Išrinktas naujos sudėties LMA prezidiumas
Išrinktas naujos sudėties LMA prezidiumas
Guodžio 16 d. į visuotinį LMA narių susirinkimą atėję akademikai išrinko naujos sudėties Prezidiumą. Išrinktajam LMA prezidentui akad. Vytautui Nekrošiui pasiūlius, viceprezidentais išrinkti akad. Juozas Augutis ir akad. Aivaras Kareiva, Prezidiumo nariais – akad. Aurelija Žvirblienė, akad. Leonas Valkūnas ir akad. Jūras Banys, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, vykdysiančiu kanclerio funkcijas, – akad. Zenonas Dabkevičius, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininke patvirtinta akad. Aušra Maslauskaitė, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininku – akad. Ričardas Makuška, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininku – akad. Limas Kupčinskas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininku – akad. Vidmantas Stanys, Technikos mokslų skyriaus pirmininku – akad. Gintautas Dzemyda. Sveikiname naujos sudėties LMA prezidiumą, linkime jam darbingų, rezultatyvių, reikšmingos įsimintinos veiklos kupinų metų, o visai Akademijai – džiugių, ramių bei šviesių ateinančių švenčių! Darbą naujos sudėties Prezidiumas pradės 2026 m. vasario 2 d.
Sigito Narbuto nuotrauka.
Direkcijos informacija
Virtuali paroda skirta YIVO šimtmečio jubiliejui
Virtuali paroda „Leido sau plepėti per pamoką... Auklėtinių kasdienybė Vilniaus žydų mokytojų institute (1873–1915)“
Šiemet sukanka šimtas metų, kai 1925 m. Vilniuje įsteigtas Žydų mokslinių tyrimų institutas – YIVO. Jo sukaupto archyvo fragmentai saugomi ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Rankraščių skyriuje, Žydų mokslinių tyrimų instituto fonde (F424). Didelė šios medžiagos dalis susijusi su Vilniaus žydų mokytojų institutu. Apie šį institutą ir pasakoja virtuali paroda, kuri skiriama YIVO šimtmečio jubiliejui.
Eksponuojami archyviniai dokumentai pateikti nuoseklia seka: nuo priėmimo į institutą iki absolventų paskyrimų. Parodoje atskleidžiama Vilniaus žydų mokytojų instituto auklėtinių gyva, šurmuliuojanti kasdienybė. Iš dokumentų sužinome pamokų tvarkaraščius ir temas, gautus pažymius ir pastabas, skaitytų „pašalinių“ knygų pavadinimus, nusižengimus ir už juos taikytas bausmes, absolventų paskyrimų vietas ir tolesnę karjerą. Pastebime instituto vyresnybės siekį geriau pažinti auklėtinius, apibrėžti jų „psichologinį portretą“. O kartais, skaitydami „sausus“ dokumentus, susiduriame su anuomet kunkuliavusiomis karštomis emocijomis ir meilės dramomis…
Parodą parengė dr. Gita Drungilienė. Tekstą redagavo dr. Artūras Judžentis ir dr. Giedrė Miknienė. Dokumentus skaitmenino ir fotografavo Egidijus Gotalskis, Alfredas Kulingauskas, Laurynas Marcinkevičius, Vika Petrikaitė ir Valentina Marmienė. Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė.
Gita Drungilienė
Akademikui Jurui Poželai – 100
Akademikui Jurui Poželai – 100
Akademikas Juras Požela įėjo į mokslo istoriją kaip puslaidininkių fizikos mokslinės mokyklos Lietuvoje įkūrėjas. Tapęs fizikos ir matematikos mokslų daktaru, J. Požela pradėjo naują plazminių reiškinių puslaidininkiuose mokslinių tyrimų kryptį. Jo iniciatyva ir didelių pastangų dėka 1967 m. įkurtas Puslaidininkių fizikos institutas. Jis buvo daugelio naujų mokslinių tyrimo krypčių iniciatorius ir pradininkas, kartu su bendradarbiais S. Ašmontu ir K. Repšu tapo pirmojo mokslinio atradimo Lietuvoje, įrašyto į atradimų rejestrą, bendraautoriumi. Tai buvo labai produktyvus ir kūrybingas mokslininkas: parašė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, 9 monografijas, patvirtino daugiau kaip 100 išradimų. Greta įvairiapusės mokslinės veiklos daug dėmesio skyrė jaunųjų mokslininkų rengimui, išugdė 48 mokslo daktarus. Dirbdamas didžiulės apimties mokslinį darbą, akademikas J. Požela aktyviai dalyvavo mokslo organizacinėje ir visuomeninėje veikloje, 1972 m. išrinktas Lietuvos MA viceprezidentu, 1984 m. – Lietuvos MA prezidentu, 1992–1996 m. buvo LR Seimo nariu. Dirbdamas mokslo ir visuomeninį darbą, nešdamas įpareigojančią savo pavardės naštą, ir sovietmečiu, ir atgavus Nepriklausomybę akademikas sugebėjo išsaugoti bendražmogiškas vertybes, moralinius principus, pelnyti kolegų pagarbą ir gerus atsiminimus. Garso/vaizdo įraše – pokalbis su fiziku, habil. dr. Steponu Ašmontu.
XII Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas „CoBaL“
XII Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas „CoBaL“
2025 m. gruodžio 2–3 dienomis Kaune įvyko XII Baltijos šalių bibliotekininkų konferencija „CoBaL: bibliotekos – raktas į raštingą visuomenę“, kuri sukvietė Baltijos šalių bibliotekininkus bei svečius iš Ukrainos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos. Kas penkerius metus vykstantis kongresas šiemet buvo rengiamas Lietuvos bibliotekininkų draugijos kartu su Latvijos ir Estijos bibliotekininkų asociacijomis. Pagrindinė konferencijos tema – šiuolaikiniai raštingumo uždaviniai ir bibliotekų vaidmuo juos sprendžiant.
Daugiaaspektis raštingumas – būtina šiuolaikinės visuomenės gyvavimo sąlyga ir vienas svarbiausių XXI amžiaus gebėjimų, lemiančių asmeninį, pilietinį ir nacionalinį atsparumą. Šiuo metu bibliotekos tampa kritinio mąstymo, pilietiškumo, medijų ir informacinio raštingumo centrais, o bibliotekininkai – šių žinių mokytojais ir patarėjais, skaitmeninės įtraukties ir socialinės sanglaudos stiprintojais.
Per dvi konferencijos dienas buvo pristatomos mokslinės ir praktinės įžvalgos apie bibliotekų vaidmenį saugant demokratiją, raštingumo ugdymą, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą bibliotekose, bibliotekininko profesijos kaitą, sumanymus, kaip skatinti skaitymą. Kongreso vaizdo įrašą lietuvių ir anglų kalba galima žiūrėti https://lbd.lt/ivyko-xii-asis-baltijos-saliu-bibliotekininku-kongresas-cobal/
Renginio metu buvo pristatytas Baltijos šalių bibliotekų raštingumo manifestas, kuris įtvirtins bendrą regiono nuostatą dėl bibliotekų svarbos, ugdant visuomenės raštingumą (daugiau apie manifestą https://lbd.lt/kongrese-cobal2025-patvirtintas-strateginis-baltijos-saliu-biblioteku-manifestas/).
Renginyje dalyvavo dvi Bibliotekos darbuotojos: R. Smažinienė ir R. Marcinkevičienė.
Parengė R. Smažinienė
Knygos pristatymas
Knyga „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“
Vrublevskių bibliotekos studijoje aptarėme naujausią istoriko dr. Artūro Svarausko knygą „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“, svarbią ne tik akademinei bendruomenei.
Šioje knygoje apie mūsų visuomenę paskutiniais jos nepriklausomybės metais, nagrinėjami skirtingų socialinių, ideologinių ir politinių grupių lūkesčiai bręstančio tarptautinio konflikto akivaizdoje. Turime progą persvarstyti susidariusius stereotipus apie tai, kas buvo Lietuvoje prieš karą – sužinoti, kokioje tikrovėje gyveno skirtingų sluoksnių žmonės iki valstybės okupacijos ir pirmuoju sovietmečiu.
Sovietų okupacija įvyko, nes jai padėjo šalies politinio elito melas ir bandymas visuomenę užliūliuoti tikrovės neatitinkančia informacija. Bailaus elgesio pasekmės įsitvirtino daugiau nei penkiasdešimčiai metų, o ir dabar dar sudėtinga kalbėti apie traumuojančią istorinę patirtį.
Lietuvos visuomenės charakteristikų tyrimas per tarptautinės krizės konfliktus ir 1939–1941 m. vidaus įtampas tyrėjui leido pasiūlyti naują Lietuvos istoriografijoje teiginį, kad dėl sovietų okupacijos 1940 m. vasarą buvo prarasta galimybė kurti Lietuvos liaudies demokratinę respubliką.
Autorius, nekurdamas jam parankaus naratyvo, nagrinėja istorinius šaltinius ir suteikia skaitytojui galimybę priartėti prie istorinės tiesos, kad ir kokia nemaloni ji galėtų būti.
Andriaus Sniadeckio skaitymai 2025
Andriaus Sniadeckio skaitymai 2025 metų lapkričio 28 dieną
„Organizatorių vardu visiems Jums dėkoju, kad lapkričio pabaigoje, kai ataskaitos degina sąžinę, o tamsa – vitaminą D, vis dėlto atėjote“ – šiais žodžiais Andriaus Sniadeckio skaitymų lankytojus „Chemijos namuose“ (dabar – LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija) pasveikino renginio vedėja dr. Birutė Railienė, LMA Vrublevskių bibliotekos sektoriaus vadovė.
Renginio pradžioje vyriausioji LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėja dr. Loreta Žadeikaitė visus pakvietė į ekskursiją po ministerijos patalpas, papasakojo kelių šimtmečių pastato istoriją. Ministerijos vardu renginio dalyvius pasveikino ministerijos patarėjas dr. Rimantas Vaitkus, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto docentas. Jis taip pat perskaitė pranešimą „Profesoriaus Andriaus Sniadeckio mokiniai“. Plenarinį pranešimą perskaitė gydytoja neurologė dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė: „Andrius Sniadeckis (1768–1838) apie irritatio: paskutinės mokslinės publikacijos analizė“. Mecenatas, kultūros istorikas Rimvydas Baranauskas dalinosi pastebėjimais apie abu šaltinius, kuriuose buvo išspausdintas A. Sniadeckio kūrinys „Kas yra dirginimas?“ („Co jest irrytacya?“). Pranešimą su netikėta „nenaudėliška“ improvizacija perskaitė gydytojas chirurgas, medicinos istorijos entuziastas dr. Saulius Špokevičius: „Andriaus Sniadeckio „juromanija“ ir „iritacija“ šiuolaikinės kvan(k)tinės teorijos požiūriu“.
Skaitymų rengėjai: Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija; Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras ir Lietuvos chemikų draugija. Kvietimą ir programėlę sukūrė dailininkė Miglė Datkūnaitė.
Informaciniai rėmėjai: „Mokslo Lietuva“ ir „Šiaurės Atėnai“. Jiems dėkojame už sklaidą, už atspausdintą A. Sniadeckio straipsnį naujausiame „Šiaurės Atėnų“ numeryje.
Vikos Petrikaitės nuotraukos
Parengė Birutė Railienė
Viešojo kalbėjimo ekspertės Neringos Bliūdžiūtės mintys apie knygas
Viešojo kalbėjimo ekspertės Neringos Bliūdžiūtės mintys apie knygas
Neringa Bliūdžiūtė – viešojo kalbėjimo, vadovų komunikacijos ir organizacijų strategijų ekspertė, knygos „Gerai kalbėti gali visi“ autorė, internetinės mokymų svetainės „WOW. World of words“ įkūrėja. Rašė kalbas Prezidentei D. Grybauskaitei, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, NATO Viešosios diplomatijos padalinyje, vadovavo programai „Atkurtai Lietuvai 100“.
Kalbų rašytojai paprastai lieka šešėlyje, jų darbas – padėti kitam pasirodyti kuo geriau. Neringa Bliūdžiūtė priklauso Jungtinės Karalystės kalbų rašytojų gildijai, jos tekstas pripažintas geriausiu 2025 metų „Grand Cicero Speechwriting Award“ apdovanojimo kalbų kategorijoje. Tai kalba, perskaityta VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorės prof. dr. Margaritos Šešelgytės iškilmingos Konstanco tarybos premijos įteikimo ceremonijos metu.
„Padedu atrasti tiksliausius žodžius, mokau įtaigaus viešojo kalbėjimo. Neužtenka būti geru specialistu ar padaryti kažką gero, reikia mokėti tiksliai ir tinkamai tai perduoti, – dabartinę savo veiklą apibūdina Neringa Bliūdžiūtė. – Šiandien visiems mums daugiau ar mažiau įtaką daro socialiniai tinklai, rašome žinutes, bendraujame el. paštu. Vis dėlto dažnai kartoju, kad niekas neatstos tiesioginės kalbos, pokalbio vienas su vienu galios. Tokia bendravimo forma pati paveikiausia. Gaila, kad mes ją vis dar nepakankamai išnaudojame – gal trūksta laiko, gal noro, nes viešajai kalbai reikia ruoštis.“
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Jei tai profesinė knyga – ta, kuri suteikia naujų žinių ar pateikia įdomų vertinimo kampą. Grožinės literatūros knyga – ta, kuri įtraukdama augina.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Aš manau, kad bibliotekos darbuotojams jau nieko negaliu rekomenduoti, nes jie perskaitę knygų daugiau už mane ir galėtų parekomenduoti man. Aš gal rekomenduočiau darbuotojams niekada nebijoti pasiūlyti knygų kitiems, net jei jie neprašo patarimo.
O visiems kitiems rekomenduoju tiesiog daugiau skaityti, ir tarp tų knygų tikrai atrasite savas. Ne visos knygos turi būti geros, taip juk ir pamatome skirtumus, atsirenkame, kas mums tinka, patinka. Kartais knyga tiesiog netinkama tuo metu. Pavyzdžiui, knygą „Mažas gyvenimas“ skaičiau sudėtingu gyvenimo etapu, ji labai tiko ir rezonavo tuo metu. Bet jos nė už ką dabar nenorėčiau skaityti.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Tikrai taip – vis pasidedu knygas kaip pakylą kompiuteriui, kai reikia vesti nuotolines paskaitas ar mokymus.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Man – ne, nes aš labiau mėgstu popierines. Nemėgstu skaityti knygų ekrane, bet mėgstu knygas perklausyti audio formatu (profesines) ir tada, jei „kabina“, nusiperku ir popierinę. Kad ir pati atidžiau perskaityčiau, ir su kitais pasidalinčiau.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Nežinau, ar galiu kalbėti visos kartos vardu, bet tikiu, kad mano bendraamžiai labiau mėgsta popierines knygas, ne audio ar skaitmenines. Mūsų kartai knyga – kažkas ypatingo, o skaitymas – potyris, kurio niekur kitur negausi, informacija, kurios niekur kitur negausi. Bet dabar informacijai jau turime kitų, greitesnių ir kartais aktualesnių, formatų. Potyrius kuria ir filmai. Tačiau skaitymas turi lėto laiko potyrį, kuris labiausiai atitinka realų gyvenimo tempą. Knygose per pusvalandį neprabėga pusė gyvenimo, laiko tėkmė atpažįstama, gali ją pajausti. Filmuose viskas vyksta greičiau, kitaip konstruojamas poveikis. Tad aš manau, kad knyga labiausiai atitinka natūralų gyvenimo ciklą, į kurį pasinėrus skaitydamas savu tempu gyveni herojaus gyvenimą.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Tos, kurią braukausi ir rašausi šalia savo mintis.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Manau, visų gyvenimus galima aprašyti daugeliu knygų žanrų, nes juose visko yra. Tai būtų tiesiog rašytojo pasirinkimas, ką nori atskleisti. Man atrodo, kad tiesiog gyvenu gyvenimą, kuris man įdomus ir brangus.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Nesirenku pagal šalį, bet dažniausiai knygas perku būdama užsienyje, kai skiriu laiko pabuvimui knygynuose. Peržiūrėjus įsimintiniausius – tai JK, Portugalijos, Amerikos ir, žinoma, Lietuvos, rašytojai.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką bus jūsų knyga?
Kol kas nerašau. Bet jei ir rašyčiau, sužinotumėte, kai jau būčiau parašiusi.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Šiuo metu skaitau Jolantos Donskienės sudarytą „Donskis yra Donskis“, kurią tikrai reikia skaityti mažais kąsneliais, ir Bill Bryson knygą „Kūnas. Vadovas po žmogaus organizmą“. Bet mane iki šiol pasiveja vasarą patirtas džiaugsmas skaitant Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Buvau, matyt, pasiilgusi paprasto žodžio meistrystės ir jais kuriamos šviesos.
Naujos knygos
Naujos knygos
Benedict, Nora C. Borges and the literary marketplace: how editorial practices shaped cosmopolitan reading. New Haven; London: Yale University Press, [2021]. 365 p.
Knygoje nagrinėjama, kaip leidybinės praktikos formavo Chorchės Luiso Borcheso (Jorge Luis Borges) kūrybos tarptautinę recepciją. Autorė analizuoja leidybos, redagavimo ir knygų rinkodaros strategijų įtaką rašytojo kūrinių plitimui bei jų suvokimui skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Aptariami Ch. L. Borgeso ryšiai su leidėjais, vertėjais ir literatūros kritikais, atskleidžiant, kaip šie ryšiai prisidėjo prie jo, kaip kosmopolitinio autoriaus, įvaizdžio. Leidinyje pateikiama daug archyvinių šaltinių ir dokumentų, kurie padeda suprasti XX a. vidurio literatūrinės rinkos veikimo principus. Išryškinama leidybinės aplinkos svarba formuojant literatūrinį kanoną ir tarptautinę rašytojų reputaciją. Tai vertingas šaltinis literatūros istorikams, leidybos tyrėjams ir visiems, besidomintiems Lotynų Amerikos literatūra.
Dobrenko, Evgeny. Late Stalinism: the aesthetics of politics. New Haven; London: Yale University Press, [2020]. 574 p.
Šioje reikšmingoje studijoje tiriama vėlyvojo stalinizmo laikotarpio (1945–1953) politinė estetika ir jos vaidmuo Sovietų Sąjungos kultūroje. Autorius analizuoja, kaip oficiali ideologija buvo perteikiama per meną, literatūrą, architektūrą ir kasdienio gyvenimo simboliką, formuojant visuomenės mąstymą bei politinę tapatybę. Aptariamos masinės mobilizacijos, herojiškumo ir kolektyvinės atminties strategijos, kuriomis siekta stiprinti režimo legitimumą po Antrojo pasaulinio karo. Autorius remiasi gausiais archyviniais šaltiniais ir kultūros artefaktais, siekdamas atskleisti glaudų ryšį tarp politikos ir estetikos totalitarinėje sistemoje. Parodoma, kaip stalinistinė kultūra siekė įtvirtinti vieningą ideologinį pasakojimą ir apriboti alternatyvių prasmių sklaidą.
Abel, Emily K. Sick and tired: an intimate history of fatigue. Chapel Hill: The University of North Carolina Press, [2021]. 196 p.
Šioje knygoje analizuojama nuovargio patirtis ir jos suvokimas skirtingoje istorinėje, socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje. Parodoma, kaip fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai formavo nuovargio interpretacijas nuo XIX a. iki šių dienų. Autorė atskleidžia, kaip medicinos, darbo praktikos ir kasdienio gyvenimo pokyčiai veikė žmonių požiūrį į energijos trūkumą ir to pasekmes. Studijoje pristatomi mokslinių tyrimų rezultatai, empiriniai ir klinikiniai duomenys, literatūros kūriniai bei asmeninės patirties liudijimai, atskleidžiantys tiek fiziologines, tiek socialines nuovargio pasekmes. Nuovargio sąvoka aptariama kaip fiziologinė problema, socialinis reiškinys ir kultūrinė metafora. Leidinys padeda geriau suprasti nuovargio istoriją ir jo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje.
Shockey, Nathan. The typographic imagination: reading and writing in Japanʼs age of modern print media. New York: Columbia University Press, [2020]. 314 p.
Knygoje nagrinėjama Japonijos moderniosios spaudos epocha ir tipografijos vaidmuo skaitymo bei rašymo praktikoje. Analizuojama, kaip spausdinti tekstai formavo skaitytojų patirtis, literatūros suvokimą ir kultūrinę raišką XIX–XX a. sandūroje. Autorius atskleidžia tipografijos inovacijų poveikį kalbos vaizdingumui, literatūros stilistikai ir informacijos sklaidai visuomenėje. Aptariami literatūros kūriniai ir periodinė spauda parodo, kaip technologinės naujovės keitė kultūrinę sąveiką ir skaitymo įpročius. Pateikiama įžvalgų apie medijų, estetikos ir kultūrinės transformacijos ryšius Japonijoje. Tai vertingas šaltinis literatūros, medijų ir Japonijos kultūros tyrėjams.
Cavalcante, Andre. Struggling for ordinary: media and transgender belonging in everyday life. New York: New York University Press, [2018]. 221 p.
Šioje knygoje analizuojama translyčių asmenų kasdienio gyvenimo patirtis ir jų priklausymo jausmo formavimasis medijų aplinkoje. Autorius nagrinėja, kaip žiniasklaida ir kultūriniai diskursai veikia translyčių bendruomenių socialinę integraciją, saviraišką ir kasdienes praktikas. Aptariami tiek viešieji, tiek privatūs erdvės aspektai, kuriais grindžiamas priklausymo jausmas įvairialypėje socialinėje aplinkoje. Autorius remiasi interviu, medijų analizėmis ir empiriniais tyrimais, atskleidžiančiais translyčių asmenų patirčių įvairovę. Leidinyje siūlomos įdomios įžvalgos apie socialinės lyties, tapatybės ir medijų sąveiką šiuolaikinėje visuomenėje.
The Oxford handbook of reasons and normativity. Oxford: Oxford University Press, 2022. 1084 p.
Šiame esė rinkinyje pateikiama išsami priežasčių ir normatyvumo sąvokų analizė, apimanti moralinius, teisės bei praktinio racionalumo klausimus. Aptariama, kaip įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis priežastys lemia veiksmų pagrindimą, normų taikymą ir atsakomybę. Analizuojami sprendimų priėmimo, racionalumo ir normatyvinės etikos principai, atskleidžiantys pagrindinius argumentavimo ir normų taikymo mechanizmus. Knyga naudinga filosofijos, teisės ir socialinių mokslų tyrėjams, taip pat visiems, siekiantiems giliau suprasti, kaip formuojamos normos ir kaip jos veikia sprendimus bei elgesį.
How comics travel: publication, translation, radical literacies. Columbus: The Ohio State University Press, [2022]. 254 p.
Studijoje nagrinėjamas tarptautinės komiksų sklaidos procesas, atskleidžiant leidybos, vertimo ir skaitymo praktikų įtaką kultūrinei ir literatūrinei patirčiai. Analizuojama, kaip komiksai plinta tarp šalių ir kultūrų, formuodami naujas skaitymo strategijas. Aptariami tiek akademiniai, tiek populiariosios kultūros pavyzdžiai, parodantys, kaip komiksai gali keisti tradicines literatūros normas. Leidinyje pabrėžiama vertimo ir adaptacijos svarba komiksų plitimui bei jų poveikiui skirtingoms auditorijoms. Atskleidžiama, kaip komiksai tampa tarpkultūrinio bendravimo ir kūrybinės kaitos įrankiu.
Layús, Rosario Figari. The reparative effects of human rights trials: lessons from Argentina. Milton Park: Routledge, [2018]. 218 p.
1976–1983 m. vyravusios karinės diktatūros metu buvo vykdomos masinės represijos, politinės žmogžudystės ir kiti sistemingi žmogaus teisių pažeidimai. Knygos autorė – žymi žmogaus teisių ir politinio smurto tyrinėtoja – nagrinėja, kaip pasibaigus diktatūrai vykę žmogaus teisių teismai prisidėjo atkuriant teisingumą ir formuojant kolektyvinę atmintį. Knygoje analizuojama, kaip teisiniai procesai padėjo atstatyti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, stiprinti socialinę darną, skatinti moralinį atsinaujinimą ir išsaugoti istorinę atmintį. Pateikti teisiniai, sociologiniai ir istoriniai pavyzdžiai iliustruoja teismų sprendimų poveikį atminties kultūrai bei moralinės žalos atlyginimui.
Barber, Alex W. The restraint of the press in England, 1660-1715: the communication of sin. Woodbridge: The Bodydell Press, 2022. 333 p.
Šioje knygoje nagrinėjami spaudos laisvės ribojimo mechanizmai Anglijoje XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Analizuojama, kaip politinės, religinės ir moralinės nuostatos formavo valstybės požiūrį į spaudą ir jos kontrolę – tuometinė Anglijos valdžia suvokė spaudą kaip galimą „nuodėmės“ ir visuomenės demoralizavimo šaltinį. Aptariama cenzūros sistema, leidybos licencijavimas bei teisiniai apribojimai; parodoma, kokių taktikų ėmėsi rašytojai ir leidėjai, siekdami apeiti draudimus. Lietuvos skaitytojams gali būti įdomu palyginti XVII–XVIII a. Anglijoje taikytas spaudos kontrolės priemones su XIX a. Rusijos imperijos vykdyto spaudos draudimo Lietuvoje realijomis bei jų poveikiu tautinei savimonei ir kultūros raidai.
Hankins, James. Virtue politics: soulcraft and statecraft in Renaissance Italy. Cambridge, Mass.; London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2019. 736 p.
Šioje studijoje tiriama politinės minties raida Italijos Renesanso laikotarpiu, daugiausia dėmesio skiriama vadinamajai „dorybės politikai“. Renesanso humanistai laikėsi nuostatos, kad geros valstybės pagrindas yra ne institucijų tobulinimas, o valdovų ir piliečių moralinis ugdymas. Remdamasis gausiais istoriniais šaltiniais, autorius analizuoja žymių mąstytojų – tokių kaip Petrarka, Salutatis, Brunis ar Makiavelis – idėjas ir jų įtaką politinei veiklai. Knygoje aptariami konkretūs politiniai pavyzdžiai, parodantys, kaip moralinė filosofija formavo valstybės valdymą bei viešąją erdvę. Pabrėžiamas asmeninės dorybės ir visuomeninės gerovės ryšys.
Volk, Katharina. The Roman republic of letters: scholarship, philosophy and politics in the age of Cicero and Caesar. Princeton; Oxford: Princeton University Press, [2021]. 379 p.
Žymios klasikinės filologijos tyrinėtojos knygoje nagrinėjamas Romos respublikos intelektinis gyvenimas šios valstybės žlugimo laikotarpiu (I a. pr. m. e.). Atskleidžiama, kaip mokslas, filosofija ir politika persipynė garsiausių to laikotarpio veikėjų – Cicerono, Cezario, Varono ir kitų – gyvenimuose ir darbuose. Remiantis literatūriniais, filosofiniais bei istoriniais šaltiniais, parodoma, kad „romėniškoji laiškų respublika“ buvo neformalus, bet įtakingas intelektualų sambūris, formavęs viešąją nuomonę ir politines idėjas. Knygoje aptariama, kaip išsilavinimas ir retoriniai gebėjimai tapo politinės galios įrankiu bei kaip akademinės diskusijos darė įtaką valstybės valdymui. Apžvelgiamas intelektinės bendruomenės vaidmuo visuomenėje.
Communication and conflict in multiple settings. Leiden; Boston: Brill Rodopi, [2018]. 276 p.
Šioje kolektyvinėje monografijoje analizuojama, kaip komunikacijos procesai veikia ir formuoja konfliktų eigą įvairiuose kontekstuose – nuo tarpasmeninių santykių iki tarptautinių derybų. Įvairių autorių tyrimai atskleidžia, kaip kalba, neverbaliniai signalai bei kultūriniai skirtumai gali ir skatinti nesutarimus, ir padėti juos spręsti. Leidinyje nagrinėjamos komunikacijos strategijos, konfliktų prevencijos ir valdymo modeliai, pabrėžiama dialogo, tarpusavio supratimo bei pasitikėjimo svarba. Knygoje aptariamos teorinės įžvalgos bei pateikiama verslo, politikos, švietimo ir tarptautinių santykių sričių realių situacijų analizė.
Anotacijas parengė Ana Venclovienė
XVI-XVII a. literatūros vertimų antologija „Palemono šalies giesmės“ sutiktuvės
XVI-XVII a. literatūros vertimų antologija „Palemono šalies giesmės“ sutiktuvės
2025 m. lapkričio 27 d. 18 val. įvyks knygos „Palemono šalies giesmės“ sutiktuvės Valdovų rūmuose, Katedros a. 4.
Renginyje dalyvauja dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė, dr. Asta Vaškelienė bei antologijos sudarytojas ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas.
XVI–XVII a. literatūros vertimų antologiją „Palemono šalies giesmės“ sudaro 18 epinės ir lyrinės poezijos kūrinių, išverstų į lietuvių kalbą. Juos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės autoriai lotynų kalba sukūrė 1561–1669 m. laikotarpiu. 1561-ieji žymi ankstyviausiai į antologiją įtrauktos Merkelio Giedraičio poemos „Elegijos apie Kotrynos Valavičiūtės mirtį“ pasirodymo metus. 1669-ieji – vėliausiai į antologiją įtrauktos Valentino Bialavičiaus poemos „Šventojo Kazimiero lelija“ parašymo metai.
Antologiją sudaro svarbesnių temų ir žanrų kūriniai: religinės, laidotuvinės, vestuvinės, satyrinės, genealoginės, patriotinės, herojinės ir dar kitokios giesmės. Juose apdainuojami Abiejų Tautų Respublikos valdovai: Steponas Batoras, Žygimantas Vaza, Vladislovas Vaza, garsūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, karo ir kultūros veikėjai: Grigalius ir Jonas Chodkevičiai, Mikalojus Radvila Rudasis, Kristupas Radvila Perkūnas, Jonas Karolis Chodkevičius, Kristupas Manvydas Dorohostaiskis ir kiti. Poemų veiksmas vyksta tame krašte, į kurį kadaise atvyko legendinis Lietuvos valdovų protėvis romėnas Palemonas ir kurį dabar valdo, nuo priešų gina ir stiprina gausūs jo palikuoniai, kilę ir Palemonido Gedimino. Palemono legenda pagrįsta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių kultūrinė, politinė ir istorinė tapatybė išskiria lietuvius iš kitų Abiejų Tautų Respublikos gyventojų ir liudija apie savitą, autonomišką ir autentišką lietuvių etnopolitinę savimonę. Vertimus lydi išsamūs tekstologiniai ir istoriografiniai komentarai, taip pat mokslinis straipsnis apie Lietuvos XVI–XVII a. lotyniškosios poezijos raidą.
Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/69glr8k5
Renginio organizatoriai: Valdovų rūmai, LMA Vrublevskių biblioteka
„Pasaulio atminties“ registras papildytas dviem unikaliais Vrublevskių bibliotekos dokumentais
„Pasaulio atminties“ registras papildytas dviem unikaliais Vrublevskių bibliotekos dokumentais
2025 m. lapkričio 17 d. Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ įvyko Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos organizuota iškilminga ceremonija, kurios metu atminties institucijoms įteikti liudijimai, įrašant jų siūlytus dokumentinio paveldo objektus į programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Vrublevskių bibliotekai įteikti dviejų dokumentinio paveldo objektų liudijimai: 90-uoju registracijos numeriu įrašyti „Rankraštiniai latviškos maldos „Tėve mūsų“, 1552 m. išspausdintos lotyniškoje Sebastiano Münsterio kosmografijoje, taisymai“, o 91-uoju numeriu – „Rankraštinis lietuvių–vokiečių kalbų žodynas „Clavis Germanico–Lithvana“, parengtas XVII–XVIII a. sandūroje Mažojoje Lietuvoje“. Abu šie dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais.
Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus mokslo darbuotoja dr. Daiva Narbutienė, pristatydama rankraštinius latviškos maldos „Tėve mūsų“ taisymus, pabrėžė, kad juos surado ir nustatė Bibliotekos skaitytoja, baltistikos specialistė dr. Ernesta Kazakėnaitė, sklaidydama 1552 m. Bazelyje išspausdintos populiarios universalaus turinio knygos, kurioje pateikiama gausiai iliustruotos pažintinės informacijos apie Lietuvą ir kaimynines šalis, egzempliorių (LMAVB RSS K2-174). Jame (p. 789) smulkia rašysena tarp spausdinto latviško maldos teksto eilučių įterpti anonimiški taisymai, datuojami XVI a. II puse ar XVII a. pradžia. Šis redaguotas, latvių raštijos istorijoje iki šiol nežinotas maldos variantas yra unikalus – tokia forma nėra užfiksuotas nė viename XVI–XVII a. tekste.
Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė pristatė anoniminį rankraštinį žodyną „Clavis Germanico–Lithvana“ – XVII–XVIII a. sandūroje Mažojoje Lietuvoje parengtą dvikalbės vokiečių–lietuvių leksikografijos veikalą (LMAVB RS F137-13, 14). Jo 2 dalių originalas (2511 puslapių) iškart po Antrojo pasaulinio karo rastas Laukstyčių (vok. Lochstädt) pilies griuvėsiuose. Tai didžiausias išlikęs to laikotarpio lietuvių kalbos žodynas, kuriame užfiksuota gausios knyginės ir gyvosios kalbos leksikos, pateikta originalių Biblijos citatų vertimų į lietuvių kalbą ir smulkiosios lietuvių tautosakos pavyzdžių. Tai ir seniausias smulkiosios tautosakos rinkinys, lietuvių tautosakos užrašymų istorijoje turintis savarankišką reikšmę. „Clavis Germanico–Lithvana“ yra unikalus lituanistikos šaltinis ir reikšmingas Mažojoje Lietuvoje gyvenusių lietuvininkų kalbos bei kultūros paminklas.
- Liudijimai
- Liudijimų įteikimas: dr. D. Narbutienė, dr. S. Narbutas ir E. Kuliešienė
- Rankraštiniai latviškos maldos taisymai. LMAVB RSS K2-174p789
- Latviškos maldos fragmentas. LMAVB RSS K2-174p789
- Clavis Germanico-Lithvana žodyno abiejų tomų bendras vaizdas. LMAVB RS F137-13, 14.




































