Totorių paveldas Lietuvoje: knygos sutiktuvės

Totorių paveldas Lietuvoje: knygos sutiktuvės

2022-11-28

2022 m. gruodžio 8 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) vyks leidinio „The Kitab of Ivan Lutskevich: a Monument of Lithuanian Tatar Culture“ pristatymas. Tai naujausias Lietuvių kalbos instituto leidinys, kurio sudarytoja – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Galina Miškinienė.

Pristatymo renginyje dalyvaus autorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai prof. habil. dr. Czesław Łapicz, assoc. prof. dr. Hüseyin Durgut, Lietuvių kalbos instituto prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko.

Torunės universiteto Kitabistinių tyrimų centro vadovė prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska pristatys kritinį leidinį „Lenkijos ir Lietuvos totorių XVI a. tefsiras“. Renginį ves Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas.

Renginio metu galėsite pamatyti rankraštinės knygos – Kitabo – originalą, saugomą Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, ir Dervišų šokį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, yra jos istorijos dalis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių palikuonys gyvena trijose valstybėse: Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, o jų tautiečiai – Kryme, Tatarstane, Turkijoje. Į LR Vyriausybės patvirtintą Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programą buvo įtrauktas ir leidinys „Ivano Luckevičiaus kitabas – Lietuvos totorių kultūros paminklas“ anglų kalba.

Nuo XVII a. egzistuojanti Lietuvos totorių rankraštinė tradicija, sudaranti išskirtinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytinio palikimo bruožą, pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio ne tik įvairių šalių mokslininkų, bet ir platesnės tarptautinės visuomenės dėmesio. Į rankraščius, surašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis, bet arabiškais rašmenimis (kitabus, chamailus, tefsyrus bei tedžvidus), specialistai atkreipė dėmesį dar XIX a. viduryje, tačiau išsamios ir kryptingos studijos prasidėjo tik XX a. antrojoje pusėje, Vilniaus universiteto profesoriui A. Antonovičiui išleidus monografiją „Baltarusiški tekstai, surašyti arabų rašmenimis, ir jų grafinė bei ortografinė sistema“ (1968). Išjudinus turtingus Rytų kultūros klodus, buvo imtasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių analizės (G. Miškinienė, A. Drozdas, Cz. Lapiczius, P. Suteris, J. Kulwicka-Kaminska).

Vis dėlto šios studijos yra nepakankamos, nes archyvuose saugomų rankraščių turinys, grafinės, literatūrologinės, kalbinės, religinės ir kultūrinės charakteristikos menkai žinomos net šios srities specialistams. Iki šiol transkribuota (iš arabiškų rašmenų) ir paskelbta vos keletas totoriškų rankraštinių šaltinių.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos totorių bendruomenė ne tik kinta, bet ir tampa vis atviresnė naujiems šalies gyventojams (imigrantams ir reemigrantams) iš kitų musulmoniškų šalių. Migracija tampa vis aktualesnė vietos (tradicinėms) tautinėms ir religinėms bendruomenėms: siekiama, kad jos ne tik integruotųsi į šalies visuomenę, bet ir padėtų pritapti naujiems šalies gyventojams. Svarbu užtikrinti efektyvesnę ir, svarbiausia, natūralesnę tautinių mažumų integraciją per atitinkamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės funkcionavusių kalbų bei kultūrinių tradicijų tyrimą ir jo rezultatų sklaidą visuomenėje. Kuo greičiau ir išsamiau atvykėliai susipažins su įvairialype Lietuvos kultūra, tuo lengviau ir sklandžiau vyks jų integracija. Todėl labai svarbų vaidmenį gali suvaidinti Lietuvos totorių, gyvenančių šioje teritorijoje daugiau nei 625 metus, pavyzdys.

Pristatoma knyga skirta vienam svarbiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabui (XVIII a. pirmoji pusė). Šiuo rankraščiu susidomėta XX a. pradžioje, jį radus Keturiasdešimties Totorių kaime. Surašytas trimis, o kartais – ir keturiomis kalbomis, rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausias musulmonų šventes, šventus mėnesius, dienas ir naktis, Ramadano pasninką, maldas ir t. t. Rankraščio kultūrinę vertę ir svarbą atspindi jame surinkti tekstai, liudijantys vienos iš seniausių Rytų Europoje apsigyvenusių musulmonų bendruomenių vertybes ir prioritetus.

Knygą sudaro įvadas, transliteruotas tekstas, rankraščio vertimas į anglų kalbą, sąvokų ir terminų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

2009 m. Lietuvių kalbos instituto išleistas Ivano Luckevičiaus kitabo leidimas buvo skirtas Lietuvos auditorijai, o 2021 m. pasirodęs angliškas papildytas leidimas atveria galimybę su unikaliu LDK totorių rankraštiniu palikimu supažindinti tarptautinę bendruomenę.

Leidinio autorė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR Vyriausybės, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos administracijai, Lietuvių kalbos institutui, šeimai ir visiems, prisidėjusiems prie knygos leidimo ir jos pristatymo, bei už palaikymą rengiant leidybos projektą.

Daugiau informacijos: Komunikacijos skyrius: inga.beruliene@mab.lt, +370 687 88685.


Lietuvių skalikai istorinėje raidoje

Lietuvių skalikai istorinėje raidoje

2022-11-25

Kiekviena gyvūnų rūšis turi savą istoriją, charakterio ypatybes, kaip ir valstybės bei tautos, kurios tuos gyvūnus augina. Ir kuo gyvūnas arčiau žmogaus, tuo jų gyvenimo sąsaja stipresnė. Visos istorinės, kultūrinės, politinės ir net charakterio kaitos sutrikimai galioja ir gyvūnams. Šuo nuo seno buvo labai reikalingas žmonėms, nes padėjo medžioti, kariauti, saugojo turtą, o šiais laikais atlieka ir daug sudėtingesnes funkcijas (šunys vedliai, kaniterapijos šunys ir t. t.). Vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikas – irgi nuėjo ne trumpą, sudėtingą ir su mūsų valstybės istorija susijusį kelią – nuo įdomaus ir išskirtinio susidarymo ir trijų skirtingų rūšių iki beveik visiško išnykimo ir galų gale iki atkūrimo. Apie visa tai ir dar daugiau galima išgirsti šioje paskaitoje. Lektorius yra knygos „Lietuvių skalikai“, skirtos vienintelei lietuviškų šunų veislei – lietuvių skalikams, vienas iš autorių.


,,Šnekėk greitai – diena trumpa“

,,Šnekėk greitai – diena trumpa“

2022-11-21

„Šnekėk greitai – diena trumpa“, ,,Varna varnos akies nekerta“ – šios patarlės, fiksuotos dar XVIII a. rankraštiniuose šaltiniuose, gyvuoja iki šių dienų. Jas, XVIII a. dar tikrai skambėjusias Mažojoje Lietuvoje lietuviškai kalbėjusių žmonių lūpomis užfiksavo vienas žymiausių XVIII a. Mažosios Lietuvos leksikografų ir tautosakos rinkėjų – Jokūbas Brodovskis (Jacob Brodowski, 1692–1744). Šiais metais kaip tik minime jo 330-ąsias gimimo metines.

J. Brodovskis svariu indėliu prisidėjo prie lituanistikos plėtotės – rankraščiuose mums paliko net du lietuvių kalbai ir kultūrai svarbius veikalus: vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodyną bei patarlių, priežodžių ir mįslių rinkinį Litauische Sprichwörter und Rätsel. Apie patį J. Brodovskį biografinių žinių esama nedaug. Tikriausiai apie jį visai ir nebūtume sužinoję, jei ne po Antrojo pasaulinio karo vykdytos ir prof. Povilo Pakarklio (1902–1955) vadovautos tuometės LTSR Mokslų akademijos mokslininkų ekspedicijos. Jų metu į Lietuvą buvo pargabenti ne tik J. Brodovskio rankraščiai, bet taip pat ir kiti itin svarbūs lituaninio paveldo rašytiniai šaltiniai.

Parodos, nuo lapkričio 21 dienos eksponuojamos Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos fojė trijų stendų ekspozicijoje, žiūrovai turi unikalią galimybę pamatyti išlikusius J. Brodovskio rankraštinius veikalus. Jų puslapius sklaidė tokios lituanistikos įžymybės kaip Kristijonas Gotlybas Milkus, Martynas Liudvikas Rėza, Augustas Šleicheris, Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas, Frydrichas Kuršaitis ir kt. Drąsiai galime teigti, jog J. Brodovskio sudarytas rankraštinis vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodynas bei anksčiau anoniminiu laikytas ir tik neseniai tyrėjų J. Brodovskiui priskirtas patarlių ir priežodžių rinkinys yra lietuvių rankraštinio paveldo paminklai.

J. Brodovskiui skirta paroda papildo nuo lapkričio 18 d. eksponuojamą didžiąją parodą „Išsaugotas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas – mokslui ir visuomenei“.

Parodą parengė dr. Kotryna Rekašiūtė


Naujos knygos

Naujos knygos

2022-11-21

Litwa i Polska w odległej i bliskiej przeszłości. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2018. 243 p.

Po Antrojo pasaulinio karo įvykęs Vidurio ir Rytų Europos padalijimas žmones privertė išsikelti iš rytinių Lenkijos vaivadijų (dabar Lietuva, Baltarusija, Ukraina). Nors dėl geopolitinių priežasčių kelis dešimtmečius domėjimąsi savo prarasta tėvyne buvo sunku ar visai neįmanoma išreikšti, bet tėviškės ilgesys liko gyvas žmonių širdyse. Žlugus komunizmui, buvo galima ne tik aplankyti vaikystės kraštus, bet ir „atblokuoti“ atmintį. Į šį laikotarpį moksliniu žvilgsniu pažvelgė 2016 metais Gdansko universiteto Istorijos fakulteto bei Vilniaus ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos Pamario skyriaus surengta konferencija.

Odifreddi, Piergiorgio. Dlaczego nie mogę być chrześcijaninem, a tym bardziej katolikiem. Katowice: Wydawnictwo Stapis, 2020. 254 p.

Knygos autorius nesutinka, kad Biblijoje pristatomas Dievas yra vienintelis tikras Dievas. Apžvelgdamas Senąjį ir Naująjį testamentus, taip pat vėlesnius Bažnyčios raštus, jis griežtai ir įtikinamai kritikuoja loginius nesutapimus. Pavadinęs šį autorių kitokiu nei visi, popiežius emeritas Benediktas XVI, teologas ir tikintysis, atsiliepė į P. Odifredžio, matematiko ir ateisto, mestą iššūkį ir leidosi į ilgą teologinę diskusiją Italijos spaudoje.

Karpowicz-Zbińkowska, Antonina. Rozbite zwierciadło: o muzyce w czasach ponowoczesnych. Kraków: Tyniec Wydawnictwo Benedyktynów, 2021. 255 p.

Knyga apie muziką ir religiją. Senoji muzika, pasižymėjusi harmonija ir gelme, kvietė ieškoti grožio, o per jį – Dievo. Kintant visuomenei, keičiasi ir muzika. Šiuolaikinė muzika dažniau atspindi visuomenės chaosą, o ne darną. Autorė svarsto, kokia muzika turėtų skambėti bažnyčioje.

Kucharski, Adam. Prawa epidemii: skąd się epidemie biorą i czemu wygasają? Warszawa: Wydawnictwo Relacja, 2020. 314 p.

Visos epidemijos – ligų, narkotikų plitimo, melagienų ar banko krizių – yra panašios: turi proveržį, augimą, viršūnę ir kritimą. Žmonėms svarbu, kodėl kilo epidemija, ar nepasikartos, kokia bus pabaiga, kas bus po jos. Mokslininkai tiria ir atskleidžia, kaip išvengti supaprastintų interpretacijų ir nesėkmingų sprendimų. Ar būtume suinteresuoti idėjų, inovacijų sklaida, ar viruso plitimo sustabdymu, turime žinoti, kas lemia užkrečiamumą. Visgi prognozės ne visada pasitvirtina, ir reikia iš naujo peržvelgti tyrimų išvadas.

Junevičius, Dainius. Abdon Korzon – pierwszy fotograf widoków Wilna. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2021. 450 p.

Tai – Vilniuje gyvenusio fotografo, sukilėlio, tremtinio Abdono Korzono (1824–1874 arba vėliau) išsami biografija, parašyta  remiantis archyvais Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Gausiai iliustruota nuotraukomis. Knygoje pateikta ypač vertinga portretinių nuotraukų su biografijomis kolekcija, taip pat Vilniaus vaizdų nuotraukos su aprašymais bei išlikusių Abdono Korzono nuotraukų katalogas.

Shapiro, Jordan. Nowe cyfrowe dzieciństwo: jak wychowywać dzieci, by radziły sobie w usieciowionym świecie. Warszawa: Wydawnictwo Mamania, 2020. 297 p.

Diskusijas apie vaikus ir technologijas dažnai lydi neviltis. Remdamasis ekonominiais, psichologiniais, filosofiniais, edukaciniais tyrimais, autorius siūlo konkrečius, praktiškus būdus, kaip efektyviai auklėti ir mokyti vaikus naujame globaliame pasaulyje ir kokias priemones naudoti. Šiuolaikiniai vaikai gali sukurti šviesų ateities pasaulį, kurio šiandieniniai suaugusieji negali numatyti.

Oleszkowicz, Ryszard. Kontrwywiad kresowy: działalność polskiego kontrwywiadu wojskowego na obszarze Dowództwa Okręgu Korpusu nr IX w Brześciu nad Bugiem w okresie międzywojennym. Kraków; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2020. 470 p.

Ši knyga apie tarpukario Lenkijos sienos apsaugos kontržvalgybos darbą. Autoriaus tyrimų tikslas – ne tik konstatuoti, ką veikė karinė kontržvalgyba tuometinėmis aplinkybėmis, bet ir parodyti, kokį poveikį turėjo įdėtos pastangos kovoje su šnipinėjimu ir diversijomis.

Veisaitė, Irena. O godne życie. Sejny: Fundacja Pogranicze: Ośrodek „Pogranicze – sztuk, kultur, narodów“, 2019. 312 p.

Istorikas Aurimas Švedas į knygą surašė 13 pokalbių su germaniste, teatrologe, ilgamete Atviros Lietuvos fondo pirmininke Irena Veisaite. Jos biografija leidžia jautriai pažvelgti į keturias XX amžiaus Lietuvos epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, pateiktas svarbiausių Irenos Veisaitės gyvenimo datų sąrašas.

Mamzer, Henryk. Jak człowiek konstruował świat i siebie samego: archeologia w procesie humanizacji świata. Poznań: Wydawnictwo Instytutu Archeologii i Etnologii Polskiej Akademii Nauk, 2021. 398 p.

Archeologija nėra išskirtinai antikvarinė disciplina, liečianti tik praeitį, atskleidžianti tiriamojo objekto vidines savybes, tai interpretuojamoji disciplina. Archeologinių tyrimų išvados priklauso nuo tyrėjo nuostatų, mokslinės ir kultūrinės terpės, kurioje tyrimas atliekamas. Praeitis atrodo skirtingai skirtingo laikmečio, skirtingo išsilavinimo, skirtingos kultūros žmonėms.

Stan badań nad pomocą Żydom na ziemiach polskich pod okupacją niemiecką: przegląd piśmiennictwa. Warszawa; Kielce: Instytut Pamięci Narodowej – Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu, 2022. 998 p.

Knyga apie vokiečių okupacijos specifiką Lenkijoje, apie lenkų ir žydų santykius tarpukariu, apie genocido sąlygotą pagalbą žydams. Atskiri skyriai skirti atspindėti situacijai įvairiose vaivadijose, taip pat ir Vilniaus. Pateiktas ilgas sąrašas rašytinių šaltinių, kuriais remtasi atliekant šį mokslinį tyrimą.

Kubacki, Grzegorz. Klaudyna Potocka: między romantycznymi artystami a wielką politiką. Kórnik: Polska Akademia Nauk. Biblioteka Kórnicka: Stowarzyszenie Teatralne Legion, 2022. 66 p.

Tai gausiai iliustruota nuotraukomis Klaudinos Potockos (1801–1836), Kurniko bibliotekos pradininko Tito Dzialinskio (Tytus Działynski) sesers, biografija. Graži, meniškos prigimties ji tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam menininkui. Kilminga, jautri ji buvo paguodos angelu kenčiantiems, gyvas artimo meilės pavyzdys, padėjo savo kraštiečiams tiek materialiai, tiek dvasiškai. Romantizmo dvasia parašytoje knygoje autoriui pavyko tarsi prisiliesti prie jos sielos.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė


„Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės, elgetos 1920–1939 metais“

„Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės, elgetos 1920–1939 metais“

2022-11-18

Kaip ir kiekvienas didesnis miestas, Vilnius turėjo viešai nerodomą, slepiamą gyvenimo pusę. Joje kasdieninius iššūkius stengėsi įveikti visuomenės paribyje atsidūrę vilniečiai – bedarbiai, prostitutės, elgetos, nakvynės namų gyventojai. Paskaitoje aptartos tokių žmonių gausėjimą lėmusios priežastys, jų gyvenimo sąlygos, aiškinama, kokios pagalbos jie galėjo tikėtis, atskleidžiamas migracijos vaidmuo jų gyvenime. Paskaitos lektorė – dr. Vitalija Stravinskienė (Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja) tiria Vilniaus miesto ir jo krašto XX a. istoriją.


Išsaugotas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas

Išsaugotas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas – mokslui ir visuomenei.
Povilo Pakarklio, istoriko, teisininko, akademiko, 120-osioms metinėms paminėti

2022-11-18

2022 m. lapkričio 18 – 2023 m. sausį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama  paroda Išsaugotas Rytprūsių  ir Klaipėdos krašto lituanistinis paveldas – mokslui ir visuomenei, skirta istoriko, teisininko, akademiko Povilo Pakarklio 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka saugo išskirtinį skaičių lituanistinių vertybių, parvežtų Povilo Pakarklio surengtų ekspedicijų į Karaliaučiaus bei Klaipėdos kraštus metu. Rankraščių skyriuje sudarytos kelios archyvinių dokumentų kolekcijos: „Klaipėdos krašto aktai “, rankraščių rinkinys „Borussica“,  „Mažosios Lietuvos aktai “, Liudviko Rėzos fondas. Dalis spausdintos medžiagos – Valenrodų (Wallenrodt), Gotholdo (Gotthold) ir kitų žymių bibliotekų knygos, XVI–XX a. Prūsijos karalių ediktai sukomplektuoti Retų spaudinių skyriuje. Povilo Pakarklio asmeniniame archyve išlikę Lietuvos istorijos šaltinių, tautosakos, ekspedicijų medžiaga, spausdintinio palikimo dalis.

Išsaugotos lituanistinės kolekcijos vertė neišmatuojama, pastaruoju metu ji sulaukia vis daugiau kryptingo mokslininkų dėmesio. Šia paroda siekiama ne tik atskleisti Pakarklio išgelbėto lituanistinio paveldo įvairovę, bet ir parodyti jo svarbą dabarties tyrėjams.

Parodos stenduose eksponuojami  archyvinių dokumentų pagrindu parengti faksimiliniai leidiniai, šaltinių publikacijos, mokslinės studijos ir tyrimai.

Parodoje eksponuojama keletas parvežtų žodynų, kaip antai:  Lexicon Lithuanicum in usum eorum conscriptum… (1718), kurio pagrindu parengtas leidinys Lexicon Lithuanicum: rankraštinis XVII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (1987); Frydricho Pretorijaus rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Clavis Germanico–Lithvana (2 t., baigtas rašyti apie 1675, 1995–1997 išleistas V. Drotvino parengtas faksimilinis žodyno leidimas),  Mato Pretorijaus veikalo Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne (XVIII a.) pabaigos nuorašo pagrindu Ingės Lukšaitės, Vilijos Gerulaitienės ir kitų parengtas leidinys  Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla (1999).

Eksponuojamas 1591 m. Jono Bretkūno išleistas pamokslų rinkinys Postilė (2 d.) Postilla, tatai esti Trumpas ir prastas ischguldimas euangeliu sakamuiu baszniczoie krikschczionischkoie… . 2006 m. Ona Aleknavičienė parengė leidinį Jono Bretkūno „Postilė“: studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė.

Įdomus eksponatas Christiano Ottero atminimų albumas. Jame yra anksčiausiai užrašyta lietuvių liaudies dainos melodijos dalis ir žodžiai „Ne wissi medžei Artojems priduoti“, kuriuos 1634 m. įrašė buvęs Karaliaučiaus universiteto studentas Bridžius Getkants (Frydrichas Gedkantas). Rimos Cicėnienės ir Redos Griškaitės parengtame pirmajame Lietuvoje album amicorum kataloge Atminimų sodai: albumistikos etiudai (2016) pristatomas šis ir daugelis kitų Vrublevskių bibliotekoje bei kitose institucijose saugomų albumėlių ar jų fragmentų (1583–2006 m.).

Ekspozijoje be kitų svarbių dokumentų pristatoma dalis ekspedicijų metų išgelbėtų XVI–XX a. Prūsijos karalių ediktų bei Karaliaučiaus universitete saugotų Valenrodų, Gotholdo kolekcijų spaudiniai. Pastaruoju metu Lietuvos ir užsienio įvairių sričių mokslininkai (istorikai, lituanistai, kultūrologai, knygotyrininkai, menotyrininkai, muzikologai) vis labiau domisi Iš Karaliaučiaus krašto išgelbėtomis lituanistinėmis vertybėmis – tai liudija faksimiliniai leidiniai su komentarais, mokslinės studijos, straipsniai.

Parodą parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė
Parodos konsultantė habil. dr. Ingė Lukšaitė

Antrajam pasauliniam karui baigiantis, iškilo Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte saugoto lituanistinių ir kultūrinių vertybių išlikimo klausimas. Teisės ir istorijos profesorius Povilas Pakarklis buvo vienas iš tų, kurį šis klausimas jaudino. Pakarklis žinojo, kur ir ko ieškoti: dar iki karo stažuotės Karaliaučiuje metu buvo susipažinęs ir išmanė pagrindinių Karaliaučiaus atminties institucijų fondus. Jis parengė Lietuvos mokslų akademijai dokumentą „Lietuvių tautos kultūrinės vertybės Vokietijoje“, kuriame buvo išvardintos pagrindinės Karaliaučiaus institucijos –  Prūsijos valstybinis archyvas Karaliaučiuje, Karaliaučiaus universitetas, Valstybinė biblioteka ir kitos Rytprūsių institucijos, kuriose prieš karą buvo saugomi Lietuvai svarbūs rankraščiai ir knygos. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos gauti iš valdžios leidimą vykti į buvusius Rytprūsius. Tiek valdžia, tiek Mokslų akademija sumanymui pritarė. 1945 metų rugsėjį buvo sudaryta 4 asmenų grupė, iš kurių vienas buvo Vilniaus universiteto dėstytojas kalbininkas J. Kruopas, du darbuotojai iš Maskvos ir ekspedicijos vadovu paskirtas Pakarklis, leidosi į ekspediciją. Ekspedicijos rezultatas – rasti Kristijono Donelaičio rankraščiai; Liudviko Rėzos rankraštinis palikimas; Kristijono Gotlybo Milkaus žodynas; Prūsijos karalių ediktai lietuvių kalba.

Antroji ekspedicija, kurios organizatoriai buvo Lietuvos mokslų akademija ir Vilnius universitetas, surengta 1945 m. gruodžio viduryje. Į ją vyko Pakarklis (grupės vadovas), Vilniaus universiteto dėstytojas pulkininkas B. Gertus ir tuometinis Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktorius J. Jurginis. Prie grupės prisidėjo pagalbininkai: K. Daukša, A. Bulota, D. Šteinbokas, J. Galvydis. Kadangi nebuvo gauta leidimo iš Maskvos, knygos ir rankraščiai buvo renkami pusiau legaliai. Ir vėl paieškas vainikavo sėkmė – buvo rastas Jokūbo Brodovskio žodynas bei kitos vertingos lituanistinė medžiagos. 1946 m. gruodį Pakarklis buvo įgaliotas vykti į Tilžę ir Karaliaučių. Jam talkino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojai K. Jablonskis, L. Kumpikas, R. Dačinskas. Šiek tiek talkino E. Kraštinaitis, P. Ulosas ir kiti.

1947 m. vasarą gausi lituanikos paieškų grupė paskutinį kartą lankėsi Karaliaučiuje (tuomet jau Kaliningrade), Tilžėje (Sovetske). Į ją vyko gausus Lietuvos istorijos instituto bendradarbių būrys (P. Pakarklis, J. Aidulis, G. Rimkaitė, J. Petkevičius, P. Puronas, V. Serbenta, M. Černiauskas, V. Barzdžius, J. Poluikis, A. Vaitkevičius, Ch. Lencieris, A. Varnas, L. Altšuleris, N. Rezenas, S. Kaunaitis) bei Vilniaus universiteto darbuotojos Ruželytė ir Brazaitytė.

Be minėtų ekspedicijų, 1946 m. birželį ir rugsėjį Pakarklis su Labrencyte bei klaipėdiškių ir pagėgiškių grupe rinko leidinius ir rankraščius Klaipėdos krašte (Juodkrantė, Pervalka, Nida, Ventės Ragas, Sakučiai, Kintai ir Priekulė). Buvo atrinkta ir išgelbėta nemažai vertingų leidinių. Didžioji dalis išgelbėtos lituanistinės medžiagos pateko į Lietuvos mokslų akademijos biblioteką, dalis – į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune ir jos Valstybinę centrinę biblioteką. Dalis jų yra patekusi ir į privačias rankas.

Povilas Pakarklis buvo antrosios Lietuvos istorikų kartos atstovas, kuriam pripažinimą teko skintis savo jėgomis. Jis gimė 1902 m. lapkričio 23 d. Smilgiuose (Kupiškio r.). 19171919 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, 1919–1923 m. – Panevėžio gimnazijoje, 19231927 m. studijavo istoriją Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete. Nuo 1927 m. mokytojavo Tauragės, nuo 1928 m. rudens –Panevėžio mokytojų seminarijose. 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. Dirbo teisingumo įstaigose. 1940 metais išrinktas į Lietuvos TSR Liaudies seimą, paskirtas į Tarybų Lietuvos vyriausybę. 19401941, 19441955 m. dėstė Vilniaus universitete, 19411943 m. Almatos, 19431944 m. – Maskvos teisės institutuose: profesorius (1943), Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1946). 19461948 Lietuvos MA istorijos instituto direktorius, teisės mokslų daktaras (1951). Apgynė disertaciją „Lietuvių tauta kovoje prieš popiežius ir kryžiuočių ordiną už savo valstybingumą“ (1951). Iš viso paskelbė daugiau kaip 80 mokslo darbų. Svarbiausi veikalai: Mažoji Lietuva valstiečių mokslo šviesoje (1935), Lietuvių vokietinimas Mažojoje Lietuvoje (1942), Kryžiuočių valstybinė santvarka pagrobtose iš lietuvių srityse (1944), Lietuvių kova prieš kalavijuočius (1945); Mažoji Lietuva Mažvydo laikais, Mažvydo kilmės klausimu, Teisiniai terminai seniausiojoje lietuviškoje knygoje, Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai (1948). Nebaigtas darbas Lietuviški mandatai ir įsakymai Lietuvoje XVI-XVII a. išleistas 1960 metais. Jo įvykių interpretacijos ne visada sutapo su tuomet vyravusiais istorijos mokslo polinkiais. Mirė Povilas Pakarklis 1955 m. liepos 28 d. Vilniuje.


Meteorų pažadinti. Andriaus Sniadeckio skaitymai 2022 metais

Meteorų pažadinti. Andriaus Sniadeckio skaitymai 2022 metais

2022-11-17

Apsnūstu, priglaustas tylių sparnų tamsybės,
Bet štai meteoras žiežirbom sutviska,
Kalnais auksinės srovės sklinda iš aukštybės.
Adomas Mickevičius. Alušta naktį. Krymo sonetai. Vertė Vincas Mykolaitis-Putinas

Šiais metais skaitysime ištraukas iš prof. Andriaus Sniadeckio tyrimo apie Žečycos metalinį meteoritą. Straipsnis prieš du šimtus metų buvo išspausdintas žurnale Dziennik Wileński. Šis žurnalas – pirmasis Vilniaus mokslo populiarinimo leidinys, ėjęs 1815–1825 metais, rengtas ir leistas Juozapo  Zavadzkio rūpesčiu.

Pranešimą „1822-ieji profesoriaus Andriaus Sniadeckio gyvenime“ skaitys Birutė Railienė, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė; „Apie Andriaus Sniadeckio tyrinėtą Žečycos (Bragino) meteoritą“ – Eugenija Rudnickaitė, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geologijos muziejaus tyrėja; „Žinomų istorinių meteoritų paiešką ir atradimus“ – Michailas Ivanovas, Tarptautinės meteoritų ieškotojų asociacijos narys, UAB „Paleo Group“ direktorius.

Renginio organizatoriai: Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas bei Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija.

Renginio rėmėjai: „Thermo Fisher Scientific“, Rūta ir Rimvydas Baranauskai, „Paleo Group“.

Renginio pradžia – 2022 m. lapkričio 30 d. (trečiadienį) 16 val.
Renginio vieta: Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas, 214 auditorija (M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius).

Apie Lectiones Andrea Sniadecki

Andriaus Sniadeckio skaitymai, arba Lectiones Andrea Sniadecki, pirmą kartą įvyko 2012 metais. Prieš daug metų Vilniaus universitete lapkričio 30 d. dieną buvo švenčiamas profesoriaus Andriaus Sniadeckio gimtadienis. Šią tradiciją tęsia Lectiones Andrea Sniadecki. Kiekvienais metais per Andriaus Sniadeckio skaitymus lankytojai sužino vis daugiau apie profesoriaus veiklą ir mokslinį palikimą.

Nuo 2018 m. skaitymų metu teikiama Profesoriaus Andriaus Sniadeckio stipendija, kurią įsteigė mūsų rėmėjai bendrovė „Thermo Fisher Scientific“. Rūta ir Rimvydas Baranauskai remia Andriaus Sniadeckio interneto svetainę.

Parengė dr. Birutė Railienė


Paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“

Paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“

2022-11-15

2022 m. lapkričio 23 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doc. dr. Žavintos Sidabraitės paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“.

Reikšmingų lietuvių literatūros ir raštijos paminklų autorius, rengėjas, vertėjas Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) buvo kitataučių atvykėlių į Prūsijos Lietuvą palikuonis. Lektorė pabandys  aiškintis, kaip vyko šio dviejų kultūrų aplinkoje susiformavusio „vokiečių lietuvio“ tolydžio stiprėjusi kreiptis lietuvių kultūros link, kokios aplinkybės ir veiksniai paskatino, sudarė sąlygas būtent XVIII amžiaus pabaigoje visa jėga išsiskleisti Milkaus filologiniam talentui – parengti ir išleisti reikšmingiausius amžių sąvartos lietuvių kalbos ir literatūros veikalus. Taip pat bus atkreiptas dėmesys į kai kuriuos Milkaus asmens ir darbų recepcijos modernioje Lietuvos kultūroje aspektus.

Komunikacijos skyrius 8 687 88685


Skaitytojų aptarnavimas pagrindinio fondo kėlimo metu

Skaitytojų aptarnavimas pagrindinio fondo kėlimo metu

Pabaigus buvusio LMA Vrublevskių bibliotekos saugyklų pastato rekonstrukciją, į naujas saugyklas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. pradedame kelti pagrindinio fondo (PAK ir PAP) dokumentus. Numatoma kėlimo darbų pabaiga – 2023 m. balandžio 3 d. Vėliau perkelti dokumentai bus tvarkomi. Visu kėlimo ir tvarkymo darbų laikotarpiu dalis dokumentų skaitytojams nebus prieinami, todėl iš anksto atsiprašome už nepatogumus ir dėkojame už supratingumą.

Prireikus daugiau informacijos prašome teirautis tel. (8 5) 262 3678 arba el. p. abonementas@mab.lt.

Direkcija


Pasikeitimai aptarnaujant Retų spaudinių skyriaus fondų skaitytojus

Pasikeitimai aptarnaujant Retų spaudinių skyriaus fondų skaitytojus

Nuo 2022 m. lapkričio 22 d. pradėjus kelti Retų spaudinių skyriaus fondus į naująją saugyklą, skaitytojams laikinai nebus prieinama dalis šiame skyriuje saugomų dokumentų. Dėl tikslesnės informacijos prašome kreiptis elektroniniu paštu retispaudiniai@mab.lt. Taip pat kviečiame naudotis elektroninėmis šio skyriaus dokumentų kopijomis, prieinamomis šiais kanalais: http://www.mab.lt/istekliai/skaitmenines-kolekcijos/ ir http://elibrary.mab.lt/