Kaip ir kiekvieną pavasarį, mokslo istorikai bei filosofai susitiko kasmetinėje konferencijoje „Scientia et historia“. Gegužės 7–8 dienomis Vilniuje ir Kaune vykusią konferenciją rengė nemažai institucijų: Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius. Šiemet ji išsiskyrė pranešimų tematika ir įvairove, nes skirta ne vienai sukakčiai: fizikos ir fizikinės chemijos, visuomenės ir politinio veikėjo profesoriaus Vinco Čepinskio (1871–1940) 155-osioms gimimo metinėms, akademiko, mokslo istoriko, matematikos ir astronomijos profesoriaus Pauliaus Slavėno (1901–1991) 125-osioms gimimo metinėms, taip pat matematinės statistikos srities mokslininko, labiau žinomo kaip 1863 m. sukilimo vieno iš vadų, Zigmanto Sierakausko (1826–1863) 200-osioms gimimo metinėms bei pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminijos kūrėjo, bibliofilo, vienuolio, kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 255-osioms gimimo metinėms.

Konferencijos darbas vyko sekcijose: gegužės 7 d. Mokslo filosofijos sekcija vyko kontaktiniu ir nuotoliniu būdu Lietuvos kultūros tyrimų institute Vilniuje, o gegužės 8 d. Kauno technologijos universiteto Didžiojoje auloje, A. Mickevičiaus g. 37 gyvai susitiko Mokslo, technikos ir medicinos istorijos sekcija. Ši vieta neeilinė – toje pačioje salėje 1922 m. vasario 16 d. įvyko Lietuvos universiteto atidarymo iškilmės. Konferencijoje sulaukta daug prelegentų ir svečių bei nemažo būrio klausytojų. Šiemet renginys išsiskyrė pranešimų gausa – abiejose sekcijose išklausyta 30 pranešimų, dalyvavo pusšimtis klausytojų. Susirinkusius pasveikino Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas, taip pat KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Lukšys. Pranešimą apie P. Slavėną skaitė prof. Romualdas Šviedrys, buvęs Niujorko politechnikos universiteto profesorius, mokslo istorijos specialistas.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka prisidėjo ne tik organizuodama konferenciją, bet ir skaitydama pranešimus. LMA Vrublevskių bibliotekai atstovavo Mokslinės informacijos skyriaus darbuotojos dr. Giedrė Miknienė, parengusi pranešimą „Nuo Tilžės iki Čikagos: dr. Jono Basanavičiaus darbai spaudoje“, bei dr. Birutė Railienė ir Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, pristačiusios pranešimą su skaidrėmis „Architektūros istorija aplink mus: architekto ir inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus (1866–1947) 160-osioms gimimo metinėms“, paremtą LMAVB fondų medžiaga.

Graži tradicija – padovanoti knygą bibliotekai. Po konferencijos LMAVB fondai praturtės vertingais leidiniais: naujai išleistu tritomiu apie mokslo raidą Kauno technologijos universitete 1922–2022 m., kurį įteikė dr. Audronė Veilentienė, bei V. Selenio sudarytu leidiniu.

Susipažinti su visa konferencijos pranešimų tematika ir programa galima Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos interneto svetainėje http://www.moksloistorija.lt/scientia-et-historia-2026. Šioje svetainėje vėliau bus paskelbta ir konferencijos pranešimų santraukų knygelė, kurios viena sudarytojų – dr. Birutė Railienė.

Konferencijos akimirkos Jono Klėmano nuotraukose.

Mokslinės informacijos skyrius