) pristatė šiais metais išleistą biografinę knygą apie prancūzų gydytoją ir mokslininką Žaną Emanuelį Žiliberą (1741–1814). Šis mokslininkas, panašiai kaip ir pats knygos autorius, palikęs gimtąją Prancūziją atvyko ir įsikūrė dirbti Lietuvoje. Pokalbio metu pašnekovas paatviravo, kaip jis pats susidomėjo Lietuvos istorija, kokios temos labiausiai domina, kaip atrado Ž. E. Žiliberą ir kokiam skaitytojui skirta ši knygą.

Prof. Arno Paran – istorikas, dėstytojas ir poliglotas, į Lietuvą atvykęs prieš du dešimtmečius. Šiandien Arno ne tik laisvai kalba lietuviškai, bet ir aktyviai dalyvauja akademiniame bei kultūriniame gyvenime, yra Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos narys.

2018 metais apginta disertacija apie prancūzus Abiejų Tautų Respublikos pertvarkyme Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu (1764–1795), 2026 m. išleista biografinė knyga apie prancūzų gydytoją ir mokslininką Žaną Emanuelį Žiliberą.

Biografinė knyga nėra vien faktų rinkinys. Tai metodologiškai sutvarkyta intelektinės veiklos istorija: apžvelgti ir įvertinti archyviniai šaltiniai, publikacijos, dokumentuota akademinė aplinka, pristatyta Vilniaus universiteto struktūra ir bendruomenė. Tokios knygos leidžia suprasti ne tik ką mokslininkas nuveikė, bet kaip ir kodėl tai tapo svarbu atsižvelgiant į platesnį kontekstą.

Biografinė knyga apie Ž. E. Žiliberą nėra tik pagarba XVIII a. medikui ir gamtininkui. Tai instrumentas, leidžiantis mums – istorikams, bibliotekininkams, akademinei bendruomenei – argumentuotai parodyti, kad Lietuvos mokslo istorija yra dokumentuota, europinė ir verta būti pažinta. Knygoje rasite išsamią biografinę medžiagą, laiškus, tekstus (originalo kalba ir greta lietuviškus vertimus), išsamų panaudotos literatūros ir archyvinių dokumentų sąrašą bei asmenų rodyklę.

 

Kviečiame žiūrėti / klausyti:


Padidėjo Bibliotekos bendruomenė

Padidėjo Bibliotekos bendruomenė

2026-07-13

Liepos 10 d. bendradarbiavimo sutartį pasirašė LMA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos socialinių mokslų centras. Bibliotekos bendruomenę papildė dar vienos lituanistinės mokslo ir studijų institucijos darbuotojai. Pagal šią sutartį Centro mokslininkai ir studentai galės neatlygintinai naudotis visomis jiems svarbiomis Bibliotekos paslaugomis, o Biblioteka gaus mainams reikalingos Centro mokslininkų išleistos literatūros ir galės pagal Centre vykdomus tyrimus konsultacijų pavidalu gauti mokslinės bei metodinės pagalbos. Bibliotekos vardu sutartį pasirašė direktorius dr. Sigitas Narbutas, o Centro – direktorė dr. Milda Ališauskienė.

Vikos Petrikaitės nuotraukos.

Direkcijos informacija


Pasitinkame Pagirių miestelio 400 metų sukaktį

Pasitinkame Pagirių miestelio 400 metų sukaktį

2026-07-01

Remiantis istoriniais šaltinais, XVI–XVII a. sandūroje Pagiriai buvo dvaras, priklausęs broliams Gabrieliui, Kristupui ir Jonui Kasparui Bialozarams, kurie 1626 metais įkūrė fundaciją Pagirių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčiai remti. Dokumentas saugomas Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje. Nuo tada skaičiuojami ir miestelio įkūrimo metai.

Pagiriai (Kėdainių r.) garsėja savanorių žygiais. 1919 m. kovo 1-ąją įsteigtas kovinis dalinys, pavadintas 1-uoju Pagirių gynimo skyriumi. Net 20 Pagirių valsčiaus savanorių buvo apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais.

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas I Pagirių gynimo skyriaus vado pavaduotojo leitenanto Povilo Dėdelės (1921–?) sudarytas leidinys „Pagirys“ (1930). Knygoje surinkti atsiminimai, istoriniai liudijimai, nepriklausomybės kautynių brėžiniai, nuotraukos. Primenama ir Pagirių savanorių daina.

Pagirių 400-tųjų metinių proga leidinio skaitmeninę kopiją atveriame viešai prieigai: https://elibrary.mab.lt/handle/1/36164

Parengė Mokslinės informacijos skyrius


Privacy Preference Center