Knygos sutiktuvės Klaipėdoje
Knygos sutiktuvės Klaipėdoje
2026 m. balandžio 10 d. Klaipėdos pilies muziejuje buvo šventiškai pristatyta dr. Kotrynos Rekašiūtės monografija „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime“. Baigusi lituanistikos studijas Klaipėdos universitete, knygos autorė studijavo jungtinėje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto doktorantūroje, o 2020–2024 m. dirbo LMA Vrublevskių bibliotekoje, kur ir parengė gimtajame mieste pristatytą darbą. Jame plačiai nušviesta masonų ložių veikla XVIII–XX a. pirmoje pusėje Prūsų Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, daugiau dėmesio skiriant žymesniems šio regiono masonams: Martynui Liudvikui Rėzai, Heinrichui Theodorui von Schönui ir kitiems, laisvųjų mūrininkų ryšiams ir reikšmės iki šiol nepraradusiems jų darbams. Apie visa tai renginio metu kalbėjo pati knygos autorė, taip pat LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, leidyklos „Flavija“ vadovas Jonas Ragauskas ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys. Renginį įspūdingai vedė aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, jį kompozitorių masonų kūriniais papuošė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Giedrė Zeicaitė (sopranas), KU docentė Inga Maknavičienė (fortepijonas) ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro smuikininkė Rima Tamo. Renginyje taip pat dalyvavo knygos leidimą parėmusios garbingosios ložės „Po gintarine karūna“ broliai ir kiti gausūs klaipėdiečiai.
Astos Grušelionienės nuotraukos.
Komunikacijos skyriaus informacija
Rašytoja Gintarė Adomaitytė apie knygas ir skaitymą
Rašytoja Gintarė Adomaitytė apie knygas ir skaitymą
Tomo Urbelionio nuotrauka
Gintarė Adomaitytė – rašytoja, eseistė, žurnalistė, internetinės kultūros svetainės „Meno bangos“ įkūrėja, projektų autorė ir vykdytoja. Daugiausia dėmesio skirdama Lietuvos regionų kultūriniam ir istoriniam palikimui, Gintarė Adomaitytė sutelkė stiprių ir profesionalių autorių grupę, o „Meno bangų“ portalas bene vienintelis nuosekliai apžvelgia šalies jaunųjų filologų konkursus ir publikuoja dalyvių kūrybą.
Rašytoja bendradarbiauja su „Šiaurės Atėnų“, „Literatūros ir meno“, „Rubinaičio“, „Krantų“ žurnalais, dirba projektuose su Lietuvos audiosensorine biblioteka. Gintarė Adomaitytė – teatro ir radijo pjesių autorė, vaidybinių ir dokumentinių televizijos filmų scenarijų bendraautorė, literatūrinių konkursų komisijų narė, nuo 1996 m. – Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBYnarė.
Rašytojos kūrybos kraitis – daugiau nei dvi dešimtys knygų, kurių dauguma skirtos vaikams ir paaugliams. Būdama uoli tokios literatūros stebėtoja ir vertintoja, parašė tris esė knygas apie žymiausius pasaulio vaikų rašytojus.
Už daugiametę ekspresyvią publicistiką aktualiomis regionų kultūros politikos, literatūros ir skaitymo skatinimo temomis, autorių sutelkimą kūrybiniuose projektuose Gintarė Adomaitytė pelnė J. Tumo-Vaižganto premiją (2004), Vaikų literatūros premijas (2008 ir 2023), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį (2019), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premiją (2023), B. Savukyno premiją (2024).
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Daugybę metų praleidau su knygomis, tarp knygų, prie knygų, bet iki šiol negaliu (gal net nenoriu) apibrėžti, kas man yra vertinga knyga, kokia ji turėtų būti. Jei rasčiau vertės rėmus, gyvenimas taptų nebe toks įdomus. Bet žinau, kas man gali būti nelabai vertinga, ko nenoriu savo lentynose: visada atsainiai žvelgiu į tai, kas triukšmingai reklamuojama, kai rinkodaros pastangos perauga paties kūrėjo galimybes. Nebūtinai skubu įsigyti Nobelio laureatų kūrybos, nėra taip, kad dievinčiau ar sureikšminčiau visus klasikus bei klasikes, įtrauktus į programas, kanonus, sąrašus.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Kartais man atrodo, kad bibliotekų darbuotojai yra pervargę nuo knygų, joms ir jiems tai kasdienybė, rutina, tad nesiūlyčiau nieko, tiesiog nedrįsčiau. Galbūt mane kartais glumina kai kurių bibliotekų darbuotojos (būtent jos, ne jie), pačios apsikrovusios ir kitoms (būtent joms, ne jiems) siūlančios banalius meilės romanus – tuos rožiniais viršeliais su širdimis ir balandžiais. Štai joms tikrai pasiūlyčiau bandyti kopti kiek aukščiau ar nerti kiek giliau, bet siūlyti konkrečią knygą?
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Apie tą ne pagal paskirtį naudotą knygą visai neseniai „Metų“ žurnale pasakojau, rašydama apie E. T. A. Hoffmanną. Nešiodavausi jo „Spragtuką“ tartum stogelį ant galvos. O štai mano močiutę ir jos seseris jų tėvas, knygnešys Augustinas Baranauskas, skatino ant galvos nešioti bent kelias sunkias knygas – dėl laikysenos, dėl eisenos. Knyga tinka apsiginti. Kartą esu ja vožtelėjusi per galvą įkyriam priekabiautojui, kai dirbau sekretore vienoje gana keistoje įstaigoje. Tiesa, tai buvo telefonų knyga.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Skaitmeninės knygos, kaip ir garsinės, yra tiesiog knygos, jos negali konkuruoti su popierinėmis, nes visi formatai yra labai reikalingi. Kadaise mano mama dirbo Lietuvos aklųjų leidyklos knygų garsinimo studijoje. Tekstus aktoriai bei aktorės įrašydavo į tokias didžiules kasetes. Mama taisė aktorių kalbą, aš tuo labai didžiavausi.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Nesu tipinė savo kartos atstovė, bet vis dėlto patirtys sovietiniuose knygynuose mano bendraamžių bendros: lankstytis ir prašyti, kad gautum norimą knygą. Gal todėl, kad knygų gauti buvo sunku, mano karta slogiai reaguoja į dabar madingas edukacijas: plėšyti knygas ir iš jų puslapių gaminti tokius… na… lyg ir rankdarbius, neva grožį. Man visai negražu, ir nelaikau to tvarumu.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Draugui ar draugei skolinčiau kiekvieną turimą knygą. Gal ir atiduočiau, jei matyčiau, kad labai reikia.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Pasaka, žinoma, kad pasaka tas mano gyvenimas – su žanrui privalomaisiais siaubais, su miško dvasiomis, su besimaudančiomis ežeruose laumėmis, pelkynų atpažintais ir neatpažintais gyventojais, augalijos palei langus tankme. Tai ne ta pasaka, kuri baigiasi banaloku melu „jie ilgai ir laimingai gyveno“. Tai pasaka, kurios pabaigoje pagrindiniai veikėjai ir veikėjos susilieja su gamta.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Lietuviai ir skandinavai.
Kokią knygą rašote šiuo metu?
„Neramūs vėjai tykioje pakrantėje“ – tai pasakojimai apie rašytojų gyvenimus. Tris tokio pobūdžio knygas jau esu parašiusi, dabar „Slinktys“ ruošia ketvirtąją, kurioje sutiksime devynis rašytojus. Pradedu E. T. A. Hoffmannu, baigiu Alma Karosaite.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Šiuo metu pasimėgaudama skaitau amerikiečių autorę Tarą Isabella Burton, jos knygą „Čia, Avalone“. Tebūnie tai atsakymas į Jūsų antrą klausimą, ką pasiūlyčiau bibliotekos žmonėms. Tad siūlau šią knygą, kodėl ne, juk pati skaitau jau antrą kartą.
Naujos knygos
Naujos knygos
Komuda, Jacek. Upadek: jak straciliśmy Pierwszą Rzeczpospolitą. Warszawa: Fabryka Słów, 2025. 477 p.
Šioje publicistinėje-istorinėje studijoje analizuojamos Abiejų Tautų Respublikos žlugimo priežastys. Autorius nagrinėja politinius, socialinius ir karinius veiksnius, nulėmusius valstybės silpnėjimą bei galutinį padalijimą XVIII amžiuje. Knygoje kritiškai vertinamas bajorų luomo vaidmuo, liberum veto praktika ir vidaus politinės kovos – veiksniai, prisidėję prie valstybės destabilizacijos. Remdamasis istoriniais šaltiniais , autorius siekia parodyti, kaip vidiniai konfliktai ir išorės spaudimas lėmė Pirmosios Respublikos žlugimą. Leidinys skirtas skaitytojams, besidomintiems Lenkijos ir Lietuvos valstybingumo istorija bei politinės sistemos raida.
Korewa, Aleksander. Mój żywot lekarski. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2025. 364 p.
Tai autobiografins pasakojimas apie ilgametę gydytojo praktiką, profesinius iššūkius, sudėtingus moralinius sprendimus bei medicinos raidos pokyčius. Reikšminga knygos dalis skirta autoriaus ryšiams su Vilniumi – čia praleistam studijų ir profesinės veiklos laikotarpiui, bendradarbiavimui su miesto medicinos bendruomene bei Vilniaus akademinės aplinkos įtakai jo profesiniam keliui. Leidinys sudomins ne tik medicinos specialistus ir studentus, bet ir visus, kuriems įdomi gydytojo profesijos esmė bei žmogaus atsidavimo savo pašaukimui istorija.
Bariso, Justin. Inteligencja emocjonalna w działaniu. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 214 p.
Knygoje nagrinėjamas emocinio intelekto taikymas kasdieniame gyvenime bei profesinėje veikloje. Autorius atskleidžia, kaip atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas, kad jos taptų stiprybe, o ne kliūtimi. Remdamasis realiais pavyzdžiais, moksliniais tyrimais ir asmenine patirtimi, autorius pateikia konkrečius metodus, padedančius gerinti bendravimą, stiprinti santykius, priimti apgalvotus sprendimus ir veiksmingai spręsti konfliktus. Knyga skirta visiems, siekiantiems asmeninio augimo, didesnio emocinio sąmoningumo ir sėkmingesnio bendradarbiavimo tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Fromm, Erich. Anatomia ludzkiej destrukcyjności. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 637 p.
Leidinyje analizuojama žmogaus destruktyvumo prigimtis, jo psichologinės, socialinės ir kultūrinės šaknys. Autorius nagrinėja žiaurumo, smurto ir autoritarizmo fenomenus, aptaria žymių istorinių asmenybių pavyzdžius bei kelia klausimą, ar destrukcija yra įgimta, ar susiformuoja veikiama aplinkos. Tai išsamus ir provokuojantis veikalas, skatinantis giliau apmąstyti žmogaus prigimtį ir visuomenės atsakomybę, formuojant humaniškesnį pasaulį.
Fromm, Erich. Mieć czy być? Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 279 p.
Knygoje nagrinėjamas žmogaus santykis su materialiuoju pasauliu ir vidine būtimi. Autorius skatina skaitytoją apmąstyti, koks yra gyvenimo tikslas – nuosavybė ir išoriniai pasiekimai ar autentiškas buvimas ir savęs pažinimas, bei siūlo reflektuoti apie laisvę, meilę ir kūrybiškumą kaip esmines žmogaus gyvenimo vertybes. Tekstas kviečia kritiškai vertinti visuomenės primestus tikslus ir atrasti tikrąją laimės esmę.
Picardie, Justine. Coco Chanel: legenda i życie. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 391 p.
Tai išsami ir daugiasluoksnė vienos įtakingiausių XX a. mados kūrėjų – Koko Šanel – biografija. Papasakotas jos kelias nuo kuklios vaikystės iki pasaulinės mados ikonos statuso, suformavusio modernios moters įvaizdį. Knygoje derinami archyviniai šaltiniai, laiškai ir istoriniai kontekstai, leidžiantys pažvelgti ne tik į kūrybinius laimėjimus, bet ir į prieštaringus asmeninio gyvenimo epizodus. Tai gyvas, įtaigus pasakojimas apie talentą, ambiciją, nepriklausomybę ir legendos gimimą.
Beard, Mary. Pompeje: życie rzymskiego miasta. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 414 p.
Remiantis archeologiniais radiniais, užrašais ir materialinės kultūros pėdsakais, atskleidžiamas kasdienis senovės Romos miesto gyvenimas. Detaliai nagrinėjama įvairių socialinių sluoksnių Pompėjos gyventojų buitis, socialiniai santykiai, politinė struktūra, kultūriniai papročiai. Knygoje griaunami nusistovėję mitai ir pateikiamas tikroviškas miesto portretas, siekiama paneigti romantizuotus ar stereotipinius įvaizdžius ir parodyti Pompėją kaip gyvą, sudėtingą Romos pasaulio miestą iki Vezuvijaus išsiveržimo. Įtaigus ir moksliškai pagrįstas pasakojimas leidžia geriau suprasti kasdienį romėnų pasaulį.
Heather, Peter. Chrześcijaństwo: triumf religii. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 815 p.
Tai išsami ir argumentuota studija apie krikščionybės iškilimą bei jos virsmą dominuojančia religija Europoje ir Viduržemio jūros regione. Autorius, remdamasis gausiais istoriniais šaltiniais ir naujausiais tyrimais, analizuoja socialines, politines ir kultūrines aplinkybes, nulėmusias krikščionybės plitimą Romos imperijoje ir už jos ribų, atskleidžia, kaip ši religija ne tik prisitaikė prie skirtingų epochų iššūkių, bet ir pati formavo Vakarų civilizacijos raidą. Solidus, plačios apimties veikalas, skirtas tiek akademinei auditorijai, tiek istorija besidomintiems skaitytojams.
Rentola, Kimmo. Finlandia kontra Stalin: od wojny zimowej do zimnej wojny, 1939–1950. Poznań: Rebis, 2025. 303 p.
Knygoje nagrinėjami sudėtingi ir dramatiški Suomijos bei Sovietų Sąjungos santykiai Antrojo pasaulinio karo ir ankstyvojo Šaltojo karo laikotarpiais. Autorius atskleidžia, kaip nedidelė valstybė, atsidūrusi tarp didžiųjų geopolitinių jėgų, siekė išsaugoti nepriklausomybę ir politinį savarankiškumą Stalino spaudimo akivaizdoje. Remdamasis archyviniais šaltiniais ir naujausiais tyrimais, autorius analizuoja 1939–1950 m. laikotarpį, parodydamas Suomijos politinės strategijos, diplomatijos subtilumą ir kompromisų kainą. Tai įžvalgi studija apie mažos valstybės išlikimo meną XX a. geopolitinių lūžių kontekste.
Rzeczpospolita powstańcza: insurekcja kościuszkowska i jej tradycje. Redakcja naukowa Richard Butterwick, Michał Bąk. Warszawa: Muzeum Historii Polski, 2025. 265 p.
Straipsnių rinkinyje analizuojama 1794 m. sukilimo, vadovaujamo Tado Kosciuškos, reikšmė, aptariamos politinės, socialinės ir karinės sukilimo aplinkybės, taip pat jo idėjinės ištakos bei poveikis vėlesnėms laisvės kovų tradicijoms. Autoriai analizuoja sukilimo vietą Abiejų Tautų Respublikos istorijoje ir kolektyvinėje atmintyje. Leidinys atskleidžia įvairiapusį požiūrį į vieną svarbiausių XVIII a. pabaigos įvykių.
Waśkiewicz, Andrzej. Otium cum dignitate czyli o godziwym spędzaniu czasu wolnego: szkice z historii idei. Kraków: Universitas, 2025. 395 p.
Leidinyje nagrinėjama laisvalaikio samprata Vakarų idėjų istorijoje. Autorius analizuoja, kaip nuo Antikos iki moderniųjų laikų kito požiūris į poilsį, darbą ir prasmingą laiko leidimą. Eseistinio pobūdžio studijoje aptariami filosofiniai, kultūriniai ir socialiniai šios temos aspektai. Knyga kviečia permąstyti laisvalaikio vertę ir jo vietą žmogaus gyvenime.
Zychowicz, Piotr. Izrael na wojnie: 100 lat konfliktu z Palestyńczykami. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 483 p.
Knygoje analizuojamas daugiau nei šimto metų Izraelio ir Palestinos konfliktas. Autorius pasakoja apie svarbiausius karinius, politinius ir diplomatinės kovos etapus, atskleidžia pagrindines priežastis ir pasekmes. Knyga parodo skaitytojui aiškų istorinių įvykių kontekstą ir padeda suprasti nuolatines įtampas regione. Tai išsamus ir analitinis darbas apie vieną sudėtingiausių XX–XXI a. geopolitinių konfliktų.
Wilkinson, Toby. Powstanie i upadek starożytnego Egiptu: dzieje cywilizacji od 3000 p. n. e. do czasów Kleopatry. Poznań: Dom Wydawniczy Rebis, 2025. 689 p.
Tobis Vilkinsonas (Toby Wilkinson) knygoje „Senovės Egipto gimimas ir žlugimas“ pateikiama išsami civilizacijos istorija nuo 3000 pr. m. e. iki Kleopatros laikų. Autorius nagrinėja politinius, socialinius, kultūrinius ir religinius Egipto gyvenimo aspektus, atskleidžia valdovų galybę, visuomenės struktūrą ir kasdienį gyvenimą Nilo slėnyje. Knyga apima tiek didžiąją politiką, tiek paprastų žmonių kasdienybę, suteikdama visapusišką senovės Egipto vaizdą. Tai įtaigus pasakojimas apie vieną ilgiausių ir įtakingiausių pasaulio civilizacijų.
Informaciją parengė Sigita Malūkienė
Parodos katalogas: nuo mokslinio turinio iki skaitytojo simpatijų
Parodos katalogas: nuo mokslinio turinio iki skaitytojo simpatijų
2026 m. balandžio 16 d. 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks diskusija „Ką reprezentuoja parodos katalogas?“.
Renginį ves dr. Rima Cicėnienė, dalyvaus dr. Alma Braziūnienė, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, dr. Jolita Liškevičienė, Aušra Rinkūnaitė, dr. Sigitas Gužauskas.
2023–2024 metais vykusioje parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ pirmąkart pristatyta kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių kolekcija iš devynių garsių LDK giminių dvarų bibliotekų. 2025 m. LMA Vrublevskių biblioteka išleido šios parodos katalogą, kuriame pateikta susisteminta parodos medžiaga, pristatanti kiekvienos giminės didikų kolekcionavimo ypatumus bei atskirus išskirtinius eksponatus. Šis parodos katalogas gausiai iliustruotas, pateiktas specialiai šiai parodai parengtas Lietuvos dvarų bibliotekų žemėlapis. Savo moksline verte leidinys aktualus ir įdomus ne tik akademinei, bet ir LDK paveldu, dvarų bibliotekomis bei jų savininkų bibliofiline veikla besidominčiai plačiajai visuomenei. Rengiant katalogą teko gvildenti įvairius klausimus, kuriuos kviečiame aptarti diskusijos metu. Ar lengva sutarti dėl senųjų pavardžių rašybos, eksponatų aprašų pateikimo, kokie iššūkiai laukė ieškant geriausių vaizdinių sprendimų, kaip patraukliai ir lengvai pateikti mokslinę informaciją? Atsakymų ieškosime kartu su mokslininkais, tyrėjais ir parodų lankytojais. Kviečiame dalyvauti.
Renginio metu galėsite įsigyti parodos katalogą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“.
Renginio organizatorius LMA Vrublevskių biblioteka, tel. +370 687 88685
Partneris Vilniaus paveikslų galerija
Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (6)
Menas viešoje erdvėje. Klausiame ekspertų (6)
Pokalbis su dr. Audriumi Novicku
Miestų viešosios erdvės, jų architektūriniai meniniai sprendimai tapo visaverčiu Lietuvos kultūros lauko objektu. Šiai temai skirtų leidinių, paskaitų, diskusijų srautas liudija, kad mus supanti aplinka dabar vertinama ne tik pagal funkcionalumo ir estetikos kriterijus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros docento, tarpdisciplininio meno kūrėjo doc. dr. Audriaus Novicko akademinių tyrimų kryptis – dviejų erdvinio meno šakų – architektūros ir skulptūros – sąveika miesto aikštėse. Pokalbio svečias – mokomosios knygos „Atminties įprasminimas miesto aikštėje: nuo paminklo iki patirčių erdvės“ autorius, daugelį metų jo kūryboje ryški miesto tema, viešosios erdvės nagrinėtos disertacijoje. Sužinojome, kaip dr. Audrius Novickas vertina Lietuvos skulptorių sukurtus ir įgyvendintus projektus, kas nulemia ilgalaikę meninę kūrinio vertę.
Pastaraisiais metais viešųjų kūrybinių konkursų rezultatų aptarimai sukelia nemažai diskusijų ir tampa dideliu išbandymu laimėtojams. Studijos svečio klausėme, kodėl taip skiriasi net profesionalų nuomonės.
Pokalbio metu sužinosite, ar ateityje dirbtinis intelektas paveiks kūrybos procesus, kokie sėkmingiausi Vilniuje įgyvendinti viešųjų erdvių architektūriniai meniniai sprendiniai ir ko dr. Audrius Novickas linki savo studentams.