Papier: Material, Medium und Faszination. München: Prestel, 2018. 269 p.

Tai patraukliai apipavidalinta, informatyvi, lengvai skaitoma knyga, nagrinėjanti popierių kaip daugialypį reiškinį – kaip medžiagą, kaip kultūrinės ir meninės raiškos priemonę, kaip bendravimo formą. Knygoje aptariama popieriaus atsiradimo istorija, technologinė raida bei gamybos procesai, leidžiantys suprasti šios medžiagos savybių įvairovę ir jų kaitą. Taip pat atskleidžiama jo svarba perduodant informaciją, saugant atmintį ir formuojant vaizdo kultūrą. Ypač daug dėmesio skiriama popieriaus vaidmeniui mene ir dizaine – pristatomi įvairūs kūrybiniai eksperimentai, technikos bei meno darbai, kuriuose popierius tampa savarankiška išraiškos forma. Aptariamos tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės jo panaudojimo galimybės – nuo knygų leidybos ir grafikos iki erdvinių konstrukcijų, tokių kaip lankstiniai ar skulptūros. Knygoje apžvelgiamos estetinės ir jutiminės popieriaus savybės – jo tekstūra, paviršius, formatas, spalva, lankstumas, šviesos ir šešėlio sąveika, nagrinėjamas popieriaus santykis su skaitmeninėmis technologijomis. Knyga atskleidžia popieriaus įvairiapusiškumą ir išliekamąją vertę, parodydama, kad net ir technologinės pažangos aplinkoje ši medžiaga išlieka svarbi tiek praktiniu, tiek kultūriniu požiūriu.

Schwipper, Bernd. Die Aufklärung der Bedrohung aus dem Osten: die Prävention durch die Wehrmacht 1939 bis 22. Juni 1941: eine vergleichende Studie anhand deutscher Dokumente. Bautzen: VFFW-Verlag für Frieden, Freiheit & Wahrheit GmbH, 2022. 2 t.

Tai žinomo vokiečių atsargos generolo majoro, istoriko, prieštaringai vertinamo knygų autoriaus, besispecializuojančio Antrojo pasaulinio karo strategijos temomis, Berndo Šviperio (Bernd Schwipper) šešerius metus rengtas darbas. Knygoje pirmą kartą paviešinami dokumentai iš Vokietijos ir Rusijos archyvų, kurie ilgą laiką buvo įslaptinti. Tai sovietų operatyviniai dokumentai, žemėlapiai, mobilizacijos planai, vokiečių žvalgybos pranešimai, schemos, lentelės ir t. t. Autorius pateikia išsamų istorinių, politinių ir žvalgybinių procesų tyrimą. Nauji Vokietijos ir Rusijos archyvų dokumentai atskleidžia ilgą laiką įslaptintą informaciją, leidžiančią naujai įvertinti sprendimų priėmimo eigą, saugumo suvokimo pokyčius, informacijos rinkimo ir aiškinimo ypatumus bei politinius sprendimus. Knygoje skaitytojas ras medžiagos, liečiančios Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Po 1940 m. įvykdytos Baltijos šalių okupacijos vokiečių žvalgybą Lietuva domino ne kaip politinis vienetas, bet kaip labai svarbus sovietų puolamasis placdarmas. Knygoje pateikiami įrodymai apie neproporcingai didelį Raudonosios armijos mechanizuotų korpusų telkimą Lietuvos teritorijoje, apie vykdomą spartų sovietų aerodromų tinklo kūrimą ir puolamosios infrastruktūros plėtrą aplink Kauną, Alytų ir Šiaulius bei Lietuvos geležinkelių pritaikymą didelio kiekio amunicijos ir kuro gabenimui link Vokietijos sienos.

Who cares?: jüdische Antworten auf Leid und Not. Salzburg; Wien: Residenz Verlag, 2024. 173 p. 

Leidinyje nagrinėjami rūpesčio, atjautos ir socialinės atsakomybės klausimai šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje smurtas, ligos, skurdas ir depresija gali paliesti kiekvieną žmogų, paversdami jį priklausomu nuo kitų pagalbos. Per asmenines istorijas, socialinius pavyzdžius atskleidžiama, kaip informacijos perteklius, socialiniai tinklai ir nuolatinis skubėjimas keičia mūsų santykį su kitų žmonių problemomis, silpnina mūsų gebėjimą jausti ir reaguoti, sukelia emocinį išsekimą, dėl kurio tampame vis abejingesni. Leidinyje parodoma, kaip Vienos žydų tautybės gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai tęsė savo darbą nacių režimo metu. Taip pat aptariami istoriniai ir šiuolaikiniai rūpybos modeliai, medicininės, psichologinės bei socialinės pagalbos formos, pasakojama apie jas kūrusius bei palaikiusius žmones, apžvelgiami Vienos žydų gydytojų moksliniai pasiekimai, pribuvėjų, slaugytojų ir socialinių darbuotojų vaidmuo rūpybos sistemų istorijoje. Knyga skatina sustoti ir permąstyti: ką iš tikrųjų reiškia atjauta? Kam mes skiriame savo dėmesį, laiką ir energiją? Ir ar mūsų veiksmai atspindi vertybes, kuriomis tikime? Ji primena, kad atsakas į kančią ir netektį visada buvo ir išlieka bendruomeniškumo, atsakomybės bei solidarumo klausimas, viena iš pagrindinių sąlygų taikiam sugyvenimui ir bendruomenių išlikimui.

Gustav Klimt und Vorarlberg. [Hohenems]: [Arche Noah – Sammlung Kunst & Natur], 2025. 121 p.

Tai lydimasis parodos „Gustavas Klimtas ir Forarlbergas“ („Gustav Klimt und Vorarlberg“), vykusios nuo 2025 m. rugsėjo 27 d. iki 2026 m. sausio 6 d. Hohenemso mieste, katalogas, kuris savo turiniu gerokai peržengia tradicinio katalogo ribas – jame pateikiama platesnė kultūrinė, socialinė ir meninė analizė. Leidinys pristato žinomo austrų dailininko Gustavo Klimto ryšį su Vorarlbergo regionu, jo draugystę su tekstilės pramonininku Juliusu Rombergu (Julius Rhomberg). Per šią pažintį atskleidžiama meno ir pramonės sąveika XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Tai laikotarpis, kai modernėjanti visuomenė skatino naujų estetinių formų atsiradimą ir jų pritaikymą kasdieniame gyvenime. Vienos secesija, su kurios veikla glaudžiai siejamas Klimtas, veikė ne tik tapybą, bet ir taikomąją dailę, ypač tekstilės dizainą. Kataloge pateikiama daug vertingos archyvinės medžiagos: dokumentai, eskizai, taip pat mažiau žinomi kūriniai, leidžiantys geriau suprasti menininko kūrybinę aplinką ir asmeninius ryšius. Šie šaltiniai padeda atskleisti ne tik paties Klimto veiklą, bet ir platesnius menininkų, dizainerių bei verslininkų bendradarbiavimo ryšius. Tai ne tik Klimto kūrybos pristatymas, bet ir platesnis pasakojimas apie meno, verslo ir industrijos ryšius XX a. pradžios Austrijoje.

Die Spanier am Niederrhein 1560–1660: Weltreich und Provinz: Begleitpublikation zur Ausstellung des Städtischen Museums Schloss Rheydt Mönchengladbach, des Museums Zitadelle Jülich und des LVR-Niederrheinmuseums Wesel. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2025. 384 p.

Knyga nagrinėja sudėtingą Ankstyvųjų naujųjų laikų Europos istorijos tarpsnį – ispanų įtaką Žemutinio Reino regione XVI–XVII a., glaudžiai susijusią su Nyderlandų sukilimu prieš Ispanijos valdžią. Aptariamas laikotarpis siejamas su politine ir religine įtampa, kilusia stiprėjant Ispanijos monarchijos centralizacijai ir plintant protestantizmui. Leidinyje atskleidžiama, kad nors Žemutinio Reino kunigaikštystės – Julichas, Klevė ir Bergas – formaliai išliko neutralios, jų teritorijos tapo strategiškai svarbia erdve, kurioje judėjo kariuomenės, vyko susirėmimai ir buvo organizuojamas tiekimas. Jau po pirmųjų susirėmimų regiono gyventojai patyrė karo padarinius – smurtą, plėšimus ir ekonominius sunkumus. Knygoje pabrėžiama, kad Žemutinis Reinas ilgainiui virto platesnio geopolitinio konflikto dalimi: čia persipynė ne tik ispanų ir olandų interesai, bet vyko ir vietiniai karai bei dinastiniai ginčai. Svarbi leidinio dalis skirta kasdienio gyvenimo ir kultūrinių procesų tyrimui. Parodoma, kad šis laikotarpis buvo nevienareikšmis: greta karo sukelto nestabilumo, socialinių sukrėtimų vyko kultūriniai mainai, prekybos plėtra ir meninių idėjų sklaida. Taip išryškėja ne tik griaunamasis, bet ir permainas visuomenėje skatinantis karo poveikis. Leidinį sudaro mokslinių straipsnių rinkinys ir parodos katalogas, kuriuose pristatomi įvairių sričių tyrėjų darbai.

Unknown familiars: die Sammlungen der Vienna Insurance Group: 8.5.-6.10.2024. Wien: Verlag für moderne Kunst, 2024. 255 p.

Parodos katalogas supažindina su tarptautinės draudimo bendrovės Vienna Insurance Group (VIG) sukauptomis meno kolekcijomis, atskleidžia šios draudimo bendrovės kultūrinį įsipareigojimą ir aktyvų dalyvavimą meno globos srityje. Siekiama ne tik pristatyti sukauptus meno kūrinius, bet ir parodyti, kaip verslo institucijos gali prisidėti prie kultūros sklaidos bei išsaugojimo. Katalogas jungia šešis meno rinkinius, priklausančius Austrijoje, Čekijoje, Serbijoje ir Latvijoje veikiančioms bendrovės įmonėms. Leidinyje apžvelgiama kolekcijų formavimo istorija, aptariamos jų plėtros kryptys ir atrankos principai. Atskleidžiama, kad kolekcijos apima įvairių laikotarpių ir stilių kūrinius – nuo XIX a. dailės iki šiuolaikinio meno, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europos regionui. Tokiu būdu leidinys išryškina ne tik estetinę, bet ir regioninę kolekcijų reikšmę. Svarbi leidinio dalis skirta atskirų menininkų ir kūrinių nagrinėjimui. Pateikiami komentarai, išryškinantys kūrinių meninę vertę, jų vietą Europos meno raidoje ir ryšius su socialiniais bei kultūriniais procesais. Taip pat aptariamos skirtingos meninės raiškos formos – tapyba, grafika, fotografija ir kitos vizualiojo meno sritys bei meno ir verslo santykis, leidžiantis pažvelgti į meno kolekcionavimą kaip į reikšmingą kultūrinę veiklą.

Das Sonnentor: Bolivien und seine Schätze. Weitra: Verlag Bibliothek der Provinz, 2012. 373 p.

Šis išsamus, gausiai iliustruotas leidinys pristato Bolivijos kultūrinį, istorinį ir gamtinį paveldą nuo senovės iki šių dienų. Knygoje nuosekliai aptariama Bolivijos teritorijoje klestėjusių ikikolumbinių kultūrų raida, atskleidžiant jų architektūrą, meną, religiją, kosmologiją ir socialinę organizaciją. Ypač daug dėmesio skiriama senajai Tihuanako kultūrai, kurios vienas ryškiausių simbolių, paslaptingieji Saulės vartai, simbolizuoja senųjų civilizacijų pasiekimus, istorines tradicijas ir jų pasaulėžiūrą. Toliau nagrinėjamas kolonijinis laikotarpis, kai ispanų užkariavimas iš esmės pakeitė regiono socialinę, ekonominę ir kultūrinę struktūrą, tyrinėjamas vietinių gyventojų ir kolonizatorių santykis, išteklių eksploatacija, ypač sidabro gavyba, ir jos reikšmė pasaulinei ekonomikai. Šios istorinės aplinkybės leidžia suvokti ilgalaikius socialinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria Bolivija. Knygoje pasakojama ir apie šalies gamtos turtus bei geografinę įvairovę: aprašomi Andų kalnai, Altiplano plynaukštė, Amazonijos baseino regionai, pabrėžiant biologinę įvairovę, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir gamtos apsaugos svarbą. Dar viena svarbi knygos tema – šiuolaikinės Bolivijos tapatybė. Leidinyje nagrinėjama, kaip istorinė patirtis, kolonijinė praeitis ir vietinių tautų kultūra kuria dabartinę visuomenę, parodoma, kad turtinga šalies kultūra yra gyvas, nuolat kintantis vyksmas.

Zwietnig-Rotterdam, Paul. Nachtbogen = Nightbow and other events. München: Hirmer, 2024. 111 p.

Tai žymaus austrų ir amerikiečių menininko Pauliaus Cvitnigo-Roterdamo (Paul Zwietnig-Rotterdam), išgarsėjusio monumentaliais abstrakčiais darbais, dvikalbė knyga, jungianti autobiografinę eseistiką, apmąstymus apie meną ir autoriaus kūrinių reprodukcijas. Leidinys pristato ne tik vieno ryškiausių austrų kilmės Niujorko meno mokyklos atstovų kūrybinį kelią, bet ir savitą filosofinį požiūrį į žmogaus santykį su menu, gamta ir vidine patirtimi. Autorius apmąsto savo gyvenimo patirtį – vaikystę karo nusiaubtoje Austrijoje, emigraciją į Jungtines Amerikos Valstijas, intelektualinę brandą ir ilgus kūrybos metus Niujorke. Asmeniniai prisiminimai čia persipina su estetinėmis įžvalgomis apie abstrakčiojo meno prasmę bei paskirtį, kūrybingumo ugdymą, kūrėjo atsakomybę pasaulyje, kuriame nyksta dvasinės gairės. P. Cvitnigo-Roterdamo kūryboje abstrakcija tampa ne formalistiniu eksperimentu, o dvasinės tikrovės paieška, menas jam nėra vien vizualinė raiška – tai būdas suvokti žmogaus egzistenciją, ieškoti universalumo ir išreikšti tai, kas slypi už kasdienės tikrovės ribų. Knygoje ypatingą vietą užima gamtos tema. Menininkas kalba apie atsitraukimą nuo miesto triukšmo ir gyvenimą arti gamtos, kurioje jis atrado naują kūrybinį dialogą. Jo tapyboje gamta nėra vaizduojama tiesiogiai ar realistiškai – ji tampa vidinės būsenos, tylos ir dvasinio susikaupimo metafora. Minimalistinė, asketiška vaizdo kalba siekia perteikti ne išorinį pasaulio pavidalą, o jo esmę ir žmogaus santykį su ja. Knyga aktuali ne tik šiuolaikinio meno gerbėjams, bet ir skaitytojams, besidomintiems filosofija, estetikos klausimais bei kūrybos ir gyvenimo sąsajomis. Tai brandus pasakojimas apie menininko kelią, kūrybos prasmę ir žmogaus pastangas per meną priartėti prie esminių būties patirčių.

Heilkunst: zur Geschichte der Medizin. Trautenfels: Schloss Trautenfels, Universalmuseum Joanneum, 2023. 221 p.

Parodos „Gydymo menas: medicinos istorija“ („Heilkunst: zur Geschichte der Medizin“), vykusios Joaneumo universaliojo muziejaus (Universalmuseum Joanneum) padalinyje Trautenfelso pilyje, katalogas. Jis neapsiriboja vien eksponatų pristatymu – tai išsamus leidinys, jungiantis medicinos istorijos tyrimus, regioninės sveikatos apsaugos raidą ir muziejinę medžiagą. Jame spausdinami įvairių disciplinų specialistų straipsniai, leidžiantys medicinos istoriją matyti kaip tarpdisciplininę žinių sritį. Leidinyje aptariama gydymo praktikos raida nuo antikinės medicinos, liaudies ir vienuolynų gydymo būdų iki epidemijų istorijos, šiuolaikinių medicinos technologijų ir ateities sveikatos priežiūros plėtros, nagrinėjama, kaip gydymo praktikos kito priklausomai nuo mokslo pažangos, visuomenės požiūrio į ligą ir valstybės sveikatos politikos. Katalogas supažindina su gausia archyvine medžiaga, istoriniais dokumentais bei šiuolaikiniais tyrimais ir modernia diagnostika. Viena svarbiausių leidinio temų – epidemijų istorija: aptariama maro, choleros, ispaniškojo gripo ir COVID-19 įtaka visuomenei bei medicinos raidai.

Kriegseisen, Wojciech. Die Protestanten in Polen-Litauen (1696–1763): rechtliche Lage, Organisation und Beziehungen zwischen den evangelischen Glaubensgemeinschaften. Wiesbaden: Harrassowitz, 2011. VI, 350 p.

Išsami žymaus lenkų istoriko Voicecho Krygseizeno (Wojciech Kriegseisen) knyga, nagrinėjanti protestantų bendruomenių padėtį Abiejų Tautų Respublikoje Saksų valdymo laikotarpiu – nuo Augusto II išrinkimo 1696 m. iki Augusto III mirties 1763 m. Šiuo laikotarpiu valstybėje stiprėjo katalikybės dominavimas, o protestantų bendruomenės susidūrė su vis didesniais politiniais ir konfesiniais apribojimais. Autorius siekia paneigti istoriografijoje ir visuomenėje paplitusią nuomonę, kad XVIII a. Abiejų Tautų Respublika buvo beveik vienalytė katalikiška valstybė. Remdamasis gausia archyvinių šaltinių medžiaga, ypač mūsų bibliotekoje saugomu Lietuvos evangelikų reformatų dokumentiniu paveldu, V. Krygseizenas atskleidžia, kad protestantai tebebuvo reikšminga religinė ir politinė mažuma, turėjusi savitą organizacinę struktūrą, teisinį statusą ir aktyviai dalyvavusi valstybės gyvenime. Tyrime išsamiai aptariamos evangelikų teisės, jų santykiai su valdžia, konfesinių bendruomenių savivalda, mokyklų ir bažnytinių institucijų veikla bei konfliktai tarp skirtingų protestantiškų krypčių. Autorius atkreipia dėmesį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savitumą, parodo, kad Lietuvos ir Lenkijos protestantų padėtis nebuvo vienoda: skyrėsi teisinės tradicijos, parapijų tinklas, bajorijos vaidmuo ir religinės kultūros formos. Knyga išlieka vienu svarbiausių darbų, tyrinėjant religinių mažumų padėtį, tolerancijos ribas ir politinės tapatybės klausimus Ankstyvųjų naujųjų laikų Vidurio ir Rytų Europoje.