Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikla
1915 m. iki vokiečių okupacijos

1915 m. sausio pabaigoje mūšiai jau vyko Suvalkų gubernijos Simno apskrityje. Po vasario 25 (kovo 10) d. kovų plūstelėjo pabėgėliai iš Veisiejų, Leipalingio, Kapčiamiesčio, Lazdijų, Seirijų apylinkių. Ypač bėgo vyrai, kuriuos vokiečiai ėmė jėga vežti Vokietijon. Su kai kuriais bėgo ir šeimos, bet moterys tesudarė 20%. Kovo 23 (balandžio 5) mūšiai vyko jau Marijampolės, Liudvinavo ir Kalvarijos apylinkėse.

Valdžiai priverstinai tremiant dalį krašto žydų į Rusijos gilumą, lietuviškos visuomenės sluoksniuose brendo idėja įsitvirtinti atsilaisvinusioje verslo ir amatų sferoje. Kovo 6 (19) d. LDNKŠ Centro Komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl amatų mokyklos prieglaudos įsteigimo pabėgėlių vaikams. Prieglaudoje planuota atidaryti šaltkalvių, stalių ir pakinktų gamybos skyrius. Ketinta išnuomoti patalpas miesto centre, kad būtų patogiau gauti elektros energijos ir užsakymus. Prieglaudos įrengimo sąmatos sudarymui, mašinų ir staklių pirkimui, meistrų paieškai sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo Antanas Žmuidzinavičius, Konstantinas Šakenis, Juozas Skripkus, Jurgis Čiurlys (pastarieji du – inžinieriai).

Balandžio 15 (28) d. vokiečiai užėmė Raseinius ir žygiavo Tytuvėnų–Šiaulėnų keliu link geležinkelio. Kitas jų būrys pasiekė Šiaulius, trečiasis žygiavo iš Jurbarko šiaurės kryptimi. Frontas Kauno gubernijoje nusidriekė nuo Nemuno iki Šiaulių apie 100 km. Jis dar pailgėjo, kai balandžio 17 (30) d. vokiečiai ėmė kontroliuoti Liepojos–Romnų geležinkelio ruožą tarp Mažeikių ir Radviliškio stočių. Į Vilnių plūstelėjo pabėgėliai iš Kauno gubernijos: Raseinių, Šiaulių, Kėdainių, Ukmergės. Balandžio 24 (gegužės 7) d. mūšiai vyko jau ties Panevėžiu, Baisogala ir Raseiniais, tačiau rusams pavyko vokiečius nublokšti. Nepaisant to, birželį Pauliaus fon Hindenburgo vadovaujamos vokiečių armijos perėjo į puolimą. Traukiantis rusų kariuomenei, pabėgėlių srautas užliejo Rusiją. Vyriausybė ne kartą svarstė naują pabėgėlių problemą. Buvo skiriamos trys jų grupės: pirmoji – savo valia tapę pabėgėliais įvairių tautybių žmonės, palikę gimtąsias vietas paveikti propagandos (ir tikrų žinių) apie puolančių vokiečių kareivių smurtą ir net žiaurumus. Antroji – civilinis ir užfrontės karinių įstaigų personalas su šeimomis. Šie žmonės tapo pabėgėliais nors ir neišvengiamai, tačiau nebuvo valdžios struktūrų spaudžiami. Trečioji – žydai, tapę karo pabėgėliais karo vadovybės nurodymu, o praktiškai priverstinai, kad armijos užnugaris būtų apsaugotas nuo įsivaizduojamos priešiškos aplinkos.

Liepos 1 (14) d. vykstant mūšiui dėl Šiaulių, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos salėje įvyko LDNKŠ visuotinis susirinkimas. Iš Vilniuje gyvenusių 177 draugijos narių jame dalyvavo 61. Tuo metu draugija Vilniuje buvo įsteigusi vaikams 3 prieglaudas, 4 studentų bei kursų lankytojų ir 9 mokinių (2 iš jų – Trakuose) bendrabučius, išlaikė 3 pradines mokyklas, šelpė Saulės kursus, Žiburio progimnaziją, Veiverių mokytojų seminariją, Vilkaviškio gimnaziją. Susirinkimo pirmininkas Martynas Yčas pažymėjo, kad pirmą veikimo mėnesį draugijos biudžetą sudarė 10 tūkstančių rublių, o visuotinio susirinkimo dieną, aštuntą veikimo mėnesį, jis viršijo 100 tūkstančių rublių. Apskritai iki birželio 3 (16) d. iš viso išleista 237 213 rubliai.

Liepos 8 (21) d. vokiečiai užėmė Šiaulius, o po kelių dienų – Panevėžį. Todėl rugpjūčio 2 (15) Saulės kursai, Vilkaviškio gimnazijos mokiniai ir moksleivių bendrabučiai evakuoti į Voronežą. Trisdešimties vagonų traukinyje važiavo 485 moksleiviai.

1915 m. rugsėjo mėnesio pradžioje vokiečiams artinantis prie Vilniaus, LDNKŠ Centro Komitetas pasidalino. Viena jo dalis kartu su pirmininku Martynu Yču pasitraukė į Rusiją, o kita – su vicepirmininku Antanu Smetona liko Lietuvoje.

	Vilnius XX a. pradžioje. LMAVB RSS, Fg. 1-47.
	LDNKŠ Centro Komiteto prašymas pranešti telefonu, jeigu į Vilniaus geležinkelio stotį atvyks didesnis skaičius pabėgėlių, o pavienius pabėgėlius siųsti į patį Komitetą. [1914]. LMAVB RS, F70-20, lap. 38.
	Ukmergės apskrities Svėdasų parapijoje paaukotų daiktų, perduotų LDNKŠ, sąrašas. Jį pasirašė iždininkas Svėdasų kunigas Konstantinas Šimašis. 1914 m. lapkričio 29 d. LMAVB RS, F70-20, lap. 27.
	1915 m. kovo 9 d. Dvinsko (dab. Daugpilis) karinės apygardos vyriausiojo viršininko inžinieriaus generolo kunigaikščio Nikolajaus Tumanovo privalomasis potvarkis apie draudimą išvežti malkas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų. LMAVB RSS, Sm-sp-1306, lap. 4.
	Trumpa LDNKŠ veiklos apžvalga nuo steigimo pradžios iki 1915 m. kovo 1 d. LMAVB RS, F70-44, lap. 8r.
	Trumpa LDNKŠ veikimo apyskaita nuo steigimo pradžios iki 1915 m. balandžio 8 d. LMAVB RS, F70-134, lap. 1r.
	Kauno gubernijos Raseinių apskrities kaimų gyventojų, kurių arklius rekvizavo įsiveržę vokiečiai, sąrašas. 1915. LMAVB RS, F23-44, lap. 9r.
	LDNKŠ vaikų prieglaudų įstatai, patvirtinti 1915 m. birželio 18 d. LMAVB RS, F70-75, lap. 69r.
	LDNKŠ Centro Komiteto posėdžių protokolų knyga. 1915 m. rugpjūčio 1 d. – 1917 m. vasario 10 d. Pradėta rašyti Vilniuje, pratęsta Rusijoje po evakuacijos. Joje yra Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Martyno Yčo, Petro Leono, Stasio Šilingo, kanauninko Konstantino Olšausko, Juozo Balčikonio ir kitų autografai. Protokolus rašė Jokūbas Šernas, Stasys Šilingas, Česlovas Petraškevičius ir kt. LMAVB RS, F70-5, lap. 6r.
	LDNKŠ orderis, išduotas Centro Komiteto sandėliui dėl maisto pabėgėliams Vilniaus Žvėryno rajone. Nurodyta, kokio ir kiek maisto turi paimti p. Stacinskas. 1915 m. rugpjūčio 19 d. LMAVB RS, F70-75, lap. 112.

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikla 1915 m. iki vokiečių okupacijos

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikla
1915 m. iki vokiečių okupacijos