Mediateka

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos vertė – tai pėdsakas, kuris po skaitymo lieka skaitytojo sąmonėje, elgesyje, santykyje su kitais žmonėmis. Kuo knyga vertingesnė, tuo gilesnį įspaudą palieka mano, kaip skaitytojo, asmenybėje.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Rekomenduočiau dvi. Tai Akselio Miuntės „Knyga apie San Mikelę“ ir Jono Jonassono „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“. Viena klasikinė, rimta. Kita – linksma, su puikiu jumoro jausmu. Kas jas vienija? Abi jos – apie žmogaus gyvenimą, įvykius, įtakojančius gyvenimo tėkmės pokyčius.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Taip. Keletą kartų panaudojau jas kaip atramą planšetiniam kompiuteriui 🙂 Tik tiek. Niekuomet neplėšiau, nedeginau ir apskritai nedariau nieko, kas galėtų pažeisti knygą 🙂 Labai gerbiu knygas, net tas, kurių neskaitau.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Nemanau. Neslėpsiu, anksčiau tokių būgštavimų buvo. Skaitmeninės knygos – patogus sprendimas. Pats kelionėse mielai naudojuosi elektronine skaitykle. Patogu, kai su savimi gali pasiimti nemažą kiekį, neužimant daug vietos. Bet jos negali suteikti to, ką turi tik tikra knyga – popieriaus kvapo, svorio ir nepakartojamo pojūčio, pirštais verčiant mylimos knygos puslapius.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Negaliu atsakyti už visus. Asmeniškai manau, kad taip. Keičiantis skaitytojų auditorijai, kinta knygų žanrai, ir atvirkščiai. Man knyga – autoriaus požiūrio, idėjos, fantazijos rezultatas. Vien dėl to ji nusipelno visokeriopos pagarbos. Ir nesvarbu, patinka ji man, ar ne.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Tą, kuri tik „mano“. Knygą, kurioje sunkią akimirką gali atrasti paguodos, palaikymo žodžius, kartais ir atsakymą į šiuo metu kamuojantį klausimą. Tereikia tik pasiimti iš lentynos.

Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?

Geras klausimas. Manau, dramos su trilerio elementais 🙂

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Labai mėgstu Skandinavijos rašytojų kūrinius. Be to, stengiuosi perskaityti visus japonų rašytojo Haruki Murakami kūrinius.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Šiuo metu daug dirbu, tad rašymui visai nelieka laiko. Ateityje tikrai ketinu tai padaryti. Save įvardiju psichologu praktiku, mėgstančiu rašyti. Galbūt tai bus mano darbo patirties su įvairiais žmonėmis pateikimas lengva, kiekvienam priimtina ir suprantama forma.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Haruki Murakami „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Man vertinga knyga yra tokia, kuri mane perkeičia. Kartais tas efektas juntamas skaitymo metu, kartais – užvertus paskutinį lapą, o kartais – po savaitės, mėnesio. Sąmonėje kažkas pasikeičia, dalykai, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami, aiškūs, tampa paslaptingi. Arba kaip tik atvirkščiai – tai, ko nesupratau, apie ką gal net nesusimąstydavau, perskaičius konkrečią knygą tampa klausimu, problema. Paslaptimi. Paprastai tokias knyga skaityti nėra nei lengva, nei malonu, nes mūsų sąmonė inertiška, ji nori to, kas atpažįstama, sava.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Paprašyta rekomenduoti knygą, visuomet sutrinku. Reikia žinoti, ką žmogus mėgsta, ko iš literatūros tikisi. O bibliotekų darbuotojai, man atrodo, skaito daugiau nei visi kiti ir tikriausiai yra perskaitę daug daugiau nei aš. O gal klystu?
Apskritai netikiu, kad yra viena ar kelios knygos, kurias būtinai visi turi perskaityti. Skaitymo patirtis, mano galva, subjektyvi. Tokie pat subjektyvūs ir skaitymo poreikiai.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Taip, ir ne kartą. Tarkim, knygą panaudojau kaip šaltąjį ginklą – trenkiau ja žmogui. Po to labai gailėjausi. Žinoma.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Nemanau. Turėtų pasikeisti mažiausiai kelios kartos, kad žmonės pamirštų tą jausmą, kai popierinę knygą laikai rankose, kai verti lapus. Kaip jie šnara. Turėtų pamiršti naujos ar senos knygos kvapą. Ir viso to nesiilgėti.
Skaitmeninės knygos labai patogios, visa biblioteka gali tilpti skaityklėje, kompiuteryje. Tai puiki alternatyva, bet netikiu, kad artimoje ateityje skaitmeninės ar audio knygos išstums popierines. Tiesiog mes esame jusliškos įpročio valdomos būtybės, prisirišame prie dalykų.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Sunku vienareikšmiškai pasakyti, nes tarp tai pačiai kartai priklausančių žmonių gali būti labai didelių skirtumų, susijusių su išsilavinimu, veiklos sritimi, vertybinėmis nuostatomis. Net tarp panašų išsilavinimą turinčių panašaus amžiaus žmonių skirtumų nemažai. Tarkime, dauguma mano kolegų filologų, humanitarų linkę kaupti knygas, sudarinėti asmenines bibliotekas, ieško pirmųjų mėgstamų knygų leidimų ir pan. Kitaip tariant, vis dar svarbu tą ypatingą knygą turėti. O man asmeniškai tai nelabai aktualu, mano namuose mažai knygų, mieliau skolinuosi iš bibliotekų, o apžvalgoms iš leidyklų gautas knygas perskaičiusi atiduodu draugams, kolegoms.
Vis tik keli bendri mano ir mano kartos santykį su knyga nusakantys aspektai yra – gimusieji devintame, dešimtame dešimtmečiuose vertina vadinamąjį kinematografiškumą, literatūrinio vaizdo tikslumą, konkretumą. Ir daug skaito angliškai.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Turiu kelias man asmeniškai svarbių, reikšmingų autorių knygas – seni leidimai, kai kurie su dedikacijomis, kai kurias padovanojo artimi draugai. Šių knygų niekam neskolinu. Visas kitas mielai skolinu ir net dovanoju.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Postmodernaus romano: tai būtų trileris ir tuo pat metu buitekas, bet su mistikos elementais. Šiek tiek siaubo, erotikos, pora gilesnių įžvalgų, bet ir juokingų scenų nestokotų ta knyga. Na, žodžiu, žanras sunkiai nusakomas. Vargiai telpantis į konvencines ribas.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Daugiausia tarp mėgstamiausių yra amerikiečių. Man labai patinka, kaip sugeba derinti aukštosios ir populiariosios literatūros elementus ir prozoje, ir net poezijoje.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Metų pradžioje pasirodė mano apsakymų knyga „Keturi“ ir buvau susitaikiusi, kad metus, o gal ir ilgiau neturėsiu jokių naujų idėjų, nieko nerašysiu. Taip buvo ir po eilėraščių rinkinio „Antrininkė“, ir po romano „kai aš buvau malalietka“. Bet nutiko įdomus dalykas. Vieno vakarėlio metu kalbėjausi su savo leidėju Gediminu iš „Kitų knygų“ ir jis užsiminė, kad mažiausiai iš vieno „Keturių“ apsakymo galėjau parašyti romaną. Pasakiau, kad tuo metu romano parašyti negalėjau. Bet mintis apie ilgesnės apimties kūrinį mano galvoje liko, augo. Suvokiau, kad iš tiesų noriu tęsti Mariaus ir Luko linijas, noriu, kad jie susitiktų. Abiejų apsakymų pabaigos atviros, personažai buvo palikti ties lūžio riba. Tiek vienas, tiek kitas dar turi ką atrasti – ir prarasti. Ir štai, vieną dienų atsisėdau ir parašiau pirmą sakinį, o tada ir pirmą skyrių. Labai lengvai, tarsi visai be pastangų.
Gaila, šiuo metu turiu kitų įsipareigojimų – vertimo, redagavimo. Bet atlikusi šiuos darbus turėsiu pakankamai pinigų, kad rudenį ir žiemą galėčiau skirti tik rašymui. Labai to laukiu. O kol kas apsiriboju trumpomis scenomis. Mini epizodais, iš kurių pamažu dėliojasi šaltas, nejaukus Mariaus, kuris užaugęs iš tiesų pasirinko kriminalinę veiklą, pasaulis, ir spalvinga, bet lėkšta daugiau nieko dėmesio verto taip ir neparašiusio Luko kasdienybė.

 Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau dvi knygas. Tiksliau, vieną skaitau, o kitą verčiu. Verčiu amerikietės bell hooks (vardą ir pavardę autorė rašo iš mažųjų raidžių) knygą „Viskas apie meilę“ – tai savotiškas esė ir savipagalbos knygos hibridas. Prozininkė svarsto įdomų paradoksą: dauguma teigiame norintys patirti meilę, tačiau negebame šio jausmo apibrėžti, o susidūrę su juo dažnai atsitraukiame, renkamės gyvenimą be meilės.
O skaitau Pilar Quintana nedidelės apimties romaną „Kalė“ – knyga įtraukianti, atmosferinė, nuo pat pirmų sakinių apima jausmas, kad tuoj nutiks kažkas baisaus.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

O kam nėra tekę?.. Šiaip jau su knygomis elgiuosi pagarbiai, naudoju jas pagal paskirtį – skaitau, tačiau yra tekę knyga kažką paramstyti. Vaikystėje tarp knygų lapų džiovindavau gėlių žiedelius ar medžių lapelius.

4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?

Suprantu, kad atsiranda vis daugiau visokių naujų technologijų ir daugelis jomis su malonumu naudojasi, bet esu „senamadiška“, todėl manau, kad spausdintos knygos neturi ir niekada neturės jokių konkurentų! Elektroninės knygos niekada neatstos to malonumo vartyti kvepiančių knygos lapų…

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Manau, kad kiekvienoje kartoje yra mėgstančių skaityti, kaip ir tokių, kuriems knyga nėra tokia svarbi. Be abejo, dabar dauguma mieliau sukišę nosis į savo išmaniuosius įrenginius, nei į knygas. Tačiau tie, kas mėgsta skaityti, skaitys visada, nepriklausomai nuo laikmečio, kokiame gyvena. Meilė knygai prasideda dar vaikystėje šeimoje. Aš užaugau su knygomis. Mano teta dirbo bibliotekoje, tai, nusižiūrėjusi vaikystėje, žaidžiau biblioteką, kuri buvo mano namuose. Ateidavo klasės ar kiemo draugės ir aš joms duodavo knygų į namus. Turėjau visus reikiamus blankus, štampuką su savo vardu ir pavarde, bet tai negelbėjo nuo nesąžiningų mano bibliotekos skaitytojų. Dažnai knygų tiesiog neatgaudavau, tad biblioteką uždariau.

Mano giminėje skirtingos kartos, bet visi turime ypatingą ryšį su knyga.

6. Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Gal būčiau atsargesnė, skolindama draugų autorių su man asmeniškai jų pasirašytais autografais. Bandyčiau gauti knygos grąžinimo tvirtą pažadą.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Autobiografijos. 

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Neskirstau knygų autorių pagal jų tautybę ar šalį.

9. Kokią knygą rašote šiuo metu?

Patinka interviu, pokalbių žanras. Visas tris savo knygas rašiau tokiu pat principu, kalbindama savo knygų herojus. Šiuo metu rašau autobiografinę knygą „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“. Joje ne tik sugrįžtu į savo jaunystės laikus, bet ir kalbuosi su savo jaunystės draugais, kurie tuomet buvo tik mano draugai, o vėliau tapo įžymiais ir daug pasiekusiais menininkais. Per juos atskleisiu epochą ir laikmetį, kuriame mes gyvenome. Drauge su fotografe Vaiva Abromaityte specialiai knygai darome fotosesijas su mano draugais, tad knygoje bus daug profesionalių originalių nuotraukų. Man labai svarbi knygos vizualinė pusė.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Prie mano lovos lentynėlėse visuomet guli keletas knygų. Skaitymui renkuosi pagal nuotaiką. Labiausiai mėgstu biografijas. Kadangi pati rašau apie teatro ir kino menininkus, tai man patinka skaityti apie įdomias meno asmenybes. Šiuo metu pakaitomis skaitau Igno Staškevičiaus tris jo „pokalbių iš esmės“  knygas: „Pasaulis jų akimis“, „Gyvenimas jų žodžiais“ ir „Laiko juosta jų žvilgsniais“. Nuotaiką prieš miegą labai pataiso genialios rusų aktorės Fainos Ranevskajos gyvenimo istorijos ir klasika tapusios jos „auksinės mintys“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos vertė gali slypėti formoje arba turinyje, žiniose, emocijose, kurias suteikia perskaitytas tekstas. Įdomesnė knygos forma lavina fantaziją, leidžia išlipti iš įprastinio pasakojimo rėmų. Kartais tai tampa atsipalaidavimu tarsi žiūrint filmą, kartais – treniruote norinčiam išmokti rašyti.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Esu beveik tikra, kad jie skaito visas knygas! Bet pirma, apie kurią pagalvojau, būtų prancūzų šedevras – Jean-Paul Didierlaurent SKAITOVAS. Nesakysiu net apie ką, bet tai bus visiškai kitoks prisilietimas prie knygų, nuspalvintas depresija, kasdienybės monotonija, meile – visomis gyvenimo spalvomis.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Mušti su knyga neteko. Kažkada, kai lūžo spinta, sudėjau knygas, kad paremtų baldą ir jis nenuvirstų.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Žinoma. Dabar žmonės dažniau keliauja, tad vežasi ne sunkias spausdintines knygas. Patogu, lengva, jei nepatiko – pradedi naują. Bet savo saloje jau sukaupiau beveik 500 knygų biblioteką, ir tikrai visi mieliau ima į rankas tą tikrą nučiupinėtą popierinę knygą. Turiu net tokią tradiciją, visiškai priešingą tai, kurią atsinešiau iš namų – prašau visų rašyti savo emocijas, pabraukti įdomias vietas knygose, nes tada matau puslapiuose gyvybę, atpažįstu draugus, kurie skaitė. Vaikystėje drausdavo net kampučius užlenkti, taip buvo saugojamos knygos.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Man knygos namie svarbesnės už sofas. Pirmiausiai žiūriu, kur stovės lentynos, o tik paskui kažkokie kavos staleliai.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Visas mielai skolinu, dalinuosi, kai kurios negrįžta, bet juk jos toliau keliauja po pasaulį, nieko baisaus. Gal sunkiau būtų išsiskirti su tom, kuriose įrašyti tėvų palinkėjimai, jos jau tapo svarbesnės už tiesiog knygas. Turiu kažkokią valgių gaminimo knygą (o labai nemėgstu gaminti), bet ten mamos jaunystės užrašas, kad ši knyga skirta visoms po jos ateinančioms kartoms.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Jei rašyčiau pati, apjungčiau visas kartas – nuo probobutės, kuri gyveno kaime sandėliuke, iki mamos ir tėčio, kaip jie prasimušė į žmones. Daugybę dalykų prikurčiau, nes juk kaip kitaip – nebėra ko paklausti. Tai gal šeimos saga?

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Ispanai, prancūzai, skandinavai. Karštis, emocijos ir stingdantis šaltis.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Šiuo metu redaguoju vieną įdomią knygą vaikams ir tuo pačiu pati rašau savo knygą paaugliams. Kol kas man ji labai patinka. Pabaigusi norėsiu padėti brūkšnį ir grįžti tik į suaugusių literatūrą.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Nežinau kelintą kartą, bet skaitau Romain Gary „Meilutis. Smauglio vienatvė Paryžiuje“. O vakarais, kad užmigčiau su gera nuotaika ir ramiais sapnais, skaitau „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“.

1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Tikrai ne tik viršelyje, nors jis taip pat yra svarbus. Manyčiau, jog knygos vertingumas gali būti dvejopas. Pirma reikšmė – jos teikiama nauda, galbūt informacija, kurios man reikia, galbūt ją perskaitęs, gaunu papildomų idėjų, įkvėpimo ar pan. Galbūt ji mane nukelia į visiškai kitus pasaulius, kuriuose nebuvau, o knygos dėka „nukeliauju“. Šie dalykai yra susiję su turiniu, kiekvienas žmogus tą vertingumą suvokia vis kitaip. Antra reikšmė – sentimentai. Tai gali būti knyga, kurią padovanojo brangus žmogus, ar knyga, kuri saugoma šeimoje/giminėje daug metų. Pavyzdžiui man vertinga 1936 m. leidimo vadinamoji „Šapokos Lietuvos istorija“, ją įsigijo mano močiutės brolis, vėliau naudojo mano močiutė. Informacijos prasme, man ji nėra tokia vertinga kaip sentimentų prasme.

2. Kokią knygą siūlytumėte perskaityti Bibliotekos darbuotojams?

Manau, jog didelė dalis bibliotekos darbuotojų yra perskaitę gerokai daugiau knygų nei aš, o ir skonis visų labai skirtingas. Būtent dėl šios priežasties dažnai vengiu siūlyti, nebent prašymas susijęs su mano sritimi – istorija. Iš kitos pusės, turiu kūrinį, kuris tinka beveik visiems, tiek amžiaus, tiek išsilavino prasme – Dž. R. R. Tolkino (Tolkien) trilogiją „Žiedų valdovas“. Ten galima rasti visko! Ir istorijos, ir fantastikos, ir meilės, ir intrigų, žiaurumo ir pan.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Tikrai teko. Sausio 13-osios rytą, kai lange degame žvakutes laisvės gynėjų atminimui, kad geriau švieselė matytųsi, dažniausiai žvakutes atsargiai padedu ant knygų krūvos. Dar ne vieną kartą yra tekę vaizdo projektorių knygomis ramstyti.

4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?

Nemanau, galbūt ateityje. Šiuo metu tai daugiau papildoma galimybė, nei konkurencija. Man asmeniškai tai nėra patogu, aš esu „popieriaus žmogus“. Patinka liesti, jausti kvapą, lapų čiuženimą ir pan. Prieš keletą metų turėjau elektroninių knygų skaityklę. Neprigijo ji mano rankose. Bet tikrai nesmerkiu žmonių, kuriems jos tinka ir patinka. Juk svarbu pats procesas – skaitymas. Tiesa, tekdavo ir tenka siųsdintis įvairios mokslinės literatūros elektroninių versijų, nes kitaip tiesiog negausi reikalingos informacijos.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Manau, jog jis daugiau ar mažiau jau 100 metų nelabai keičiasi. Ir toks mano atsakymas gali būti staigmena. Bet aš manau, jog kai sąlygiškai prieš 100 metų daugelis žmonių visuomenėje jau mokėjo skaityti, susidarė ta knygos reikšmė, kurią turime dabar. T. y. knyga yra informacijos ir žinių šaltinius, knyga yra laisvalaikio leidimo priemonė, knyga yra atsipalaidavimo, psichologinės pusiausvyros atgavimo priemonė.

Mano galva, knyga suteikia mums galimybę lavinti savo mąstymą, kalbą. Ji lavina vaizduotę, rašymo įgūdį. Knygos plečia akiratį. Trumpai rašant – knyga yra svarbi mano gyvenimo dalis.

6. Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Jei tik paprašo, skolinu visas knygas. Tiesa, prašančiųjų nėra daug. Dažniausiai keičiamės knygomis su kolegomis istorikais arba mano bičiuliai prašo vienos ar kitos istorinės knygos. Yra tekę ir nusivilti: kažkam paskolinau ir neatgavau. Čia, aišku, ir pats esu kaltas, nes reikia viską žymėtis.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Naiviai sakyčiau, jog nuotykių romano! Nes juk visi (tikriausiai) norėtume būti herojais. Bet realistiškai – nuobodoka apysaka. Nes objektyviai vertinant, nėra tas mano gyvenimas nuotykių pilnas, aš ne Aurimas Valujavičius, per Atlantą neplaukiu. Bet nemanau, jog jis negalėtų tapti knygos siužetu, aprašyti galima viską.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Rinkdamasis knygas, neskirstau pagal autorių kilmės šalis. Šį principą taikau nebent mokslinei literatūrai. Iš lietuvių grožinės literatūros autorių labiausiai mėgstu Kristiną Sabaliauskaitę, o iš užsienio – J. R. R. Tolkiną.

9. Jeigu pats(ti) rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Esu parašęs jau dvi: vieną oficialią, kitą – ne. 2019 m. pasirodė mano mokslinė monografija „Dvasios aristokratai. Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“, o be jokių ISBN esu išleidęs savo senelių iš tėčio pusės Angelės ir Antano Nefų prisiminimus. Abi jos yra brangios ir vertingos. Šiuo metu intensyviai rengiu istorijos vadovėlius įvairioms klasėms.

O savo eilės ir mano dėmesio laukia Vlado Putvinskio raštų perleidimas, Antano Žmuidzinavičiaus biografija, knyga vaikams apie partizanus ir dar vienas kitas leidybinis projektas. Taip kad planų yra, idėjų yra, reikia tik laiko.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Skaitau kelias knygas vienu metu, tad šiuo metu prie mano lovos ir darbo stalo yra: T. Vaisetos ir V. Klumbio „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietinėje Lietuvoje“, mano kraštiečio, anykštėno G. Vaičiūno knyga „Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m.“ ir F. Brodelio (Braudel) „Civilizacijų gramatika“. Radęs laisvesnė minutę, pagal to meto emociją ir knygą pasirenku. Bet jau ir ateities skaitytinų knygų eilutę esu susidaręs.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos, kurias skaitau ir renkuosi, atspindi mano vidinį pasaulį. Namie dauguma knygų sudėtos lentynose, kur galiu jas matyti. Pasižiūrėjusi į jas, matau savo pokyčių liudininkes: kokias knygas skaičiau anksčiau, kokias renkuosi dabar. Tai, ką mes renkamės skaityti, yra kaip maistas: ką pasirenkame įdėti į save, kas taps mūsų dalimi. Knygos perduodama informacija, emocijos, viskas lieka viduje. Manau knygos, kurias skaitome, pasakoja ne tik savo istorijas, bet atspindi mūsų gyvenimą, mąstyseną, vertybes. 

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Man atrodo, kad nėra vienos knygos, kuri būtų aktuali visiems. Darbe naudojuosi individualiu priėjimu prie žmogaus, su knygomis – tas pats. Kadangi skaitau daug filosofinės ir/ar specialiosios literatūros, rekomenduočiau Matthew Walker „Why We Sleep“ ir Julian Baggini „The Ego Trick“.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Vaikystėje tarp knygos lapų džiovinau gėles. Dabar turiu kelis medicinos vadovėlius, kurių informacija jau nebeaktuali, jie prilaiko vaiko lovytę.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Aš asmeniškai labai mėgstu spausdintas. Knygų nusiperkų daugiau, nei galiu perskaityti. Bet gimus vaikeliui pasidarė labai patogu turėti skaitmeninių knygų. Galiu jas skaityti tiesiai iš telefono bet kokioje situacijoje.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Sunku kalbėti visos kartos vardu. Manau, esame skirtingi. Mano vyras skaitė nuo pat vaikystės, aš pradėjau tik būdama penkiolikos, iki tol buvo visai neįdomu. Vyras skaito vienokias knygas, aš – kitokias. Mano tėvas (kuris yra kitos kartos) skaito skaitmenines knygas, aš mėgstu spausdintas. Tuo tarpu vyro tėvas turi didžiulę biblioteką. Bet vargu, ar mano kartos žmonės dar renka tokias bibliotekas su daugiatomiais leidiniais. Man atrodo, kad mes labiau pastebime ne pačios knygos vertę, nes neprisirišame prie daikto, bet labiau vartojame informaciją. Taip pat, kaip ir „skrolinimas“. Dabar, kai informacija yra tokia prieinama, galbūt knygos gali prarasti savo sakralumą, tokį, kokį turėjo anksčiau. Bet čia tik pasamprotavimai.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Nemanau, kad tokią turiu. Bet kadangi skaitydama mėgstu knygoje užrašyti savo mintis, tad tikėtina, kad kažkada atsiras tokia knyga, kurioje bus mano įrašų, kuriais dalintis nenorėsiu.

Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?

Įvairių periodų būta. Jei kas sugalvotų parašyti mano biografiją, pageidaučiau epo (nes kiekvienas esame savo gyvenimo pagrindinis herojus) arba haiku (trumpai ir metaforiškai).

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Skaitau pakankamai daug prancūzų autorių, nes mėgstu egzistencializmą. Bet taip pat daug ir anglakalbių, nes skaitau daug specialiosios literatūros (sveikatos priežiūros srities) ir mėgstu skaityti originalo kalba.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Rašyčiau apie ligų priežastis. Apie tai, kaip energijos apykaita (fiziologinė ir metafizinė) mūsų viduje, su kitais žmonėmis ir visata įtakoja mūsų savijautą.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Kaip visada skaitau kelias. Jean Liedloff „The Continuum Concept“ ir Clarissos Pinkola Estés „Women Who Run with the Wolves“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knygos vertė yra rimtas klausimas, į kurį galėtų būti daugybė atsakymų, priklausomai nuo žmogaus amžiaus tarpsnio, interesų, profesijos, užsiėmimų, pomėgių… Lengviau būtų atsakyti apie knygos naudą: perfrazavus R. Bartą, knyga naudinga tuomet, kai sunkiai įveiki vieną ar du puslapius, po to nueini į virtuvę pasidaryti arbatos, pažiūri pro langą, vėl grįžti prie jos. Ir toliau sunkiai įveikinėji puslapį po puslapio. Bet viduje jauti, jog knyga, jos sukeliamos mintys tave paliečia, griauna kažkokias užtvaras tavyje, kažkam pastūmėja.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Nežinau, kokia yra ta viena knyga… Svarbu skaityti knygą, ieškoti savos. O apie knygos paieškas kalbėtis su savo kolegomis, draugais, bičiuliais, artimaisiais. Aptarti perskaitytą knygą, rekomenduoti ją kitam.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Man to neteko. Bet matau daug pavyzdžių aplink: kad ir Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, kur knygos, jų nugarėlės pavirto dekoracija, instaliacijos dalimi.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Pasitaiko aplinkinių, skaitančių skaitmenines knygas: pastebiu kelionėse, kai kolegos prieš miegą skaito detektyvą, kad nereikėtų vežiotis knygos ir panašiai. Bet man tai netinka: man patinka rankose jausti knygos svorį, apžiūrėti vykusį ar nevykusį knygos dizainą, įvertinti spaudos kokybę, sudarytojo indėlį. Ir svarbiausia – jausti malonumą, kai knyga mane įtraukia, ima užvaldyti… Šiais laikais žmogus su knyga rankose (lėktuve, traukinyje, autobuse) jau kelia nuostabą, susidomėjimą, susižavėjimą.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano karta, kurie skaitėme, skaitėme daug. Visi buvome perskaitę H. Hesės „Stepių vilką“ ir „Stiklo karoliukų žaidimą“, Ch. Kortasaro „Žaidžiame klases“, G. G. Markeso „Šimtą metų vienatvės“, T. Mano romanus, ypač „Užburtą kalną“, „Daktarą Faustą“; I. Vo „Dulkių saują“, M. Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“, M. Čechovą, F. Dostojevskį, V. Šekspyrą ir visa, kas tuo metu buvo išleista. O išleidžiama buvo palyginti nedaug, tad visi skaitėme tas pačias knygas, todėl buvo ir apie ką pasikalbėti, aptarti, diskutuoti.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Savo draugui skolinčiau bet kurią knygą, nes šiais laikais, esant dideliam norui, galima gauti bet ką. Tris kartus pirkau Viktoro Franklio „Žmogus ieško prasmės“. Tris kartus paskolinau šią knygelę ir jos man negrąžino – kitiems ji buvo labiau reikalinga.

Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?

Drama. Apie žmogaus gyvenimą, jeigu jis buvo turiningas, galima parašyti ne vieną knygą. Nugyventas gyvenimas, bent jau mano – serialas, kur kiekviena serija, gyvenimo etapas – nenuspėjamas. Galėčiau papasakoti keletą savo gyvenimo versijų, ir visos jos būtų tikros. Nors sudėjus jas kartu vis tiek neišeitų pilnas mano gyvenimo vaizdas. Jame buvo visko, išskyrus rutiną, gyvenimo nuobodulį.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Buvo periodas, kai skaičiau skandinavų literatūrą: noveles, pjeses, romanus. Buvau pasinėrusi į Lotynų Amerikos literatūrą, viliojo magiškasis realizmas. Po to žavėjausi prancūzų literatūra, V. Šekspyru ir t. t. Šiuo metu daugiau traukia konkretus autorius.

Labai vertinu ir skaitau kolegų literatūrologų knygas. Perskaitau kiekvieną naują Viktorijos Daujotytės knygą. Žinau, kad daugelį žmonių gąsdina išnašos – taip yra sakę, regis, apsišvietę ir kultūringi žmonės. Juos raminu sakydama: „Paimkite popieriaus lapą ir išnašas pridenkite“.

Nepralenkiama meistryste, mano požiūriu, pasižymi nedidelė Vytauto Kubiliaus knygelė „Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė“ (2003).

Apie ką naujausia Jūsų knyga?

Esu prietaringa, ir tuos mano prietarus patvirtino naujausi psichologų ir neuromokslininkų tyrimai. Kai tik ištari, papasakoji, ką ir kaip darysi, smegenys gauna komandą: šitą jau sugalvojai, galvok, daryk ką kita.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Helen Pluckrose ir James Lindsay knygą „Ciniškosios teorijos: kaip visuomenei kenkia politizuotas mokslas apie lytį, rasę ir tapatybę“.