Mėnuo: kovo 2023

2023 m. kovo 1-ąją, trečiadienį, Vrublevskių bibliotekoje vėl būta smagaus sujudimo. Savanoriai iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos triūsė gyvoje grandinėje: iš rankų į rankas perdavinėjo leidinius, kad jie sėkmingai pasiektų naujas saugyklas. Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Pilipavičienė džiaugiasi rezultatais: per dvi talkas savanoriai perkėlė 125 m leidinių.

Kad darbas vyktų sklandžiai, iš Bibliotekos pusės veiklas koordinuoja B. Pilipavičienė, iš Karo akademijos – „Ramovės“ vedėjas, atsargos kapitonas Arūnas Alonderis.

Kaip jis prisipažino, įpareigojimas koordinuoti talkas jam atiteko, paaiškėjus, kad jis vienintelis iš Karo akademijos pažįsta Bibliotekos direktorių Sigitą Narbutą. Pažintis užsimezgė prieš dešimt metų Knygų mugėje, kai abiejų institucijų stendai buvo šalia. Kaip nepakalbinsi kaimyno mugėje, o dabar, susiklosčius sudėtingai situacijai, kaip nepagelbėsi bibliotekininkams? Reikia pasakyti, kad tokį iššūkį talkinti Bibliotekai Karo akademijos administracija priėmė pirmą kartą.

A. Alonderio vadovaujama „Ramovė“ – tai vieta, kurioje Karo akademijos studentams vyksta estetinio-kultūrinio lavinimo užsiėmimai. Kartu tai – reprezentacinė vieta, skirta susitikti su žymiais svečiais, paminėti akademines sukaktis ar susirinkti į šventes. Organizuojant talkas, buvo kreiptasi ir į „Ramovės“ lankytojus, ir į Karo akademijos padalinių vadovus, siekiant kiekvienąkart surinkti ne mažiau kaip 40 savanorių.

Ar šios talkos pareikalavo daugiau pastangų, fizinės ištvermės? Arūnas šypsosi, sakydamas, kad knygos – tai ne plytos ar maišai, o darbas keliant leidinius yra tikrų tikriausia biblioterapija.

Šių talkų metu pasimatė būsimo abiejų institucijų bendradarbiavimo kontūrai. Bibliotekoje saugomi senieji žemėlapiai ir knygos karo tema galėtų tapti bendrų parodų eksponatais; jos taip pat pasitarnautų ir kaip puiki edukacinė priemonė. Panašu, kad ši graži iniciatyva gali virsti kitomis, ne mažiau prasmingomis ir reikalingomis tiek abiems institucijoms, tiek ir plačiajai visuomenei veiklomis.

Informaciją parengė Inga Berulienė
Nuotraukos Vikos Petrikaitės

2023 metų vasario 27 dieną Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje apsilankė įmonės „MFB MusterFabrik Berlin“ vykdomasis direktorius dr. Markas von der Lindenas ir dr. Bertramas Nickolajus, Fraunhoferio gamybos sistemų ir projektavimo technologijų instituto atstovas. Svečiai Lietuvos atminties institucijų darbuotojams puikiai pažįstami, nes lankosi Lietuvoje ne pirmą kartą. Dar 2021 m. rugsėjį Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje jie pristatė sukurtus ir įdiegtus technologinius sprendimus, leidžiančius skaitmeniniais įrankiais atkurti prarandamus kultūros paveldo objektus. Jų sukurta programinė įranga buvo panaudota, atkuriant Gotfrydo Vilhelmo Leibnico archyvą jo vardo bibliotekoje Hanoveryje, Kelno miesto istorinio archyvo dokumentus, istorinę Vokietijos federalinio banko banknotų kolekciją ir kt. Kartu bibliotekoje lankėsi Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė ir Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis.

Susitikimo metu buvo svarstoma galimybė skaitmeniniu būdu atkurti Vrublevskių bibliotekoje saugomos Mažosios Lietuvos aktų kolekcijos (F228) dokumentų dalį. Pokario metais iš Karaliaučiaus parvežti dokumentai Bibliotekoje buvo tvarkomi, restauruojami ir aprašomi, atveriami Bibliotekos skaitytojams. Tačiau itin pažeista dokumentų dalis buvo atidėta ir saugoma, ieškant naujų restauravimo technikų ir galimybės likusius dokumentus padaryti prieinamus vartotojams.

Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas supažindino svečius su Bibliotekos istorija ir veiklomis, ypatingą dėmesį skirdamas saugomų raštijos paveldo objektų kaupimo istorijai ir saugojimui. Ta proga svečiai susipažino ir su rekonstruotomis specialiųjų kolekcijų saugyklomis, su saugomų objektų įvairove ir apimtimis. Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Edita Keršulytė ir restauratorė dr. Aušra Čiuladienė svečiams parodė atrinktus pažeistų dokumentų pavyzdžius. Buvo sutarta kartu rengti bandomąjį projektą, kuris leistų įvertinti Mažosios Lietuvos aktų kolekcijos (F228) dokumentų dalies skaitmeninio atkūrimo projekto poreikius ir veiklos galimybes.

Informaciją parengė dr. Rima Cicėnienė

Antrą Vilniaus knygų mugės dieną Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos stendą pasiekė naujas 2004 metais pradėto leisti tęstinio mokslo darbų leidinio tomas. Anksčiau vadintas „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“, nuo 2022 metų leidinys Bibliotekos mokslo tarybos sprendimu gavo naują pavadinimą – „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“. Jis geriau atitinka leidinio pobūdį bei paskirtį: skelbti knygotyros, bibliotekininkystės, bibliografijos, kultūros, literatūros ir meno istorijos, dokumentų restauravimo tyrimus, mokslo sklaidos, raštijos paminklų ir mokslo šaltinių publikacijas.

Tomą į viešumą lydėjo atnaujintos sudėties redaktorių kolegija. Ją papildė žinomi mokslininkai, Lietuvos raštijos paveldo tyrėjai, kultūros istorikai ir senųjų kalbų specialistai: dr. Gita Drungilienė, prof. habil. dr. Aleksandras Gruša ir doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas.

Kaip žinia, prieš penkis šimtmečius Vilniuje buvo įkurta pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvė. Joje 1522-aisiais P. Skorina išleido Mažąją kelionių knygelę.  Ta proga Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Jais pirmojo Lietuvos leidėjo vardas buvo pagerbtas Vilniuje ir Prahoje. Šis „Darbų“ tomas skirtas Pranciškaus Skorinos metams paminėti.

Leidinys pradedamas įžanginiu Bibliotekos direktoriaus Sigito Narbuto pranešimu „Pranciškus Skorina, Mažoji kelionių knygelė ir mes“, skaitytu 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus rotušėje vykusiame minėjime.

Su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedra Biblioteka 2022 m. rugsėjo 22–23 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengė tarptautinę mokslo konferenciją „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“. Apie tai pasakoja Rima Cicėnienė šio leidinio skiltyje „2022-ieji – Pranciškaus Skorinos metai“. Čia taip pat skelbiama ir Almos Braziūnienės recenzija „Ką sako Pranciškaus Skorinos portretas“, pateikianti originalių įžvalgų apie šiais jubiliejiniais metais lietuvių kalba pasirodžiusią Iljos Lemeškino monografiją Pranciškaus Skorinos portretas. Kotryna Rekašiūtė aptaria 2022 m. rugsėjo 12–19 d. Prahoje vykusią pirmąją tarptautinę mokyklą ,,Gydytojas, leidėjas ir sodininkas. 500 metų nuo P. Skorinos veiklos perkėlimo iš Prahos į Vilnių“. Ją surengė Karolio universitetas (Univerzita Karlova) su partneriais: Lietuvių kalbos institutu, Čekijos nacionaline biblioteka, Prahos lingvistų būreliu, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Šiame „Darbų“ tome spausdinami septyni moksliniai straipsniai: „Tėve mūsų“ Rytų Prūsijos lietuviškuose raštuose nuo Mažvydo iki Vilento“ (Artūras Judžentis),  „Henriko Valua išrinkimo Abiejų Tautų Respublikos valdovu vaizdavimas lotyniškoje prancūzų poezijoje: „J. de La Gessée“ Henriada ir jos autorius“ (Rasa Marija Šileikienė), „Senojo Vilniaus universiteto tezės: pagrindiniai bruožai ir sklaidos ypatumai (Ina Kažuro), „Akmenynės bažnyčia: šaltinių ir ikonografijos tyrimai“ (Neringa Markauskaitė), „Hugo Šojaus asmeninės bibliotekos knygos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ (Kotryna Rekašiūtė), „Totoristika Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė) ir „Moderniojo lietuvių parlamentarizmo istorija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dokumentuose“ (Rasa Sperskienė).

Skyrelyje „Iš Bibliotekos rinkinių“ Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė aptaria šiame skyriuje saugomas Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekos XVII a. knygas.

Skiltyje „Bibliopolio lobynas“ Knygos muziejaus darbuotojos dr. Alma Braziūnienė ir dr. Kotryna Rekašiūtė pristato ypatingą rankraštinį egodokumentinį paveldą – Vrublevskių bibliotekos įkūrėjo Tado Stanislovo Vrublevskio (1858–1925) motinos Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (1830–1886) dienoraščius, rašytus vaikams ir sau pačiai (ad se ipsam).

Skyriuje „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2021 metais“ pateikiama mokslinės sekretorės Leokadijos Kairelienės parengta Bibliotekos veiklos ataskaita. Atskirai skelbiamas Bibliotekos darbuotojų 2021 metų publikacijų sąrašas, sudarytas bibliografės Vaidos Juodėnienės, taip pat Loretos Glebavičiūtės parengta Bibliotekos veiklos kronika ir Vaidos Juodėnienės surinkti bibliografijos duomenys apie Biblioteką 2021 metų žiniasklaidoje.

Skyrelyje „In memoriam“ prisimenama šviesaus atminimo Danutė Labanauskienė-Petkevičiūtė (1933–2022), visą gyvenimą dirbusi vienintelėje darbovietėje – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Naująjį leidinį netrukus bus galima įsigyti Bibliotekos abonemente, jis pasiekiamas ir internete.

Retų spaudinių skyriaus informacija

Šiemet Biblioteka Vilniaus knygų mugėje dalyvavo kur kas smagesne nuotaika. Nors Rusijos agresija prieš Ukrainą tebesitęsia, vis tiktai ukrainiečių laimėjimai mūšių laukuose stiprina pergalės nuojautą. Neliko pandemijos suvaržymų, o besibaigianti žiema vis dažniau dovanoja saulėtų dienų. Šiemet mugės lankytojams Biblioteka pasiūlė net tris naujus leidinius: Sigito Narbuto studiją „Ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidiniai“, Inesos Pleskačevskajos knygą „Istoriniai pasivaikščiojimai su Pranciškumi Skorina“ ir mokslo periodinį leidinį „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“. Pagrindinę šios knygų mugės temą nusakė šūkis „700 eilučių laisvei“. Juo buvo įprasmintas ir Vilniaus jubiliejus, ir ukrainiečių kova prieš agresorę Rusiją. Prie šios temos įprasminimo prisidėjo ir Bibliotekos žmonės. Mugėje buvo galima įsigyti S. Narbuto išverstus ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistus „Gedimino laiškus“, o Bibliotekos stende lankytojų laukė pluoštas naujai atspaustų senųjų Vilniaus atvirukų. Mugei Bibliotekos stendą paruošė ir darbą jame organizavo Eglė Stasiukaitytė. Už tai nuoširdžiai dėkojame jai ir stende triūsusiems Audronei Stasiukaitytei, Ingai Berulienei, Gražinai Smaliukienei, Monikai Eidėjūtei, Egidijui Gotalskiui ir Vidui Alvikui.

Nuotraukos Vikos Petrikaitės
Direkcijos informacija