Grožinės literatūros cenzūra

2023-05-05

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Sovietmetis taip pat buvo pažymėtas cenzūros išbandymais, ji ypač buvo negailestinga grožinės literatūros kūrėjams.

Sovietinis režimas vertino literatūros galią veikti žmonių sąmonę, tad originaliosios, ypač grožinės kūrybos, kontrolė buvo svarbiausias cenzūros objektas. Poezijoje ir prozoje įsigalėjo valdžios neklystamumo mitas, kolektyvinė moralė, pasiaukojimo valstybės tikslams heroika. Tai buvo realistinė kultūra, kuriama pagal nurodytas schemas, herojų tipus, panašių konfliktų temas. Pokario literatūra buvo atskirta tiek nuo nacionalinės literatūros tradicijų, tiek nuo bendrosios pasaulinio meno eigos. Bandymai apginti tautos kultūros vertybes buvo apšaukiami „nacionalizmo apraiškomis“, o tokie gynėjai nuteisiami ilgiems metams kalėti.

1945–1946 m. nuvilnijo pirmoji rašytojų suėmimų banga, kurios aukomis tapo Juozas Keliuotis, Kazys Boruta, Kazys Jakubėnas, Petras Juodelis. Vėliau sovietinio režimo represijų neišvengė Kazys Inčiūra, Antanas Miškinis, Kazys Jankauskas, Viktoras Katilius, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Jonas Šukys ir kiti. Dėl prieškarinių publikacijų ar bendradarbiavimo nacių okupacijos metų spaudoje, dėl „buožiškos kilmės“ ar anoniminio skundo grėsė areštas.

1945 m. spalį išleistas Kazio Borutos romanas „Baltaragio malūnas arba Kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“ pirmajame tarybų Lietuvos rašytojų suvažiavime pristatytas kaip vienas pirmųjų sovietinės literatūros pasiekimų. Vėliau, „Tiesoje“ pasirodžius romaną triuškinančiai Genriko Zimano recenzijai (Rudminas V. „Suprietarinta tautosaka“, Tiesa, 1945, lapkr. 25), Glavlitas kūrinio išleidimą pavadino didžiausia cenzūros klaida. Kūrinys, „nors ir turintis tam tikrą meninę vertę, tačiau persunktas misticizmo ir kovos su nelabąja jėga velnio asmenyje beprasmiškumo idėjos, nes velnias galų gale nugali teigiamus kūrinio herojus“. Knyga įtraukta į draudžiamos literatūros sąrašą ir perduota į Specialaus saugojimo skyrių. Kazys Boruta suimtas 1946 m. kovo 17 d., nuteistas 5 metams. Kalėjo Rasų kalėjime Vilniuje. Amnestuotas 1949 metais. Po išlaisvinimo buvo verčiamas pripažinti ideologines klaidas, ilgai negalėjo publikuoti savo kūrybos.

Tekstą parengė A. Grybienė