Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2026
Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2026
2026 m. vasario 26 – kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks didžiausias kasmetinis tarptautinis renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė. Šių metų mugės tema – „Žodis ieško savo žmogaus“ – plati, apimanti ne tik literatūrą, bet ir tautos kultūrą, istoriją.
Tradiciškai lankytojų Vrublevskių biblioteka lauks akademinės literatūros salėje, stende 3.10.6. Kviesime į naujausių knygų pristatymus, susitikimus su autoriais, Bibliotekų erdvėje vyks restauratorių vedamos kūrybinės dirbtuvės.
Vrublevskių bibliotekos programa Knygų mugėje:
Vasario 26 d., ketvirtadienis, 12 val.
Konferencijų salė 1.2.
Knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII a. – XX a. pirma pusė“ pristatymas
Tai pirmasis leidinys lietuvių kalba, kuriame siekiama atskleisti Klaipėdos, Tilžės, Gumbinės, Karaliaučiaus ir kitų miestų masonų draugijų narių sąsajas bei ryšius su lituanistine veikla.
Moderuoja dr. Sigitas Narbutas, dalyvauja: dr. Arūnas Baublys, dr. Silva Pocytė, knygos autorė dr. Kotryna Rekašiūtė.
Vasario 26 d., ketvirtadienis, 14 val.
Konferencijų salė 1.3.
Knygos „Palemono šalies giesmės. XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškosios poezijos vertimų antologija“ pristatymas
Knygos kūrėjai taip pažymi Lietuvos baroko literatūros ir M. K. Sarbievijaus metus. Leidinyje pristatomi beveik visų poezijos žanrų kūriniai, didaktinės ir herojinės poemos.
Moderuoja dr. Asta Vaškelienė, dalyvauja: dr. Ona Čiurinskienė, knygos sudarytojas dr. Sigitas Narbutas.
Vasario 26 d., ketvirtadienis, 15 val.
Konferencijų salė 5.5.
Parodos katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: LDK didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ pristatymas
Gausiai iliustruotame leidinyje pateikta susisteminta 2023–2024 m. Vilniuje eksponuotos parodos medžiaga. Visuomenei pristatoma kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių panorama iš devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – dvarų bibliotekų.
Moderuoja dr. Rima Cicėnienė, dalyvauja: leidinio sudarytoja dr. Alma Braziūnienė, prof. dr. Aušra Navickienė, leidinio ir parodos dailininkas dr. Sigitas Gužauskas.
Susitikimai su leidinių autoriais Bibliotekos stende 3.10.6
Vasario 26 d., ketvirtadienis, 11 val.
Knygos „Palemono šalies giesmės. XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškosios poezijos vertimų antologija“ sudarytojas dr. Sigitas Narbutas.
Vasario 26 d., ketvirtadienis, 13 val.
Knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII a. – XX a. pirma pusė“ autorė dr. Kotryna Rekašiūtė.
Vasario 26 d., ketvirtadienis, 16 val.
Parodos katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. LDK didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ sudarytoja dr. Alma Braziūnienė.
Vrublevskių biblioteka – jauniesiems skaitytojams
Kaip ir kasmet Jaunųjų skaitytojų salėje įsikurs Bibliotekų erdvė. Lankytojų lauks bibliotekos iš visos Lietuvos, kviesdamos į edukacijas, kūrybines dirbtuves ir žaidimus.
Vrublevskių bibliotekos Dokumentų restauravimo ir konservavimo skyriaus darbuotojos šiais metais supažindins su rankų darbo knygų įrišimo technika tradiciniu japonišku būdu. Dalyviai pasigamins albumėlį ir jį dekoruos paukščių piešiniais, kurių atvaizdai paimti iš senųjų knygų, saugomų Vrublevskių bibliotekoje.
Kūrybinių dirbtuvių laikas:
Vasario 27 d., penktadienis, 12–14 val.
Vasario 28 d., šeštadienis, 11–13 val.
Kovo 1 d., sekmadienis, 11–14 val.
Pasitarimas LR Vyriausybės kanceliarijoje
Pasitarimas LR Vyriausybės kanceliarijoje
Sausio 22 d. LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas apsilankė LR Vyriausybės kanceliarijoje, kur susitiko su Ministrės Pirmininkės patarėjomis Ingrida Kutkiene bei Ieva Kačinskaite-Urboniene, taip pat kitais atsakingais LR Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų darbuotojais. Susitikimo metu tartasi, kaip nepalankiai susiklosčius aplinkybėms sėkmingai užbaigti kapitalinį LMA Vrublevskių bibliotekos remontą.
Vikos Petrikaitės nuotrauka.
Direkcijos informacija
Naujas Vrublevskių bibliotekos tęstinio mokslo darbų leidinio tomas
Naujas Vrublevskių bibliotekos tęstinio mokslo darbų leidinio tomas
2025-uosius metus palydėjome dar vienu tęstinio mokslo darbų leidinio „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“ tomu – šįsyk 14-uoju.
Tomas pradedamas 2024 metais dr. Sigito Narbuto pradėto skelbti ciklo „Paco paslaptys“ tęsiniu – antrąja Paco paslaptimi. Šiuo įvadiniu tekstu lietuvių ir anglų kalbomis primenama, kad 2025-aisiais, be kitų svarbių datų, Lietuva minėjo Baroko literatūros metus.
Mokslinių straipsnių skyrius pradedamas anglų kalba parengtu solidžiu ir gausiais šaltiniais iliustruotu ankstyvųjų Vilniaus spaustuvių knygos puošybos elementų tyrimu, atliktu Vilniaus universiteto bibliotekos mokslo darbuotojos dr. Inos Kažuro. Originalių įžvalgų savo straipsniuose pateikia LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai: Ingrida Pajedaitė, dr. Artūras Judžentis ir dr. Timofejus Murašovas.
Skiltyje „Iš Bibliotekos rinkinių“ Rasa Sperskienė pristato Rankraščių skyriuje saugomą dokumentinį teisininko, kraštotyrininko ir muziejininko Pelikso Bugailiškio (1883–1965) paveldą, atskleidžiantį jo, kaip rankraščių tyrėjo nuopelnus dirbant Lietuvos mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje.
Skelbiami ir kiti svarbūs Bibliotekos veiklas apibūdinantys tekstai.
Leidinį galima įsigyti Bibliotekos abonemente. Visiems skaitytojams jis nemokamai prieinamas internete: https://doi.org/10.54506/LMAVB.
Atsakomoji redaktorė dr. Daiva Narbutienė
KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“
KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Aštuntuoju pokalbiu pristatome vertėją Marką Rodunerį ir jo iš retoromanų kalbos verstą šveicarų rašytojo Leo Tuoro romaną „Vilkė“.
Leo Tuoras gimė ir gyvena Grižuno (Graubiundeno) kantone Surselvos regione. XIX a., kai dėl ekonominių pokyčių kantone vis labiau plinto vietinė vokiečių tarmė, išstumdama retoromanų kalbą, kaip tik Surselvoje užsimezgė kultūrinis judėjimas, pavadintas Retoromanų renesansu, ir galiausiai retoromanų kalba tapo svarbia Šveicarijos tautinės tapatybės dalimi (1938 m. paskelbta ketvirtąja valstybine Šveicarijos kalba).
Romanas „Vilkė“ yra vidurinioji Leo Tuoro „Surselvos trilogijos“ dalis. Joje berniukas, kurio vardas nėra minimas, pasakoja apie savo didelės šeimos – po vienu stogu gyvena keturios kartos – gyvenimą ir savo brendimą tuose namuose. Knyga pilna stebinančių keistenybių, nes šeimos nariai ne iš nuobodžiųjų. Senelis vienarankis kalba tik citatomis ir žino viską apie Napoleoną, pasak jo, taip pat vienarankį, o mama išvis nebekalba. Per šeimos istoriją skleidžiasi Surselvos regiono istorijos dešimtmečiai ir sykiu pasauliniai įvykiai.
Kviečiame žiūrėti / klausyti:
50 metų Bibliotekoje. Įkvepiančioji vadovė
50 metų Bibliotekoje. Įkvepiančioji vadovė
Leokadija Kairelienė tiksliai prisimena savo profesinį pasirinkimą baigus chemijos studijas Vilniaus universitete: jaunai specialistei rūpėjo ne tik pritaikyti įgytas žinias, bet ir dirbti kultūros nestokojančioje aplinkoje. Ir tokia mėgstamo darbo vieta penkiasdešimčiai metų tapo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka.
Pati Leokadija kaip specialistė ne kartą peržengė jai apibrėžtas pareigas – tapo gera restauratore, viena iš administracijos vadovų. Vedina vidinių nuostatų, ji save užaugino iki visiems darbuotojams pažįstamo, patikimo, gerbiamo ir labai reikalingo žmogaus. Įkvepiančioji vadovė – tokią nominaciją jai balsuodama paskyrė Bibliotekos bendruomenė.
Šiame pokalbyje su Leokadija Kaireliene prisimename jos nueitą darbo kelią, aptariame Bibliotekoje įvykusius pokyčius. Išgirsite, kaip keitėsi dirbančių restauratorių kvalifikacija ir darbo metodai, kuo naudingos buvo stažuotės ir išvykos į kitų šalių institucijas.
Apžvelgsime sovietmečio laikotarpio ypatumus, sužinosite, kaip Bibliotekos administracija balansavo tarp ideologinio valdžios kišimosi ir pastangų praskaidrinti darbuotojų kasdienybę bei kartu kurti šventes.
Leokadijos Kairelienės pavyzdys rodo, kad net 50 metų vienoje įstaigoje trunkantis darbas gali būti itin turiningas, spalvingas ir perspektyvus. Remiantis tradicijomis, toliau kuriama modernios Bibliotekos ateitis, kurios dalis yra ir mūsų Jubiliatė.
Konkursas Knygos muziejaus vedėjo(os) pareigoms užimti
Konkursas Knygos muziejaus vedėjo(os) pareigoms užimti
Pareigos: Knygos muziejaus vedėjas(a).
Darbo krūvis: 1 etatas (8 val.).
Pareiginės algos koeficientas: 2,2.
Pretendentų atrankos būdas: pokalbis ir trumpas muziejaus idėjos pristatymas raštu.
Preliminari darbo pradžia: 2026 m. sausis.
Vieta: Žygimantų g. 1, Vilnius.
Darbo pobūdis:
- organizuoti darbą pagal patvirtintus Knygos muziejaus ir pareiginius nuostatus;
- įgyvendinti Knygos muziejaus koncepciją;
- vykdyti dokumentinio paveldo ir (ar) kitus su Knygos muziejaus veikla susijusius mokslinius tyrimus.
Reikalavimai:
- aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro ar HSM daktaro laipsniu;
- darbo su dokumentiniu paveldu ir (ar) jo tyrimais patirtis;
- kelių užsienio kalbų mokėjimas (B2 lygiu);
- gebėjimas analizuoti, apibendrinti ir valdyti informaciją, susijusią su dokumentinio paveldo ir (ar) kitais Knygos muziejaus moksliniais tyrimais (rengti ir skelbti mokslinius straipsnius, šaltinių publikacijas, pranešimus mokslinėse konferencijose ir pan.).
Privalumai:
- vadybinio ir (ar) vadovaujamojo darbo patirtis;
- organizuotumas, pareigingumas ir atsakingumas;
- muziejininkystės žinios;
- muziejinio darbo patirtis;
- žinios, susijusios su dokumentiniu paveldu ir (ar) jo tyrimais;
- projektinės veiklos patirtis;
- geri komunikavimo įgūdžiai.
Siūlome:
- pastovų darbo užmokestį;
- profesinio tobulėjimo galimybes;
- draugišką darbo aplinką;
- socialines garantijas.
Pretendentai turi pateikti:prašymą dalyvauti konkurse;
- gyvenimo aprašymą;
- išsilavinimą liudijančio dokumento kopiją;
- motyvacinį laišką, laisva forma apibūdinant savo gebėjimus ir dalykines savybes;
- trumpą Knygos muziejaus pristatymą raštu.
Dokumentus pateikti iki 2025 m. gruodžio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sekretorei-referentei elektroniniu paštu: biblioteka@mab.lt. Konfidencialumą užtikriname. Konkursas vyks pokalbio su pretendentu forma. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Išsamesnė informacija teikiama tel. (0 5) 262 95 37.
Informacija dėl pretendentų į laisvas darbo vietas asmens duomenų tvarkymo
Biblioteką aplankė aukšti svečiai
Biblioteką aplankė aukšti svečiai
Spalio 30 d. LMA Vrublevskių biblioteką aplankė aukšti svečiai: J. E. Vengrijos ambasadorius Lietuvai dr. Jánosas Béresas ir Vengrijos diplomatinės atstovybės vadovas p. Dénesas Andrásas Nagy’s. Svečius sutiko Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Šeimininkai ambasadorių ir atstovybės vadovą supažindino su Bibliotekos istorija, statybos darbų eiga ir numatomais pokyčiais po jų atvėrus Biblioteką visuomenei. Aukštieji svečiai pareiškė norą palaikyti kultūrinius ryšius, taip pat informavo apie ketinimus 2026 m. pažymėti 500-ąsias lemtingų Mochačo kautynių metines. Bibliotekos darbuotojos Erika Kuliešienė ir Violeta Radvilienė svečiams parodė įspūdingų dokumentų, liudijančių apie daugiau kaip 500 metų skaičiuojančius Lietuvos ir Vengrijos valstybinius, politinius, kultūrinius, ekonominius ir kitokius ryšius.
Valentinos Marmienės nuotraukos.
Direkcijos informacija
Parama atminimo ženklui bibliotekos kiemelyje
Parama atminimo ženklui bibliotekos kiemelyje
Antrą šimtmetį gyvuojantis Vrublevskių bibliotekos architektūrinis ansamblis šiuo metu atnaujinamas. Tai puiki proga prasmingu ir meniškai vertingu kūriniu papuošti Bibliotekos kiemelį (T. Vrublevskio g. 8) bei įamžinti valdovų porą – Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę. Išskirtinėje Vilniaus senamiesčio vietoje, šalia ypatingas knygas saugančios Bibliotekos atsiradęs meno kūrinys neabejotinai taps traukos centru.
2024 m. Bibliotekos bendruomenės iniciatyva (kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga) buvo paskelbtas kūrybinis dekoratyvinės skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“ idėjos konkursas. Pasiūlymus teikė žymūs Lietuvos menininkai. Gruodžio mėnesį specialistų ekspertų komisija geriausiu pripažino skulptoriaus Gedimino Piekuro darbą.
2025 m. pradžioje UAB „Archinova“ architektai Aušra Gvildienė ir Aleksandras Gvildys parengė šio atminimo ženklo vietos ir įrengimo projektą. Jį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija. Leidimas statyti duotas, sutartis su skulptoriumi pasirašyta, darbai prasidėjo.
Projektas finansuojamas geranoriškos paramos lėšomis – pavienių asmenų dėka jis pradėtas vykdyti, tačiau visa reikiama suma dar nesurinkta. Kiekvienam prisidėjusiam bus padėkota, o generalinių rėmėjų bei mecenatų indėlis įamžintas įrašais šalia kiemelyje pastatytos skulptūros.
Lėšos renkamos toliau ir Bibliotekos bendruomenė būtų labai dėkinga už Jūsų paramą. Prašome prisidėti prie šio projekto pinigus pervedant į LMA Vrublevskių bibliotekos sąskaitą LT557300010002462575 AB Swedbank, mokėjimo paskirties laukelyje nurodant „Skulptūrinei kompozicijai“.
Atradimo džiaugsmas: apie ką pasakoja ankstyviausias bajoro dienoraštis?
Atradimo džiaugsmas: apie ką pasakoja ankstyviausias bajoro dienoraštis?
Šįkart savo atradimu dalijasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Kęstutis Gudmantas, tyrinėjantis metraščius, kronikas, dienoraščius ir kitus senosios raštijos pavyzdžius. Tyrėjas, Vrublevskių bibliotekoje vartydamas Gžegožo iš Žarnovco knygą „Obrona postille ewanyelickiey“ (Vilnius, 1591), aptiko Pauliaus Daumanto-Siesickio dienoraštį. Įdomu tai, kad dienoraštis rašytas knygos teksto pabaigoje, papildomai įrištuose lapuose.
Dienoraščio autorius Paulius Daumantas-Siesickis gimė XVI a. IV dešimtmetyje turtingoje Ukmergės pavieto bajorų šeimoje, užėmė aukštas vietos valdžios pareigas – buvo Ukmergės pilies teismo teisėjas, vėliau – Ukmergės žemės teismo teisėjas.
Daumantas-Siesickis nebuvo itin išsilavinęs, tačiau nebuvo ir provincialas – jaunystėje, kaip Žygimanto Augusto aplinkos žmogus, 1559 m. vyko į Karaliaučių pas Prūsijos kunigaikštį Albrechtą, o 1581 m. dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos seime Varšuvoje. Kaip rašoma P. Daumanto-Siesickio dienoraštyje, kartais jis apsilankydavo ir Vilniuje, palaikė artimus ryšius su Žemaitijos elito atstovais.
Dienoraštis rašytas lenkų kalba su rusėniškais elementais, o skaitytas veikalas, matyt, paties Siesickio pamargintas pastabomis, viena jų net lietuviška…
Daumanto-Siesickio dienoraštis, rašytas 1591–1603 metais, svarbus kaip religinės, konfesinės ir pilietinės savivokos dokumentas. Tai – ankstyviausi šiuo metu žinomi bajoro (ne didiko) tokio tipo užrašai, atsiradę etninėje Lietuvoje. Nežinia, kas P. Daumantą-Siesickį paskatino gyvenimo saulėlydyje tapti „istoriku“: gal Renesanso epochoje sustiprėjęs individualizmas ar kitų dienoraštininkų pavyzdžiai?
Apie tai žiūrėkite / klausykite:
Akademikui Zenonui Rokui Rudzikui – 85
Akademikui Zenonui Rokui Rudzikui – 85
Zenonas Rokus Rudzikas (1940 08 16 – 2011 06 08) – fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, žinomas pasaulyje savo ir išugdytų mokinių darbais iš daugiaelektronių atomų teorijos ir jos taikymų astrofizikoje ir plazmos fizikoje.
Zenono Rudziko kelias į teorinę fiziką nebuvo paprastas, daug ką lėmė atsitiktinumai. Tačiau vaikystėje įveikus sunkumus, tekusius kaip lietuviui tremtiniui, tolimesnius žingsnius jau tėvynėje lėmė ne tik kliūtys iš praeities, bet ir sėkmė. Atomo teorija, kurios pradininkas fizikas A. Jucys pradėjo tyrimus Lietuvoje, sulaukė pripažinimo pasaulyje. Ir tuos svarbiausius šiuolaikinės fizikos fundamentalius darbus tęsė jo mokinys Z. R. Rudzikas. Vilniaus teorinės fizikos mokslinės mokyklos pripažinimas tarptautiniu lygiu siejamas ir su akademiko Z. R. Rudziko vardu.
1994 m. Z. R. Rudzikas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, o 2003 m. – jos prezidentu. Šešerius metus eidamas šias pareigas jis rūpinosi naujo Akademijos vaidmens formavimu, ypač tarptautinių ryšių stiprinimu. Jo iniciatyva Baltijos šalių mokslininkai ėmė dalyvauti europiniuose paskirstytųjų skaičiavimų plėtros projektuose, Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Europos branduolinių tyrimų centru CERN. Z. R. Rudzikas atstovavo Lietuvos mokslui ir gynė jo interesus įvairiuose Europos Sąjungos komitetuose ir komisijose.