„Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė...“Lietuvos socialdemokratų partijos periodinė spauda 1896–1940 metais
2026 m. gegužės 5 d. 13 val. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų galerijoje vyks parodos „Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė…“ (Steponas Kairys) pristatymas. Sveikinimo žodį tars Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Kalbės Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas istorikas dr. Artūras Svarauskas, parodą pristatys parodos autorė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja Aida Grybienė.
Kilnojamoji paroda skiriama Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrimo 130-osioms metinėms. Joje apžvelgiama pirmųjų socialdemokratų laikraščių leidyba ir jų sklaida Lietuvoje.
Paroda parengta remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma senųjų periodinių leidinių kolekcija, kitais spausdintais ir rankraštiniais dokumentais, ikonografine medžiaga. Tarp eksponuojamų dokumentų – itin reti egzemplioriai: pirmieji Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščiai „Lietuvos darbininkas“ ir „Robotnik Litewski“, Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi LSDP pradininko Alfonso Moravskio rankraščiai.
Pristatant ankstyvųjų metų periodinę spaudą siekta atskleisti ne tik jos raidą, bet ir parodyti leidėjų, redaktorių ir bendradarbių indėlį į Lietuvos valstybės ir spaudos istoriją. Lietuvos socialdemokratų periodinės spaudos leidybą galima suskirstyti į tris etapus: pirmasis (1896–1906) ir antrasis etapai (1906–1918) tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, o trečiasis – nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo iki sovietinės okupacijos (1919–1940). Šie etapai pasižymi unikaliomis istorinėmis aplinkybėmis ir skirtingais socialdemokratų periodikos leidybos būdais. Visus juos vienija bendras bruožas – socialdemokratų spauda nuolat susidurdavo su griežta cenzūra, o jos leidėjai ir bendradarbiai buvo persekiojami ir carinės, ir vokiečių okupacinės valdžios, ir Lietuvos Respublikos cenzūros. Nepaisant patirtų sunkumų, socialdemokratų spauda padėjo formuoti visuomenės politinį sąmoningumą, skatino diskusijas apie socialinį teisingumą, politines teises ir Lietuvos ateitį.
Didžiausi nuopelnai plėtojant socialdemokratų periodinę spaudą tenka Alfonsui Moravskiui, Andriui Domaševičiui, Steponui Kairiui, Mykolui Biržiškai, Augustinui Janulaičiui, Antanui Purėnui, Stasiui Matulaičiui.
Parodos rengėja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Registracija leidimui į LR Seimą: silvinija.simonaityte@lrs.lt