Paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos
LMA Vrublevskių bibliotekos kiemelyje prie naujojo įėjimo iš T. Vrublevskio gatvės pusės 2024 m. balandžio 4 – rugsėjo 30 d. veikia lauko keramikos kūrinių paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcijos.
Panevėžys žinomas savo išskirtiniu renginiu – Panevėžio tarptautiniu keramikos simpoziumu, kuris Aukštaitijos sostinę ir Panevėžio miesto dailės galeriją garsina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ne veltui Panevėžys keramikos entuziastų dažnai vadinamas Lietuvos keramikos Meka.
Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų ištakos siekia XX a. devintą dešimtmetį. Pirmasis čia išbandyti akmens masės galimybių kuriant meninę keramiką atvyko Alvydas Pakarklis. 1983 m. Panevėžio stiklo fabrike buvo pradėti rengti lietuvių keramikų seminarai. 1989 m. padirbėti fabrike pirmą kartą buvo pakviesti ir kitų šalių menininkai. 1990 m. renginį organizuoti ėmėsi miesto Dailės galerija, bendradarbiaudama su Stiklo fabriku (vėliau AB „Panevėžio stiklas“), o nuo 2006 m. – su keramikos įmone „Midenė“.
Keramikos simpoziumai Panevėžyje tapo tradiciniu tarptautiniu renginiu ir jo prestižas vis auga. Tarptautiniuose simpoziumuose dalyvavo 186 menininkai iš 37 valstybių: Australijos, Austrijos, Airijos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Irano, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. Simpoziumai ir jų įdirbis sudarė galimybę Dailės galerijai 2017 metais tapti Tarptautinės keramikos akademijos nare.
Panevėžio miesto dailės galerijoje sukaupta didelė tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija. Joje – beveik 700 akmens masės keramikos kūrinių ir kompozicijų. Savita, vienintelė Baltijos šalyse tokio pobūdžio kolekcija atspindi ne tik lokalias ir pasaulines šiuolaikinio keramikos meno tendencijas, bet ir bendrus jų ypatumus, idėjas, vaizdinių specifiką, formų raidos dėsningumus.
Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcija buvo pristatyta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Latvijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, JAV. Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų tradicija reikšminga daugeliu aspektų: renginio gyvavimo pradžioje tai buvo išskirtinė galimybė lietuvių keramikams susipažinti su kitų šalių tradicijomis ir požiūriu, dabar galime teigti, kad šie simpoziumai įėjo į Lietuvos dailės istoriją. Jie suformavo ne vieno keramiko kūrybinę asmenybę, suteikė žinių ir galimybių, paskatino tobulėti.
Jau suorganizuoti 24 tarptautiniai simpoziumai. Kiekvienų metų simpoziumų kūriniai būna skirtingi, kartais besijungiantys į grupes pagal savo stilistiką, tematiką ar formas, kartais kardinaliai besiskiriantys. Temų įvairovė leidžia nesunkiai formuoti naujas ekspozicijas, kurias jungia bendra koncepcija. Šioje parodoje pristatomi 3 autoriai: Eugenijus Čibinskas (Lietuva), Juozas Lebednykas (Lietuva) ir Maryna Handysh (Ukraina).
Eugenijus Čibinskas
Dailininkas keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys
Polinkį menui kūrėjas paveldėjo iš mamos. Domėjimosi keramikos pasauliu pradžia buvo vaikystėje šeimos turėti išskirtiniai moliniai indai. Eugenijaus kūrybą labiausiai įtakojo dailininkai Arvydas Pakarklis ir Rimas Vizgirda.
„Sąmoningi atsitiktinumai mane lydi nuo gyvenimo pradžios. Tada supęs pasaulis buvo pilnas dalykų, kuriems vaikiška sąmonė kurdavo įvairiausius pavidalus. Medžių išvartos, lauko akmenys, meldai tapdavo veiksmo vieta su įsivaizduojamais personažais, o mano vaizduotė jiems primesdavo įvairiausius scenarijus. Kuriant iš molio procesas vyksta atvirkščiai, objekto dar nėra. Yra tik nuojautos, mintys, vaizdai, kuriuos ir bandau išreikšti savo būsimame darbe. Daug įtakos turi ne tik mano pastangos, bet ir molio (akmens masės) savybės, degimo proceso nenuspėjamumas. Naudodamas tą pačią glazūrą, negali tikėtis to paties rezultato, pvz., atspalvio ar blizgumo“, – sako dailininkas Eugenijus Čibinskas, Panevėžio dailės galerijoje vedantis edukacinius užsiėmimus.
Juozas Lebednykas
Skulptorius, keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys
Studijų metais jam dėstė garsūs Lietuvos skulptoriai Bronius Vyšniauskas, Gediminas Jokūbonis, Konstantinas Bogdanas, o diplominis darbas – skulptūra „Mūza“ – puošia Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos interjerą. Panevėžyje stovi du Juozo Lebednyko sukurti paminklai: 1863 m. sukilimo dalyviams ir aktoriui B. Babkauskui atminti.
Menininkas visą gyvenimą aktyviai dalyvauja parodose, simpoziumuose Lietuvoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje,Turkijoje, Vokietijoje. Gausų darbų kraitį sudaro vario reljefai, skulptūros, smulkiosios plastikos kūriniai iš bronzos, marmuro, granito visuomeninių pastatų interjerams ir eksterjerams, skulptūrinės keramikos kompozicijos, pastelės. Skulptoriaus kūrinių įsigijo Lietuvos dailės muziejus, JAV Baltieji rūmai, Panevėžio miesto krašto kraštotyros muziejus ir dailės galerija, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Ne kartą pelnęs parodų diplomus ir nominacijas, už nuopelnus Lietuvos dailei, ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą 2017 m. Juozas Lebednykas apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkleliu“. Sakoma, kad tai vienas svariausių įvertinimų, nes jį skiria negailestingiausi kritikai – kolegos menininkai.
Maryna Handysh
Ukrainos menininkė, Tarptautinės keramikos akademijos (International Academy of Ceramics) narė
Baigusi studijas Kijevo taikomojo meno ir dizaino institute, taip pat Lvivo nacionalinėje meno akademijoje menininkė nuolat dalyvauja parodose, simpoziumuose. Jos kūrinių įsigijo muziejai ir privatūs kolekcininkai Ukrainoje, Čekijos Respublikoje, Italijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje.
„Man įdomiausias pasąmonėje kylančių vaizdų, jausmų, išgyvenimų virtimo materialiu kūriniu procesas. Eksperimentuoju, derinu skirtingas medžiagas ir technologijas“, – sako Maryna Handysh.
Naujausius kūrinius menininkė eksponavo keramikos darbų parodoje „Zoo Zoom II“, surengtoje Kijyve 2023 m. Parodos tema – stabilumo simboliai mus supančioje gamtoje. Šalyje vykstant karui, kai žmonės apimti skausmo, baimės ir emocinio nuovargio, menininkai savo darbais siekė parodyti, kad gyvosios gamtos pasaulis niekur nedingo, liko artimas kiekvienam ir gali sustiprinti šiuo sunkiu metu, kaip svarbu išsaugoti, neleisti karui nuslopinti gebėjimo džiaugtis visomis gyvybės apraiškomis: paukščių, gyvūnų, žuvų pasauliu.