Vaizdo įrašų galerija

Vytautas Gudelis – geografas, geologas, okeanologas, naujų gamtos tyrimų pradininkas, pedagogas ir mokslo organizatorius. Gudelio autorystei priklauso per 600 mokslo darbų, paskelbtų Lietuvos ir užsienio šalių mokslo leidiniuose bei periodikoje. Vrublevskių biblioteka dar 1994 m. išleido bibliografijos rodyklę „Vytautas Gudelis”. Vėliau buvo išleistas tęsinys, abi rodyklės apjungtos ir išspausdintos monografijoje „Akademikas Vytautas Gudelis”. Joje pristatyti svarbiausi akademiko gyvenimo faktai ir mokslinė veikla. Rankraštinis mokslininko archyvas saugomas Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, fonde F323. Tai itin vertinga Lietuvos geologijos ir geografijos paveldo dalis. Apie visa tai vaizdo įraše pasakoja Vytauto Gudelio bibliografinės rodyklės sudarytoja Bronislava Kisielienė.

Panemunės pilis yra geriausiai išlikusi renesansinė tradicinės gynybos rezidencinė pilis Lietuvoje. Pilis, kurią statant 1604–1610 m. dar tęstos gotikinių pilių gynybos tradicijos, suformuota ant kavos, aplink trapecinį uždarą kiemą įrėmintą kampiniais bokštais ir buvo skirta ne tik gynybai, bet ir gyvenimui. Panemunės mūrai išsiskiria ne tik savo efektingu dydžiu, kurį lėmė vykę rezidencijos atnaujinimo darbai XVII a. II pusėje ir ypač XVIII a. II p., bet ir kompleksiškai išlikusia klasicistine sienų tapyba. Paskaitoje siekiama atskleisti pirminį – renesansinį – vengrų kilmės Lietuvos bajoro Jonušo Eperješo tradicinės gynybos rezidencinės pilies pavidalą ir rezidencijos transformaciją XVIII a. II pusėje, kuomet objektą iš esmės atnaujino ir išplėtė Generalinis žemaičių seniūnas Antanas Anupras Gelgaudas ir jo palikuonys paversdami klasicizmo idėjų įkvėpta ištaiginga Apšvietos epochos didikų rezidencija. Dvaro sodybos neįsivaizduojamos be jas supančių parkų. Panemunės pilį taip pat supa parkas, kuris yra taip pat kelių epochų palikimas. Valdant Eperješams čia buvo sodai, tvenkiniai, žvėrynas, rezidenciją supo miškai. XVIII a. pabaigoje sukurtas angliškas – peizažinis parkas, atspindėjęs Gelgaudų kultūrinį akiratį. Naujai pažvelgti į Gelgaudų indėlį kuriant Panemunės parką leidžia ir pirmą kartą viešai pristatomos 1774 m. kunigo Bonifaco Vrublevskio eilės (vertė Mindaugas Paknys), kurios buvo dedikuotos „Jos didenybei panelei Eleonorai Gelgaudaitei, LDK sargybininko dukrai. Panemunės kalno į žavingą itališką sodą perstatymo proga.“ Paskaitą skaitė Marius Daraškevičius – humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, Panemunės pilies direktorius, Vilniaus dailės akademijos mokslininkas stažuotojas. Tarp jo mokslinio darbo sričių patenka Naujųjų laikų Europos architektūros istorija ir teorija, Rytų Europos architektūra bei taikomoji ir dekoratyvinė dailė, taip pat Lietuvos bajorų materialinė kultūra. M. Daraškevičius yra mokslinių straipsnių ir knygų skirtų dvarų architektūrai autorius.

„Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ – tai mokslo studija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, „blato“ ir nevilties, atvirai parodanti sovietinės ideologijos pasekmes šiandieninei Lietuvos visuomenei.

„Iki 1967 metų moterys, kaip ir vyrai, privalėjo dirbti šešias dienas per savaitę, taip pat buvo raginamos gimdyti vaikus ir namų buityje nesulaukdavo pagalbos nei iš vyro, nei iš valstybės. „Neplanuotas gyvenimas“ reiškia, kad jos labai drastiškai ir greitai buvo įmestos į tokį gyvenimo būdą, kokio nesitikėjo. Tai buvo neplanuotas gyvenimas“, – sako istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė, monografijos „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio  Lietuvoje“ autorė Dalia Leinartė.

Lietuvos antropologų asociacijos vadovė doc. dr. Kristina Jonutytė, Makso Planko socialinės antropologijos institute Vokietijoje apsigynusi disertaciją, Buriatijoje praleido metus. Čia ji tyrė budistinio dovanojimo fenomeną, jo motyvus, kuriamas reikšmes ir socialinius saitus. Šioje paskaitoje mokslininkė apžvelgia buriatų, Rusijos mongolų etninės mažumos, budizmą istoriškai ir dabar. Gilinamasi į budizmo plėtrą ir kismą regione, jo santykį su valstybe, taip pat apžvelgiama dabartinė religinė situacija posovietinio religinio atgimimo Ulan Udės mieste kontekste.

Projektas „Miesto religija ir erdviškumas daugiaetninėje posocialistinėje Ulan Udėje“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0059) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vilniaus panoraminis planas iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso „Civitates orbis terrarum” trečio tomo (Kelnas, 1581) visiems gerai pažįstamas. Kaip jis buvo leidžiamas, kaip plito jo atspaudai, kokie buvo vėlesni jo perdirbiniai ir kaip atrodė Vilnius iš paukščio skrydžio XIX amžiaus litografijose – apie visa tai pasakoja dr. Alma Braziūnienė.

2023 m. gegužės 11 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko vienos pirmųjų moterų, išsikovojusių pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime, vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. ,,Aplankydama tu atvežei čia man dalį širdies, bet ir savo skausmo dalį. Tu čia visus mus, caro tremtinius, Lietuvos ilgesiu apdalinai. Ir paliksi mane mirti be jokios vilties grįžti”, – šiuos žodžius Felicija išgirdo iš senelio, juos ištarusio dukrai, aplankiusiai Lietuvos tremtinius. Jie gali būti Felicijos Bortkevičienės – nuskriaustųjų globėjos, žodžio ir spaudos laisvės gynėjos biografijos pradžia. Visos jos neaprėptume, užtat atsivertę tarpukario Lietuvos – Vilniaus ir Kauno – istorijos puslapius, pažvelgtume į šią trapią, bet kovingą asmenybę, besirūpinusią moterų teisėmis, našlaičių prieglauda, pasiryžusią atstovauti laikraščiui prieš cenzorių, paryškindami įdomiausius jos nuotykius. Apie Felicijos Bortkevičienės visuomeninę ir politinę veiklą jos vardu, t. y. pirmuoju asmeniu, pasakoja į jos gyvenimą labai gerai įsigilinęs prof. dr. Andrius Vaišnys.

Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, lenktyniavusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą? Kultūros istorikas Eimantas Gudas apie įtakingiausias gimines pasakoja gyvai, su amą atimančiomis smulkmenomis, pasitelkdamas galybę senovinių iliustracijų. O charizmatiškasis ekskursijų gidas, dar žinomas kaip „Rūstus gidas“, dailės istorikas Donatas Jokūbaitis siūlo E. Gudo pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti penkiais mūsų gimines menančiais maršrutais.
Pristatyme dalyvavo knygos autoriai – kultūros istorikas Eimantas Gudas, gidas Donatas Jokūbaitis, renginį moderavo knygos sudarytoja Žilvinė Petrauskaitė-Taranda.