Bibliotekoje saugomi raštijos paveldo unikumai UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registre

Bibliotekoje saugomi raštijos paveldo unikumai UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registre

2021-10-11

Mus pasiekė džiugi žinia, kad į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašomi du nauji dokumentinio paveldo objektai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje: „Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolijos narių knyga“ ir dviejų inkunabulų konvoliutas (į vieną knygą įrišti 1497 ir 1500 m. Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentai).

Naujienos nuoroda >>

Vilniaus katedroje įsteigta Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolija buvo viena pirmųjų tokio titulo brolijų katalikiškame pasaulyje. 1671 m. kovo 8 d. iškilmingai įvesta į Vilniaus katedrą, o jos nariai nuo pirmos dienos registruoti tam skirtoje knygoje, pagal paskirtį naudotoje net iki 1938 m. Brolija sulaukė išskirtinio dėmesio: pirmieji jos nariai, pasirašę knygoje, buvo tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis ir jo žmona Eleonora Habsburgaitė; nariais tapo ir kiti valdovai, svarbiausi pareigūnai, jų šeimos nariai, Bažnyčios hierarchai.

Apie šią broliją ir knygą galite daugiau sužinoti peržiūrėję šią dr. Gitos Drungilienės paskaitą.

Į registrą pateks ir LMA Vrublevskių bibliotekoje rastas dviejų inkunabulų, apie kuriuos iki šiol buvo nežinoma, konvoliutas. Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Violeta Radvilienė ir Danguolė Palačionytė, tvarkydamos memorialinį akademiko Konstantino Jablonskio fondą, aptiko ir atpažino du XV a. Prahoje čekų kalba išleistus inkunabulus. Tyrimo metu buvo išaiškinta, kam dokumentai priklausė, kaip ilgai jie galėjo būti nepastebėti. Šis radinys labai pradžiugino čekų knygotyrininkus ir bibliografus, nes inkunabulas „Artikule sněmovni z roku 1497“ bibliografijose žymimas kaip dingęs ir nuo 1820 m. nežinia kur esantis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad LMA Vrublevskių biblioteka vienintelė Lietuvoje turi net tris spausdintus inkunabulus čekų kalba. Prasminga, kad tai yra Biblija ir žmonių kurti įstatymai.

Daugiau apie šį konvoliutą galite sužinoti klausydamiesi LMA Vrublevskių bibliotekos vyresniosios bibliografės Violetos Radvilienės pasakojimo.


Dėstytojos Vaidos Našlėnaitės Eberhardt mintys apie knygas

Dėstytojos Vaidos Našlėnaitės Eberhardt mintys apie knygas

2021-10-10

Vaida Našlėnaitė Eberhardt – VU Filologijos fakulteto dėstytoja, šiuo metu pagal projektą  „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ dėstanti lietuvių kalbą Frankfurto prie Maino universitete. Gimusi Vilniuje, širdyje – aukštaitė.      

Platus klausimas, jį nagrinėja knygotyrininkai. Šiandienos požiūriu, kiekviena knyga, randanti savo adresatą, yra vertinga. Kurios šiuolaikinės knygos bus vertingos po šimto metų, sunku pasakyti, galbūt visai ne tos, kurias įsivaizduojame esant vertingomis. Prognozuoti neįmanoma. Vis dėlto sisteminiai mokslo veikalai tikrai bus reikalingi ir po šimto metų.

Kuo labiau apsiskaitęs bibliotekininkas, tuo įdomiau su juo bendrauti. Jis juk reprezentuoja skaitymo įstaigą. Neįsivaizduojama, kad bibliotekoje dirbtų neskaitantis žmogus. Gal nebūtina jam visas sritis gerai išmanyti, tegu bibliotekininkas skaito tai, kas domina. Gerbiu tuos bibliotekininkus, kurie gerai žino, kokių turtų galima rasti jų bibliotekoje.

Darbui su žmonėmis tikrai praverstų knyga apie emocinį intelektą, bendravimą.

Ne kartą. Storose knygose kietais viršeliais puikiai džiūva per atostogas surinkti reti augalai.

Norisi sakyti, kad ne, bet gali taip atsitikti, kad taps konkurentės, ypač laisvalaikio arba retųjų sričių knygos. Ne kiekvienai spausdintai knygai randasi pakankamas kiekis skaitytojų. Man pasitaikanti dažniausia situacija pasinaudoti skaitmeniais resursais, kai knygos prireikia kelionėje. Kita situacija – kai iki knygyno ar bibliotekos toli, o internetas po ranka. Na, o šiųmetis epizodas, kai užsidarėme savo butuose, tiktai padeda plėtotis skaitmeninių knygų tinklui.

Be abejonės. Mano kartos žmonėms tėvai pirko visas knygas, pasirodančias knygynuose. Stodavomės į eilę žymiųjų serijų prenumeratai. Liūdesys šeimoje, kai nepavyko užsiprenumeruoti populiariosios enciklopedijos. Vizitas į šalia esantį knygynėlį – tai taip paprasta, kaip suvalgyti ledų porciją. Prisimenu ir knygų kopijas, gautas dienai dviem. Kiekviena karta skaito skirtingai, todėl nelyginsiu.

Keleto knygų, primenančių brangius žmones, neskolinčiau. Dar yra tokių, prie kurių prieinu kasmet, per Kalėdas. Jos tiesiog privalo būti namuose ir laukti savo valandos.

Vienas skyrius – rami kaimo proza, kitas – kelionės dienoraštis, trečias – drama be epilogo, ketvirtas, be abejo, – interaktyvieji pokalbiai. Gal kur ne kur įsiterptų ir vienas kitas poezijos posmas ar gaidos.

Negaliu pasakyti. Pagal šalis neskirstau, svarbu knygos autorius.

Tai būtų pasakojimas apie tris mano drauges. Jų sutikimą jau turiu.

Darbui prireikia įvairios lingvistinės ir didaktinės literatūros. Laisvalaikiu šiuo metu – Peter Wohlleben „Paslaptingas medžių gyvenimas“, Rūta Oginskaitė „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“, Rüdiger Safranski „Goethe“, Will Gompertz „Ar tai menas?“.


Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250

Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250

2021-10-08

Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis. T. 1, I–223.
Parengė Ona Kažukauskaitė ir Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009

Minint kunigo, pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 250-ąjį gimimo jubiliejų ir atsižvelgiant į jo palikimo reikšmę, LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje nuo 2021 m. spalio 7 d. iki lapkričio 12 d. eksponuojama paroda „Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250“. Parodoje pristatomi visi kunigo J. A. Pabrėžos rankraštiniai bei svarbiausi spausdinti dokumentai, saugomi Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose.

J. A. Pabrėža laikomas lietuvių botanikos tėvu. Parodoje eksponuojamas 1821 metais jo parašytas Dictionarium Botanicum Latino Samogiticum  (F9-3254) – lotynų-lietuvių (žemaičių) kalbų botanikos žodynas su 860 augalų pavadinimais, kuris taip ir liko neišleistas. Kunigas J. A. Pabrėža aktyviai bendravo su Vilniaus universiteto profesoriumi, vaistininku ir botaniku Johanu Frydrichu Volfgangu (Johann Friedrich Wolfgang, 1776–1859) dėl herbariumo, lotynų–lietuvių (žemaičių) kalbų augalų žodyno sudarymo,  dėl lietuviškos augalų terminijos. Parodą ženkliai papildo aštuoni botaniko laiškai profesoriui Johanui Volfgangui, parašyti Kretingoje, Palangoje 1828–1829 metais (F7-309).

Ekspozicijos puošmena yra J. A. Pabrėžos 1831–1834 metais žemaičių tarme parašytas pirmasis lietuviškas geografijos vadovėlis  Įžęgis Geograpyje (Žemiuraszts) ira apraszims žemys (F9-3361). Tai buvo pirmoji lietuviškai parašyta geografijos knyga ir, ko gero, pirmasis lietuviškas darbas tarp visų gamtos mokslų. Šalia eksponuojamas šio vadovėlio rankraščio perrašas paskelbtas 2019 m. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografija“. Jame pateikiama ne tik fizinės geografijos žinių, bet ir daug vietos skiriama politinei geografijai: aprašomos XIX amžiaus pradžioje egzistavusios valstybės, jų santvarka, karinė galia, gamtos ištekliai ir t. t.

J. A. Pabrėža yra reikšmingos dvasinės literatūros ir stambių pamokslų rinkinių autorius. Eksponuojamas kunigo J.A.Pabrėžos paties sudarytas ir įrištas pamokslų rinkinys Pamoksłay Wayringosy Materyjosy Ąt rożniu wyitu, iwayriusy łaykusy Sakity par Kónyga Ambroźiejó Pabreża Tercyjorió zokana Szwęta Tiewa Prąćźyszkaus (F9-3360). Jį sudaro 1799–1831 metais įvairiose Žemaitijos vietose sakyti 48 pamokslai. Tematika įvairi: didžiosios nuodėmės, dorybės, maldų prasmės aiškinimas, Sutvirtinimo sakramento ir kitų sakramentų aiškinimas. Pagal J. A. Pabrėžos pamokslą, vestuves galima buvo kelti tik antradienį, nes sekmadienį būtina dalyvauti Šv. Mišiose. Kartu eksponuojamas šio rankraščio perrašas, paskelbtas 2020 m. Lietuvių kalbos instituto leidinyje Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambraziejaus Pabrėžos, parengtas Ritos Šepetytės.

Nors J. A. Pabrėža visų pirma išgarsėjo kaip kunigas pamokslininkas, tačiau jam gyvam esant nė vienas dvasinio turinio veikalas nebuvo išspausdintas. Tik praėjus 20 metų po jo mirties išėjo nedidelė knygelė Parkratima tąn saužines, redaguota vyskupo Motiejaus Valančiaus, ne originalia rašyba.

Taip pat eksponuojama dr. Viktoro Gidžiūno monografija „Ambraziejus Pabrėža – Šv. Pranciškaus dvasios sūnus“ (1976); moksliniai J. A. Pabrėžos darbų tyrinėjimai, paskelbti dr. Giedriaus Subačiaus studijoje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba“ („Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, 1996, t. 8), Vaclovo Biržiškos ir kiti veikalai.

Kviečiame susipažinti su žymaus pranciškono kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos palikimu.

Parodą ir informaciją parengė Erika Kuliešienė
Redagavo dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Apipavidalino Eglė Stasiukaitytė, Audronė Stasiukaitytė


Sveikinimai kolegei

Sveikinimai kolegei

2021-10-07

2021 m. spalio 1 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauratorė Aušra Čiuladienė sėkmingai apgynė disertaciją „Senųjų rašytinių šaltinių dažų ir rišiklių tyrimas“ chemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2017–2021 metais, studijuojant Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto doktorantūroje ir remiantis dokumentų, saugomų Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, tyrimu.

Moksliniai vadovai – prof. dr. Vida Vičkačkaitė ir prof. habil. dr. Aivaras Kareiva (Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas).

Disertacijos gynimo tarybą sudarė prof. habil. dr. Albertas Malinauskas (tarybos pirmininkas), prof. dr. Jurgis Barkauskas, doc. dr. Eglė Fataraitė-Urbonienė, doc. dr. Tatjana Kochanė ir prof. dr. Rasa Pauliukaitė. Visi recenzentai teigiamai įvertino Aušros Čiuladienės kruopščiai atliktą darbą, o mokslinis vadovas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva ypač pasidžiaugė disertantės savarankiškumu.

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos bendruomenė sveikina Aušrą Čiuladienę, sėkmingai ir sklandžiai apgynus disertaciją, bei linki kūrybingos mokslinės veiklos, toliau tyrinėjant kultūros paveldo dokumentus.

Informaciją parengė Birutė Giedraitienė


Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“

Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“

2021-10-05

2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties.

Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai.

Visi šie poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti tokiomis teminėmis grupėmis: herojinė, laidotuvių, sveikinimų (gimimo ir pareigų pradžios progomis) ir dėkojimo už suteiktis poezija. Kiekvienos iš šių teminių poezijos grupių kūriniai didįjį karvedį, valstybės veikėją, mecenatą ir šeimos tėvą atskleidžia iš įvairių pusių, papildo savitomis detalėmis.

Jono Karolio Chodkevičiaus įvaizdis poezijoje gerai atliepia Baroko žmogaus idealą, kuris paaiškina paskaitos pavadinimą: Jonas Karolis Chodkevičius yra Lietuvai duotas taleris.

Vaizdo ir garso įrašuose apie Joną Karolį Chodkevičių pasakoja dr. Sigitas Narbutas.

Garso įrašas. Pirmoji dalis:
J. K. Chodkevičiaus pagrindiniai biografijos faktai, Heroinė poezija

Klausyti įrašo

Garso įrašas. Antroji dalis:
Laidotuvių poezija, Sveikinimų poezija, Dėkojimo už suteiktis poezija

Klausyti įrašo

Paroda „Jonas Karolis ‒ Dievo Lietuvai duotas taleris“

Paroda „Jonas Karolis ‒ Dievo Lietuvai duotas taleris“

2021-10-04

Jonas Karolis Chodkevičius (1571–1621)
Raižinys iš: Krasicki, Ignacy. Woyna chocimska. W Warszawie: nakładem i drukiem Michała Grölla, 1780.

LMAVB RSS L-18/1352

2021 m. spalio 6 – lapkričio 24 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, eksponuojama paroda „Jonas Karolis ‒ Dievo Lietuvai duotas taleris“, skirta Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo 450-osioms ir mirties 400-osioms metinėms.

Parodos pavadinime užkoduotas šios istorinės asmenybės išskirtinumas ir nuopelnai savo Tėvynei. Taleris yra tai, kas brangaus iškasta, surasta ir į dienos šviesą iškelta Vokietijoje. Metaforiškai kalbant, mūsų taleris – Jonas Karolis, Jono Jeronimaičio sūnus, dienos šviesą išvydęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Kokį Jono Karolio atminimą mums išsaugojo vienalaikiai artefaktai? Ar jais pasirėmę, galime šį karvedį laikyti Dievo dovana Lietuvai?

Iš penkiasdešimt gyvenimo metų Jonas Karolis Chodkevičius trisdešimt praleido karo laukuose ir ant balno. Joną Karolį išgarsino pergalės, pasiektos 1600‒1610 m. kare su švedais dėl Livonijos. Svarbiausią, pasaulyje jį išgarsinusią pergalę Jonas Karolis pasiekė 1605-09-27 prie Kirchholmo (Salaspilio). Be karo pasiekimų, Jonas Karolis turi didžiulių nuopelnų Katalikų Bažnyčiai, valstybės urbanizacijai, švietimui ir mokslui. Jo vardas ir darbai itin reikšmingi Žemaitijoje: Chodkevičius įkūrė Kretingos miestą ir suteikė jam Magdeburgo teises. Čia iškilo ir jo funduota mūrinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. Bažnyčioje buvo įrengtas mauzoliejus šeimai. Parodoje, pristatant svarbiausius Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktus ir su šia asmenybe iki šiol išlikusius paveldo ženklus Lietuvoje, panaudoti Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai ir iš įvairių Lietuvos ir užsienio atminties institucijų gauti vaizdai. Vienas iš retesnių eksponatų – Bibliotekoje saugomas 1606 m. Vilniaus Jėzuitų Draugijos akademijos spaustuvėje išspausdintos L. Bojerio herojinės poemos „Karolomachija“ egzempliorius. Seniausias dokumentas – Rankraščių skyriuje saugomas pergamentas – 1568 metų gruodžio 9 dienos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas, kuriuo Jonui Jeronimaičiui Chodkevičiui dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje.

Parodos koncepcijos autorius dr. Sigitas Narbutas, rengėjai: dr. Daiva Narbutienė, dr. Neringa Markauskaitė, Violeta Radvilienė, dr. Sigitas Narbutas. Parodą lydės penktadienio ekskursijos: spalio 15, 22 ir 29 dienomis 12 val. Bibliotekos fojė. Būtina registracija: inga.beruliene@mab.lt


Mokslo studijos ir poemos vertimo sutiktuvės

Mokslo studijos ir poemos vertimo sutiktuvės

2021-10-01

2021 m. spalio 7 d., 16 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks mokslo studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“ sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis.

Nuo XIII a. vidurio su nedidelėmis pertraukomis Polocko kunigaikštystę valdė Lietuvos kunigaikščiai. Kunigaikštystę panaikinus, Polocko žemė, vėliau – vaivadija iki pat Respublikos sunaikinimo 1793 m. su nedidelėmis pertraukomis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Taigi Polocko praeitis glaudžiai susijusi su visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Bazilijus Hiacintijus yra pirmasis lietuvis – Vilniaus miestietis – dabartinės Italijos teritorijoje išspausdinęs savo parašytą knygą. Iki jo anapus Alpių gyveno, mokėsi ir dirbo ne vienas lietuvis (pirmasis istoriškai paliudytas – Parbus, 1251 m. kaip Mindaugo pasiuntinys atvykęs pas popiežių Inocentą III į Milaną), bet iki Hiacintijaus nė vienas Vergilijaus krašte nepaliko jokio spausdinto savo veiklos vaisiaus.

Pats Hiacintijus – mįslinga figūra. Vaizdžiai tariant, jis prisidengė hiacinto žiedu, kad, prabėgus amžiams, negalėtume nustatyti tikrosios jo tapatybės. Nors turime net jo rašto pavyzdį, t. y. paliktą autografą, mažai ką galime pasakyti apie jį patį. Simboliška ir tai, kad Hiacintijus, pasiryžęs tapti profesionaliu mediku, tolimojoje Italijoje parašė ir pirmas išspausdino knygelę, skirtą atgavimui Polocko, iš kurio kilo kitas garsus medikas – humanistas ir spaudos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininkas Pranciškus Skorina (Skaryna).

Neįprasta ši knyga tuo, kad skaitytojas joje ras net du Bazilijaus Hiacintijaus poemos vertimus: prozinį ir poetinį. Tokio precedento mūsų vertimų istorijoje, regis, dar nebuvo. Atsitiko taip, kad nieko nenutuokdami apie vienas kito darbą, iš pradžių šią poemą savarankiškai vertė šių eilučių autorius ir LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, senosios raštijos tyrėjas dr. Sigitas Narbutas. Kiekvienas darė tai, ką moka geriausiai: pirmasis rengė prozinį, antrasis – poetinį vertimą. Tam dalykui paaiškėjus, nutarta skelbti abu vertimus, nes jie gerai papildo vienas kitą.

Renginio metu tikimasi atskleisti ne tik istorinį įvykį, kuriam skirta panegirika, bet ir mįslingą Hiacintijaus eilių grožį.

Eilės mano meluos, nuo pradžios jeigu imsi skaityti,
   tiesą gryną sakys, dėsi jei nuo pabaigos.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius

Vietų skaičius ribotas, į renginį registruotis adresu: inga.beruliene@mab.lt