Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Tą, kurį daro pastebimą įtaką mąstymui, pasaulio suvokimui. 

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Nerekomenduočiau kurios nors vienos – bibliotekos darbuotojas, dėl manęs, turi būti tiesiog labai gerai apsiskaitęs žmogus, tikras eruditas. 

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Ne. 

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Kiek man teko patirti – ne, tai tiesiog situatyvu; pvz., į kelionę vietos taupymo dėlei visada vežuosi elektroninę skaityklę, o būdama vietoje renkuosi pagal teksto prieinamumo principą. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Kiekvienoje kartoje yra žmonių, kurie formuoja santykį su knygų pasauliu, ir tų, kuriems tai mažiau svarbu. Mano ir mano vaikų požiūris į knygą vienodas: tai neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Tokių žmonių daug pažįstų ir tarp žymiai už mane jaunesnių. 

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Kuo man labiau patinka knyga, tuo mieliau ją skolinu. 

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Galbūt humoristinio eilėraščio  🙂 

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Britanijos; bet tikrai sunku apsiriboti viena šalimi. 

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote, apie ką naujausia Jūsų knyga?

Nerašau ir neketinu rašyti knygų – per mažai laiko turiu perskaityti visa tai, ką noriu. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Anthony Doerr „All the Light We Cannot See“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Nelengva pasakyti, gal kai knyga sugeba priartėti prie savo laiko ir jame gyvenančio žmogaus širdies, bet taip pat yra ryški oponentė banaliam rašymui ir sustingusioms meninėms formoms. Tada ji paradoksaliai išlieka gyva amžiams kaip Servanteso „Don Kichotas“ ar Joyceʼo „Ulisas“.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Nesupratau klausimo, kuo bibliotekoj tarp knygų dirbantis skaitytojas iš esmės skiriasi nuo kitur dirbančio?

Gal norima klausti, ką vertėtų rekomenduoti į biblioteką ateinantiems žmonėms? Šiam tikslui jau daugiau nei dešimtį metų su kolegomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sudarinėjame geriausių metų knygų dvyliktukus ir iš jų renkame laureatą. Taip pasiūlome skaitytojui atrinktą lietuvių šiuolaikinę literatūrą.

Vėliau prie to prisidėjo ir plėtojosi Metų knygos rinkimo akcija, labiau suaktyvinanti ir pačius skaitytojus. Dar turime visai neblogą kultūrinę spaudą su daugybe recenzijų.

Kaip matote, išsisukau nuo tiesaus atsakymo ir vienos knygos nepateikiau, norėdama pabrėžti literatūros ir jos atrankos įvairovę.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Deja, teko. Kompiuteris, kuriuo dabar šiuos savo atsakymus rašau, stovi pakeltas ant storos Irving Stone knygos „Proto aistros“.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Iš dalies konkurentės, bet, tikėkimės, visai nenukonkuruos.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Kadangi visuomenė ir technologijos istoriškai kinta, keičiasi ir jos ryšys su knyga, bet kartomis to ryšio su knyga nesusmulkinčiau.

Grožinė literatūra plačiau visuomenėje išpopuliarėjo nuo 18 a., suklestėjo 19–20 a. Neabejotina, kad iki kompiuterio epochos ji buvo žmogui daug svarbesnė. Kompiuteris kuria naują po internetinių tekstų džiungles keliaujantį nuotykiautoją.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Tokios nėra ir niekad nebuvo. Kai atrasdavau gerą knygą, labiausiai norėdavau ja pasidalinti su artimiausiais žmonėmis, nors kai kurios beviltiškai ir pradingdavo. Nes gera knyga sukelia skaitymo džiaugsmą, o džiaugsmas didesnis, kai juo daliniesi.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Įdomus klausimas, gal jai labiausiai tiktų koks burleskos žanras? Nors prie žmogaus arčiausiai yra žanriškumą kvestionuojanti ir painiojanti eseistika.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Deja, suabstraktinus sąrašą, jis bus banaliausias – anglų, vokiečių, prancūzų, neišsižadu geriausios lietuvių.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote knygas, apie ką būtų naujausia?

Rašau vadovėlius (su kolegomis) ir knygas apie knygas, apie tai, ką reiškia (ne)suprasti tekstą. Labiausiai suintrigavo dekonstrukcijos teoretikai, kurie aiškina, kokia pavojinga yra žmogui labiausiai geidžiamo objektyvaus ir heroiško žinojimo iliuzija, nes jam lemta gyventi nepraeinamų ir neįeinamų tekstų džiunglėse.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Draugo rekomenduotą Jaume Cabre „Prisipažįstu“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga knyga man yra ta, kuri įtraukia, sujaudina ir perkelia į kitą realybę. Parašyta geru stiliumi, taikliais sakiniais, turtinga kalba. Kai susigraudini arba juokiesi ją skaitydama, arba kai užvertus ją tebegalvoji apie tai, ką perskaitei. Vertingos knygos keičia mintis, suteikia įkvėpimo, skaitymo malonumą ir tiesiog pradžiugina.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Kurto Vonneguto „Čempionų pusryčius“. Ironiška, puikiai parašyta, greitai įtraukianti, iliustruota paties autoriaus. Ji iš tų knygų, kurios gali priversti jus vieną juoktis tylioje bibliotekoje. 

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Teko. Turbūt ne aš viena esu knygas panaudojusi kaip presą kam nors išlyginti, pavyzdžiui, dokumentams, kuriuos netyčia sulamdžiau.

Ar skaitmeninės knygos – spausdintų knygų konkurentės?

Dar visai neseniai būčiau sakiusi, kad taip, konkurentės, bet man pačiai nepatinka skaitmeninės knygos ir, ko gero, daugeliui mėgstančių knygas – taip pat. Ekranas pirmiausia asocijuojasi su darbu, o ne poilsiu, be to, jeigu noriu paskaityti atostogaudama prie jūros, dėl atspindžių varginu akis. Man patinka knyga kaip daiktas, svarbus jos viršelio dizainas, net šrifto dydis. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano karta yra knygų skaitytojai. Tai natūralu, juk kai augau, nebuvo išmaniųjų telefonų su viskuo, ką dabar jie gali pasiūlyti šiuolaikinei kartai. Knygos – tai lėtas pasaulio pažinimas ir suvokimas, tam reikia pastangų ir laiko. Mano karta jo turėjo gerokai daugiau, be to, knygos buvo beveik vienintelis informacijos ir įkvėpimo šaltinis. Dabar visiškai kitas tempas, internetas siūlo sužinoti viską per akimirksnį, socialiniai tinklai – išgyventi svetimas emocijas čia ir dabar. Nereikia gilintis – pusė minutės Tiktoke, ir jau matei ir linksmą šuniuką, ir blynų receptą, ir ašaras dėl nelaimingos meilės ar netobulų kūno linijų.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Savo vaikystės knygų – seno leidimo „Pūkuotuko pasaulio“ ir plonytės, labai gražiai iliustruotos knygelės apie peliuką Silvestrą, kuris mėgo muziką.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Bijau, kad būtų nuobodokas romanas. Palyginus su tokiomis žmonių gyvenimo istorijomis, kurias rodome savo laidose, mano biografijoje ne itin daug dramatiškų įvykių, kritimų ir pakilimų, skandalų ir panašiai. Tokia realybė man patinka, bet perkėlus ją į knygą būtų gerokai per maža spalvų.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

JAV ir skandinavų rašytojai. O jei kalbėtume tik apie detektyvinius romanus, skandinavai man nepralenkiami.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Norėčiau būti tokia talentinga, kaip vienas mėgstamiausių mano rašytojų Kurtas Vonnegutas, arba Daniilas Charmsas. Tuomet rašyčiau trumpus, ironiškus apsakymus apie tai, kas vyksta kasdienybėje. Ir bambėčiau, kad anksčiau buvo geriau. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Dabar kaip tik trumpose atostogose, tai rankose – Jo Nesbo „Sūnus“ . Nesuprantu, kaip praleidau šią knygą, nes skaičiau beveik visus Nesbo romanus.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Cha cha, žinoma, daugybę kartų. Ir ne tik ką nors užspausti, paremti, papuošti, užlipti. Taip, taip, deja, visko būta. Esu rinkęs senas, nurašytas knygas ir jas kurį laiką naudojęs kaip lentynų karkasą kitoms, suprask – labiau reikšmingoms, knygoms rikiuoti.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Turinio reikšmės prasme – ne, bet niekas nepakeis knygos teikiamo malonumo dirginti uoslę, tyloje girdėti verčiamų lapų šnaresį, kuris, beje, labai skiriasi priklausomai nuo popieriaus storio, kokybės.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Nežinau, ar kiekviena karta, man labiau – kiekvienas individualiai, sukuria savo santykį su knyga. Tiksliau – sukuria knygai vietą savo gyvenime. Nes jų juk gali ir nebūti. Gali atsitikti taip, kad augdamas šalia pramogų ar laisvalaikio būtinybių knygos neturi, o knyga asocijuojasi tik su pamokomis, užduotimis, vadovėliais.

Nežinau, ar viena istorija iliustruos mano karto požiūrį į knygas, bet tos grupelės, su kuria bendraudavau – taip. Sykį, čia kalbu dar apie tolimą aštuntąjį dešimtmetį, „deficito“ ir nelaisvės metus. Kartą pamokos metu gavome žinią, kad viename Kauno knygyne galima laisvai gauti tarptautinių žodžių žodyną. Jo jau mums reikėjo, skaitėme įvairesnę, įdomesnę literatūrą, tad tarptautinių žodžių vartojimas buvo norma. Su keletu draugų pabėgau iš pamokų, nuvažiavau ir tikrai – guli knyga, imk ir pirk. Grįžtant į mokyklą grįžo ir kita, visai ne euforinė „knygų medžiotojo“ nuotaika: kaip reikės pateisinti praleistas pamokas? Bet kai mano literatūros mokytoja sužinojo priežastį, ne tik neparašė N, bet ir nusistebėjo, kodėl nepasisakiau iš anksto, sako, ir pati būtų išleidusi.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Nėra tokios. Bet aš skolinu tik tiems žmonėms, kurie moka su knyga elgtis ir neužmiršta esantys ją pasiskolinę, sugeba grąžinti.

Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?

Patikėkite, rasčiau epizodų visiems žanrams, bet kol gyvenu, tol savo laiko netalpinčiau į viena kurį žanrą. Vėliau, kai Didysis Pasaulio Rašytojas pasikvies, tada ir pažiūrėsime.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Buvo bangos, kai autoriai plūstelėdavo iš tam tikros šalies arba regiono. Dabar manęs autoriaus šalis nebedomina, na, nebent patraukia koks nors jo ar jos biografijos epizodas. Mane liūdina tai, kad nemoku tiek užsienio kalbų, kad galėčiau laisvai skaityti originalo kalba. Vertimas, net ir tobulas, jau yra dviejų – kūrėjo ir vertėjo, darbas.

Jeigu pats rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Jau rašau… Dar nedrąsiai, lėtai, susikaupdamas, bet pradėjau nuo literatūros vaikams. Taip pat mėgstu rašyti poeziją, vėliau tikiuosi atrasti ir kitus literatūrinius žemynus bei pakeliauti po juos. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Visada skaitau keletą, ne vieną. Kadangi šis pokalbis nefiksuos dabarties momento, o atliks tokį laikų sujungimo vaidmenį, tai pasakysiu, kad skaitau vieną naujausią romaną, vieną klasikos kūrinį, taip pat esė rinkinį, vieną istorinę monografiją ir keletą politikos tekstų. Raidžių kasdienybėje susirenka pakankamai.