Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Mano nuomone, vertinga yra ta knyga, kuri priverčia tave augti. Žinoma, yra daugybė knygų, kurios pelno įvairiausius apdovanojimus ir yra vertinamos literatūros specialistų, mokslininkų, tačiau turbūt ne vienas pažįstame žmogų, kuris perskaitė Nobelio literatūros premijos laureato knygą ir ji nepaliko didžiulio įspūdžio, o perskaityta, pavyzdžiui, kokia nors P. Coelho knyga ėmė ir apvertė gyvenimą aukštyn kojom. Tad sakyčiau, kad vertinga knyga yra ta, kuri mums palieka įspūdį ir priverčia mus augti. O kokia tiksliai ta knyga, jau priklauso ir nuo mūsų išsilavinimo, pomėgių, draugų rato ir t. t.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Dabar rekomenduočiau perskaityti Manto Adomėno knygą „Moneta & labirintas“. Manau, kad bibliotekos darbuotojai Lietuvoje turi domėtis lietuviška literatūra, lietuvių autoriais ir skatinti lietuvius skaityti lietuvišką literatūrą. Ši knyga tikrai labai įdomi, nepaprastai turtinga savo kalba ir turiniu. Tad kai kalbame apie vertingą knygą, šią knygą matau kaip tokią.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Taip, per pandemiją – nuolat (juokiasi). Vis reikėdavo pakelti kompiuterį ir, kadangi knygų savo aplinkoje turiu daug ir visur, labai greitai susirinkdavau knygas ir naudodavau jas kaip kompiuterio stovą.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Duomenys, kuriuos renka leidėjai, rodo, kad atsiradus elektroninių knygų skaityklėms, buvo kilęs išgąstis. Tačiau dabar visi jau yra nusiraminę, nes popierinių knygų pardavimai netgi auga. Aš manau, kad teisingiau būtų sakyti, kad visos knygos yra partnerės, ne konkurentės. Juk mūsų interesas turėtų būti, kad žmonės kuo daugiau skaitytų ir tai darytų jiems tinkamiausiu būdu. Pavyzdžiui, aš labai panašiai ir klausau knygų, ir skaitau skaityklėje, ir skaitau popierines. Tačiau jei elektroninė ar audioknyga man labai patinka, visada nusiperku ir popierinę (juokiasi).

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Aš manau, kad tai labiau susiję ne su karta, o su žmogumi. Žinoma, tą žmonių kartą, kai J. Gutenbergas išrado spausdinimo mašiną, su knyga sieja ypatingas ryšys, nes tuomet atsirado skirtis tarp raštingo ir neraštingo, gebančio ir negebančio skaityti. Tačiau šiandien, kai visi žmonės turėtų skaityti ir suprasti tai, ką skaito, šis ryšys yra labiau asmeninis.

Kiekviena karta susiduria su naujomis technologijomis, kurios vis kelia grėsmę knygai. Pavyzdžiui, mano karta sakydavo, kad vaikai nebeskaito, nes žiūri televizorių. Dabar teigiama, kad vaikai nebeskaito, nes yra įnikę į telefonus. Tačiau vieni vaikai vis dėlto skaito ir skaito daug, o kiti – ne. Tarkime, aš net neprisimenu savęs žiūrinčios televizorių, ir mano vaikai skaito labai daug. Bet juk būna šeimų, kur abu tėvai labai mėgsta skaityti, tačiau vaikai tuo „neužsikrečia“. Tad, sakyčiau, kad tai labiau priklauso nuo šeimos, nei nuo kartos, ir nuo paties žmogaus – jo individualaus požiūrio, pomėgio ar net poreikio skaityti.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Aš apskritai nemėgstu skolinti knygų, nes po to reikia jas „žvejoti“. Esu paskolinusi jau labai daug knygų, ir jų man negrąžino. Tad dabar esu linkusi pasiūlyti nusifotografuoti patikusią knygą, kad vėliau žmogus pats galėtų ją įsigyti.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Turbūt nuotykių (juokiasi).

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Labai sunku į šį klausimą atsakyti. Britai ir amerikiečiai užima ganėtinai didelę mano skaitomų knygų dalį. Turbūt taip yra todėl, kad aš skaitau labai daug profesinės literatūros, o jos, pačios naujausios, daugiausiai išleidžia Jungtinė Karalystė arba JAV. Visose kitose šalyse tokios literatūros yra išleidžiama palyginti mažai, nes tiesiog auditorija yra per maža. Pavyzdžiui, Lietuvoje modernių švietimo knygų beveik nėra, tėvystės knygų taip pat labai mažai. Tuo tarpu kalbant apie JAV, tik spėk sekti naujienas ir gebėk atsirinkti gerą literatūrą nuo prastos. Tad sakyčiau, kad šių šalių autoriai yra ne tiek mėgstamiausi, kiek daugiausiai skaitomi. O kalbant apie mėgstamiausius – vėlgi, tai labai priklauso nuo knygos. Mano sąraše yra ir skandinavų, ir japonų, ir lietuvių, ir amerikiečių autorių, tačiau vienos šalies įvardinti negalėčiau.

Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?

Tegul tai būna paslaptis.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau nepaprastai įdomią knygą apie bendruomenes, parašytą žydų rabino. Joje pasakojama, kaip yra buriamos bendruomenės ir kodėl svarbu tai daryti. Man atrodo, kad mokykla yra labai panaši institucija bažnyčia. Seniau mokyklos su bažnyčiomis tarsi dalijosi atsakomybe. Pavyzdžiui, jeigu mokytojai nepastebėdavo, kad kažkam mokykloje yra sunku, tai turbūt pastebėdavo bažnyčioje patys bendruomenės nariai arba kunigai, pastoriai, rabinai – žmogus turėjo saugumo tinklą aplink save.

Šiuo metu yra labai daug rašoma apie bendruomenių nykimą ir susiskaldymą. Mes nebepažįstame kaimynų – nekalbu apie tai, kad sveikinamės ar nesisveikiname – mes nežinome, kuo jie gyvena, neiname skolintis vieni iš kitų daiktų, tapome individualistai. O moksliniai tyrimai rodo, kad individualistinėse kultūrose yra daug daugiau nerimo, daugiau vienišumo, daugiau vienatvės. Juk žmogus yra sutvertas būti su kitais.

Pradėjau labai domėtis šia tema, nes jaučiu, kad ir mokyklose yra daugiau susvetimėjimo: ne visi tėvai vieni kitus pažįsta, ne visada palaikome vieni kitus, nebūtinai suprantame mokytojus ar mokytojai supranta mus ir pan.

Beieškodama radau, kad tai yra viena iš itin rekomenduojamų knygų 2024 metais, tad iškart ją įsigijau ir pradėjau skaityti.