Paroda „Laisvės keliu“
Paroda „Laisvės keliu“

2023 m. kovo 22 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos „Laisvės keliu“, skirtos vienam iš Baltarusijos rezistencijos vadų Mikalojui Statkevičiui (balt. – Мікалай Статкевіч) atidarymas. Dalyvaus Vrublevskių bibliotekos direktorius S. Narbutas, Baltarusių partijos „Narodnaya Hramada“ atstovas E. Vilskis (Vilskij), Gudų kultūros draugijos vadovas A. Adamkovičius, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas R. Motuzas.
Šia paroda norime parodyti, kad laisvė nenukrenta iš dangaus, už ją turime mokėti ir kovoti.
Baltarusijoje yra pasiruošusių tai daryti. Būdami kalėjime jie moka už laisvę.
Norime atkreipti dėmesį į tūkstančių Baltarusijos politinių kalinių padėtį. Tokių kaip M. Statkevičius – mokslininkas, karys, dvasios bajoras, nepalaužiamas kovotojas už laisvą Baltarusiją.
Mikalojus Viktorovičius Statkevičius yra partijos „Narodnaya Hramada“ vadovas, politinio ir socialinio protesto šalyje lyderis.
Vilio Branto (Willy Brandt) apdovanojimo laureatas, EP Andrejus Sacharovo vardo premijos laureatas.
„Amnesty International“ tris kartus pripažintas sąžinės kaliniu.
1991 m. pradžioje, protestuodamas prieš demonstrantų slopinimą Vilniuje tankais, išstojo iš TSKP.
2005 m. už taikios demonstracijos prieš referendumo rezultatų klastojimą organizavimą nuteistas 3 metams laisvės apribojimo.
2010 m. buvo iškeltas kandidatu į Baltarusijos Respublikos prezidentus. Po prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo Minske susirinko tūkstančiai protestuotojų. Mitingą žiauriai išvaikė vidaus kariuomenė ir specialiosios pajėgos. Mikalojus Statkevičius buvo specialiųjų tarnybų sulaikytas ir nuteistas 5 metams nelaisvės.
Išėjęs į laisvę, aktyviai tęsė politinę veiklą, kurios tikslas – Baltarusijos nepriklausomybės ir demokratijos gynimas.
Mikalojus Statkevičius ketino dalyvauti 2020 metų prezidento rinkimuose, vis dėlto buvo sulaikytas ir nuteistas 14 metų kalėti specialiuoju režimu (karceryje), už netikrus kaltinimus.
Mikalojus Statkevičius – mokslininkas, karys, nepalaužiamas kovotojas už laisvą Baltarusiją.
1000 dienų už grotų.
1000 dienų kankinimo.
1000 dienų – mūsų skausmas.
Šiuo metu šalyje yra 1727 pripažinti politiniai kaliniai (iš tiesų – apie 5000).
Laisvė Mikalojui Statkevičiui ir Baltarusijai!
Parodos organizatoriai: Partija „Narodnaya Hramada“, Gudų kultūros draugija Lietuvoje, LMA Vrublevskių biblioteka
Restauruoti kunigaikščių Sapiegų laiškai
Restauruoti kunigaikščių Sapiegų laiškai
2022 metais restauruotas Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriui pateiktas dokumentas LMAVB RS F139-4002/6 – Sapiegų korespondencija [Laiškai]. Laiškai rašyti ant įvairaus popieriaus, dauguma su vandenženkliais.
Fondo sudarytojai – Sapiegos. Fondą F139 sudaro 5589 vienetai 1604-1831 m. rankraštinių dokumentų lenkų, rusų, italų, prancūzų, švedų, vokiečių kalbomis. Fonde surinkta pačių kunigaikščių Sapiegų ir daugybės kitų Lietuvos ir Lenkijos didikų, politinių veikėjų, užsienio diplomatų laiškai; taip pat Sapiegų valdų administratorių, ekonomų, tarnų, jų tarpe didelė dalis svetimšalių – italų, prancūzų, vokiečių – mokytojų, muzikų, menininkų, dirbusių Sapiegų valdose, laiškai*.
Šio fondo dokumentai nuosekliai tvarkomi jau daugelį metų. Jų būklė yra labai įvairi. Blogos būklės dokumentai konservuojami ir restauruojami. Didelė dalis dokumentų jau restauruota.
Laiškų popierius pažeistas pelėsių, trapus, dėmėtas, trūksta popieriaus fragmentų. Atlikus popieriaus pH matavimus, paaiškėjo, kad šis rodiklis yra normos ribose, tačiau kai kurių laiškų rašalas yra problematiškas ir gali paspartinti laikmenos (popieriaus) destrukciją. Tai plačiai žinoma problema, kai rašalo sudėtyje esantys laisvi geležies jonai inicijuoja celiuliozės destrukciją. Šių jonų nustatyta ir kai kurių restauruojamo rinkinio laiškų rašalo sudėtyje. Siekiant išvengti neigiamo laisvų geležies jonų poveikio popieriui, aštuonių laiškų rašalui pritaikyta rašalo apdorojimo kalcio fitato tirpalu metodika. Po to restauravimui skirtu popieriumi (Japico, Japonija) atkurtos trūkstamos laiškų popieriaus dalys, ištiesintos popieriaus deformacijos, atlikta apdaila. Dokumentas grąžintas saugojimui į Bibliotekos Rankraščių skyriaus saugyklas.
* Abramavičius, V. (sudaryt.). (1963). Rankraščių rinkiniai: Собрания рукописей, (p. 192–193). Vilnius: Laikraščių ir žurnalų leidykla.
Dokumentą restauravo ir tekstą parengė Birutė Giedraitienė,
nuotraukos Valentinos Marmienės ir Birutės Giedraitienės
Paskaitos apie Vilniaus cechų saulėlydį įrašai
Paskaitos apie Vilniaus cechų saulėlydį įrašai
Vieša istoriko Virgilijaus Pugačiausko paskaita ,,Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis”.
Cechai dominavo miesto ūkinėje erdvėje, o jų gamybinis potencialas buvo orientuotas tenkinti pirmiausia vilniečių svarbiausius kasdieninius poreikius.
Esminiu iššūkiu tapo būtinybė prisitaikyti prie Rusijos imperijos politinės ir ūkinės sistemos, tačiau, nepaisant vykusių radikalių pokyčių valstybės ir miesto gyvenime, išgyveno iki XIX a. amžiaus paskutinio dešimtmečio.
Vieša paskaita apie Vilniaus cechų saulėlydį
Vieša paskaita apie Vilniaus cechų saulėlydį
2023 m. vasario 22 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks istoriko Virgilijaus Pugačiausko vieša paskaita ,,Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis”.
Cechai dominavo miesto ūkinėje erdvėje, o jų gamybinis potencialas buvo orientuotas tenkinti pirmiausia vilniečių svarbiausius kasdieninius poreikius.
Esminiu iššūkiu tapo būtinybė prisitaikyti prie Rusijos imperijos politinės ir ūkinės sistemos, tačiau nepaisant vykusių radikalių pokyčių valstybės ir miesto gyvenime išgyveno iki XIX a. amžiaus paskutinio dešimtmečio.
Kviečiame apžiūrėti ir naujausią Vrublevskių bibliotekos parodą – Vilniaus cechai XV–XIX a. dokumentuose, skirtą Vilniaus jubiliejui.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685
Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mintys apie knygas
Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mintys apie knygas
Mintimis apie knygas dalijasi generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Man vertinga yra ta knyga, iš kurios gali ne tik pasisemti žinių, bet ir kuri duoda išminties.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Pasiūlyčiau įsigilinti į Rytprūsių temą. Man asmeniškai tai padaryti padėjo nemažai dėmesio vertų knygų. Viena jų – Peterio B. Klarko (Peter B. Clark) knyga „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Iš tiesų, tenka ir gan dažnai pirkti knygas ne skaitymui, o kaip dovanas. Mėgstu dovanoti knygas.
Ar elektroninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Pasakyčiau, kad visai ne konkurentės.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Manau, kad taip. Tai susiję ir su pavidalais (elektroninė ar spausdinta), ir su galimybėmis skaityti skirtingomis kalbomis, taip pat temomis, net santvarkomis. Sakyčiau, kad mano kartos požiūris yra blogesnis nei prieš tai buvusios, bet geresnis nei būsimos kartos. Šiuolaikinio tempo padarinys yra tai, kad į rankas knygą paimame rečiau.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Šiaip knygas mielai rekomenduoju ir skolinu. Bet yra viena knyga, kurią labai vertinu ir kurią paskolinęs susigrąžinau po kelių metų, todėl dvejočiau, ar ją dar kartą skolinti. Tai Gerhardo P. Groso (Gerhard P. Gross) knyga „The myth and reality of German warfare“.
Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Pirma į galvą šovusi mintis – komedija. Galbūt todėl, kad mėgstu humorą ir neretai į įvykius stengiuosi pažiūrėti per juokų prizmę.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Vokietijos.
Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?
Jeigu sugebėčiau rašyti ir turėčiau tokią galimybę, tai knyga būtų arba apie lietuviškų karinių vienetų tarnybą Rytprūsiuose, arba karinių lyderių, karo vadų analizė, paveikslas.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Visuomet skaitau kelias knygas. Šiuo metu skaitau: Deno Džounso ir Marinos Emeral (Dan Jones, Marina Amaral) „Pasaulis liepsnose. Ilgasis karas 1914–1945 m.“ ir Džono L. Gronskio (John L. Gronski) „Iron-sharpened leadership“.
Laikina prieiga prie Taylor & Francis eBooks duomenų bazės
Laikina prieiga prie Taylor & Francis eBooks duomenų bazės

Iki 2023 m. balandžio 30 d. suteikta laikina prieiga prie Taylor & Francis eBooks elektroninių knygų kolekcijos.
Knygos pristatymas Balstogėje
Knygos pristatymas Balstogėje
Vasario 8 d. Palenkės Łukaszo Gόrnickio bibliotekoje direktorius dr. Sigitas Narbutas ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė pristatė Balstogėje išleistą studiją apie Pranciškaus Skorinos „Mažosios kelionių knygelės“ amžininkus – ankstyviausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidinius. Į šios knygos sutiktuves susirinko kolegos iš Łukaszo Gόrnickio bibliotekos, taip pat gražus būrys vyresniųjų klasių moksleivių iš trijų Balstogės licėjų. S. Narbutas auditorijai papasakojo apie Pranciškų Skoriną ir jo darbus, L. Kairelienė – apie LMA Vrublevskių biblioteką, jos istoriją, turtingą dokumentų fondą ir šiandien atliekamus darbus. Su kolegomis iš Łukaszo Gόrnickio bibliotekos: direktore Beata Zadykowicz, dr. Łukaszu Zabielskiu, Michału Siedleckiu ir kitais, pasidalinta bendros leidybinės veiklos ir kitokio prasmingo bendradarbiavimo planais.
Daivos Narbutienės nuotraukos.
Restauruotų dokumentų peržiūra
Restauruotų dokumentų peržiūra
2023 m. vasario 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje vyko 2022 metais konservuotų ir restauruotų dokumentų peržiūra. Peržiūrai buvo pateikti konservuoti bei restauruoti pergamentai, rankraščiai, knygos, žemėlapiai, grafikos darbai ir laikraščiai. 2022 m. iš viso konservuoti ir restauruoti 57 įvairios apimties dokumentai iš Bibliotekos fondų.
Peržiūroje dalyvavo Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė, mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė, Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė ir šio skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vadovė Aida Grybienė, Rankraščių skyriaus vedėjo pavaduotoja dr. Gita Drungilienė bei Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojai.
Edita Keršulytė, Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja
Televizijos žurnalisto, dokumentinių filmų kūrėjo Rimo Bružo mintys apie knygas
Televizijos žurnalisto, dokumentinių filmų kūrėjo Rimo Bružo mintys apie knygas
Mintimis apie knygas dalijasi žinomas televizijos žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas: „knygos paskirtis – nukelti, kur taip paprastai nenukaksi, parodyti tai, ką ne taip lengvai pamatysi ir supažindinti su tokiais „užkulisiais“, prie kurių niekuomet neprisibrausi“.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Ta, kuri pakeičia gyvenimą ir tai visai nebūtinai tektoniniai gyvenimo ar radikalūs pažiūrų lūžiai. Visai pakanka suvokimo, kai verčiant puslapius, kažko supratimas didėja, akiratis tampa bent kiek platesnis, dalykus supranti geriau, pilniau. Grožinė literatūra apskritai „bonusų“ skrynia, teoriškai gali nugyventi net kelis gyvenimus, įlįsti į žmonių galvas, matyti jų pasirinkimų pasekmes ir visai nesunkiai sumodeliuoti situacijas savojoje. Kitaip sakant, atpažinti situacijas ir turėti joms sprendimą.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Esu tikras, kad jos turi geresnių ir tikrai vertesnių knygų parinkėjų. Gal kokį fotografijų albumą?
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Esu girdėjęs linksmą istoriją apie legendinį keliautoją Antaną Pošką, kuris studentus priimdavo kambaryje su knygomis paramstytu stalu. Pati jam papriekaištavo, kad nesolidu ir sulaukė atsakymo: „Jie ateina manęs paklausyt, o ne mano aplūžusio stalo pažiūrėt“. Tokiu tikslu knygų panaudoti neteko, bet kažką klijuodamas tikrai esu jas panaudojęs kaip svorį.
Ar elektroninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Man ne, bet žinau ne vieną, kuriam elektroninės tiesiog patogiau. Neįžvelgiu jokios konkurencijos, nes (knygų leidėjų ir bibliotekininkų tai greičiau nesužavės) svarbiausia, kad žmogus skaito. Visa kita, mano galva, antraeilis arba skonio reikalas.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Turbūt jau galiu save priskirti prie vidurinės kartos, kuri, kaip ir dera pagal pavadinimą, yra viena koja ten, kita – ten, t. y. kažkur per vidurį. Galėčiau kalbėti vien apie savo aplinką, savo „burbulą“. Jį vienija devizas „o, kaip norėčiau skaityti daugiau!“. Visi, manau, esame įsitraukę į savas karjeras, todėl dažniausiai skaitome „profesinę“ literatūrą, o visa kita laikome ramiems užtarnauto poilsio vakarams.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Labai mėgstu knygas, patinka namų bibliotekos kvapas ir taip, esu jų kaupikas. Tai suponuotų, kad knygą skolinti turėtų būti iššūkis. Tačiau taip nėra, mielai dalinuosi ir ne tik prašomas, bet dažnai rekomenduoju bičiuliams ką nors iš savo bibliotekos, kas, mano galva, verta dėmesio. Lygiai taip pat gaunu paskaityti knygų. Kartą nepastebėjęs bičiuliui paskolinau knygą su pabrauktomis man įdomiomis mintimis ir nuosavais pasamprotavimais. Ją atgavęs, radau prierašą pieštuku: „Ačiū, buvo įdomu“.
Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Visi esame kelyje ar kažkur pakeliui. Nesu išimtis, tik manosios kelionės maršrutai labai išsidraikę, dažnai tolimi ir vingiuoti.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Atrodytų, kad turėtų būti tie, kurie artimiausi geografiškai ir todėl mentaliteto lygmeniu arba kažkaip civilizaciškai-vertybiškai rezonuoja. Dažniausiai taip ir būna, betgi knygos paskirtis – nukelti, kur taip paprastai nenukaksi, parodyti tai, ką ne taip lengvai pamatysi ir supažindinti su tokiais „užkulisiais“, prie kurių niekuomet neprisibrausi. Neslėpsiu, pasitaiko, kad „atstumai“ būna per dideli, arba kai kuriems autoriams dar esu nepasirengęs.
Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?
Viliuosi, kad kada nors prisėsiu prie kelionių knygos, bet tikrai dar negreit.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
„Matilda Olkinaitė“ (sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas).
Bibliotekos renginiai 23-ojoje Vilniaus knygų mugėje
Bibliotekos renginiai 23-ojoje Vilniaus knygų mugėje
2023 m. vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks tarptautinis renginys – 23-ioji Vilniaus knygų mugė, kurios šių metų šūkis 700 eilučių laisvei. Jau tradiciniu tapo ir LMA Vrublevskių bibliotekos dalyvavimas šiame renginyje. Lankytojų lauksime Akademinės ir specializuotos literatūros salėje, stendo nr. 3.56.
LMA Vrublevskių bibliotekos renginys vyks vasario 24 d. 16 val. salėje 1.3.
Jame bus pristatyta baltarusių žurnalistė Inesa Pleskačevskaja ir jos esė knyga „Pasivaikščiojimai su Pranciškumi Skorina“, aptarta P. Skorinos gyvenimo, jo darbų reikšmė Lietuvai ir pasauliui. Renginį ves dr. Sigitas Narbutas, dalyvaus Inesa Pleskačevskaja ir dr. Alma Braziūnienė.
Bibliotekos stende susitikime su autoriais, kurie bendraus su skaitytojais ir norintiems dalins autografus:
vasario 24 d., nuo 17 iki 18 val. (po renginio) – baltarusių žurnalistė Inesa Pleskačevskaja;
vasario 25 d. prieš leidinio „Gedimino laiškai“, kurį sudarė ir vertė Sigitas Narbutas, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, pristatymą, nuo 19 iki 20 val. – dr. Sigitas Narbutas.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 616 58 172