Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Taislius augyminis. T. 1, I–223.
Parengė Ona Kažukauskaitė ir Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009
Vienuolis, pedagogas ir botanikas, vaistažolininkas – štai tokia įvairiapusė buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, gyvenusio XIX amžiuje, veikla. Dabar jis apibūdinamas ir kaip įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos gerbėjas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą buvo paskyręs tarnauti žmonėms. Gal ir nieko keisto, kad jo vardas šiandien geriau prisimenamas Žemaitijoje, o ne visoje Lietuvoje – čia jis buvo laikomas net šventuoju.
Apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą ir jo nuopelnus mokslui pasakoja prof. Giedrius Subačius. Radijo laidą parengė Inga Berulienė.
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorės Aldonos Vilutytės mintys
Aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, filmų įgarsintoja Aldona Vilutytė: „Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo, taip pat knygos kvapo – ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje“.
Manau, visa gera literatūra yra vertinga, dėl įvairių, kartais skirtingų priežasčių.
Aš renkuosi klausti jų, kokią knygą jie man rekomenduotų. Kuo daugiau savo bibliotekoje esančių knygų bibliotekos darbuotojai bus perskaitę, tuo bus įdomesni pašnekovai lankytojams ir taip kurs skaitančių žmonių bendruomenę. O visiems žmonėms sunkiais gyvenimo etapais labai rekomenduoju skaityti gerą vaikišką literatūrą – padeda geriau, nei vaistai.
Taip, vaidinau spektaklyje, kuriame iš knygų įvairiai jas dėliodami kūrėme scenografiją ir savo pasaulį.
Tikiu, kad visada bus žmonių, kurie skaitys popierines knygas. Aš iki šiol skaitau tik tokias, nors pati jau daug audioknygų esu įskaičiusi. Niekas nepakeis knygos lietimo, vartymo malonumo. Taip pat knygos kvapo, ypač senos, ilgai gulėjusios bibliotekos ar antikvariato lentynoje. O jei dar randi prieš tai skaičiusio žmogaus pieštuku pažymėtas kai kurias tekstų vietas, komentarus, ar palinkėjimą žmogui, kuriam ji buvo dovanota, atsiveria dar vienas paslaptingas pasaulis, kurį pradedi tyrinėti. Ir visai kitoks bet taip pat džiuginantis jausmas pirmam atversti naujos knygos puslapį. Jei spausdintų knygų nebeliks, žodis „knyga“ irgi gali išnykti. Būtų liūdna.
Gimiau dar tarybiniais laikais. Manau, kad mano karta yra knygų žmonės. Mes iš knygų mokėmės, keliavome ir bėgdavome į iliuzijų ir svajonių pasaulį nuo pilkos, daug ką ribojančios ir draudžiančios kasdienybės.
Nežinau. Šiaip turiu tradiciją – pirkti knygas, perskaityti ir, jei geros, dovanoti draugams.
Psichologinės komedijos.
Knygų neskirstau pagal autorių šalį ir tautybę.
Apie žmones, kurie yra mano gyvenime. Esu apdovanota ypatingais draugais, bičiuliais, šeimos nariais, kolegomis, kurių kiekvieno gyvenimas tikrai vertas atskiros knygos.
Samantos Schweblin „Pilna burna paukščių“ – labai rekomenduoju. Man tai literatūros Davidas Lynchas ir dar daugiau.
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“ sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis.
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
2021 m. spalio 20 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojams garsusis šiaulietis Vilius Puronas įteikė dalį savo kūrybinio palikimo. Šis rinkinys, sudarysiantis fondą F440, bus ne tik saugomas: su juo galės susipažinti ir juo naudotis ir Bibliotekos skaitytojai. Pagrindinį informacijos rinkinį sudaro kūrinių sąrašas knygos ir kompiuterinės laikmenos pavidalais. Jį papildo 17 segtuvų kūrinių iliustracijų, į knygą įrišti kūrybos originalai, autorinės knygos bei kita.
Dizaineris Vilius Puronas – profesionalus industrijos dizaineris, respublikoje gerai žinomas kaip kūrėjas, kuriantis įvairių žanrų darbus, pasitelkiantis įvairias technologijas.
Kaip sako pats Vilius Puronas: „Lietuvos Dizaino sąjungos iniciatyva ir pavedimu Jūsų Bibliotekai pateikiu savo kūrybinio palikimo medžiagą: knygos pavidalo autorinių kūrinių sąrašą, o jo iliustracijas – kompiuterinėje laikmenoje. Manoji specifinė dizainerio veikla buvo įvairių meninės kūrybos žanrų ir įdirbio, todėl savo kūrybinį palikimą suskirsčiau į keturis biografijos laikmečius – nuo studento iki pensininko amžiaus. Taip pat, šalia kūrybiškai brandžių darbų, pateikiau ir vieną kitą smulkmeną, kaip kūrybinės kasdienybės atlieką…“
Komunikacijos skyriaus informacija
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
Ant akademiko Algirdo Gaižučio darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Virginijos Valuckienės nuotrauka
2021 metų spalio 17 d. minime iškilaus Lietuvos estetiko, menotyrininko, kultūrologo, akademiko, profesoriaus, politikos bei visuomenės veikėjo Algirdo Gaižučio 80-ies metų jubiliejų. Šiam jubiliejui paminėti skiriama virtuali paroda „Svajokime ir veikime, kaip neprarasti pamatinių žmogiškųjų vertybių“ (Algirdas Gaižutis). Parodą rengė Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė.
Virtualioje parodoje pristatoma menų ir mokslų sandūroje dirbančio akademiko darbų bei veiklos paletė. Nepaprastai įvairiapusiška akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija.
Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant akademiko darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas
Orientalistės doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas
Orientalistės, turkologės, vertėjos, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės vadovės, doc. dr. Galinos Miškinienės mintys apie knygas.
Pastaruoju metu skaitau labiau specialią literatūrą, iš kurios galiu pasisemti reikalingos informacijos savo tyrimams. Tačiau vertinga laikau tą knygą, kuri padeda praplėsti žinių horizontą, padėti atrasti ką nors naujo, dar negirdėto ir nežinomo, taip pat suteikti malonumo.
Rekomenduočiau paskaityti Aišės Kulin (Ayşe Kulin) knygą „Sevdalinka“ (UAB Kronta, 2006). Man labai patinka ši rašytoja, bet į lietuvių kalbą yra išverstas tik šis romanas.
Ne, neteko. Kai kuriuos „šedevrus“ kaip ir galima būtų panaudoti židiniui pakurti, bet stengiuosi tokių knygų nepirkti.
Iš dalies, gal daugiau jaunimui.
Manau, kad kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga. Mano ir mūsų tėvų kartos žmonėms knyga buvo vertingiausias žinių šaltinis.
Neskolinčiau rankraštinės knygos.
Mistinio romano.
Geografija labai plati, tačiau skaitau daug Turkijos autorių.
Jeigu rašyčiau knygą, tai būtų pačios įvairiausios gyvenimiškos istorijos. O jeigu galėčiau užrašyti sapnus, tai būtų labai neįprastas, kupinas nuotykių siužetas su detektyvo elementais, o kartais – net siaubo istorijomis.
Kai keliauju, visada skaitau detektyvus. Kartais labai patinka grįžti prie jau perskaitytos knygos. Prie tokių priskiriu ir dviejų tomų Nerminos Bezmen romaną „Kurt Seyt & Shura“ ir „Kurt Seyt & Murka“, kurį skaitau originalo – turkų kalba. XIX a. pabaigos (iki 1924 metų) Rusijos ir Turkijos imperijų istorinių įvykių fone Krymo totoriaus Kurto (mirzos Eminovo), rusės Aleksandros (Šuros) Verenskajos ir turkės Miurvet (Mürvet, Murkos) meilės trikampis. Skirtingos kultūros, tradicijos, papročiai, Krymas, Rusija, Turkija…
Dėstytojos Vaidos Našlėnaitės Eberhardt mintys apie knygas
Dėstytojos Vaidos Našlėnaitės Eberhardt mintys apie knygas
Vaida Našlėnaitė Eberhardt – VU Filologijos fakulteto dėstytoja, šiuo metu pagal projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ dėstanti lietuvių kalbą Frankfurto prie Maino universitete. Gimusi Vilniuje, širdyje – aukštaitė.
Platus klausimas, jį nagrinėja knygotyrininkai. Šiandienos požiūriu, kiekviena knyga, randanti savo adresatą, yra vertinga. Kurios šiuolaikinės knygos bus vertingos po šimto metų, sunku pasakyti, galbūt visai ne tos, kurias įsivaizduojame esant vertingomis. Prognozuoti neįmanoma. Vis dėlto sisteminiai mokslo veikalai tikrai bus reikalingi ir po šimto metų.
Kuo labiau apsiskaitęs bibliotekininkas, tuo įdomiau su juo bendrauti. Jis juk reprezentuoja skaitymo įstaigą. Neįsivaizduojama, kad bibliotekoje dirbtų neskaitantis žmogus. Gal nebūtina jam visas sritis gerai išmanyti, tegu bibliotekininkas skaito tai, kas domina. Gerbiu tuos bibliotekininkus, kurie gerai žino, kokių turtų galima rasti jų bibliotekoje.
Darbui su žmonėmis tikrai praverstų knyga apie emocinį intelektą, bendravimą.
Ne kartą. Storose knygose kietais viršeliais puikiai džiūva per atostogas surinkti reti augalai.
Norisi sakyti, kad ne, bet gali taip atsitikti, kad taps konkurentės, ypač laisvalaikio arba retųjų sričių knygos. Ne kiekvienai spausdintai knygai randasi pakankamas kiekis skaitytojų. Man pasitaikanti dažniausia situacija pasinaudoti skaitmeniais resursais, kai knygos prireikia kelionėje. Kita situacija – kai iki knygyno ar bibliotekos toli, o internetas po ranka. Na, o šiųmetis epizodas, kai užsidarėme savo butuose, tiktai padeda plėtotis skaitmeninių knygų tinklui.
Be abejonės. Mano kartos žmonėms tėvai pirko visas knygas, pasirodančias knygynuose. Stodavomės į eilę žymiųjų serijų prenumeratai. Liūdesys šeimoje, kai nepavyko užsiprenumeruoti populiariosios enciklopedijos. Vizitas į šalia esantį knygynėlį – tai taip paprasta, kaip suvalgyti ledų porciją. Prisimenu ir knygų kopijas, gautas dienai dviem. Kiekviena karta skaito skirtingai, todėl nelyginsiu.
Keleto knygų, primenančių brangius žmones, neskolinčiau. Dar yra tokių, prie kurių prieinu kasmet, per Kalėdas. Jos tiesiog privalo būti namuose ir laukti savo valandos.
Vienas skyrius – rami kaimo proza, kitas – kelionės dienoraštis, trečias – drama be epilogo, ketvirtas, be abejo, – interaktyvieji pokalbiai. Gal kur ne kur įsiterptų ir vienas kitas poezijos posmas ar gaidos.
Negaliu pasakyti. Pagal šalis neskirstau, svarbu knygos autorius.
Tai būtų pasakojimas apie tris mano drauges. Jų sutikimą jau turiu.
Darbui prireikia įvairios lingvistinės ir didaktinės literatūros. Laisvalaikiu šiuo metu – Peter Wohlleben „Paslaptingas medžių gyvenimas“, Rūta Oginskaitė „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“, Rüdiger Safranski „Goethe“, Will Gompertz „Ar tai menas?“.
Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“
Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“
2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties.
Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai.
Visi šie poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti tokiomis teminėmis grupėmis: herojinė, laidotuvių, sveikinimų (gimimo ir pareigų pradžios progomis) ir dėkojimo už suteiktis poezija. Kiekvienos iš šių teminių poezijos grupių kūriniai didįjį karvedį, valstybės veikėją, mecenatą ir šeimos tėvą atskleidžia iš įvairių pusių, papildo savitomis detalėmis.
Jono Karolio Chodkevičiaus įvaizdis poezijoje gerai atliepia Baroko žmogaus idealą, kuris paaiškina paskaitos pavadinimą: Jonas Karolis Chodkevičius yra Lietuvai duotas taleris.
Vaizdo ir garso įrašuose apie Joną Karolį Chodkevičių pasakoja dr. Sigitas Narbutas.
Garso įrašas. Pirmoji dalis:
J. K. Chodkevičiaus pagrindiniai biografijos faktai, Heroinė poezija
Garso įrašas. Antroji dalis:
Laidotuvių poezija, Sveikinimų poezija, Dėkojimo už suteiktis poezija
Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą
Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą
Valentinos Marmienės nuotrauka
Kviečiame pasiklausyti dr. Ingės Lukšaitės pranešimo apie jos tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo Rytų Europos mokslinių tyrimų institute Vilniuje, veikusiame dabartiniuose LMA Vrublevskių bibliotekos rūmuose 1930 – 1939 m.
Pranešimas skaitytas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykusioje, Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuotoje diskusijoje: „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“