B. Valangės eilėraštis
Metais kares
Svarbiausių Pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykių chronologija
Karo padėties paskelbimas. Mobilizacija. Karo pradžia
Atsiminimai ir korespondencijos rankraščiuose apie kilusį Pirmąjį pasaulinį karą
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigiamasis susirinkimas
Konservatoriai ir radikalai Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikla 1915 m. iki vokiečių okupacijos
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Vilniaus skyrius
Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti
Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams iš Prūsų Lietuvos
Lietuvių bendradarbiavimas su kitų tautų politikos ir šalpos organizacijomis
Dienoraščių, atsiminimų publikacijos, monografijos
Svarbiausių Pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykių chronologija
1914 m.
Birželio 15 (28) d. Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio erchercogo Franco Ferdinando tragiška žūtis Sarajeve.
Liepos 13 (26) d. Rusijos vadovybė paskelbė karo padėtį Kauno tvirtovės rajone, gyventojams rekomenduodama išvažiuoti.
Liepos 17 (30) d. Rusijoje paskelbta visuotinė mobilizacija.
Liepos 19 (rugpjūčio 1) d. Vokietija pradėjo karą su Rusija.
Rugpjūčio 4 (17) d. lietuvių konservatoriai (tautiniai demokratai, krikščionys demokratai) paskelbė gintarinę deklaraciją.
Rugpjūčio 4–7 (17–20) rusams pavyko užimti Galdapę, Gumbinę, Įsrutį, Saldau ir kitas Rytprūsių vietoves.
Liepos 29 (rugpjūčio 11) d. įvyko Vilniaus laikinojo lietuvių komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti steigiamasis susirinkimas.
Rugpjūčio 19 (rugsėjo 1) d. vokiečiai už Lomžos, ties Saldau pradėjo puolimą ir sumušė rusų kariuomenės kairiojo sparno korpusus, vadovaujamus generolo Aleksandro Samsonovo.
Rugpjūčio 25 (rugsėjo 7) d. vokiečiai pradėjo dar vieną rusų generolo Pavelo fon Renenkampfo vadovaujamos armijos puolimą ties linija Gerdancas – Labiau.
Rugsėjo 14 (27) d. caras Nikolajus II patvirtino Didžiosios kunigaikštytės Tatjanos Nikolajevnos komiteto nukentėjusiems nuo karo laikinai sušelpti nuostatus.
Spalio 7 (20) d. Tatjanos komiteto pirmininkas Aleksejus Neidgartas ir kiti aukšto rango asmenys aplankė Vilniaus lietuvių komiteto įsteigtas karo pabėgėlių prieglaudas.
Spalio 18–19 (spalio 31–lapkričio 1) d. Rusijos Valstybės dūmų lietuvių atstovų komitetas nutarė įsteigti bendratautinę Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti (toliau LDNKŠ).
Spalio 21 (lapkričio 3) d. rusų kariuomenė pradėjo stumti vokiečius iš Didžiosios Lietuvos bei Lenkijos ir iki spalio 26 (lapkričio 8) d. priartėjo prie Stalupėnų ir Mozūrų ežerų Rytprūsiuose.
Lapkričio 14 (27) d. Vilniaus gubernatorius Piotras Veriovkinas patvirtino LDNKŠ įstatus.
Lapkričio 21 (gruodžio 4) įvyko LDNKŠ steigiamasis susirinkimas.
Gruodžio 1 (14) d. Vilniaus lietuvių komiteto susirinkime nutarta įsilieti į LDNKŠ skyriaus teisėmis.
Gruodžio 7 (20) d. antrajame visuotiniame LDNKŠ susirinkime kairiesiems nepavyko laimėti daugiau vietų centriniame komitete, todėl iš draugijos išstojo žymiausi jų veikėjai.
1915 m.
Sausio mėnesį krajovcai pateikė lietuvių radikalams siūlymą suderinti Lietuvos politinio savarankiškumo siekį su Lenkijos nepriklausomybės sąjūdžiu.
Sausio 19 (vasario 1) d. lietuvių radikalai įteikė Vilniaus gubernatoriui Piotrui Veriovkinui patvirtinti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti įstatus.
Sausio 20 (vasario 2) d. radikalams Felicijai Bortkevičienei, Jonui Vileišiui pavyko gauti leidimą steigti Lietuvių globos šelpti mūsų broliams lietuviams belaisviams iš Prūsų Lietuvos draugiją.
Po vasario 25 (kovo 10) d. plūstelėjo pabėgėliai iš Veisiejų, Leipalingio, Kapčiamiesčio, Lazdijų, Seirijų apylinkių.
Kovo 23 (balandžio 5) mūšiai vyko jau Marijampolės, Liudvinavo ir Kalvarijos apylinkėse.
Balandžio 15 (28) d. vokiečiai užėmė Raseinius ir žygiavo Tytuvėnų – Šiaulėnų keliu link geležinkelio. Kitas jų būrys pasiekė Šiaulius, trečiasis – žygiavo iš Jurbarko šiaurės kryptimi.
Balandžio 17 (30) d. vokiečiai ėmė kontroliuoti Liepojos – Romnų geležinkelio ruožą tarp Mažeikių ir Radviliškio stočių.
Balandžio 24 (gegužės 7) d. mūšiai vyko jau ties linija Panevėžys – Baisogala – Raseiniai, tačiau rusams pavyko vokiečius nublokšti.
Birželio mėnesį Pauliaus Hindenburgo vadovaujama vokiečių armija perėjo į puolimą.
Liepos 1 (14) d. vykstant mūšiui dėl Šiaulių, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos salėje įvyko LDNKŠ visuotinis susirinkimas.
Liepos 8 (21) d. vokiečiai užėmė Šiaulius, o po kelių dienų – Panevėžį.
Rugpjūčio 2 (15) Saulės kursai, Vilkaviškio gimnazijos mokiniai ir moksleivių bendrabučiai evakuoti į Voronežą.
Rugsėjo mėnesio pradžioje vokiečiams artinantis prie Vilniaus, LDNKŠ Centro komitetas pasidalino. Viena jo dalis kartu su pirmininku M. Yču pasitraukė į Rusiją, o kita – su vicepirmininku A. Smetona liko Lietuvoje.