Naujos knygos

2022-10-10

Tuszewick, Mareki. A frog under the tongue: Jewish folk medicine in Eastern Europe. London: The Littman Library of Jewish Civilization, 2021. 348 p.

Žydai aktyviai dalyvavo formuojant Rytų Europos bendruomenių medicinos praktikas. Jų gydymo metodai jungė tradicinės aškenazių kultūros idėjas su Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų medicinos paveldu. Šioje studijoje pateikiami anksčiau netyrinėti įdomūs šaltiniai – rankraščiai bei spausdinti leidiniai jidiš, hebrajų, lenkų, anglų, vokiečių, ukrainiečių ir rusų kalbomis. Pristatomi gydymo patarimai, liaudies vaistų receptai, kabalistiniai metodai bei magiški užkeikimai, aptariami su tokiais gydymo būdais susiję etikos klausimai. Svarstoma, kaip būtinybė gydyti ligas suartino Rytų Europos žydus ir kitų tautybių žmones.

The art and science of illuminated manuscripts: a handbook. London: Harvey Miller Publishers, 2020. 528 p.

Nuo 2012 m. Ficviljamo muziejuje (Fitzwilliam Museum) Kembridže vykdomas iliuminuotų rankraščių tyrimo projektas MINIARE. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pristatomos ir paaiškinamos pagrindinės projekto temos: rankraščių iliuminatorių naudojamų rašalų ir dažų asortimentas, pergamento gamyba, dažų receptūros, rankraščių tyrimo metodai ir kt. Siekiant bibliotekų ir muziejų specialistams plačiau pristatyti mokslinius rankraščių tyrimo metodus, išsamiai aptariami 58 VIII–XVII a. datuotų rankraščių tyrimai.

The Oxford handbook of Dante. New York: Oxford University Press, 2021. 741 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje Viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio kūryba analizuojama iš filologijos, kultūros bei meno istorijos, religijos, lyčių studijų ir daugelio kitų dalykų perspektyvos. Bandoma iš naujo įvertinti Dantės kūrybos formavimąsi, temas ir šaltinius. Nagrinėjami ne tik žinomiausi Dantės darbai – „Dieviškoji komedija“ ir „Naujasis gyvenimas“, – bet ir jo retorikos, etikos bei politinės filosofijos kūriniai, siekiant atskleisti jų tarpusavio sąveiką. Aptariama, kuo Dantės kūriniai įdomūs mūsų laikais, ir samprotaujama, kokia kryptimi Dantės studijos gali vystytis pasauliniame kontekste.

The Oxford handbook of cuneiform culture. New York: Oxford University Press, 2020. 805 p.

Dantiraštis – senovės Mesopotamijos rašto sistema, naudota III–I tūkst. pr. Kr. rašyti keliomis senovės Mesopotamijos kalbomis. Daugiau kaip tris tūkstančius metų tai buvo komunikacijos priemonė, naudojama didžiulėje teritorijoje nuo Irano iki Viduržemio jūros ir Egipto. Šioje knygoje įvairių mokslo sričių atstovai tyrinėja vieną iš seniausių pasaulyje raštingų kultūrų per dantiraščio sistemos prizmę. Mesopotamijos molinės lentelės ir akmenys su iškaltais įrašais traktuojami ne tik kaip teksto pavyzdžiai, bet ir materialūs objektai, kurie suteikia aibę papildomos informacijos apie jų kūrėjus, skaitytojus ir savininkus.

Book trade catalogues in early modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2021. 546 p.

Šio rinkinio straipsnių autoriai analizuoja knygų prekybą ir kolekcionavimą ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje remdamiesi to meto prekybinių knygų katalogų studijomis. Aptariamas tokių katalogų vaidmuo prekiaujant knygomis knygynuose bei aukcionuose, taip pat formuojant knygų pirkėjų skonį ir privačių bibliotekų repertuarą.

Hartley, John; Ibrus, Indrek; Ojamaa, Maarja. On the digital semiosphere: culture, media and science for the anthropocene. New York; London: Bloomsbury Academic, 2021. 351 p.

Kai globalios medijos ir skaitmeninės komunikacijos tapo plačiai prieinamos „paprastiems žmonėms“, žmonija galėjo pasijusti vieningos globalios kultūros, o ne atskirų kultūrų kratinio dalimi. Iš kultūrinę globalizaciją studijavusių mąstytojų vienas originaliausių ir įžvalgiausių buvo Jurijus Lotmanas (Юрий Лотман, 1922–1993). Kultūros reiškimosi erdvę Lotmanas vadino semiosfera. Šioje knygoje parodoma, kaip jo bendrasis semiosferos modelis paaiškina šiandienos globaliųjų medijų sistemų dinamiką ir funkcijas, jų sąveiką ir poveikį planetos gyvenimui.

Rundle, David. The Renaissance reform of the book and Britain: the English Quattrocento. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 340 p.

Kvestionuodamas įprastas Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų sampratas, autorius siūlo naują Anglijos santykio su Renesansu koncepciją. Jis ypatingą dėmesį skiria rašto ir knygos reformai kaip vienam iš pagrindinių humanizmo judėjimo elementų XV a. Anglijoje. Aptariant gausybės įvairių tautybių knygų kūrėjų ir savininkų veiklą, studijoje atskleidžiama, kaip kosmopolitiškumas lėmė sėkmingą humanizmo paplitimą iš Italijos į kitus Europos kraštus.

Print and power in early modern Europe (1500–1800). Leiden; Boston: Brill, 2021. 443 p.

Spaudos atsiradimas leido skleisti informaciją įvairiuose visuomenės sluoksniuose iki tol neregėtu mastu. Šioje knygoje aptariama, kaip visų lygių pasaulietinė bei bažnytinė valdžia naudojo didžiulį šios naujos medijos potencialą savo tikslams pasiekti ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje. Aptariamos temos: spauda ir Reformacija, valstybės ir bažnyčios vykdomas spaudos finansavimas, popiežiaus dekretai, propaganda ir pamfletai, oficialioji spauda, informacijos valdymas ir kt.

Book of beasts: the bestiary in the medieval world. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2019. 339 p.

Bestiariumo žanras buvo itin populiarus Viduramžiais. Bestiariumas – tai iliuminuotas rankraštinis žinynas, kuriame aprašomi realūs ir fantastiniai gyvūnai, atskleidžiama jų alegorinė bei religinė reikšmė. Šiame nuostabiai išleistame tome parodoma, kaip bestiariumas atskleidžia Viduramžiams būdingą gyvūnų ir jų vaidmens pasaulyje suvokimą. Taip pat aptariamas reikšmingas bestiariumo poveikis Viduramžių ir vėlesnių laikų menui ir kultūrai. Knygoje pateikiama per 270 spalvotų iliustracijų.

Treasury of authentic art nouveau alphabets, decorative initials, monograms, frames, & ornaments. New York: Dover Publications, 2020. 141 p.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Europoje ir Amerikoje išplito naujas meninis judėjimas – modernas (art nouveau). Šioje knygoje pristatoma didžiulė moderno tipografinių ženklų kolekcija: 137 pilnų abėcėlių, 33 dekoratyvinių inicialų rinkiniai, 1951 monograma, 146 signetai, daugybė įvairių ornamentų ir kt. Leidėjo įvadiniame straipsnyje apžvelgiama moderno tipografijos plėtra ir pateikiama tipografinių ženklų kolekcijos istorija.

Duester, Emma. The politics of migration and mobility in the art world: transnational Baltic artistic practices across Europe. Bristol; Chicago: Intellect Ltd., 2021. 198 p.

Šioje originalioje naujoje knygoje nagrinėjama, kaip Baltijos šalių vizualiųjų menų kūrėjai dalyvauja Europos tarpvalstybinės migracijos procesuose ir kaip tai susiję su jų kūrybiniu darbu. Pabrėžiama, kad tokiems menininkams tarpvalstybinė migracija dažnai tampa būtinybe siekiant karjeros. Tokia situacija susidaro dėl per mažos meno rinkos ir nepakankamo menininkų veiklos vyriausybinio finansavimo atskirose šalyse. Knygoje atskleidžiama, kaip tarpvalstybinis mobilumas veikia menininkų kūrybą, kurioje atsispindi skirtingų kultūrų įtaka, kintantis namų ir priklausymo jausmas. Parodoma, kaip judėjimo laisvė Europos Sąjungoje lemia tarpvalstybinę menininkų migraciją ir taip tiesiogiai veikia jų kūrybos ypatumus.

Medijainen, Eero. Weaving the Iron Curtain, the Allies, and the Baltic States, 1939–1944: public opinion, propaganda, and caricatures. Lanham: Lexington Books, 2020. 258 p.

Knygoje analizuojama viešoji Baltijos šalių nuomonė dviejų tarybinių okupacijų ir vokiečių okupacijos metu 1939–1944 m. Aptariamos vokiečių propagandą skleidusios institucijos ir jų taikytos praktikos, šios propagandos tikslai bei pobūdis, taip pat prieštaringas vietinės spaudos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę. Ypatingas dėmesys skiriamas to laiko spaudoje skelbtoms karikatūroms.

Camplin, Jamie; Ranauro, Maria. The art of reading: an illustrated history of books in paint. Los Angeles: Getty Publications, 2018. 256 p.

Knygoje siekiama atskleisti šimtmečius trukusią vaizduojamojo ir literatūros meno simbiozę. Aptariama daugybė iš spausdinto žodžio įkvėpimo sėmusių menininkų darbų, apimant net dviejų tūkstančių metų laikotarpį. Pristatomi paveikslai ir kiti meno kūriniai, kurių tema yra knygos. Parodoma, kaip knygų vaizdavimo ypatybės suteikia įdomios informacijos apie to meto kasdienį, kultūrinį ir religinį gyvenimą. Knygas vaizduojantys meno kūriniai liudija, kaip knygos buvo naudojamos ir vertinamos įvairiais laikotarpiais, kaip keitėsi skaitymo reikšmė ir praktika.

Goodman, Martin. A history of Judaism. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2018. 623 p.

Ši knyga – įspūdinga judaizmo istorijos apžvalga, apimanti daugiau kaip trijų tūkstančių metų laikotarpį ir kone visą pasaulį – nuo Vidurinių Rytų, Europos ir Amerikos iki Šiaurės Afrikos, Kinijos ir Indijos. Joje detaliai aptariama, kaip atsirado ir vystėsi ši didžioji religija ir kaip jos įvairios atšakos, sektos ir tradicijos yra susijusios viena su kita. Pasakojama apie institucijas ir doktrinas, kuriomis remiasi visos judaizmo formos, aptariamos iškilios šios religijos asmenybės: rabinai, mistikai ir mesijai.

Sachet, Paolo. Publishing for the Popes: the Roman Curia and the use of printing (1527–1555). Leiden; Boston: Brill, 2019. 305 p.

XVI a. Reformacijos idėjų skleidėjai sėkmingai naudojo spausdintas knygas siekdami paveikti tikinčiųjų protus ir širdis. Ši tema plačiai tyrinėta religijos ir kultūros istorijoje, tačiau daug mažesnis mokslininkų dėmesys kreiptas į tai, kaip spauda naudojosi pati Katalikų bažnyčia, siekdama įtvirtinti savo doktrinas ir sustabdyti protestantizmo plitimą. Šioje knygoje išsamiai aprašomi Romos kurijos veiksmai pasitelkiant spausdinimą savo tikslams XVI a. viduryje po Reformacijos atsiradimo, bet dar prieš bažnytinės cenzūros įsigalėjimą. Nagrinėjami kurijos narių tuo metu vykdyti knygų leidimo projektai, atskleidžiant Katalikų bažnyčios santykio su spauda ypatybes.

Shneidman, N. N. Jerusalem of Lithuania: the rise and fall of Jewish Vilnius: a personal perspective. Oakville: Mosaic Press, 1998. 188 p.

Knygos autorius – vienas iš žinomiausių tarybinės ir rusų literatūros specialistų. Jis daug rašo apie Lietuvos žydų ir Holokausto istoriją. Gimęs Vilniuje 1924 m., karo metu jis buvo masinių žydų žudynių liudininku, kalėjo Vilniaus gete, aktyviai dalyvavo rezistencijoje. Šioje knygoje jis pasakoja žydiškojo Vilniaus – Lietuvos Jeruzalės istoriją, dalijasi savo atsiminimais apie nacių okupacijos laikotarpį ir Holokaustą išgyvenusių Vilniaus žydų gyvenimą pokarinėje Lietuvoje.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė