Paskaita „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę”
Paskaita „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę”
2022 m. balandžio 12 d. 17 val. vyks kultūrologės dr. Karinos Firkavičiūtės paskaita „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę“.
Lietuvos žemėje karaimai kaip savita bendruomenė žinoma nuo XIV a. pabaigos. Šių laikų karaimai yra visiškai integravęsi į modernios Lietuvos visuomenę, tačiau karaimų bendruomenė čia yra labai negausi – vos apie 200 žmonių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant mažo žmonių skaičiaus, kultūriniai karaimų savitumai, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas, religija yra ne tik gyvi, bet ir funkcionuoja. Šių ypatumų visuma – stiprus Lietuvos karaimų kultūros pamatas, sudarantis ir karaimiškos tapatybės esmę. Lektorė paskaitos metu apžvelgs kai kuriuos įdomesnius karaimų praeities ir nūdienos reiškinius kaip karaimų kultūros paveldo dalį, kuri atsiskleidžia per garsų pasaulį ir jo ypatybes. Pasakojimas remsis ir Bibliotekoje veikiančios parodos „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose” eksponatais.
Fotografijų paroda „Po dangum“
Fotografijų paroda „Po dangum“
2022 balandžio 4 – gegužės 13 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos renginių salėje eksponuojama Vitalio Vošterio fotografijų paroda „Po dangum“.
Vitalis Vošterys gimė 1985 m. sausio 30 d. Rokiškio rajono Obelių miestelyje. Mokėsi Obelių vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ten įgijo vargonų specialybę. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, V. Vošterys keletą metų grojo vargonais Kriaunų ir Aleksandravėlės miestelių bažnyčiose. V. Vošterys dirba muzikos mokytoju Nemenčinės Gedimino gimnazijoje. Mokytojas subūrė ir vadovauja muzikos grupei Rock ID.
Jauno ir talentingo specialisto pomėgių įvairovė apima ne vien muziką. V. Vošterys domisi kraštotyra, senuoju lietuvišku paveldu. Laisvalaikiu jis užsiima menine fotografija, dalyvauja įvairiuose konkursuose. Fotomenininkui kelia pagarbą paprastas, nesugadintas kaimo žmogaus dvasios grožis, senoviškas lietuvio būdas. Jo nuotraukose įamžintos lietuvių gyvenimo būdo, darbo akimirkos, jose atsiskleidžia įvairus ir tikroviškas kaimo papročių, tradicijų, materialinės kultūros vaizdas.
2020 m. V. Vošterio parodos surengtos Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, Zarasų krašto muziejuje, Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje, Obelių gimnazijoje. Respublikiniame mokinių fotografijų ir filmų konkurse „Lietuva prieš 30 metų ir dabar“ mokytojų fotografijų darbų grupėje V. Vošterio darbai buvo įvertinti pirmąja vieta.
Žvelgdamas į fotomenininko V. Vošterio fotografijas, nejučia, lyg pro kokį laiko plyšį patenki į nespalvotą pasaulį, kurio ženklai, kasdieniai ritualai, darbai, jau išsitrynę iš atminties, užversti laiko dulkėmis, staiga atgyja ir ima kuždėti žmonių balsais iš vienkiemio kasdienybės… Į tai, kas neišvengiamai yra ant išnykimo ribos, menininkas žvelgia labai asmeniškai, neįprastai šviesiai, jautriai. Fotografijose skleidžiasi kasdienio gyvenimo vaizdai iš senojo, jau bebaigiančio išnykti kaimo.
Menininkui rūpi pavienių žmonių istorijos, kaimo žmogaus darbų, jo ryšio su gimtąja vieta įamžinimas. Fotografijose matyti nepaprastas kaimo žmonių dvasios ramumas, šviesa. Pastebima visiška žmogaus ir gamtos, jo gimtosios žemės harmonija. Prieš mūsų akis atsiveria lietuviško kaimo žmogaus pasaulėjauta, rodomas tradicinis jo pasaulio modelis. Kiekvienas žmogus gyvena gamtos ritmu – savu, jaukiu, pastoviu. Menininko nuotraukose įamžintos lietuvių gyvenimo būdo, darbo akimirkos stiprina tautinę savivoką.
Paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
Paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
Dr. S. Narbuto paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos – pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir studijas, apie išskirtinių asmenų, kurie ir suformavo produktyvų kūrėją, įtaką bei poveikį jam. Lektorius aptaria ryškiausius M. Strijkovskio kūrinius, pradedant nuo poemos, išaukštinusios lietuvių pergalę Ulos kautynėse 1564 m. ir baigiant eiliuota Lietuvos istorija bei Kronika. Pastaroji plačiai išgarsino ne tik lietuvių kilminguosius, Livonijos karo nugalėtojus (jiems dedikuoti paskiri šio veikalo skyriai ar knygos), bet ir patį autorių.
Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi talentinga vertėja, gabi pedagogė ir literatūros istorikė Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas numato tą vertimą išleisti. Paskaitoje cituojami dr. E. Patiejūnienės ir dr. S. Narbuto vertimai.
Dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos sutiktuvės
Dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos sutiktuvės
2022 m. balandžio 7 d. 16 val. Bibliotekoje įvyks dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940) (Vilnius, LII leidykla, 2021) sutiktuvės. Knygos pristatyme dalyvaus autorius, renginį ves Virginijus Savukynas, kalbės prof. Šarūnas Liekis ir dr. Vilma Bukaitė.
Kas, kodėl ir kaip sugriovė tarpukario Europos saugumo architektūrą ir kaip senasis kontinentas nusirito į Antrąjį pasaulinį karą? Kokius svarbiausius tikslus tuomet puoselėjo lietuvių diplomatija ir kokią nišą šiuose procesuose užėmė Lietuva? Kodėl 1933 m. pavasarį Vakarų demokratijos santūriai ar netgi viltingai priėmė naujojo Vokietijos kanclerio Adolfo Hitlerio politinę programą ir kodėl prezidentas Antanas Smetona Hitlerio asmenybėje politinį pamišėlį („madmen“) pamatė anksčiau nei britų premjerai Nevilis Čemberlenas (Neville Chamberlainas) ar Vinstonas Čerčilis (Winstonas Churchillis)? Kas ir kodėl 1934 m. iš tiesų leido susikurti Baltijos Antantei ir kaip šis įvykis Lietuvą, Latviją, Estiją izoliavo ne tik nuo Lenkijos ir Vokietijos, bet ir kartu nuo Europos saugumo sistemos?
Atsakymų į šiuos bei daugybę kitų politinės istorijos ir diplomatijos klausimų dr Algimantas Kasparavičius ieškojo naujausioje savo monografijoje. Ji paremta gausiais Lietuvos ir užsienio archyviniais šaltiniais. Joje keliamos naujos istorinės hipotezės, diskutuojama su lietuvių ir užsienio istoriografijoje jau išsakytomis nuomonėmis, konceptais. Dar kartą bandoma kritiškai apmąstyti bei įvertinti Antrojo pasaulinio karo priežastis, jo išvakares ir pradžią, Europos didžiųjų galių interesus ir politinį egoizmą, diplomatinio žaidimo užkulisius, pasiekimus ir klaidas. Nagrinėjami Lietuvos bandymai laviruoti Europos politinėje arenoje ir kartu spręsti savo geopolitines problemas.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
„M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“
Vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“
2022 m. kovo 31 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“.
Paskaitos metu lektorė pristatys administracinio teismo klausimą tarpukario Lietuvoje. Bus įvardytos institucijos, kurios atliko administracinio teismo funkciją, asmenybės ir jų darbai, siekiant įsteigti Lietuvoje administracinį teismą, analizuojamas išskirtinis M. Römerio vaidmuo. Paskaitoje bus remiamasi Vyriausiojo Tribunolo, kitų institucijų, nagrinėjusių administracines bylas, praktikos pavyzdžiais, ištraukomis iš M. Römerio dienoraščių, Seimo stenogramų, tuometinės spaudos. Paskaitos pagrindas – profesorės parengta ir leidybai parengta monografija „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“.
Į renginį registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt
Bibliotekoje – vertingo lituanistinio leidinio kopija
Bibliotekoje – vertingo lituanistinio leidinio kopija
Viešėdama pernai Romoje, mūsų kolegė Agnė Zemkajutė Bibliotekai parūpino elektroninę vieno unikalaus lituanistinio leidinio kopiją. Tai didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (valdė 1492‒1506) pasiuntinio, Vilniaus prepozito Erazmo Cioleko kalba, pasakyta popiežiui Aleksandrui VI 1501 m. kovo 31 d. ir tais pačiais metais išleista Romoje. Šventajam Tėvui pasiuntinys pristatė Lietuvą, jos gamtos turtus, geopolitines galimybes, taip pat apibūdino jos valdovus, daugiau dėmesio skirdamas Vytautui ir Aleksandrui Jogailaičiui. Kūrinyje minimi katalikiškajai Europai grasinantys priešai: turkai, dvi totorių ordos ir klastingas Maskvos kunigaikštis, prieš kiek laiko sulaužęs galiojusią paliaubų sutartį ir užpuolęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. O ji – kaip šiandien Ukraina – narsiai ginanti nuo priešų ir save, ir savo kaimynus Vakaruose… Iki šiol apie leidinį sprendėme iš vėlesnių perspaudų ir defektuoto egzemplioriaus, saugomo Krokuvoje, Jogailos universiteto bibliotekoje. Pernai gavome žinią, kad dviejose Romos bibliotekose: Kazanatės ir Vatikano, esama dviejų sveikų egzempliorių. Mūsų gautasis – iš Kazanatės bibliotekos. Išskirtinumo, unikalumo jam suteikia ne tik turinys, bet ir du herbai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir jo pasiuntinio Erazmo Cioleko. Šią kalbą jau galima perskaityti ir lietuviškai: http://www.xn--altiniai-4wb.info/…/Erazmo_Vitelijaus… Ją išvertė literatūros istorikas ir vertėjas doc. dr. Mintautas Čiurinskas. Vaizdai skelbiami su concessione della Biblioteca Casanatense-MiC, https://casanatense.beniculturali.it/
Direkcijos informacija
Vertinga dovana iš Vengrijos
Vertinga dovana iš Vengrijos
Šią savaitę LMA Vrublevskių biblioteką pasiekė vertinga dovana iš Vengrijos – gausiai iliustruota vengrų istoriko dr. Endrės Tótho monografija anglų kalba „Šventoji Vengrijos Karūna“. Knyga gausiai iliustruota ir dailiai išleista. Jos autorius šv. Stepono karūną ir kitas karališkąsias regalijas tyrė daug metų, o savo išsamaus visapusiško tyrimo rezultatus pateikė, tam pasitelkęs itin plačius istorinius, kultūrinius, konfesinius, politinius ir kitokius kontekstus nuo Vengrijos valstybingumui pagrindus padėjusios Arpadų dinastijos (valdė 889‒1301) iki pat šių dienų. Be jo tekstų, knygoje dar publikuotas istoriko prof. Attilos Zsoldoso darbas „Vengrijos karalystė ir Europa Arpadų laikais“ ir teisės istoriko prof. Attilos Horvátho tyrimas „Šventosios karūnos doktrinos istorija“. Visi šie darbai patraukliai nušviečia Vengrijos istoriją nuo valstybę apkrikštijusio šv. Stepono (997‒1038) iki XX a.
Knygą vengrų kalba išleido 2018 m. Budapešte leidykla Országház Publisher. 2021 m. ta pati leidykla ją publikavo anglų kalba. Knygą LMA Vrublevskių bibliotekai perdavė JE Vengrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Gáboras Diczházis JE Vengrijos Parlamento pirmininko László Kövério prašymu. Dovaną palydėjo malonus donacinis Vengrijos MA bibliotekos generalinio direktoriaus dr. Istváno Monoko raštas. Nuoširdžiai dėkojame garbiesiems dovanotojams už šią Knygą! Valentinos Marmienės nuotraukos
Direkcijos informacija
Skaitome kartu. Ukrainos autoriai
Skaitome kartu. Ukrainos autoriai
Rinkinys „Po živomu“ („Per širdį“) išleistas 2016 m. rudenį. Kūriniai alsuoja autorių, likimo valia atsidūrusių tragiškų 2014-2016 m. Ukrainos įvykių epicentre, skausmu. Rinkinį sudaro eilėraščiai, esė, laiškai, dienoraščių ištraukos, nuotraukos ir grafikos darbai – iš esmės tai meniniai reportažai iš įvykio vietos. Rinkinio autoriai – Ukrainos poetai, žurnalistai, tinklaraštininkai ir dailininkai – vietos gyventojai: kovotojai savanoriai, pabėgėliai iš pafrontės ir okupuotų rajonų.
Skaitome ištraukas iš Nadeždos Sevastopolskajos (slapyvardis) – tinklaraštininkės, prozininkės dienoraščio.
Paroda „Слава Україні“
Paroda „Слава Україні“
Laikina prieiga prie elektroninių knygų apie Ukrainos istoriją ir kultūrą
Laikina prieiga prie elektroninių knygų apie Ukrainos istoriją ir kultūrą
Iki 2022 m. balandžio 15 d. Exact Editions platformoje suteikta atvira prieiga prie elektroninių knygų apie Ukrainos istoriją ir kultūrą. Šioje specialioje kolekcijoje pateikiama aštuoniolika Yale University Press, Edinburgh University Press, Reaktion, Hurst, Central European University Press, Cambridge Scholars Publishing ir Open Book Publishers leidyklose išleistų knygų.