Tinklaraštininkė Lina Girčytė-Juškė apie knygas

2024-03-08

Asmeninio archyvo nuotrauka

Lina Girčytė-Juškė gerai pažįstama knygų mylėtojams. Tai viena populiaraus tinklaraščio „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ įkūrėjų ir autorių. Aistringa skaitytoja, knygynų ir bibliotekų lankytoja Lina kartu su klasės drauge prieš keturiolika metų sugalvojo ir pradėjo dalintis tuo, ką perskaitė, kokius įspūdžius paliko knyga. Jei užsienyje knygų tinklaraščiai jau seniai įprastas dalykas, tai Lietuvoje tuomet buvo unikali naujovė.

Didelę savo laisvalaikio dalį skirianti skaitymui, apžvalgų, komentarų rašymui Lina gali džiaugtis, kad sėkmingai gyvuojantis, gerą vardą pelnęs tinklaraštis jau buria ne tik skaitytojus, bet ir autorius, vertėjus, leidėjus. Pasitikėjimą ir autoritetą liudija dalyvavimas „Metų balso“, leidyklos „Alma Littera“ rengiamo suaugusiųjų literatūros vertinimo komisijų darbe.

Sėkmės formulių tinklaraščio apie knygas „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ (https://knyguziurkes.com/) kūrėjos sako neturinčios, knygas renkasi laisvai. Svarbiausia – nuoširdžiai pasidalinti savo mintimis, patirtimis, atradimais su bendraminčiais, padiskutuoti.

„Džiaugiuosi, kad leidžiama vis daugiau gerų ir prasmingų knygų, norisi spėti jas perskaityti“, – žaviai šypsodamasi sako Lina Girčytė-Juškė.

 

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Man atrodo, knyga vertinga, kai skaitytojas knygoje randa, ko ieško, ko tikisi. O tai gali būti patys įvairiausi dalykai. Knyga gali ir atverti naujus pasaulius, ir praturtinti, ir nustebinti, ir sukrėsti, bet taip pat – prajuokinti, nuraminti, padėti pabėgti nuo darbų ir kasdienybės, pailsėti.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Rekomenduoti vieną knygą yra pats sunkiausias darbas. Susilaikysiu.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Tikrai kartais tenka knyga ką nors paramstyti, už knygos arba knygoje ką nors paslėpti.

Ar skaitmeninės knygos konkurentės spausdintoms?

Nežinau, gal ne? Aš pati esu popierinių knygų mėgėja, kuri į lagaminą geriau įgrūs knygą, nei batus, bet vis dažniau, kai knyga labai stora, nepatogu ją laikyti, pagalvoju apie skaitmeninę. Manau, tokia yra knygos evoliucija. Tiesiog keičiasi knygos forma, ir galbūt svarbiau yra galvoti apie skaitymo skatinimą apskritai, o ne liūdėti dėl pasikeitusio pasaulio. Vargu, ar kas nors dabar būtų labai didelis popierinės enciklopedijos gerbėjas. Man patinka vartyti enciklopediją šiaip sau, atrasti, ko nežinojau, bet kai greitai reikia informacijos, tikrai naudojuosi skaitmenine.

Aš labai mėgstu audioknygas, o jos taip pat lyg ir konkurentės popieriui. Bet man jos padeda skaityti tada, kai neturiu galimybės laikyti knygą rankose. Pradėjus klausyti audioknygų, man nebe taip nuobodu kuistis privalomuose buitiniuose darbuose, nebe taip pikta stovėti kamščiuose, net smagu ilgose kelionėse, prieš kurias reikia iš anksto pasirūpinti, kad būtų ką klausyti.

Iš kitos pusės, visada pagalvoju, kad tapome siaubingai priklausomais nuo elektronikos, o norint ją nugalėti tereikia išjungti elektrą. Tad gal visai neblogai pasaulio pabaigai lentynoje turėti popierinę knygą.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano karta kuo puikiausiai atsimena laikus, kai popierinė knyga buvo vienintelis įmanomas šaltinis. O nepriklausomybės pradžioje net ir to vienintelio šaltinio nebūdavo – atsimenu, naujų vadovėlių dar nėra, mokytoja dėsto istoriją iš galvos, geriausiu atveju atneša kokį lapą atsišviesti. Kartų labai nesureikšminu. Visos kartos galvoja, kad jie – geriausia karta, o joms taip galvojant gyvenimas važiuoja pirmyn.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Neturiu tokios knygos. Nebent gal močiutės maldaknygės, bet, manau, niekas jos ir neprašys, nes nelabai apie ją žino.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Šiuo metu aktualiausias populiariosios psichologijos žanras tema „kaip užauginti žmogų“. O šiaip, tikriausiai skirtingiems gyvenimo etapams būtų skirtingas žanras.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Kuo toliau, tuo daugiau skaitau lietuvių autorius! Užpernai bandžiau skaičiuoti, kiek kokios šalies autorių perskaičiau, bet mečiau šitą užsiėmimą. Kas yra J. M. Coetzee – pietų afrikietis ar australas? O Kazuo Ishiguro – britas ar japonas? Abdulrazak Gurnah – tanzanietis ar britas? Bergždžias darbas skaičiuoti. Mėgstu visus, kurie gerai rašo, bet stengiuosi skaityti kuo įvairesnių tautybių rašytojus.

Jeigu pati rašytumėt, apie ką būtų knyga?

O rašytojai ne apie save rašo?

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Vakar baigiau skaityti Dalios Leinartės „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ ir perskaičiau pirmąjį Alvydo Šlepiko knygos „Namas anapus upės“ apsakymą. Taip pat skaitau Laimanto Jonušio parengtą knygą „Pokalbiai su Sigitu Parulskiu“ ir šiandien prieš miegą pradėsiu Albos De Cespedes „Uždraustasis sąsiuvinis“. Klausau Paul Auster 37 valandų trukmės audioknygos „4 3 2 1“. Liko 7 valandos klausymo.