Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę

Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę

2021-09-14

Prieš 700 metų, gyvenimo nuėjęs visą kelią, 1321-ų metų naktį iš rugsėjo 13 į 14 mirė garsusis italų ir visos Europos poetas Dantė Alighieri. Minėdamos šią sukaktį, daugybė pasaulio bibliotekų pristatė įdomiausius ir vertingiausius poeto „Dieviškosios komedijos“ rankraščius ir spausdintus knygos egzempliorius. Šia proga ir mes kviečiame susipažinti su Retų spaudinių skyriuje saugoma seniausia Bibliotekos „Komedijos“ knyga, išspausdinta 1515-ais metais garsiojoje aldų spaustuvėje.

Įrašo idėjos autorė Agnė Zemkajutė, filmavo ir montavo Vika Petrikaitė


Prisijaukinti tylą

Prisijaukinti tylą

2021-09-13

Vrublevskių bibliotekos renginių salėje pirmame aukšte eksponuojamos dailininkės Deimantės Rybakovienės bežodės knygos Grūdelio plunksna iliustracijos, o antro aukšto fojė prie Bendrosios skaityklos – leidyklos „Žaltvykslė“ įkūrėjo ir vadovo Juozo Krivo gamtos fotografijos.

Bežodės knygos Lietuvoje – naujas ir dar retas žanras. Tokiose knygose pasakojimą reikia susikurti pačiam, stebint, tyrinėjant vaizdų seką, ir nesvarbu, kokią kalbą moka, kokios tai šalies skaitytojas. Grūdelio plunksna – Silent Book Contest 2021 finalistė.

Deimantė: „Knyga atsirado praeitą žiemą, per antrąjį karantiną užsinorėjus tiesiog piešti. Bežaidžiant tušu pradėjo dėliotis knyga. Tada ilgi vakarai pasidarė per trumpi. Spengianti to laiko tyla prisipildė muzikos. O juodas lango stačiakampis su ankstyva naktimi už jo tapo ekranu su besikeičiančiais siužetais, ošiančiais medžiais, laigančiais paukščiais ir sėlinančia lūšimi…“

Juozas: „Medžiai, samanos, akmenys, žolės, dangus ir vanduo, tarpstanti juose gyvastis, tai, kas be žodžių tyliai ir kantriai supa mus, ir tai, kas tūkstančius metų gyvena ir gyvens savąja nekintančia tvarka, tai, ko dažniausiai nepastebime per savo išmanų ir beprasmį blaškymąsi, tai, ko esame tik menkutė dalis begaliniai trumpą mirksnį, yra svarbiausia. Ir to nereikia niekaip aiškinti, žinoti – tereikia pajusti širdimi. Taip paprasta…“

Parodas galima apžiūrėti iki 2021 m. spalio 11 d.


Bičiulių premija skiriama Vrublevskių bibliotekai

Bičiulių premija skiriama Vrublevskių bibliotekai

2021-09-13

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2021 metų LLVS bičiulių premiją skiria Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai už ilgametį prasmingą bendradarbiavimą vykdant įvairius projektus, už maloniai suteikiamą erdvę LLVS renginiams. Atminimo dovana – skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta skulptūrėlė – ir diplomas Vrublevskių bibliotekai bus įteikti 2021 m. rugsėjo 13 d.

Bičiulių premija skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai. Laureatais gali tapti kritikai, žurnalistai, redaktoriai, pedagogai, bibliotekininkai ar bibliotekos, kalbininkai, leidyklos ar leidėjai etc. Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį į literatūros vertimo meną, populiarinimą ir sklaidą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – viena iš keturių šalies valstybinės reikšmės bibliotekų, viena iš trijų ‒ vykdančių humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimus, viena iš dviejų ‒ įkurtų prieš Pirmą pasaulinį karą ir iki šiol tebeveikiančių ir vienintelė ‒ sauganti tokį gausų ir įvairų pergamentų rinkinį. Bibliotekos fondą sudaro daugiau kaip 3,7 mln. spaudinių, rankraščių ir kitų dokumentų, ji turi veik 9 tūkst. skaitytojų, kurie 2020 m. fiziniu būdu ją aplankė 21 tūkst., o virtualiu – 96 tūkst. kartų. Per praėjusius metus čia buvo surengtos 38 parodos, vesta 40 ekskursijų, išleisti 4 leidiniai. Bibliotekoje saugomi raštijos paveldo turtai, mokslo bei kitų šakų literatūra, gausūs informaciniai ištekliai ir čia dirbantys specialistai leidžia jai ir pačiai vienai, ir drauge su kitais imtis visuomenei reikšmingų darbų ir juos sėkmingai atlikti. Bibliotekos partneriai yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos istorijos, Lietuvos kultūros tyrimų, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai, Lietuvos mokslų akademija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir daug kitų mokslo, studijų, kultūros institucijų bei visuomeninių organizacijų.


Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)

Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)

2021-09-10

Rugsėjo 12 d. liturginiame kalendoriuje minimas Švč. Mergelės Marijos Vardas. Šią šventę kasmet iškilmingai minėdavo Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija, prieš 350 metų (1671-03-08) su įspūdinga procesija įvesta į Vilniaus katedrą ir ten veikusi iki Antrojo pasaulinio karo. Arkibrolijai priklausė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, didikai, Bažnyčios hierarchai, vienuoliai bei paprasti tikintieji, o jų pavardės iki šiol liko įrašytos puošniame albume (1671–1938). Apie Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos istoriją ir vertingą jos narių registracijos knygą daugiau – dr. Gitos Drungilienės paskaitoje.


Aktorės, renginių vedėjos Aistės Diržiūtės mintys apie knygas

Aktorės, renginių vedėjos Aistės Diržiūtės mintys apie knygas

Jono Dirsės nuotrauka

Aktorė, renginių vedėja Aistė Diržiūtė mėgaujasi ir geru kinu, ir gera knyga: „Knyga atveria pasaulį fantazijai, o kinas, porai valandų prikaustęs dėmesį, įvaizdžiais užkariauja sąmonę ilgam. Knyga atrakina mano fantaziją, o kinas parodo, ką turiu fantazuoti, kad atrakinčiau save.“

Nors premijos ir laimėjimai yra svarbu, tačiau tai nėra pats svarbiausias rodiklis, bent jau man. Knygos vertė man yra labai asmeniška ir priklauso nuo atsiradimo gyvenime tinkamu ir reikalingu momentu.

Rekomenduoti knygą žmonėms, kurie gyvena knygomis, yra didelė atsakomybė ir nelengva užduotis. Galvojau, ką naujo ar kitokio galėčiau pasiūlyti, bet prisiminusi vieną iš savo mėgstamiausių Polio Eliuaro eilėraščių, kuris prasideda eilute: „Knygos – mano akys“, pagalvojau, kad rekomenduosiu daugiau lyrikos, ypač Polio Eliuaro. Iš atsiminimų – Jono Meko „A Dance with Fred Astaire“ – labai šviesi ir šilta knyga, iš prozos – Toni Morrison „Mylima“ – labai reikalinga ir meistriškai parašyta.

Ne kartą. Knygų krūvelė tarnauja ir kaip stovas kamerai atrankų filmavimo metu, ir kaip „kaladėlė“ jogos užsiėmimų metu.

Manau, kad skaitmeninės knygos – tai tik dar vienas skaitymo būdas. Kiekvienas renkasi pagal savo poreikius ir patogumą. Pastaruoju metu naujai išleidžiama knyga pasirodo spausdintu, skaitmeniniu ir net audio variantais, ir kiekvienas variantas suteikia kitokios patirties. Aš senamadiška. Man patinka kaupti spausdintas knygas ir klaidžioti bibliotekose bei knygynuose. Tačiau visai neseniai pabandžiau klausyti audio knygų bėgiodama ir buvau maloniai nustebusi. Klausytis talentingai įrašyto teksto yra įdomu, susikaupti įmanoma ir, džiaugiuosi, kad dabar dar daugiau laiko galėsiu skirti knygoms, tačiau Dostojevskio taip turbūt „neskaityčiau“.

Žinoma, kad taip. Mano tėvų karta išgyveno cenzūrą ir mokėsi skaityti tarp politinių eilučių, o revoliucijoms ruošdavosi intelektualių pokalbių pilnose virtuvėse. Mano karta – pereinamoji. Nors internetas ir išmanieji telefonai mus pasiekė tik paauglystėje, kai skaitymo įpročiai jau buvo daugmaž susiformavę, tačiau ir mums ar bent daugumai iš mūsų taip pat teko susidurti su sunkumais susikaupti, valdyti dėmesį ir tiesiog skaityti netikrinant telefono. Negaliu kalbėti už visą kartą, tačiau, stebėdama savo bičiulius galiu pasakyti, kad TikTok niekada nepakeis knygos, bent jau mums. Kita vertus, pastebiu, jog ir jaunesnės kartos knygos nepaleidžia, o ir knygos visada sugrįžta.
Atsiradus televizijai dauguma sakė, kad radijas išnyks, tačiau radijas ne tik nedingo, bet ir sustiprino savo pozicijas ir tam tikra prasme su trenksmu grįžo į lyderiaujančias informacijos rinkos pozicijas tinklalaidžių pavidalu.

Viskas kinta ir viskas yra laikina. Stengiuosi neprisirišti nei prie daiktų, nei prie knygų. Dauguma knygų, kaip ir, pvz., dauguma draugų turi savo žydėjimo laikotarpius. Turėjau ir aš knygą, kurią skaičiau daug kartų, o paraštės buvo pilnos intymių pastebėjimų, pribraukymų, išgyvenimų, posmų, tačiau vieną dieną artimai draugei paprašius paskolinti jai kokią knygą, žiūrėjau aš į savo išgyvenimų ir suvokimų pilną „Dzeną ir lanko meną“ ir supratau, kad aš jos laiką jau išgyvenau, ir knygai laikas iškeliauti. Mano knygos keliauja, net ir pačios brangiausios.

Tragikomedija su magiškojo realizmo, dramos, kartais net detektyvo ir, žinoma, romantikos prieskoniais.

Pomėgiai ir polinkiai labai priklauso nuo augimo laikotarpio. Mano paauglystės lentynoje dominavo Pietų Amerika ir Prancūzija, matyt, reikėjo gaivalo ir laisvės. Kiek paaugus, prancūzišką prarastą laiką ir argentinietiškus klasių žaidimus pakeitė Vokietija su vilkais ir užburtais kalnais. Puikiai pamenu, kai dar paauglystėje vis bandžiau prisiliesti prie Hesės, tačiau vokiškosioms klajonėms ir pamokoms iš upės reikėjo sulaukti pilnametystės, o tada viską perskaičiau vienu ypu. Šią žiemą įkopiau į „Užburtą kalną“ ir nenustoju keliauti vokiškos literatūros laukais ir toliau.

Derek Jarman „Up in the Air“ ir Glennon Doyle „Untamed“ („Mielosios“ knygų klubo diskusijai).


Diskusija apie Rytų Europos tyrimus ir knygos pristatymas

Diskusija apie Rytų Europos tyrimus ir knygos pristatymas

2021-09-08

Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Varšuvos universiteto Rytų Europos centras 2021 m. rugsėjo 16 d., 16.00 val., maloniai kviečia į diskusiją „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“.

Sveikinimo žodį tars Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas (tbc) ir Lenkijos Respublikos ambasadorė Urszula Doroszewska (tbc).

Apie Rytų Europos studijų raidą tarpukariu ir jų dabartinę būklę renginyje kalbės Varšuvos universiteto Rytų Europos centro direktorius Janas Malickis ir šio centro profesorius habil. dr. Leszekas Zasztowtas. Diskusiją ves doc. Andžejus Pukšto (Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra).

Susitikimo metu vyks mokslinės monografijos „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje 1930–1939 m. (90-mečio įkūrimo proga). Idėjos – žmonės – palikimas“ (sudarytojai J. Malickis ir A. Pukšto) pristatymas.

Knygą, kurią lenkų ir lietuvių kalbomis išleido Varšuvos universitetas, sudaro gerai žinomų Lietuvos ir Lenkijos istorikų darbai. Tarp autorių rasime Tomą Venclovą, Rimantą Miknį,  Tadeuszą Bujnickį, Mareką Kornatą, Leszeką Zasztowtą ir kt. Taip pat naujoje publikacijoje skelbiami prisiminimai ir kiti istorijos šaltiniai, susiję su Rytų Europos mokslinių tyrimų instituto veikla.

Knygos pristatymo metu atsiminimais apie tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo minėto instituto mokslo darbuotoju pasidalins žinoma kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė.

Renginys vyks lietuvių bei lenkų kalbomis. Svečių iš Lenkijos pasisakymai lenkų kalba bus verčiami į lietuvių kalbą. Rengėjai: Lenkijos institutas Vilniuje, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka.

Renginys įtrauktas į mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2021“ programą. Dalyvių skaičius ribotas, būtina registracija adresu: inga.beruliene@mab.lt.


Laikina prieiga prie Emerald eBooks Business Management & Economics ir Social Sciences elektroninių knygų kolekcijų

Laikina prieiga prie Emerald eBooks Business Management & Economics ir Social Sciences elektroninių knygų kolekcijų

2021-09-08

Iki 2021 spalio 6 d. suteikta laikina prieiga prie Emerald eBooks Business Management & Economics ir Social Sciences elektroninių knygų kolekcijų

Daugiau

Vilniaus pranciškonų spaustuvei – 350

Vilniaus pranciškonų spaustuvei – 350

2021-09-07

2021 m. sukanka 350 metų, kai pradėjo veikti (1671) Vilniaus pranciškonų spaustuvė. Ta proga Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda vien iš joje saugomų leidinių. Paroda T. Vrublevskio skaitykloje veiks iki rugsėjo 30 dienos. Išsamesnį šios parodos variantą Bibliotekos lankytojai gali rasti virtualių parodų portale.

Ar ši garbinga sukaktis bus proga tyrėjams įdėmiau pažvelgti į Mažesniųjų brolių konventualų Vilniaus leidinius ir taip praturtinti LDK spaudos istorijos pažinimą? Garso įraše mintimis dalijasi viena iš parodos autorių, knygotyrininkė dr. Alma Braziūnienė.

Klausyti įrašo

Ekskursija po parodą „Šimtmečių istorijos liudijimai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“

Ekskursija po parodą „Šimtmečių istorijos liudijimai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“

2021-09-06

Mečetė. Dail. Juozas Kamarauskas. Akvarelė. 1917 m. LMAVB RS F143-1140

2021 m. rugsėjo 8 d. (trečiadienį) 12.15 val. kviečiame į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (fojė) organizuojamą ekskursiją po parodą „Šimtmečių istorijos liudijimai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“, kurią rengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė ir doc. dr. Galina Miškinienė.

Parodoje eksponuojami ne tik dokumentai iš bibliotekos fondų, bet ir įdomybės iš privačios kolekcijos: autentiškai atkurtas Aukso ordos totorių šaulio lankas, Muhiras – XVIII a. įrėminta giesmė iš Korano, kurios kairėje pusėje minimi 99 Dievo vardai, dešinėje – pranašo Mahometo 99 vardai. Kolekcijoje taip pat saugomas 1 dalavaras – popieriaus ritinys su maldomis, kuris buvo dedamas į mirusiųjų drobules.

Ekskursijos metu sužinosite apie rankraštinį totorių paveldą, totoristikos knygas ir kitus totorių raštijos paminklus.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA. Ekskursijos dalyvių skaičius ribotas. Norėdami registruotis, rašykite el. paštu: inga.beruliene@mab.lt

Apie parodą

„Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“

„Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“

Vaizdo siužetas skirtas unikaliam paveldui – Lietuvos totorių raštijai. Pristatoma vieno žinomiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabo – kultūrinė vertė ir svarba. Po jo atradimo 1915 m. suaktyvėjo totorių raštijos tyrimai. Šis vaizdo siužetas – tai savotiška Lietuvos totorių raštijos istorijos enciklopedija. Medžiaga panaudota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių. Scenarijaus autorė dr. Galina Miškinienė.