Naujos knygos

2024-05-08

De Hamel, Christopher. The Posthumous papers of the manuscript club. London: Allen Lane, 2022. 616 p.

Šios knygos antraštėje perfrazuojamas Čarlzo Dikenso (Charles Dickens) romano apie spalvingų veikėjų grupę pavadinimas. Joje pristatoma dvylika labai skirtingų žmonių, kuriuos vienijo aistra iliuminuotiems rankraščiams. Tarp jų – šventasis, mecenatas, iliuminatorius, antikvaras, kolekcininkas, bibliotekininkas, rabinas, muziejininkė ir netgi rankraščių klastotojas. Žymus rankraščių tyrinėtojas kviečia skaitytoją į tūkstantį metų aprėpiančią kelionę po Normandijos ir Moravijos vienuolynus bei sinagogas, Vokietijos universitetus ir JAV muziejus. Suteikdamas galimybę pažvelgti į rankraščių kolekcininkų pasaulio džiaugsmus ir tragedijas, autorius tuo pačiu atskleidžia kertinį iliuminuotų rankraščių vaidmenį civilizacijos raidoje.

Voelkle, William M. Holy hoaxes: a beautiful deception: celebrating William M. Voelkleʼs collecting. Paris; New York: Les Enluminures, [2023]. 231 p.

Viljamas M. Fulklas (William M. Voelkle) sukaupė išsamiausią privačiose rankose esančią rankraščių iliuminacijų klastočių ir padirbinių kolekciją. Šiame iliustruotame kolekcijos kataloge pats kolekcininkas atskleidžia, kaip ji buvo kuriama. Autorius pristato beveik septyniasdešimt įvairiausių klastočių ir padirbinių iš Vakarų Europos, krikščioniškųjų Rytų, Etiopijos, Meksikos, Persijos ir Indijos. Gausiai iliustruota knyga prasideda įdomiu Kristoferio de Hemelio (Christopher de Hamel) įvadu, kuriame keliami klausimai apie autentiškumo vertę, visuomenės susižavėjimą klastotėmis, samprotaujama apie klastočių pobūdį ir jų aptikimą.

Hansbury, Paul. Belarus in crisis: from domestic unrest to the Russia-Ukraine war. London: Hurst & company, [2023]. 326 p.

Kai 2020 m. visoje Baltarusijoje prasidėjo gausūs antivyriausybiniai protestai, diktatoriaus Lukašenkos valdžia ėmėsi žiaurių represijų: suėmė dešimtis tūkstančių piliečių, uždraudė nepriklausomą žiniasklaidą ir sukėlė migrantų krizę Europos Sąjungos pasienyje. 2022 m. vasarį Baltarusija tapo Rusijos invazijos į Ukrainą placdarmu ir leido savo teritorijoje dislokuoti karius ir raketų sistemas, padariusi žalą savo nacionaliniams interesams. Šioje knygoje aptariamos šios dvi tarpusavyje susijusios krizės. Nagrinėjamos Baltarusijos politinio chaoso ištakos bei tarptautinės pasekmės, vertinamas Vakarų sankcijų veiksmingumas, svarstomos Baltarusijos valstybingumo perspektyvos, bandoma atsakyti į klausimą, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė baltarusių požiūrį į diktatūrą savo valstybėje.

Martin, Janet. Medieval Russia 980–1584. Cambridge: Cambridge University Press, 2007. 507 p.

Knygoje glaustai, bet išsamiai pateikiama Rusijos istorija nuo Vladimiro I iki Ivano IV Rūsčiojo valdymo. Šis pataisytas leidimas papildytas neseniai paskelbtais autorės ir kitų mokslininkų tyrimais. Parodoma Viduramžių Rusijos politinės raidos dinamika nuo Kijevo Rusios iki mongolų dominavimo epochos ir Maskvos valstybės iškilimo. Aptariamos šalies valdančiosios dinastijos, ekonomikos poveikis politinei raidai, santykiai su užsienio valstybėmis, socialinė, religinė bei kultūrinė raida. Informatyvus žymios istorikės pasakojimas, aiškūs argumentai ir provokuojančios interpretacijos patrauks tiek specialistus, tiek ir visus besidominančius feodalinės Rusijos istorija.

DʼAnieri, Paul J. Ukraine and Russia: from civilized divorce to uncivil war. Cambridge: Cambridge University Press, [2023]. 372 p.

Knygoje pateikiama išsami Rusijos karo Ukrainoje analizė. Nagrinėjamas Ukrainos socialinis bei politinis gyvenimas, Ukrainos ir Rusijos santykiai, taip pat Rusijos ir Vakarų interesų sąveika po Sovietų Sąjungos žlugimo. Parodomas kelias nuo 1991 m. įvykusio Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos, kuris tuo metu vadintas „civilizuotomis skyrybomis“, iki žiauriausio konflikto Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Anot autoriaus, konfliktas kilo dėl trijų esminių veiksnių – saugumo dilemos, demokratizacijos poveikio geopolitikai ir tarpusavyje nesuderinamų įvairių valstybių tikslų. Teigdamas, kad karo priežastimi tapo gilūs išankstiniai nesutarimai, kurių nepavyko įveikti, autorius reiškia susirūpinimą dėl konflikto sprendimo perspektyvų.

The Oxford handbook of digital media sociology. New York: Oxford University Press, [2022].  718 p.

Skaitmeninė žiniasklaida – įprasta šiandienos gyvenimo dalis. Skaitmeninės informacinės ir ryšių technologijos yra įsiterpusios į sveikatos, darbo, rinkimų, kapitalo srautų, intymių santykių, socialinių judėjimų, asmeninės tapatybės ir dar daugelį sričių. Siekiant paaiškinti mūsų greitai besikeičiantį pasaulį platesnei visuomenei, šiame žinyne apžvelgiami naujausi sociologiniai skaitmeninės žiniasklaidos tyrimai. Jis sugalvotas kaip esminis išteklius, jungiantis įvairias sociologinių tyrimų kryptis, susijusias su skaitmenine žiniasklaida. 34 skyriai sugrupuoti į šešias dalis, kuriose nagrinėjama skaitmeninių medijų teorija, jų vaidmuo kasdieniame gyvenime, taip pat ryšys su socialinėmis institucijomis, bendruomene, asmens tapatybe, socialine nelygybe, politika ir galia. Kiekviename skyriuje apžvelgiami iki šiol atlikti sociologiniai tyrimai ir nurodomi neatsakyti klausimai.

The Oxford handbook of medieval Central Europe. New York: Oxford University Press, [2022]. 601 p.

Šiame žinyne apibendrinama Viduramžių Vidurio Europos regiono politinė, socialinė ir kultūrinė istorija, apimant laikotarpį apytiksliai nuo 800 iki 1600 metų ir teritoriją nuo Baltijos iki Adrijos jūros. Daugiausia dėmesio skiriama Vengrijos, Lenkijos ir Bohemijos karalystėms ir jų sąveikai su kaimyninėmis teritorijomis. Teminiu principu sudarytuose 25 skyriuose nagrinėjami įvairūs šio regiono Viduramžių istorijos aspektai: valstybė ir valdymas, teisė ir teisingumas, karyba, diplomatija, elitų formavimasis ir kaita, etninių grupių migracija, lytis ir šeima, miestų plėtra, finansai ir prekyba, literatūra, menas ir architektūra, religija ir bažnyčia, vienuolynai, kasdienis gyvenimas, žydų padėtis ir kt.

The Routledge history of antisemitism. London; New York: Routledge Taylor & Francis Group, 2024. 437 p.

Didėjant susirūpinimui dėl antisemitizmo, daugėja ir diskusijų, kaip jį suprasti ir su juo kovoti. Šiame žinyne nagrinėjama antisemitizmo istorija ir apraiškos nuo pat jo ištakų iki šiandienos. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Šiaurės Amerikoje ir Europoje pradėjo į antisemitizmą žiūrėti kaip vien tik į istorinę problemą. Tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, kad antisemitizmas nėra tik istorinis ar tik žydams svarbus klausimas. Šiame esė rinkinyje gvildenamos įvairios antisemitizmo formos įvairiais laikotarpiais, o vėliau aptariama antisemitizmo apraiškų gausa įvairiose šalyse ir regionuose. Nagrinėjamos įvairios kultūrinės ir socialinės antisemitizmo formos.

Mikanowski, Jacob. Goodbye Eastern Europe: an intimate history of a divided land. London: Oneworld, [2023]. 375 p.

Ši knyga ypač aktuali Rusijos agresyvios 2022 m. invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Joje apžvelgiama audringa Rytų Europos istorija nuo ikikrikščioniškų laikų iki komunizmo žlugimo. Anot autoriaus, šiandien sąvoka „Rytų Europa“ egzistuoja daugiausia kultūrinėje atmintyje, tačiau daugybei žmonių Rytų Europa tebėra tapatybės ženklas, o jos istorija reiškia šimtmečius trukusius sunkumus ir kančias. Knygoje kalbama apie įvairias šio regiono gyventojų grupes, įskaitant romus, žydus ir musulmonus; didžiąsias Viduramžių karalystes; Osmanų, Habsburgų ir Rusijos imperijų iškilimą ir žlugimą; moderniosios eros aušrą; fašizmo ir komunizmo išbandymus; šiuolaikinių nacionalinių valstybių iškilimą. Aptariama, kaip savitos ir gyvybingos Rytų Europos kultūros sugebėjo išlikti ir klestėti šalia dominuojančios ir agresyvios Rusijos.

Paradowski, Michał. Against the deluge: Polish and Lithuanian armies during the war against Sweden 1655–1660. Warwick: Helion & Company, 2022. 372 p.

1655 m. vasarą į Abiejų Tautų Respubliką, jau įsitraukusią į konfliktą su Maskva ir Zaporožės kazokais, įsiveržė švedai. Taip prasidėjo Antrasis Šiaurės karas, Abiejų Tautų Respublikoje žinomas kaip Švedų tvanas. Nors iš pradžių šalis atsidūrė ties visiško pralaimėjimo riba, palaipsniui pasipriešinimas švedų kariams ėmė augti, į konfliktą įsitraukė daugiau šalių. Šioje knygoje išsamiai aptariamos Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, kovojusios tvano metu, jų verbavimo sistema, valdymo struktūra, svarbiausi vadai, logistiniai karybos aspektai. Pagrindiniai karo mūšiai aprašyti atskirame skyriuje.

Baxter, Ian. The Soviet Baltic offensive, 1944–45: German defense of Estonia, Latvia, and Lithuania. Havertown: Casemate Publishers, [2022]. 128 p.

Knygoje dramatiškai aprašoma, kaip okupacinė vokiečių kariuomenė stengėsi sulaikyti Raudonosios armijos puolimą Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo metu. Atskleidžiama, kaip buvo vykdomas Hitlerio draudimas kariuomenei trauktis ir jo įsakymas kovoti iki mirties. Galingų sovietų pajėgų varoma nuo Leningrado per Baltijos šalis, armijų grupė „Šiaurė“ beviltiškai kovėsi daugybėje pavienių mūšių. Nuolatinio sovietų armijos puolimo išsekintos ir izoliuotos vokiečių pajėgos fanatiškai kovojo už Baltijos šalių sostinių ir uostų išlaikymą. Kuršo kišenėje vokiečių divizijos atsidūrė apsuptyje ir buvo priverstos gintis iki pat 1945 m. gegužės. Pasakojimą iliustruoja gausybė retų ir iki šiol neskelbtų nuotraukų, kurias lydi išsamūs aprašymai.

The Oxford handbook of the Latin Bible. Oxford: Oxford University Press, [2023]. 522 p.

Lotyniškoji Biblija yra Vakarų kultūros šerdis. Daugelį šimtmečių mokslininkai, filosofai ir teologai būtent iš Biblijos sėmėsi idėjų, kurios veikė visuomenę Europoje ir už jos ribų, o Biblijos studijos buvo svarbi švietimo dalis. Lotyniškoji Biblija padarė svarbų poveikį tiek lotynų, tiek nacionalinėms Europos kalboms ir literatūrai. Lotyniškosios Biblijos rankraščiai atspindi Vėlyvosios Antikos ir Viduramžių meno ir technikos pasiekimus. Šį žinyną sudaro 31 skyrius, kuriuose pristatoma lotyniškosios Biblijos istorija nuo jos pirmųjų vertimų (Vetus Latina), Šv. Jeronimo ir kitų autorių taisymų iki XX a. naujai į lotynų kalbą išverstos Neovulgatos, aptariami pagrindiniai Biblijos aiškintojai ir rankraščiai. Kiekviename skyriuje pateikiama gausybė nuorodų į literatūrą ir elektroninius šaltinius.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė