Guilbaud, Cyrielle. La Lituanie et l’OSCE: garantir la sécurité régionale et s’adapter aux menaces. Paris: L’Harmattan, [2023]. 201 p.

Leidinyje  nagrinėjamas Lietuvos vaidmuo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) bei šalies strategija, stiprinant regioninį saugumą. Analizuojama, kaip Lietuva prisitaiko prie besikeičiančių  grėsmių ir geopolitinių iššūkių, aptariamos  teisinės ir politinės  priemonės bei jų poveikis regiono stabilumui ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui. Knyga suteikia išsamų vaizdą apie Lietuvos užsienio politikos prioritetus saugumo srityje ir ESBO vaidmenį, mažinant geopolitines įtampas.

Paranque, Estelle. Sang, feu et or: l’histoire d’Élisabeth Ire et Catherine de Médicis. Malakoff: Armand Colin, [2024]. 303 p.

Ši knyga pasakoja apie dviejų iškilių XVI a. valdovių – Anglijos karalienės Elžbietos I ir Prancūzijos karalienės motinos Kotrynos Mediči – politinę ir asmeninę kovą sudėtingu religinių karų ir diplomatinių įtampų laikotarpiu. Autorė atskleidžia jų valdymo strategijas, tarpusavio santykius bei įtaką Europos politikai, parodydama, kaip šios moterys gebėjo išlaikyti valdžią vyrų valdomame pasaulyje. Tai įtraukiantis istorinis pasakojimas apie galią, intrigas ir išlikimą.

Cabanel, Patrick. Le Droit de croire: la France et ses minorités religieuses XVIe–XXIe siècle. Paris: Passés / composés, [2024]. 381 p.

Knygoje nagrinėjama religijos laisvės raida Prancūzijoje nuo XVI iki XXI amžiaus, daug dėmesio skiriant religinėms mažumoms. Autorius atskleidžia sudėtingus valstybės, daugumos visuomenės ir įvairių tikėjimų bendruomenių santykius, aptaria religinės tolerancijos, persekiojimų ir laisvės raidą. Remdamasis istorinių įvykių ir teisinių sprendimų nagrinėjimu, leidinys atskleidžia sudėtingą religijos, politikos ir pilietinių teisių santykį, ugdžiusį šiuolaikinę Prancūziją.

Chalvet, Martine. Une histoire de la forêt. Paris: Éditions du Seuil, 2022. 414 p.

Tai išsami miško istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, atskleidžianti jo svarbą žmogaus gyvenimui. Nagrinėjama, kaip keitėsi žmogaus santykis su mišku – nuo išteklių naudojimo ir naikinimo iki saugojimo ir ekologinio sąmoningumo augimo. Autorė sieja aplinkos istoriją, ekonomiką ir kultūrą, parodydama, kad miškai yra ne tik gamtos dalis, bet ir svarbus civilizacijos raidos veiksnys.

Mornet, Daniel. Les Origines intellectuelles de la Révolution française, 1715–1787. Paris: Éditions Tallandier, [2024]. 552 p.

Šioje knygoje nagrinėjamos intelektualinės Prancūzijos revoliucijos ištakos, apimančios laikotarpį nuo 1715 iki 1787 metų. Analizuojama Apšvietos epochos idėjų sklaida bei filosofų, rašytojų ir mąstytojų poveikis visuomenės nuostatoms ir politiniams pokyčiams. Kritinis požiūris į monarchiją, religiją ir socialinę tvarką palengva ugdė revoliucinę sąmonę, parengusią dirvą vienam svarbiausių Europos istorijos lūžių.

Barbotin, Christophe. Le monde par les hiéroglyphes: une approche de la pensée des anciens Egyptiens. Paris: PUF, 2025. 212 p.

Knyga kviečia per hieroglifų  prizmę pažvelgti į senovės egiptiečių mąstymą – kaip rašto ženklai perteikia ne tik kalbą, bet ir pasaulėžiūrą, religiją bei simbolinį mąstymą. Remiantis tekstais parodoma, kaip egiptiečiai suvokė laiką, dievus ir žmogaus vietą pasaulyje. Tai leidžia skaitytojui suprasti ne tik rašto vaidmenį, bet ir kultūrinę bei intelektinę senovės Egipto gyvenimo terpę.

Fourgeaud-Laville, Caroline; Lefèvre, François. Graver pour l’éternité: la Grèce au fil des écritures. Paris: Les Belles lettres, 2025. 315 p.

Knygoje autoriai tyrinėja rašto ir įrašų reikšmę senovės Graikijos kultūrai. Nagrinėjant įvairius epigrafinius šaltinius atskleidžiama, kaip tekstais buvo naudojamasi viešajame, religiniame ir politiniame gyvenime, kaip įrašai padėjo įtvirtinti atmintį, tapatybę ir valdžios struktūras. Knyga leidžia geriau suprasti rašto vaidmenį, ugdant graikų visuomenės savivoką. Tai išsamus ir įtraukiantis pasakojimas apie tekstų galią senovės pasaulyje. Leidinys sieja archeologinius, istorinius ir literatūrinius požiūrius, suteikdamas skaitytojui įžvalgų apie vaizdinį ir rašytinį Graikijos civilizacijos paveldą.

Tilloi-D’Ambrosi, Dimitri. Le régime romain: cuisine et santé dans la Rome antique. Paris: PUF, 2024. 282 p.

Nagrinėjama senovės Romos mitybos kultūra ir jos ryšys su sveikata – maistas buvo suvokiamas ne tik kaip kasdienis poreikis, bet ir kaip medicinos dalis. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir medicininiais tekstais, autorius tyrinėja romėnų mitybos principus, maisto sudėtį bei valgymo įpročius. Aptariama, kaip socialinis statusas, filosofinės idėjos ir gydytojų patarimai veikė mitybą. Knygoje taip pat parodoma, kokią reikšmę senovės romėnų gyvenime turėjo kūno ir proto pusiausvyra.

Gaxotte, Pierre. Frédéric II le Grand, roi de Prusse. Paris: Éditions Tallandier, [2024]. 453 p.

Ši studija išsamiai ir gyvai aprašo svarbaus Europos valdovo – Prūsijos karaliaus Frydricho II Didžiojo – gyvenimą ir politinę veiklą. Autorius nagrinėja jo reformas, karinius žygius bei pastangas stiprinti valstybę, atskleisdamas sudėtingą asmenybę – griežtą valdovą ir išsilavinusį filosofą. Tai įdomus istorinis pasakojimas apie valdžią, siekius ir Prūsijos iškilimą Europos politikoje.

Sarmant, Thierry. Histoire des palais: le pouvoir et sa mise en scène en France du Ve au XXIe siècle. Paris: Tallandier, 553 p.

Leidinyje aprašoma Prancūzijos rūmų istorija nuo V iki XXI a., atskleidžiama jų politinė ir simbolinė reikšmė. Rūmai veikė ne tik kaip valdžios centrai, bet ir kaip jos reprezentacijos bei įvaizdžio kūrimo erdvės. Nagrinėjama architektūros, ceremonijų ir valdžios santykio kaita skirtingais laikotarpiais. Knyga teikia išsamų požiūrį į tai, kaip per rūmus buvo kuriama ir išreiškiama valdžia.

Lachenal, Guillaume; Thomas, Gaëtan. Atlas historique des épidémies. Paris: Autrement, 2023. 95 p.

Istorinis atlasas supažindina su didžiausiomis epidemijomis – aptariamos svarbiausios ligų protrūkių bangos nuo seniausių laikų iki šių dienų, atskleidžiami jų plitimo keliai ir poveikis visuomenėms. Autoriai derina žemėlapius, vaizdinę medžiagą ir tiriamuosius tekstus. Knygoje nagrinėjami ne tik medicinos dalykai, bet ir socialinės, politinės bei kultūrinės epidemijų pasekmės. Aptariamos tokios ligos kaip maras, cholera, ispaniškasis gripas, AIDS, kovidas ir kt. Tai informatyvus ir aiškiai pateiktas leidinys, padedantis geriau suprasti epidemijų mastą ir kaitą.

Deloignon, Olivier. Une Histoire de l’imprimerie: et de la chose imprimée. Paris: La Fabrique éditions, [2024]. 323 p.

Tai knyga apie spausdinimą nuo jo atsiradimo iki šiuolaikinių leidybos būdų. Autorius nagrinėja spausdintų tekstų poveikį kultūrai, mokslo sklaidai ir visuomenės raidai, aptaria technologinius, meninius bei socialinius spaudos plėtros atžvilgius. Leidinys atskleidžia, kaip spausdinta medžiaga veikė visuomenės idėjas ir bendravimo būdus.

Vins, huiles & parfums: voyage archéologique autour de la Méditerranée antique. [Paris]: Collège de France, 2024. 287 p.

Ši knyga pristato archeologinę kelionę po senovės Viduržemio jūros regioną, nagrinėdama vyno, aliejų ir kvepalų reikšmę kasdieniame gyvenime. Joje aptariama šių produktų gamyba, prekyba ir vartojimas skirtingose kultūrose. Remiantis archeologiniais radiniais ir moksliniais tyrimais, atskleidžiami ekonominiai ir socialiniai ryšiai tarp regionų. Leidinys suteikia įžvalgų apie materialinę kultūrą bei senovės kvapų ir skonių pasaulį.