Akta sejmikowe trockie 1733–1795. Warszawa: Instytut Historii PAN, 2026. 639 p.

Tai mokslinis istorinių šaltinių leidinys, kuriame skelbiami Trakų vaivadijos seimelių dokumentai, apimantys 1733–1795 m. laikotarpį. Leidinyje pateikiama medžiaga atskleidžia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos politinę veiklą, vietos savivaldos darbą ir seimelių vaidmenį Abiejų Tautų Respublikos politinėje sistemoje. Dokumentai padeda tirti bajorų atstovavimą, politinių sprendimų priėmimą bei regiono politinio gyvenimo ypatumus. Knyga yra svarbus XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos istorijos, politinės kultūros bei institucijų raidos tyrimų šaltinis.

Wilno: literackie portrety miasta. Białystok: Wydawnictwo PRYMAT, 2025. 609 p.

Kolektyvinėje mokslo studijoje nagrinėjamas Vilniaus įvaizdis literatūroje ir mene. Straipsniuose nagrinėjami įvairūs autoriai ir kūriniai, atskleidžiantys Vilniaus kaip istorinio ir kultūrinio centro daugiasluoksniškumą. Leidinyje aptariami Vilniaus tapatybė, atmintis, daugiakultūriškumas ir literatūrinė vaizduotė, nagrinėjama, kaip skirtingų laikotarpių rašytojai kūrė Vilniaus įvaizdį, kokias istorines, kultūrines ir simbolines reikšmes jam suteikė.

Kanecki, Oskar. Sądy grodzkie Wielkiego Księstwa Litewskiego w latach 1764–1795. Gdańsk: Wydawnictwo Arche, 2025. 400 p.

Monografijoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies teismų veikla 1764–1795 metais, aptariami teismų sistemos pokyčiai, susiję su XVIII a. antrosios pusės reformomis, bei jų reikšmė teisės administravimo praktikai. Tyrimas grindžiamas istorinių šaltinių ir istoriografijos nagrinėjimu, siekiant atskleisti teismų vietą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų sistemoje. Taip pat nagrinėjama teisinė ir administracinė teismų veikla bei jos sąsaja su to meto politiniais įvykiais.

Isaacson, Walter. Einstein: jego życie i wszechświat. Kraków: Insignis, 2025. 792 p.  

Tai išsami garsiojo fiziko, Nobelio premijos laureato Alberto Einšteino biografija, atskleidžianti jo gyvenimą, mokslinę veiklą ir asmenybę. Remdamasis gausiais archyviniais šaltiniais, laiškais ir dokumentais, autorius nuosekliai pristato mokslininko kelią nuo smalsaus jaunuolio iki vieno svarbiausių XX amžiaus mokslininkų. Knygoje aptariami reikšmingiausi  moksliniai atradimai, tarp jų – reliatyvumo teorija, pakeitusi mūsų Visatos sampratą. Taip pat nagrinėjamos mokslininko politinės pažiūros, visuomeninė veikla, sudėtingi asmeninio gyvenimo dalykai.

Chopin (nie)wysłowiony: wokół listów Chopina…: korespondencja kompozytora jako dzieło i zadanie badawcze. Warszawa: Narodowy Instytut Fryderyka Chopina, 2024. 371 p.

Mokslinių straipsnių rinkinys skirtas lenkų pianisto ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno korespondencijos tyrimams, leidžiantiems geriau pažinti jo biografiją bei kūrybą. Laiškai nagrinėjami kaip savitas literatūrinis, kultūrinis ir istorinis šaltinis, atskleidžiantis jo asmenybę, menines pažiūras ir ryšius su amžininkais. Gvildenamos korespondencijos suvokimo, skelbimo ir tekstologinio tyrimo problemos, aptariama laiškų vieta platesnės XIX a. kultūros atžvilgiu.

Gombrich, E. H. O sztuce. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2025. 688 p.

Tai vienas svarbiausių meno istorijos veikalų. Jame nuosekliai pristatoma Vakarų meno raida nuo priešistorės iki šiuolaikinių meno krypčių. Autorius aptaria skirtingų epochų meną, išryškindamas jo sąsajas su istorine, kultūrine ir socialine aplinka bei atskleisdamas svarbiausių menininkų kūrybos reikšmę. Leidiniui būdingas aiškus ir argumentuotas pasakojimas, padedantis suprasti meno kūrinių stilistinę įvairovę ir jų meninę vertę. Gausiai iliustruotas tekstas leidžia skaitytojui nagrinėti aptariamus kūrinius ir geriau suvokti meno raidą. Šis leidinys laikomas klasikiniu įvadu į meno istoriją. Jis skatina kritiškai bei atidžiai žvelgti į įvairių epochų meno kūrinius.

Oettingen, Gabriele. Pozytywne myślenie na nowo: świeże spojrzenie na teorię motywacji. Warszawa: Wydawnictwo Studio EMKA, 2025. 251 p.

Studijos autorė kritiškai vertina tradicinį požiūrį į pozityvųjį mąstymą, pateikia naują motyvacijos modelį ir remdamasi ilgamečiais psichologiniais tyrimais, paaiškina, kodėl vien optimistinių lūkesčių dažnai nepakanka, siekiant užsibrėžtų tikslų. Knygoje pristatomas metodas, padedantis pasiekti norimų rezultatų, įvertinant kylančias kliūtis. Aptariama, kaip toks požiūris gali sustiprinti motyvaciją, pagerinti sprendimų priėmimą ir padėti veiksmingiau įgyvendinti asmeninius bei profesinius siekius.

Myśląc (z) Olgą Tokarczuk: literatura i wielkie problemy współczesności. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2025. 350 p.

Mokslinių straipsnių rinkinyje nagrinėjama Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarčiuk (Olga Tokarczuk) kūryba šiuolaikinių globalių iššūkių aplinkybėmis. Leidinyje aptariamos tokios temos: ekologija, migracija, tapatybė, atmintis, žmogaus ir gamtos santykis, kultūrinė įvairovė. Autoriai analizuoja, kaip rašytojos tekstai atspindi aštrias socialines, politines, etines problemas, su kuriomis susiduria šiandienos pasaulis, ir atskleidžia rašytojos kūrybos daugiasluoksniškumą. Knyga prisideda prie šiuolaikinės literatūros tyrimų ir skatina platesnę diskusiją apie literatūros vaidmenį, aiškinant sudėtingus dabarties reiškinius.

Cabane, Olivia Fox. Mit charyzmy. Poznań: Dom Wydawniczy REBIS, 2026. 291 p.

Leidinio autorė gilinasi į charizmos prigimtį ir paneigia plačiai paplitusį įsitikinimą, kad tai yra tik įgimta savybė. Siekdama parodyti, kad charizmatiško bendravimo įgūdžius galima ugdyti ir tobulinti, autorė remiasi psichologijos, neuromokslo ir elgsenos tyrimais. Knygoje pateikiami praktiniai būdai, padedantys stiprinti pasitikėjimą savimi, veiksmingiau bendrauti ir daryti didesnę įtaką aplinkiniams. Aptariamos įvairios charizmos formos bei jų taikymas profesinėje ir asmeninėje veikloje.

Kuklo, Cezary. Człowieczy los w Europie wszesnonowożytnej. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2026. 871 p.

Šis veikalas  nagrinėja Ankstyvųjų naujųjų laikų  Europos gyventojų kasdienybę, gyvenimo sąlygas ir patirtis. Autorius analizuoja gimstamumo, mirtingumo, šeimos struktūros, migracijos bei kasdienio gyvenimo kaitą įvairiuose Europos regionuose. Knygoje remiamasi gausiais istoriniais šaltiniais ir naujausiais moksliniais tyrimais, leidžiančiais visapusiškai pažvelgti į to laiko visuomenę. Daug dėmesio skiriama žmogaus gyvenimo ciklui ir jo sąsajoms su ekonominėmis, religinėmis bei politinėmis permainomis.

Supady, Jerzy. Medycina w Europe w XIX wieku. Łódź: Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2025. 156 p.

Šioje  monografijoje  autorius apžvelgia  XIX a. Europos medicinos raidą, jos pagrindines kryptis ir reikšmingiausius pokyčius. Autorius aprašo medicinos mokslo ir praktikos modernėjimą, naujų gydymo bei diagnostikos metodų atsiradimą, atskleidžiamos medicinos sąsajos su visuomenės ir mokslo raida. Knygoje atskleidžiama, kaip XIX amžiuje susidarė šiuolaikinės medicinos pagrindai. Leidinys svarbus medicinos istorijos, Europos kultūros ir mokslo raidos tyrinėtojams bei visiems, besidomintiems medicinos istorija.