Monografija „Pranciškaus Skorinos portretas“

Monografija „Pranciškaus Skorinos portretas“

2022-03-21

Apie naujausią dr. Iljos Lemeškino monografiją „Pranciškos Skorinos portretas“, kuri buvo pristatyta šių metų Knygų mugėje, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Knygos muziejaus vedėja.

Monografiją išleido Lietuvių kalbos institutas ir Prahos lingvistų būrelis.

Ši tarpdisciplininio pobūdžio monografija vertinga lingvistiniu, tekstologiniu, knygotyriniu, kultūros istorijos aspektu, į jos tyrimo lauką patenka lyginamieji knygų grafikos bei tapybos objektai. Monografijoje pristatomas svarbiausias atradimas – išaiškinti tikslūs Pranciškaus Skorinos gimimo metai. Dr. A. Braziūnienė aptaria ir visų keturių šios monografijos laidų, pasirodžiusių 2020–2022 metais, ypatumus, pabrėždama, kad šis leidinys pasižymi knygos meno ir turinio vienove. Kodėl šios knygos puslapiuose pavaizduotos skraidančios musės ir kas jas sieja su Skorinos portretu, klausomės garso įraše.

Klausyti įrašo (Anchor)Klausyti įrašo (Spotify)

Naujos knygos

Naujos knygos

2022-03-17

Wagner, Wulf Dietrich. Die Altertumsgesellschaft Prussia: Einblicke in ein Jahrhundert Geschichtsverein, Archäologie und Museumswesen in Ostpreußen (1844–1945). Husum: Husum Verlag, 2019. 368 p.

Knygoje vokiečių architektūros istorikas Vulfas Dytrichas Vagneris (Wulf Dietrich Wagner), tiriantis Rytų Prūsijos kultūrą ir daug rašantis apie ją, apžvelgia Prūsijos senovės mėgėjų draugijos, veikusios Karaliaučiuje iki 1945 metų, istoriją. Tyrimas remiasi gausia dokumentine ir naujausia vaizdine medžiaga. Autorius žavisi Draugijos narių nuveiktais darbais, aukštai juos vertina. Tai buvo visuomenei atsidavę žmonės, ieškoję savo kilmės, vykdę archeologinius kasinėjimus, rengę įvairias parodas, steigę muziejus, leidę laikraščius bei rašę knygas. Jų nepaliaujamo žinių troškimo bei savanoriškos veiklos dėka buvo išsaugotos senosios sodybos bei bažnyčių turtas, archeologiniai radiniai, atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kūrėsi naujos mokslo šakos. Knygos priede spausdinami Prūsijos senovės mėgėjų draugijos statutai, sutrumpinimų, dokumentų, iliustracijų bei literatūros sąrašai, asmenvardžių, vietovardžių bei dalykinė rodyklės.

Tricoire, Damien. Mit Gott rechnen: katholische Reform und politisches Kalkül in Frankreich, Bayern und Polen-Litauen. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2013. 462 p.

Kokią įtaką religiniai įsitikinimai turėjo XVII amžiaus politikai? Apie religinį politinės valdžios įteisinimą parašyta daug darbų, tačiau sprendimų priėmimo istorija iš esmės liko nepaliesta. Naudodamas kruopščiai atrinktus terminus, autorius paaiškina savo tyrimo tikslą ir apibrėžia tyrimo sritį. Knygoje nagrinėjami politiniai katalikų reformos padariniai Abiejų Tautų Respublikoje, Prancūzijoje ir Bavarijoje maždaug nuo 1600 metų iki XVII amžiaus antrosios pusės. Studijoje kalbama apie pasipriešinimą antiispaniškai karo politikai Prancūzijoje, Bavarijos politiką Trisdešimties metų kare, karaliaus valdžios susilpnėjimą ir autoriteto smukimą Abiejų Tautų Respublikoje. Autorius pateikia originalias ir iki šiol nenagrinėtas paraleles tarp visuomenės socialinio politinio judėjimo frondos bei pilietinio karo padėties Prancūzijoje ir aristokratų sukilimų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis įvairiapusiškai vertina religinių idėjų vaidmenį XVII amžiaus pradžios politiniuose procesuose, atskleidžia to meto politikos ir religijos sąveiką. Knygos pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, iliustracijų nuorodos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Palatium sacrum – Sakralität am Hof des Mittelalters: Orte, Dinge, Rituale. Regensburg: Schnell + Steiner Verlag, 2021. 392 p.

Leidinyje spausdinama 2015 m. Getingeno universitete vykusios tarptautinės konferencijos medžiaga. 17 įvairių šalių autorių pateikia naujausius Viduramžių valdovų rezidencijų religinės kultūros tyrimus. Iki šiol daugiau tyrinėta politinė ir istorinė nei praktinė kultūrinė valdovų sakralumo tradicija. Savo darbuose autoriai nagrinėja įvairias ikimoderniųjų valdovų rezidencijų sakralumo apraiškas ir praktikas, nesvarbu, ar tai būtų pastatai, objektai ar ritualai, apžvelgia relikvijų kulto raidą, piligrimystę. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į procesijas, nes nežiūrint kultūrinių skirtumų lemtos įvairovės, procesijos kaip ritualo tikslas yra bendras visoms kultūroms – tai erdvės sakralizavimas, laikinas ribos tarp sakralumo ir profaniškumo pašalinimas, atsiribojimas nuo kasdienio laiko ir kasdienės erdvės. Darbus ženklina platus tiriamų kultūrų spektras.

Vermeer, die Malkunst: Spurensicherung an einem Meisterwerk. St. Pölten: Residenz Verlag, 2010. 335 p.

Vienos meno istorijos muziejaus surengtos parodos, skirtos vieno didžiausių kada nors kūrusių Europos dailės meistrų Johaneso Vermejerio paveikslui „Tapybos alegorija“, katalogas. Iš pirmo žvilgsnio paveiksle vaizduojama įprasta menininko dirbtuvių aplinka. Tačiau pažvelgus atidžiau matyti daugybė įvairių alegorijų ir slaptų prasmių, daiktuose ir interpretacijos vertose detalėse galima įžvelgti antrą ar net trečią reikšmę. Ši didelio formato drobė buvo sukurta paties J. Vermejerio iniciatyva, o ne kažkieno užsakymu ir net sunkiais laikais liko tapytojo studijoje. Leidinyje vokiečių ir anglų kalbomis aptariamas paveikslo daugiasluoksniškumas, stilius ir kompozicija, diskutuojama, ar menininkas naudojo tokius įrankius kaip perspektyviniai konstrukcijų brėžiniai arba optiniai įrenginiai (pvz., camera obscura). Straipsnių autoriai nagrinėja J. Vermejerio darbo metodiką, tam tikrų spalvinių pigmentų ir rišamųjų medžiagų naudojimą, dažymo būdą bei sudėtingą dažų sluoksnių struktūrą, pristato naujausias konservavimo priemones, skirtas šiam itin jautriam šedevrui išsaugoti, bei su paveikslo kilme susijusius archyvinius dokumentus, supažindina su mokslininkų teiginiais apie paveikslo pobūdį ir reikšmę šimtmečių eigoje bei su šios drobės įkvėptų šiuolaikinių menininkų paveikslais, skulptūromis ir filmų ištraukomis.

Kohrs, Michael. Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-) Partei: die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der Zwischenkriegszeit in Litauen 1924 bis 1940. Frankfurt am Main: Peter Lang, 2012. 374 p.

Vokiečių istorikas Mikaelis Korsas (Michael Kohrs) išsamiai aprašo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, po Pirmojo pasaulinio karo susidariusį autoritarinį režimą. Autorius apžvelgia politines ir visuomenines sąlygas tuometinėje Lietuvoje, tiria Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimo prielaidas, partijos struktūrą, tikslus ir jos reikšmę, sąjungos lyderio Antano Smetonos veiklą, nagrinėja Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes, politinių partijų kūrimąsi ir raidą iki 1924 metų, 1926 metų perversmą bei jo motyvus, dalyvius ir pasekmes. Studijoje aptariami tuometinės Lietuvos vyriausybės ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiai, partijos poveikis kasdienei politikai, apžvelgiami svarbūs tarpukario Lietuvos užsienio, vidaus ir ekonominės politikos įvykiai bei pokyčiai.

Leiserowitz, Ruth. Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch–litauischen Grenzregion 1812–1942. Osnabrück: Fibre, 2010. 459 p.

Monografijoje pasakojama Rytprūsių ir Lietuvos pasienio regione gyvenusių žydų istorija nuo 1812 iki 1942 metų. Savo tyrime autorė remiasi gausia archyvine ir muziejine medžiaga iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, JAV, Izraelio bei interviu su senaisiais tyrinėjamo pasienio regiono žydais ir jų palikuonimis. Monografijoje atskleidžiama žydų bendruomenės istorija chronologiniu principu nuo XIX a. pradžios iki XX a. pirmosios pusės, parodomas žydų sociumo kolektyvinės tapatybės dvilypumas bei kitų tautybių gyventojų poveikis žydų bendruomenės mentaliteto kaitai. Darbe pabrėžiama, kad veikiant tarpnacionalinei pasienio regiono erdvei, ši žydų bendruomenė patyrė bene ryškiausias kolektyvinės tapatybės, gyvenimo būdo ir socialinės sanklodos pokyčius. Pabaigoje pateikiama nemažai statistinių duomenų, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, asmenvardžių ir geografinė rodyklės.

Tümmler, Holger. Memelland: Heimat und Geschichte. Wolfenbüttel: Melchior Verlag, 2012. 159 p.

Holgeris Tiumleris iš istorinės perspektyvos pristato šiaurinę Rytų Prūsijos provincijos pasienio sritį ir jos ypatumus. Šis kraštas turėjo šimtmečiais įvairių etnokultūrų formuotą savitumą, unikalų vystymąsi ir istoriją. Knyga gausiai iliustruota XX a. pradžios nuotraukomis. Autorius aprašo Klaipėdos krašto gamtą, pasakoja apie slenkančias smėlio kopas ir jų apželdinimo bei sutvirtinimo darbus, apžvelgia krašto didžiųjų miestų – Klaipėdos, Tilžės, Ragainės – bei Kuršių Nerijos kaimelių istoriją, supažindina su vargana ten gyvenusių žmonių buitimi, originalia būstų architektūra, savitais papročiais bei aprangos stiliumi.

Mit dem Schwert oder festem Glauben: Luther und die Hexen. Darmstadt: Theiss, 2017. 224 p.

Gausiai iliustruotame 2016–2018 metais Viduramžių nusikaltimų muziejuje Rotenburge prie Tauberio veikusios parodos „Liuteris ir raganos“ kataloge spausdinami 7 moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti. Straipsnių autoriai apžvelgia tikėjimą raganų galiomis, raganų teisminį persekiojimą, tariamus raganavimo nusikaltimus, Reformacijos pradininkų požiūrį į raganų medžioklę. Ypač daug dėmesio skiriama Martyno Liuterio vaidmeniui ir jo pasisakymams už ir prieš tikėjimą raganomis. Ar į tariamą raganavimą nereikėtų kreipti dėmesio, ar su juo kovoti visu teismų griežtumu? Dėl dviprasmiško Martyno Liuterio požiūrio į raganas ir tikėjimą raganomis į jį galėjo kreiptis ir persekiojimo priešininkai, ir šalininkai.

Hackmann, Jörg. Geselligkeit in Nordosteuropa: Studien zur Vereinskultur, Zivilgesellschaft und Nationalisierungsprozessen in einer polykulturellen Region (1770–1950). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2020. 520 p.

Savanoriškas susivienijimų bendrai politinei, kultūrinei ar ūkinei veiklai steigimas vaidina pagrindinį vaidmenį, plėtojant demokratines visuomenes. Jie ypač svarbūs Rytų Europos pilietinių visuomenių raidai. Studijoje autorius tiria XVIII–XX a. Šiaurės Rytų Europos susivienijimus, apžvelgia įvairias mokslo, teatro, švietimo, muzikų draugijas, sporto bei studentų sąjungas, nagrinėja jų raidos kryptis, tikslus, veiklos sritis, pateikia naujas tyrimo įžvalgas. Daug dėmesio Jorgas Hakmanas skiria Baltijos šalims, ypač sprendžiant esminį klausimą, kaip XIX a. susivienijimų bendruomeniškumas formavo socialinę erdvę carinės imperijos politiniuose rėmuose. Leidinio pabaigoje pateikiamas išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, monografiją papildo iliustracijos, lentelės, grafikai.

Papendick, Christian. Der Norden Ostpreußens: Land zwischen Zerfall und Hoffnung. Husum: Husum Verlag, 2009. 488 p.

Karaliaučiuje gimęs, didžiausią savo kūrybinės veiklos dalį skyręs gimtajam kraštui, apdovanotas Rytų Prūsijos tėvynainių bendruomenės kultūros premija už publicistiką vokiečių architektas ir fotografas Kristijonas Papendikas (Christian Papendick) pristato skaitytojui įspūdingų nuotraukų albumą. Autorius daugelį metų keliavo po Rytų Prūsijos šiaurę ir fotoaparatu fiksavo šio unikalaus krašto kultūros paveldo būklę, nykimą ir atstatymą. Šioje išsamioje, didelės apimties knygoje autorius pateikia daugiau nei tūkstantį 1992–2008 m. darytų nuotraukų, kuriose su didele meile savo gimtinei įamžino dar išlikusius vertingus senojo kultūrinio kraštovaizdžio liudininkus. Fotoalbumas turi ne tik meninę reikšmę, bet ir daug prisideda prie šio regiono kultūros paveldo vertybių apskaitos ir išsaugojimo.

Schleicher, August. Litauische Märchen, Sprichworte, Rätsel und Lieder. Dresden: Fachbuchverlag Dresden, 2014. IX, 244 p.

Garsaus vokiečių kalbininko, vieno žymiausių indoeuropiečių prokalbės tyrėjo, baltisto  Augusto Šleicherio (1821–1868) darbai nenuėjo užmarštin. Susidomėjimas jo surinkta tautosaka neblėsta ir dabar. 2014 metais perleista  A. Šleicherio surinktų, išverstų į vokiečių kalbą ir 1857 m. išleistų lietuviškų pasakų, patarlių, mįslių ir dainų knyga. A. Šleicherio surinktoje lietuvių tautosakoje atsispindi pasakotojų supančio pasaulio samprata, archajiškos pasaulėžiūros detalės, gyvenimo būdas, tarpusavio santykiai, buitiniai ar net istoriniai dalykai.

Bose, Günter Karl. Elementum: über Typografie, Bücher und Buchstaben. Göttingen: Wallstein, 2020. 247 p.

Ilgamečio Leipcigo vizualiųjų menų akademijos tipografijos profesoriaus ir Knygos meno instituto vadovo, vieno iš kūrybiškiausių ir produktyviausių mūsų laikų spaustuvininkų ir knygų dizainerių esė rinkinys, atveriantis skaitytojui įvairių laikų knygų pasaulį. Be anksčiau įvairiose vietose publikuotų esė, rinkinyje gausu naujų tekstų. Autorius pateikia keletą pamatinių tyrimų apie komunikacijos materialumą, apie šrifto kultūrą ir politiką, apie spausdinimo praktiką bei avangardą ir jo atstovus, apie skaitymo fiziologiją, knygos ir rašto istoriją nuo senovės iki dabartinių laikų.

Jamme, Christoph; Matuschek, Stefan. Handbuch der Mythologie. Darmstadt: Philipp von Zabern, 2014. 368 p.

Mitai yra pasaulinis ir ilgalaikis kultūros reiškinys. Jie formuoja mūsų kultūrinę atmintį, įvairių pasaulio šalių visuomenės gyvensenos, pasaulėžiūros ir papročių suvokimą. Šiandien gyvename laikais, kai bandoma kritiškai vertinti mitų buvimą ir funkcijas. Šis žinynas supažindina su mitų įvairove, patvarumu bei paplitimu visame pasaulyje. Be graikų–romėnų ir germanų mitologijos, pirmą kartą atsižvelgiama ir į Mesopotamijoje, Egipte, Azijoje, Amerikoje ir Okeanijoje paplitusius mitus. Autoriams pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp medžiagos pateikimo ir konceptualaus paaiškinimo. Pirmoje dalyje pateikiama mokslinės diskusijos apžvalga. Antroje dalyje pristatomi skirtingų kultūrų svarbiausi mitai. Gerai pagrįsti straipsniai paaiškina pasirinktų mitų reikšmę ir poveikį, išryškina jų skirtumus ir panašumus. Daugybė žinyne pateiktų meno kūrinių ir kulto objektų iliustracijų dokumentuoja jų meninį vaizdavimą nuo Antikos iki šių dienų. Leidinį baigia informacija apie mitus mokslo ir meno srityse, mitinių vardų ir asmenvardžių rodyklės.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė


Laikina prieiga prie APA PsycTherapy duomenų bazės

Laikina prieiga prie APA PsycTherapy duomenų bazės

2022-03-16

 

Iki 2022 m. balandžio 15 d. suteikta laikina prieiga prie APA PsycTherapy vaizdo įrašų duomenų bazės.

Daugiau

„Būdamas lenkas, jis tapo Lietuvos patriotu“

„Būdamas lenkas, jis tapo Lietuvos patriotu“

2022-03-16

Paroda skirta Lietuvos istoriko ir literato Motiejaus Strijkovskio (Maciej Stryjkowski, Strykowski, Stricovius,*1547 m. kovo 21 – †tarp 1586 ir 1593) 475 metų sukakčiai ir svarbiausio jo veikalo Niekad anksčiau šviesos neregėjusios Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos – Kijevo, Maskvos, Seversko, Voluinės, Podolės, Podgorjės, Palenkės ir kt. – Rusios kronikos, lenkų kalba išleistos Karaliaučiuje, Georgo Osterbergerio spaustuvėje, 1582 metais, 440-mečiui.

M. Strijkovskio Kronika – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija ir kartu vertingas Lietuvos raštijos kūrinys, lietuvių mitologijos, etnografijos, tautosakos šaltinis. Nors jos pavadinime figūruoja ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Žemaitijos, Rusios vardai, Lietuvos tematika čia vyrauja. Parodoje eksponuojami trys Bibliotekoje saugomi Kronikos originalai, atskleidžiantys tris parodos temas. Pirmajame stende siekiama apibūdinti Kronikos turinį (ji ne tik vertingas istoriografinis šaltinis, bet ir Renesanso literatūros kūrinys). Antrajame pasakojama apie Kronikos egzempliorių sklaidą visuomenėje (knyga buvo itin skaitoma, jos egzemplioriai primarginti rankraštinių pastabų, susidėvėję), atkreipti dėmesį į knygos ir dailės istorikų dar nenagrinėto M. Strijkovskio portreto pieštinį variantą (piešta plunksna rašalu, tikriausiai XVIII amžiuje, pagal raižytinį M. Strijkovskio portretą, įdėtą į 1582 m. Kroniką; tai antrasis po Pranciškaus Skorinos autoriaus portretas knygoje). Trečias parodos stendas skirtas žinomam M. Strijkovskio konfliktui su kitu LDK istoriografu – Aleksandru Guagniniu (apie 1538–1614) – jo lotynų kalba paskelbto veikalo Europinės Sarmatijos aprašymas (Krokuva, 1574; 1578; Špejeris, 1581) autorystę M. Strijkovskis laikė neteisėtai pasisavinta.

M. Strijkovskio Kronika buvo svarbi vėliau rašiusiems XVII‒XIX a. Lietuvos istorikams, ja rėmėsi Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609‒1677), Teodoras Narbutas (1784‒1864), Simonas Daukantas (1793‒1864), Michalas Balinskis (1794‒1864), Juzefas Ignacas Kraševskis (1812‒1887), Jonas Basanavičius (1851‒1927) ir kiti. Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi Eglė Patiejūnienė (1964–2017), Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengiasi ją išleisti. Žvilgsnis į svarbiausią M. Strijkovskio kūrinį iš 440 metų retrospektyvos patvirtina prof. M. Jučo žodžius.

Parodą parengė dr. Alma Braziūnienė ir dr. Daiva Narbutienė, apipavidalino Eglė Stasiukaitytė, Audronė Stasiukaitytė.


Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Bibliotekos rinkiniuose

Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Bibliotekos rinkiniuose

2022-03-15

2022 m. kovo 16 – balandžio 14 d. Bibliotekoje eksponuojama paroda „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena LMA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose“, skirta Karaimų metams. Ji parengta bendradarbiaujant su Lietuvos karaimų bendruomene.

Karaimai Lietuvoje apsigyveno, kai LDK kunigaikštis Vytautas apie 1397 metus juos parsivežė ir įkurdino Trakuose. Vėliau jie kūrėsi Panevėžyje, Pasvalyje, Biržuose, Naujamiestyje ir kitur. Karaimai – tiurkų kilmės tauta, kalbanti karaimų kalba, išpažįstanti vien Senuoju Testamentu besiremiantį karaimų tikėjimą.

LMA Vrublevskių biblioteka gali pagrįstai didžiuotis saugomais karaimikos rinkiniais, kurių turinys gan išsamiai atskleidžia bendruomenės gyvenimo istoriją, ypatybes, dokumentuoja svarbius istorinius faktus. Karaimikos medžiagą, daugiausia rankraštinę, Bibliotekoje pristato trys rinkiniai – Serajos Šapšalo fondas (F143), Lietuvos karaimų bendruomenės archyvas (F301) ir Simono Firkovičiaus karaimiškų rankraščių kolekcija (F305).

Hadži Seraja Chanas Šapšalas (1873–1961) – profesorius, mokslininkas (filologas orientalistas), Krymo, vėliau Lenkijos (kartu ir Lietuvos) karaimų aukščiausiasis dvasininkas (hachanas), dvasinis ir pasaulietinis vadovas, visuomenės veikėjas, karaimų kultūros puoselėtojas. Jis inicijavo karaimų muziejaus Trakuose statybą, rinko jam eksponatus, buvo akademinio Karaimų–rusų–lenkų kalbų žodyno bendraautoris. Jo sudarytą fondą, apimantį 1617 saugojimo vienetų, 1961 metais Biblioteka gavo iš sudarytojo bei kolekcininko palikuonių. Lietuvos karaimų bendruomenės archyvą (525 vienetai) Bibliotekai saugoti 1981 metais perdavė Lietuvos karaimų bendruomenė. Simonas Firkovičius (1897–1982) buvo ilgametis Lietuvos karaimų vyresnysis dvasininkas (ullu hazzan), taip pat poetas, aktyvus karaimų kalbos ir kultūros puoselėtojas bei saugotojas. Jo karaimiškų rankraščių kolekciją sudaro 270 vienetų, šis fondas gautas 1976 metais iš Simono Firkovičiaus.

Parodoje atskleidžiama dalis saugomų fondų turinio. Joje eksponuojamos kelios dokumentų kategorijos. Pirmiausia – karaimams suteiktų privilegijų originalai ir kopijos. Mat Karaimų teisinę padėtį nuo pat bendruomenės apsigyvenimo Lietuvoje apibrėžė LDK valdovų jiems suteiktos privilegijos (teisės). Pirmoji buvo 1441 m. kovo 27 d. Kazimiero išduota privilegija, deja, jos originalas neišliko.

Parodoje eksponuojamos penkios vėlesnės Bibliotekoje saugomos LDK valdovų privilegijos Trakų karaimams, patvirtinančios bei pratęsiančios pirmtakų duotas teises: 1) Vilniuje pasirašyta 1579 m. gegužės 15 d. Lenkijos ir LDK valdovo Stepono Batoro privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų miestiečiams ir karaimams (rašte užrašytas ir visas Žygimanto Augusto 1570 m. liepos 22 d. privilegijos tekstas); 2) Varšuvoje pasirašyta 1611 m. lapkričio 2 d. Lenkijos ir LDK valdovo Žygimanto Vazos privilegija; 3) Varšuvoje 1654 m. liepos 27 d. pasirašyta Lenkijos ir LDK valdovo Jono Kazimiero Vazos privilegija; 4) Gardine 1679 m. kovo 3 d. pasirašyta Lenkijos ir LDK valdovo Jono Sobieskio privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų karaimams; 5) Varšuvoje 1701 m. birželio 20 d. pasirašyta Lenkijos ir LDK valdovo Augusto II privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų karaimams.

Kita eksponatų kategorija – Bibliotekos fonduose saugoma autentiška ikonografinė medžiaga. Čia gausu pavienių ir grupinių asmenų nuotraukų, piešinių, atvirukų. Įdomi seniausia 1864 m. Trakų karaimų nuotrauka kenesos fone. Taip pat rodomos nuotraukos, liudijančios svarbius bendruomenės įvykius: Lenkijos Prezidento Ignaco Moscickio vizitą 1930 m.; karaimų muziejaus Trakuose kertinio akmens padėjimą bei muziejaus steigimo dokumentų pasirašymą 1938 m.; Orach toju, t. y. Derliaus šventės dalyvių atvykimą į kenesą pašventinti vainiko 1934 m. Nemažai nuotraukų, atspindinčių aktyvią profesinę Serajos Šapšalo veiklą, pvz., fotografija su jo vadovaujamo Vilniaus politinių mokslų mokyklos tiurkologų būrelio studentais (apie 1938 m.). Eksponuojami Trakų bei Vilniaus kenesų vaizdai ne tik nuotraukose ar atvirukuose, bet ir karaimų dailininkės Lidijos [Karakaš]-Šole (1896–1942) piešiniuose (Trakų kenesa apie1930–1932 m. ir Vilniaus kenesa apie 1920–1929 m.).

Karaimų gyvenimo Lietuvoje atspindžius liudija ir įvairūs parodoje eksponuojami dokumentai: 1576 m. raštas dėl karaimų mokyklos įsteigimo Trakuose; žinios iš Biržų dvaro ir pilies teismo dokumentų; statistinių duomenų suteikiantys senieji karaimų gyventojų sąrašai (1686 m. Biržų, 1799 m. Trakų, 1869 m. Naujamiesčio ir kiti). Autentiškus dokumentus parodoje papildo karaimikos studijų ir tyrimų publikacijos.

Dar viena parodos dalis – svarbūs naujesnių laikų, XIX–XX a. dokumentai ir spaudiniai: periodiniai leidiniai „Karaimskoje slovo“ (1913–1914, rusų k.), „Myśl karaimska“ (1924–1939, lenkų k.), karaimų muziejaus kūrimo ir statybos, 1932 m. Vilniuje įsteigtos Karaimų literatūros ir istorijos bičiulių draugijos veiklą liudijantys dokumentai, prof. Tadeušo Kovalskio (1889–1948) ir jo mokinio Ananjašo Zajončkovskio (1903–1970) darbai.

Ekspozicijoje taip pat galima susipažinti ir su naujausiais laikais, jau po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bendruomenės narių išleistais kultūros, kalbos, istorijos, religijos leidiniais.

Dėkojame dr. Giedrei Milerytei-Japertienei už parodai papuošti paskolintas Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriuje saugomas unikalias lėles karaimų drabužiais, kurias 1937 metais kuriamam Karaimų muziejui padarė ir padovanojo Ana Kobecka.

Parodos rengėjai: Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė, Saulius Žilys

Lenkijos ir LDK valdovo Stepono Batoro privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų miestiečiams ir karaimams. Rašte užrašytas ir visas Žygimanto Augusto 1570 07 22 privilegijos tekstas. Vilnius, 1579 m. gegužės 15 d. Pergamentas. Kanceliarinė slavų k. LMAVB RS F301-1, lap. 1

Lenkijos ir LDK valdovo Augusto II privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų karaimams. Varšuva, 1701 m. birželio 20 d. Pergamentas. Lenkų k. LMAVB RS F301-5, lap. 1


Mokslinė konferencija „Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką“

Mokslinė konferencija „Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką“

2022-03-14

2022 m. kovo 4 d. Žeimelyje (Pakruojo r.) įvyko mokslinė konferencija „Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką“. Renginį organizavo Pakruojo r. savivaldybė, Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Lietuvos mokslų akademija.

Konferencija buvo skirta prisiminti Teodorą Grotusą (1785–1822) – mokslininką, Žeimelio kraštietį, paaukojusį savo sveikatą ir asmeninio gyvenimo pilnatvę aukštesniam tikslui, reikšmingam civilizacijos raidai.

Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos MA prezidentas akad. prof. Jūras  Banys, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir  Žeimelio bendruomenės Tarybos pirmininkė Daiva Skrupskelytė.

Prof. Rimantas Ramanauskas (FTMC) pranešime „Teodoro Grotuso indėlis į pasaulinį mokslą“ supažindino auditoriją su T. Grotuso studijų Europoje metais vykdytais elektrochemijos tyrimais, grįžus į tėvų namus Gedučiuose įsirengtą laboratoriją ir tolesnę eksperimentinę veiklą, pabrėžė sukurtų teorijų svarbą tolesnei eksperimentinio mokslo raidai.

Dr. Birutė Railienė (LMA Vrublevskių biblioteka) pranešime „Atvedęs į Lietuvos mokslo istorijos Olimpą“ supažindino su prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio (1931–2018) tyrimais, skirtais populiarinti T. Grotuso gyvenimą ir mokslinę veiklą. Kaip vienoje iš biografinių knygų apie T. Grotusą rašė autorius: „Jei Alfredas Nobelis savo testamente būtų nurodęs apdovanoti darbus, atliktus šimtmečiu anksčiau, T. Grotusas Nobelio premija būtų įvertintas du kartus – už elektrolizės teoriją ir už fotochemijos dėsnius“. Pranešime taip pat buvo paminėta bibliotekoje parengta T. Grotuso darbų ir literatūros apie jį bibliografijos rodyklė (1996 m.). Jos sudarytojos – Jadvyga Kulikauskienė ir Ada Vitkauskienė. Pratarmę parašė J. A. Krikštopaitis. Sudarytojos darbą tęsė, parengė pataisytą ir papildytą bibliografijos rodyklę kuri, deja, liko neišleista.

Doc. Ernestas Vasiliauskas (KU) pranešime „Baronai von Grotthussai Kurše ir Lietuvoje“ papasakojo apie šios garbios giminės praeitį, valdytus dvarus  ir visuomeninę veiklą.

Antanas Marcinonis papasakojo apie geologinę T. Grotuso veiklą:  jis domėjosi ne tik Vezuvijaus ugnikalnio uolienomis, bet ir Biržų karstinėmis įgriuvomis, atliko Smardonės upelio tyrimus.

Dr. Stanislovas Henrikas Firantas, tolimas T. Grotuso giminaitis, papasakojo apie savo atliktus Grotusų giminės genealoginius tyrinėjimus.

Akad. prof. Aivaras Kareiva (LMA) pranešime „Keli štrichai apie Teodoro Grotuso fondo veiklą“ (įkurtas 1994 m.) papasakojo apie T. Grotuso vardo įamžinimo veiklas Lietuvoje, plačiau – apie fondo pastangas įgyvendinti paminklo T. Grotusui projektą pagal dail. K. Balčiūno  1996 m. sukurtą skulptūrą. Sužinojome, kad Žeimelio Vienybės aikštėje jau išlietas pamatas paminklui, jis stovės šalia Vienybės ąžuolo, pasodinto dar 1923 metais. Paminklo atidengimo iškilmės numatytos šiemet, kovo 26 dieną.

Konferencijos metu akad. A. Kareivai buvo įteiktas Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondo įsteigtas T. Grotuso medalis (2018 m. sukūrė grafikas, medalių kūrėjas Petras Repšys).

Vilniaus kultūros centro moterų choro „Liepos“ (meno vadovė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė) konferencijai dovanotame koncerte skambėjo kompozitoriaus Dytricho Evaldo fon Grotuso (Dietrich Ewald von Grotthuss), T. Grotuso tėvo, kūrinys „Viešpatie, išklausyk mano žodžius“, kitos dainos. Tarp jų – jautriai atlikta ukrainiečių liaudies daina „Ščedrik“.

Konferencijos dalyvius aplankyti Vienybės aikštę ir Pakruojo krašto muziejų „Žiemgala“ maloniai pakvietė konferencijos vedėja ir šio Muziejaus direktorė Daiva Skrupskelytė.

Rimanto Dichavičiaus nuotrauka
Parengė dr. Birutė Railienė


Paskaita „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“

Paskaita „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“:
Apie Vincento Ignaco Marevičiaus gyvenimą ir knygas

2022-03-09

2022 m. kovo 17 d. 17 val. įvyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos dr. Linos Balaišytės paskaita, skirta Apšvietos laikų rašytojo Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) gyvenimui ir veiklai pristatyti. Paskaitoje bus plačiau aptartas Lietuvoje beveik nežinomo rašytojo gyvenimas ir jo kūriniai, tarp kurių buvo eiliuoti patarimai Seimui, politinė opera, iliuminacijos Lukiškėse projektas, papročių komedijos ir sunkiai konkrečiam žanrui priskiriami kūriniai, kuriuos literatūros tyrėjai yra pavadinę quasi silva rerum.

V. I. Marevičius buvo neturtingas bajoras, Trakų vaivadijos rotmistras, bandęs išgyventi iš knygų rašymo ir leidybos. Jis gimė Trakų paviete, mokėsi jėzuitų mokykloje Vilniuje ir šiame mieste pradėjo literatūrinę veiklą. Vilniuje literatas gyveno ir lemtingais metais, kai vyko valstybės reformos ir buvo priimta Gegužės 3-iosios konstitucija. Čia jis sutiko 1792 m. karą su Rusija, vėliau prisidėjo prie Tado Kosciuškos sukilimo ir galų gale pergyveno valstybės sunaikinimą 1795 m. Rašytojas gyvai atsiliepė į svarbiausius XVIII a. pabaigos įvykius, jo kūrinius galime skaityti kaip šių įvykių komentarą ir visuomenėje tvyrančių nuotaikų raišką. Tačiau drauge V. I. Marevičius dėl originalios, neretai visuomenės susitarimų ribas peržengiančios, asmenybės pasaulį suvokdavo labai asmeniškai. Nuoširdumą rašytojas laikė didžiausia savo dorybe ir savo kūrinius gausiai prisodrindavo pasakojimų apie patirtas nesėkmes, neturtą, nelaimingas meilės istorijas, visuomenės priešiškumą. Kūrinių gausa ir besaikis atviravimas ilgam sukūrė V. I. Marevičiui grafomano reputaciją. Tik pastaruoju metu rašytojo kūryba atrandama iš naujo.

Kovo 7 d. – balandžio 6 d. Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veiks paroda „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: Apie Vincento Ignaco Marevičiaus gyvenimą ir knygas.

Į renginį registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt

Fotografija Vikos Petrikaitės

Vincento Ignaco Marevičiaus herbas Kosceša su perverta širdimi
Ostatnia do Laury odezwa: wierszem i prozą Wincentego Ignacego Marewicza, rotmistrza woiwództwa trockiego. W Warszawie: [s. n.], 1788.


Apie Vincento Ignaco Marevičiaus gyvenimą ir knygas

„Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“:
Apie Vincento Ignaco Marevičiaus gyvenimą ir knygas

2022-03-07

2022 m. kovo 7 d. – balandžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veiks paroda „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: Apie Vincento Ignaco Marevičiaus gyvenimą ir knygas. 

Paroda skirta pristatyti Apšvietos laikų literato Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) kūrybą. V. I. Marevičius buvo neturtingas bajoras, Trakų pavieto rotmistras, bandęs išgyventi iš knygų rašymo ir leidybos. Šio rašytojo vardas beveik nežinomas Lietuvoje, nors jis ilgai gyveno Vilniuje. Čia jis mokėsi mokykloje ir pradėjo literatūrinę veiklą, vėliau šiame mieste praleido lemtingus valstybei metus, kai posėdžiavo Ketverių metų seimas, 1791 m. gegužės 3 d. buvo priimta Konstitucija, po metų paskelbtas Rusijos dvaro remiamos Targovicos konfederacijos aktas ir prasidėjo karas su Rusija, kai vyko Tado Kosciuškos sukilimas ir kai buvo galutinai sunaikinta Abiejų Tautų Respublika. Karštas patriotas, valstybės reformų rėmėjas V. I. Marevičius gyvai dalyvavo visuose politiniuose įvykiuose ir reiškė nuomonę įvairiais visuomenei svarbiais klausimais. Jis parašė ir išleido eiliuotų patarimų Seimui, proginių kalbų, iliuminacijos Konstitucijos metinėms aprašymą ir net politinio pobūdžio operą. Tačiau tarp V. I. Marevičiaus kūrinių būta ir labai asmeniškų, atvirai pasakojančių apie jo gyvenimą, neturtą, nesėkmingas meilės istorijas ir visuomenės priešiškumą. Gausiai savo lėšomis leidžiamos nedidelės knygelės sukūrė šiam rašytojui tarp amžininkų grafomano reputaciją, o XIX a. žmonėms tokia literatūrinio intymumo ribas peržengianti V. I. Marevičiaus kūryba apskritai neatrodė priimtina. Tik pastaraisiais dešimtmečiais V. I. Marevičiaus veikla sudomino Lenkijos literatūros tyrėjus. Rašytojo biografė Elżbieta Aleksandrowska pavadino V. I. Marevičių nors antraeiliu, tačiau vienu savičiausių Apšvietos epochos rašytojų. Iki šiol nebuvo atkreiptas dėmesys į šio rašytojo kūrybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekste.

Parodoje pristatomos V. I. Marevičiaus knygos, saugomos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Iš viso Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugoma 17 šio rašytojo knygų, iš kurių trys yra pakartotinio leidimo. Rašytojo kūrybinis palikimas dar nėra susistemintas. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijose pavyko rasti 36 V. I. Marevičiaus knygas.

Parodos autorė dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Paroda rengiama, vykdant projektą, finansuojamą pagal LMT Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą (projekto reg. nr. S-LIP-21-04).
Parodos koordinatorė Ingrida Pajedaitė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius)


Бібліотека запрошує українців

Бібліотека запрошує українців

2022-03-05

Десятий день війни в Україні. Щодня ми несемо з собою занепокоєння безглуздого насильства, розірваної спадщини, зруйнованих і запилених міст та знищення спадщини. Кожен день ми встаємо і спимо, думаючи про одне – як допомогти вбитим і вмираючим без вини, як втішити своїх рідних, які виїхали за кордон.

Спільнота Бібліотеки iм’я Врублевських Академії наук Литви підтримує позицію України та її боротьбу, тому запрошуємо:
‒ всiм українцям користуватися багатими послугами Бiблiотеки;
‒ читати видання фонду багатомовної книги та перiодичних видань у Бiблiотецi;
‒ безкоштовно користуватися правом передплати Бiблiотеки (читати видання вдома);
‒ брати участь в органiзованих нами або органiзованих для Вас екскурсiях;
‒ просто приходьте до нас, змiнюйте обстановку, прогуляйтеся по Палацу Бiблiотеки i побудьте в тишi.

Зараз потрiбно усвiдомлення того, що навить найменшi роботи сприяють спильнiй метi України та нашiй ‒ перемозi.

Бібліотека – це аптека душі
(напис на бібліотеці Фів)

Десятый день войны в Украине. Каждый день несет нам скорбь из-за бессмысленного насилия, разорванных семей, городов, превращенных в руины и пыль, уничтоженного наследия. Каждый день мы встаем и ложимся только с одной мыслью – как помочь безвинно убиваемым и погибающим, как утешить их близких, уезжающих на чужбину.

Коллектив Библиотеки им. Врублевских Литовской академии наук стоит заодно с Украиной, поэтому приглашаем всех украинцев:

– пользоваться многочисленными услугами, предлагаемыми Библиотекой;
– читать издания на многих языках, хранящиеся в наших фондах книг и периодики;
– безвозмездно пользоваться абонементом Библиотеки;
– участвовать в наших регулярных или организованных специально для Вас экскурсиях;
– просто прийти к нам, изменить обстановку, погулять по дворцу, в котором помещается Библиотека, побыть в покое.

Сейчас более всего нужно осознание того, что даже самые маленькие дела способствуют нашей общей цели – победе Украины.

Библиотека – лечебница для души
(надпись на библиотеке в Фивах)


Biblioteka kviečia ukrainiečius

2022-03-04

Devinta karo Ukrainoje diena. Kasdien su savimi nešiojamės rūpestį dėl betikslės prievartos, išdraskytų šeimų, griuvėsiais ir dulkėmis virstančių miestų, naikinamo paveldo. Kasdien keliamės ir gulame galvodami apie viena ‒ kaip padėti be kaltės žudomiems ir žūstantiems, kaip paguosti svetur pasitraukusius jų artimuosius.

LMA Vrublevskių bibliotekos bendruomenė palaiko Ukrainos poziciją ir jos kovą, tad kviečiame:

‒ visus ukrainiečius naudotis gausiomis LMA Vrublevskių bibliotekos paslaugomis;
‒ skaityti Bibliotekoje sukaupto įvairiakalbio knygų ir periodikos fondo leidinius;
‒ neatlygintinai naudotis Bibliotekos abonemento teise (leidinius skaityti namuose);
‒ dalyvauti mūsų rengiamose ar Jums organizuotose ekskursijose;
‒ tiesiog ateiti pas mus, pakeisti aplinką, pasivaikščioti po Bibliotekos rūmus ir pabūti tyloje.

Ko dabar labiausiai reikia – tai supratimo, kad net ir mažiausi darbai prisideda prie Ukrainos ir mūsų visų bendro tikslo – pergalės.

Biblioteka – tai sielos vaistinė
(užrašas ant Tėbų bibliotekos)

Десятий день війни в Україні. Щодня ми несемо з собою занепокоєння безглуздого насильства, розірваної спадщини, зруйнованих і запилених міст та знищення спадщини. Кожен день ми встаємо і спимо, думаючи про одне – як допомогти вбитим і вмираючим без вини, як втішити своїх рідних, які виїхали за кордон.

Спільнота Бібліотеки iм’я Врублевських Академії наук Литви підтримує позицію України та її боротьбу, тому запрошуємо:
‒ всiм українцям користуватися багатими послугами Бiблiотеки;
‒ читати видання фонду багатомовної книги та перiодичних видань у Бiблiотецi;
‒ безкоштовно користуватися правом передплати Бiблiотеки (читати видання вдома);
‒ брати участь в органiзованих нами або органiзованих для Вас екскурсiях;
‒ просто приходьте до нас, змiнюйте обстановку, прогуляйтеся по Палацу Бiблiотеки i побудьте в тишi.

Зараз потрiбно усвiдомлення того, що навить найменшi роботи сприяють спильнiй метi України та нашiй ‒ перемозi.

Бібліотека – це аптека душі
(напис на бібліотеці Фів)

Девятый день войны в Украине. Каждый день несет нам скорбь из-за бессмысленного насилия, разорванных семей, городов, превращенных в руины и пыль, уничтоженного наследия. Каждый день мы встаем и ложимся только с одной мыслью – как помочь безвинно убиваемым и погибающим, как утешить их близких, уезжающих на чужбину.

Коллектив Библиотеки им. Врублевских Литовской академии наук стоит заодно с Украиной, поэтому приглашаем всех украинцев:

– пользоваться многочисленными услугами, предлагаемыми Библиотекой;
– читать издания на многих языках, хранящиеся в наших фондах книг и периодики;
– безвозмездно пользоваться абонементом Библиотеки;
– участвовать в наших регулярных или организованных специально для Вас экскурсиях;
– просто прийти к нам, изменить обстановку, погулять по дворцу, в котором помещается Библиотека, побыть в покое.

Сейчас более всего нужно осознание того, что даже самые маленькие дела способствуют нашей общей цели – победе Украины.

Библиотека – лечебница для души
(надпись на библиотеке в Фивах)