Skorinos atvaizdas. Iš: Бивлия Руска. Прага, 1518. OLB

2022 m. sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, išleista Pranciškaus Skorinos Mažoji kelionių knygelė (1522) bei prasidėjo spausdinto žodžio ir masinės komunikacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir rytų Europoje istorija, kuri liudija naujų komunikacijos būdų ir priemonių svarbą visuomenės raidai. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Ta proga rengiama tarptautinė mokslinė konferencija, kuri skiriama spaudos atsiradimo LDK ir pirmaisiais spaudos amžiais Europoje vyravusios knygos kultūros ir jos paveldo klausimams.

Konferencija vyks 2022 m. rugsėjo 22–23 d. Lietuvos mokslų akademijoje, Gedimino pr. 3, Vilnius.

Konferencijos organizatoriai ir partneriai: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Prahos Karolio universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius. Bendradarbiaujama su pasauline Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (Society for the History of Authorship, Reading and Publishing, SHARP).

Rugsėjo 22 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks parodos „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ − 500 metų“ atidarymas.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite http://www.ibsc2022.kf.vu.lt/

Registracija į konferenciją

Konferencijos programą galite atsisiųsti ČIA.

2022 m. rugsėjo 9 d. 13 val. Bibliotekos restauratorių mokymai „Kokiu rašalu rašė Pranciškus Skorina?“.

Idėjos autorės ir užsiėmimų vedėjos – knygų restauratorės Edita Keršulytė ir Birutė Giedraitienė.

Populiariausias istorinis rašalas, supaprastintai vadinamas geležies-galo rašalu, pagamintas iš galų (lot. galla – rašalinis riešutėlis) ir geležies sulfato. Renginio dalyviams parodysime, kaip patiems pasigaminti geležies-galo rašalo, supažindinsime su medžiagomis, naudotomis šiam rašalui gaminti, jo savybėmis, atliekamais tyrimais, rašalo naudojimu istoriniuose rašytiniuose dokumentuose ir dailės kūriniuose. Parodysime Bibliotekos fonduose saugomų geležies-galo rašalu rašytų ir pieštų dokumentų pavyzdžių, dalyviai galės patys išbandyti Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje pagamintą geležies-galo rašalą, parašyti juo atvirlaiškį. Grupės dalyvių skaičius – 7, amžius – nuo 12 metų.

Rugsėjo 13 d. 12 val. apžvalginė ekskursija po Vrublevskių biblioteką.

Kartu su gide Lina Anušauskiene kviečiame pasivaikščioti po grafų Tiškevičių rūmus, kuriuose daugiau nei prieš šimtą metų šeimininkavo grafienė Klementina Tiškevičienė, rengusi Vienos ir Paryžiaus rūmams būdingus vakarus. Susipažinsite ir su vėliau čia įsikūrusia ir jau 110-uosius gyvavimo metus skaičiuojančia žymaus advokato, bibliofilo, knygų kolekcininko Tado Vrublevskio bibliotekos istorija, kuriai pradžią davė iš tėvų paveldėtos dvi knygų spintos. Sužinosite, kaip nutiko, kad būtent šie rūmai tapo T. Vrublevskio asmeninės bibliotekos prieglobsčiu. Ekskursijos metu susipažinsite su 500 metų senumo pergamentais, priskiriamais istorinei LDK teritorijai, pamatysite, kaip atrodo rankraštinė Silva rerum knyga, išvysite vieną iš Bibliotekoje saugomų inkunabulų, pavartysite didžiausią ir mažiausią knygas.

Rugsėjo 13 d. 16 val. lenkų režisieriaus ir kompiuterinės grafikos kūrėjo Pavelo Šažynskio (Paweł Szarzyński) virtualios realybės projekto „Cosmogonic“ pristatymas ir paskaita apie animacijos grafinio dizaino kūrimą.

Renginys vyks Bibliotekos renginių salėje anglų kalba. Daugiau apie projektą: https://kinhouse.pl/cosmogonic_en.html

Registracija į renginius: https://www.mokslofestivalis.eu/

Kvietimas į renginius LMA Vrublevskių bibliotekoje

2022 m. rugsėjo 7 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje įvyks susitikimas su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininku Liudu Jovaiša.

Lektorius apžvelgs seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, pasigilins į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir pasvarstys, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę. Po pranešimo bus galima apžiūrėti bibliotekos vestibiulyje veikiančią mažąją parodą, skirtą Lietuvių katalikų mokslo akademijos 100-mečiui, autoriai dr. L. Jovaiša, R. Kazlauskienė.

Kvietimas į renginį

Komunikacijos skyrius, 8 687 88685

Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Stačiokas. 2007 m.
Vaidoto Grigo nuotrauka

Šiais metais minime Lietuvos Respublikos Konstitucijos, piliečių priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume, trisdešimtmetį. Vienam iš šio pagrindinio valstybės įstatymo kūrėjų – dr. Stasiui Stačiokui – šiemet rugpjūčio 25 d. būtų sukakę 85-eri metai. Tačiau 2020 m. gegužės 11 d. netekome šio iškilaus teisininko, gyvenimą paskyrusio demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimui. 2022 m. rugpjūčio 18 – rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje bus eksponuojama dr. Stasio Stačioko nuotraukų ir dokumentų paroda. Atminimo renginių metu (rugpjūčio 25 ir rugsėjo 28 d.) Bibliografijos skaitykloje bus pristatyta dalis dr. Stasio Stačioko mokslinių publikacijų bei gausūs interviu žiniasklaidai. Dalį šio teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo valstybinių ir tarptautinių apdovanojimų bus galima pamatyti renginių salėje.

Stasys Stačiokas gimė 1937 m. rugpjūčio 25 d. Alytuje. Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kuriame nuo 1960 m. ėjo dėstytojo, vėliau – docento, prodekano pareigas. 1967 m. apsigynė disertaciją. 1973–1991 m. dr. Stasys Stačiokas užėmė Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pareigas. 1990–1992 m. jis dalyvavo kuriant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą, buvo Lietuvos valstybinių delegacijų deryboms su Rusija narys. 1993–1996 m. dr. Stasys Stačiokas ėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. 1996–1999 m. Lietuvos Respublikos Seime jis vadovavo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tuo pačiu metu eidamas docento pareigas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 1999–2008 m. šis žymus teisininkas antrą kadenciją dirbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Dr. Stasys Stačiokas 2008–2011 m. buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, 2008–2009 m. ėjo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus, plėtros prorektoriaus pareigas, o 2009–2014 m. buvo šio universiteto Tarybos narys. Dr. Stasys Stačiokas Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė per 150 mokslo publikacijų konstitucinės teisės, politikos mokslų, žemės teisės, teisinės sistemos reformos, teisėtyros, teisės teorijos, aplinkos apsaugos, konstitucinės reformos Lietuvoje, konstitucinės priežiūros, Lietuvos teisės tradicijų, teismų sistemos, Prezidento instituto, Lietuvos politinės sistemos temomis.

Atminimo renginys, parodos atidarymas įvyks Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugpjūčio 25 d. 15 val. Maloniai kviečiame!

Kvietimas į dr. Stasio Stačioko atminimo renginį

Parodą parengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2022 m. liepos 11 – rugsėjo 19 d. veikia paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“.

2022 metais minimos 130-osios teisininko, teisės istoriko, akademiko Konstantino Jablonskio (1892 08 23–1960 07 28) gimimo metinės. Ši iškili asmenybė buvo sukaupusi turtingą spaudinių ir rankraščių rinkinį, kurį 1964 m. gruodį jo šeima perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Pagerbiant šviesų mokslininko ir vertingos asmeninės bibliotekos savininko atminimą 1968 m. buvo įsteigtas memorialinis akademiko Konstantino Jablonskio fondas, iki šiol saugomas Retų spaudinių skyriuje. Anuomet jį sudarė 8 538 spaudos vienetai. Vėliau fondas buvo papildytas leidiniais, gautais iš mokslininko dukters, medicinos mokslų daktarės Jūratės Umbrasienės ir kitų šeimos narių. Šiuo metu jį sudaro 10 466 įvairiomis kalbomis išėję leidiniai: knygos, periodika, disertacijų autoreferatai, kartografija, smulkioji spauda, straipsnių atspaudai, natos. Archyviniai dokumentai rado vietą Rankraščių skyriuje ir sudaro 256-ą fondą (F256; 5 385 fiziniai vienetai).

Akademiko K. Jablonskio knygų rinkinys – universalaus pobūdžio mokslinė biblioteka. Joje sukaupta labai įvairi literatūra tiek teminiu, tiek tipologiniu aspektu. Greta čia vyraujančių istorijos, teisės, politikos, ekonomikos, kalbotyros veikalų randama botanikos, medicinos ir kitų gamtos mokslo darbų. K. Jablonskio bibliotekoje gausu oficialiųjų leidinių (ypač Lenkijos ir Lietuvos seimų nutarimų rinkinių), normatyvinių dokumentų, t. y. taisyklių, reglamentuojančių įvairių draugijų ir institucijų veiklą, informacinių knygų – žodynų, enciklopedijų, bibliografijos priemonių. Būta ir grožinės literatūros leidinių. Tai iš tiesų mokslininko interesus atitinkanti biblioteka, kurioje sukomplektuota beveik visa darbui ir laisvalaikiui reikalinga literatūra.

Išaugęs lietuvių inteligentų šeimoje (jo tėvas – žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis, o motina – literatė Konstancija Sketerytė), nuo mažens suvokė spausdinto žodžio ir knygos vertę. O jau pradėjęs žengti savarankišku keliu, padėdavo tėvui įgyti reikalingų knygų, nes, kaip pažymi Vytautas Merkys, jis buvęs nemenkas bibliofilas ir gerai žinojęs, kuriuose knygynuose ko ieškoti. Savo kuriamoje bibliotekoje K. Jablonskis turėjo tėvui ir seseriai Julijai priklausiusių knygų, o po akademiko mirties ji ir toliau buvo pildoma. Tad galima teigti, jog tai buvo vienos šeimos biblioteka, kurios pagrindiniam savininkui 1969 m., jau po to, kai leidiniai atrado kitą saugojimo vietą, grafikas Vytautas Kalinauskas sukūrė ekslibrisą. Jame pavaizduotas titnago kirvukas ir ietgalis, mat archeologija buvo viena iš didžiausių mokslininko ir jo šeimos pomėgių.

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomame Konstantino Jablonskio fonde randame raritetų – bibliografinių retenybių ir unikumų. Pats reikšmingiausias – dviejų čekiškų inkunabulų konvoliutas – į vieną knygą įrišti 1497 ir 1500 metais Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentai. Ši lietuviams ir čekams svarbi vertybė 2021 m. pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Parodoje eksponuojami vertingiausi leidiniai ir kai kurie archyviniai dokumentai, liudijantys asmeninės (šeimos) bibliotekos sukūrimą ir turinį. Biblioteka nenustojo gyvuoti ir po akademiko K. Jablonskio išėjimo amžinybėn. Ji sutvarkyta, aprašyta ir prieinama elektroniniame kataloge, yra aktyviai skaitoma Vrublevskių bibliotekos lankytojų.

Parodos rengėjos dr. Daiva Narbutienė ir Danguolė Palačionytė

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje liepos 8 – rugsėjo 13 d. eksponuojama mažoji paroda „Tyrimų ir pasaulėžiūros dermė: Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100“, skirta seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos jubiliejui pažymėti. Jos turinys žymi tris Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) istorijos laikotarpius (Lietuvos Respublikoje iki 1940 m., išeivijoje nuo 1956 m., atkurtoje Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m.) ir šios mokslininkų bei mokslo mėgėjų draugijos veiklą.

Eksponuojami Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomi rankraštiniai dokumentai, ikonografija bei Akademijos leidiniai, apimantys visą LKMA gyvavimo laikotarpį – nuo pirmųjų įstatų iki naujausių leidinių. Tarp jų – prel. Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) žodis, pasakytas atidarant Pirmąjį Lietuvių katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimą (1933), LKMA valdybos pirmininko rekomendacija Antano Poškos studijoms Indijoje (1931), Akademijos iniciatyva pradėto „Žymesnybių žodyno“ rengėjo Juozo Ereto kreipimasis (1931), LKMA susirinkime Fabijono Kemėšio skaitytos paskaitos „Dedukcijos ir indukcijos metodai mūsų visuomeniniame darbe“ rankraštis (1928).

Parodą lydi parengta videomedžiaga – LKMA narių proveniencijos ar dedikacijos, esančios Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomuose spaudiniuose.

Parodą parengė Rūta Kazlauskienė

Parodos konsultantas – LKMA pirmininkas dr. Liudas Jovaiša

Lietuvių katalikų mokslo akademija 1922–2022

Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) yra seniausia Lietuvos akademinė institucija, vienijanti lietuvius mokslininkus bendram mokslo, kultūros ir visuomeniniam darbui. Jos ypatingas statusas pabrėžtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme. LKMA tikslai – telkti lietuvius katalikus mokslininkus, ugdyti jaunąją intelektualų kartą, prisidėti prie mokslo žinių ir krikščioniškosios kultūros sklaidos Lietuvos visuomenėje.

LKMA idėjos krikštatėviais laikytini prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) ir kunigas marijonas Pranciškus Petras Būčys; jie tokio pobūdžio visuomeninės organizacijos reikalingumą kėlė dar prieš I pasaulinį karą. Steigiamasis Lietuvių katalikų mokslo akademijos susirinkimas įvyko 1922 m. spalio 22 d. Kaune. Tuomet nuspręsta, kad šią akademinę draugiją sudarys nariai, nariai mokslininkai (arba nariai akademikai), nariai rėmėjai ir garbės nariai. Pirmuoju LKMA valdybos pirmininku išrinktas Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą vysk. Juozapas Skvireckas (1922–1926), vėliau jį pakeitė Adomas Jakštas (1926–1938), o jam mirus – prof. Stasys Šalkauskis (1938–1940). Šiuo pirmuoju veiklos laikotarpiu Akademija surengė tris katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimus Kaune (1933, 1936, 1939), organizavo stipendijų ir paskolų teikimą studentams ir jauniesiems mokslininkams, ėmėsi leidybinės veiklos. 1940 m. sovietų valdžia Akademiją uždarė.

1956 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikla atkurta išeivijoje; jos tęstinumą simboliškai laidavo ir „senieji“ Akademijos nariai mokslininkai: Juozas Eretas, Zenonas Ivinskis, Kazys Pakštas. Pirmuoju atkurtos ir Romoje įsikūrusios LKMA Centro valdybos pirmininku išrinktas vyskupas Vincentas Padolskis (1956–1959), o vėliau ilgus metus Akademijai vadovavo kunigas jėzuitas prof. dr. Antanas Liuima (1959–1992). Šiuo laikotarpiu LKMA narių skaičius išaugo nuo 85 (1956 m.) iki 263 (1985 m.). Atkūrus Akademiją, ilgainiui buvo įkurta 12 jos židinių (t. y. skyrių) JAV, Kanadoje ir Vokietijoje. Išeivijoje išblaškytiems lietuviams ypatingos reikšmės įgijo LKMA suvažiavimai, kurių per šį laikotarpį įvyko 11 (Romoje, Miunchene, įvairiuose JAV ir Kanados miestuose). Šiuo laikotarpiu itin išaugo LKMA leidybinė veikla: 1965 m. pradėtas leisti „Metraštis“, publikuoti žymių mokslininkų rinktiniai raštai, biografiniai veikalai, Lietuvos istorijos šaltiniai. 1972 m. LKMA perėmė Putname prelato Pranciškaus Juro įkurtąsvarbią išeivijos kultūrinę įstaigą –Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA), kurį sudaro lituanistinė biblioteka, archyvas ir muziejus.

Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikla Lietuvoje buvo atkurta 1990 metais, o 1992 m. į Vilnių perkelta ir Centro valdybos būstinė (nuo 2003 m. ji įsikūrusi Pilies g. 8). Prie Akademijos atkūrimo ir plėtros Lietuvoje labiausiai prisidėjo vysk. dr. Jonas Boruta SJ. Per pastaruosius 30 metų įvyko Akademijos suvažiavimai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, buvo tęsiama ir plėtojama leidybinėveikla, vykdomi mokslo projektai, rengiami seminarai, paskaitos ir diskusijos. Šiuo laikotarpiu LKMA tapo tarptautinės katalikų intelektualų federacijų asociacijos „Pax Romana“ nare. Nuo 2011 m. prie LKMA gyvuoja „Mažoji akademija“, siūlanti plačiajai visuomenei sistemingas akademinio lygio krikščionybės studijas. Joje dėsto profesionalūs dėstytojai. NaujausiosLKMA iniciatyvos – krikščioniškos minties akademinių studijų savaitgalių rengimas ir geriausio magistro darbo krikščioniška tematika arba parašyto krikščionišku požiūriu premijavimas.

Dr. Liudas Jovaiša,
Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas

Nuo 2022 m. liepos 4 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, prie Bendrosios skaityklos, ant molbertų, eksponuojamos fotomenininkės, pedagogės, memuaristės Onos Pajedaitės fotografijos „Kultūros ir mokslo veikėjai“ iš jos asmens fondo F415.

Šįkart eksponuojame 12 žinomų Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjų nuotraukas, fotografuotas 1980–1995 m. laikotarpiu. Tuo metu šie vyrai jau buvo žinomi savo veiklos baruose, pačiame kūrybos zenite. Ar pamename jų vardus, veidus ir darbus?

O. Pajedaitė pradėjo fotografuoti 1963 metais. Nuo 1970 m. nuolat fotografavo literatūrinius ir kultūrinius renginius. 1975 m. pasitraukė iš pedagoginio darbo ir ėmėsi profesionalios fotografės veiklos. Šimtai jos nuotraukų buvo išspausdinta laikraščiuose, žurnaluose, knygose, jomis buvo iliustruota daug literatūrinių televizijos laidų. Nuo 1981 m. O. Pajedaitė tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nare. Ji sukūrė įspūdingą Lietuvos kultūros ir meno žmonių portretų galeriją.

Svarbiausi jos darbai – literatūrinės vietos ir rašytojų portretai, kiti žymūs visuomenės veikėjai. Savo kūrybą parodose ji eksponavo nuo 1980 metų: surengė apie 50 teminių parodų, kurios buvo pristatytos apie 180 kartų. Minėdama devyniasdešimties metų sukaktį, Autorė dovanojo Vrublevskių bibliotekai daugiau nei dvidešimties metų kūrybinio palikimo dalį, kurią sudaro parengtos ir eksponuotos fotografijų parodos. Ši kolekcija saugoma Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Informaciją parengė Komunikacijos skyrius