Dovanos ir prisiminimai, papildantys kunigo V. Aliulio fondą
LMA Vrublevskių biblioteka, šiais metais minėdama iškilaus kunigo Vaclovo Aliulio 100-ąsias gimimo metines, parengė virtualią parodą „Tikėjimo vagą gilyn ir platyn!“: Vaclovo Aliulio savilaidos archyvą atvėrus“. Paroda sulaukė atgarsių, ir Bibliotekoje saugomas kunigo Vaclovo Aliulio fondas buvo papildytas geradarių dovanomis: knygomis, dokumentais, garso įrašais. Kiekvienam iš dovanotojų teko laimė bendrauti su kunigu V. Aliuliu, tad perdavę bibliotekai savo kauptus archyvus, jie maloniai sutiko pasidalinti ir prisiminimais.
Ses. Adelė Petraškaitė, kurios bendradarbiavimas su kun. V. Aliuliu prasidėjo dar gilų sovietmetį – 1971 metais, kai Vaclovas Aliulis buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, o Adelė – Kauno medicinos instituto studentė, Bibliotekai dovanojo naudotų pogrindžio teologijos studijų vadovėlių pavyzdžius, egzaminų protokolus, Vilniaus arkivyskujos katechetų kursų dalyvių sąrašus, knygas, kurių vertėjas ar redaktorius buvo kun. V. Aliulis ar tiesiog iš savo patirties leido naudotis dar nežinoma knyga (pvz., H. Peškė. Moralinė teologija), taip pat kun. V. Aliulio pamokslų ir kitų progų įrašus kasetėse.
Ses. Adelė Petraškaitė prisimena: „Nuo 1980 metų prisidėjo pogrindžio teologijos kursų organizavimas. Ses. Loreta Paulavičiūtė su kun. V. Aliulio pagalba paruošdavo pirmąjį vadovėlių egzempliorių, man reikėdavo gerai įskaitomą vieną kitą egzempliorių perduoti kitoms perrašinėtojoms, perrašytus egzempliorius nunešti įrišti patikimiems asmenims ir nuvežti į studijų susirinkimus išdalinti kursų dalyvėms, kad pasirengtų sekančiai temai ir kitame susirinkime kun. V. Aliulis atsakytų į klausimus, paaiškintų sunkesnes vietas. Tas darbas buvo gana intensyvus.
Atgavus Lietuvai laisvę, prie kurijų buvo organizuojami katechetų kursai. Vilniuje šių kursų pradininku buvo kun. V. Aliulis, kuris skaitydavo paskaitas pagal sudarytą planą, o man vėl teko rūpintis organizacine puse – suregistruoti klausytojus, dalinti literatūrą pagal galimybes. Tų katechetų kursų paskaitos pradžioje vyko Kurijos salėje prie Šv. Mikalojaus bažnyčios, kiek vėliau – Salomėjos Neries vidurinės mokyklos salėje vakarais. Pamažu atsirado pedagoginį išsilavinimą turinčių katechetų, buvo įkurtas Katechetikos centras, jo «siela» taip pat buvo kun. V. Aliulis, man teko kartu talkininkauti. Pati sau juokaudavau – buvau kaip ‘’greitoji pagalba’’.
Vėlesniais metais su kun. V. Aliuliu daugiausiai teko bendradarbiauti ieškant patikimos religinės literatūros, verčiant ją į lietuvių kalbą‘’.
Bibliotekos fondus papildė Viliaus Maslausko dovanoti spaudiniai Tikėti ar netikėti, Kalba motina, kuriais, pasak V. Maslausko, naudojosi jo žmona Nijolė Maslauskienė, lankydama pirmuosius kun. V. Aliulio organizuotus katechetų kursus ir dėstydama tikybą mokyklose. Taip pat V. Maslauskas perdavė Bibliotekai V. Aliulio apdovanojimus: Popiežiaus Jono Pauliaus ll sveikinimą kun. V. Aliuliui kunigystės 50-mečio proga (1994 m. gegužės 2 d.), Popiežiaus Benedikto XVl palaiminimą kun. V. Aliuliui kunigystės 65-ųjų metinių proga (2009 m. birželio 27 d.), Kauno arkivyskupo metropolito, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus padėką (2010 m. vasario 24 d.).
Kun. V. Aliulis Viliui Maslauskui apdovanojimus perdavė saugoti, kai iš erdvaus buto Labdarių gatvėje Vilniuje kraustėsi į už šio parduoto buto pinigus pastatyto vienuolyno Sakalų gatvėje Žvėryne kuklų kambarėlį. Vilius Maslauskas sako: „Turėjau laimės padėti gerbiamam kunigui anksčiau persikraustyti iš seselių Pavasario gatvėje į būtą Labdarių gatvėje, o vėliau – ir į Žvėryną. Pagrindinis jo turtas buvo didžiulė biblioteka ir asmeninis archyvas. Persikeliant į Žvėryną, jis savo archyvą perdavė Valstybės archyvui, daug knygų padovanojo draugams, „Vagos“ leidyklai, į vienuolyną nusivežė tik labiausiai kasdieninei veiklai reikalingas knygas. Apdovanojimams tiesiog neliko vietos vienuolyne, nes ten sienas puošė nuotraukos ir paveikslai vienuolyno vyresniųjų, nukankintų vienuolių – marijonų, reikšmingi dokumentai bei jų kopijos.
Šiuos apdovanojimus man patikėjo pasaugoti, nenurodydamas, ką su jais toliau daryti. Ne vienerius metus pažindamas šį nuostabų dvasininką bei žinodamas jo organizuotumą, planingą gyvenimą ir darbą, manau, jis turėjo planų ir dėl šių ypatingos pagarbos raštų, tačiau ta tema mes nekalbėjome. Perduodamas šiuos apdovanojimus jūsų bibliotekai, manau, bent iš dalies atlieku Tėvo Vaclovo Aliulio pomirtinę valią arba bent jau jai nenusižengiu“.
Biblioteką pasiekė ir dar vienos geradarės – Ritonės Šalkauskienės, kuri, Lietuvos Nepriklausomybei veriantis, buvo viena pirmųjų kun. V. Aliulio Vilniuje organizuotų tikybos mokytojų kursų studentė. Ritonė Šalkauskienė V. Aliulio fondą papildė savilaidiniais teologijos studijų vadovėliais. Pasak R. Šalkauskienės, pats kunigas buvo ir gyva tikybos mokymo programa, ir dėstymo metodika, ir neprilygstamas tikybos mokytojo pavyzdys, visų su meile vadinamas Tėveliu.
Ritonės Šalkauskienės prisiminimai apie kun. Vaclovą Aliulį >>
Taip pat pridedame Vrublevskių bibliotekos bibliografės B. Kisielienės parengtą knygos Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC (sudarytojai dr. D. Čiočytė, dr. G. Mikelaitis) apžvalgą garso įraše >>
Informaciją parengė R. Kazlauskienė