Įvykdyti projektai

Projekto įgyvendinimo terminai
2020 m. rugpjūčio 3 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.

Finansuojanti institucija
Lietuvos kultūros taryba

Projekto vykdytojas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Projekto vadovas
Ramutė Grabauskienė

Projekto pristatymas

Lietuvos kultūros taryba 2020 m. liepos 28 d. sprendimu (Nr. 1LKT-74(1.2), Vilnius), skyrė dalinį finansavimą Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Kultūros ir meno organizacijų naujų produktų ir (ar) paslaugų kūrimas“ (Kultūros paveldo sritis) (kodas 02-007-01-01-02) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos projektui „Virtualus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kultūros vertybių portalas: skaitmeninių istorijų pasakojimai“.

LMA Vrublevskių biblioteka viena iš pirmųjų atminties institucijų, pradėjusi kultūros paveldo skaitmeninimą tam, kad išsaugotų turimą unikalų kultūros paveldą ir skatintų jo tolimesnį panaudojimą kultūros reikmėms, jį tinkamai pristatydama vartotojų bendruomenėms ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kultūros vertybių skaitmeninimas ir jo sklaida išlieka prioritetinė veiklos kryptis ir dabar.

Šiandienos iššūkiai skatina LMA Vrublevskių biblioteką keisti savo veiklos būdus bei formas ir kurti vartotojui skirtas paslaugas – kuo daugiau išnaudoti virtualią erdvę skaitmeniniam kultūros vertybių pristatymui ir paslaugoms teikti.

Šiuo metu LMA Vrublevskių biblioteka skiria pirmenybę tradicinių parodų perkėlimui į skaitmeninę erdvę, o tam reikalinga skaitmeninio kultūros paveldo turinio ir jo pristatymo būdo – virtualių parodų sinergija.

Todėl svarbu LMA Vrublevskių bibliotekos Skaitmeniniame archyve saugomus dokumentinio paveldo objektus padaryti prieinamus vartotojams, plečiant paslaugų šioms kultūros vertybėms pateikti spektrą ir naujame Virtualiame LMA Vrublevskių bibliotekos kultūros vertybių portale sukuriant patogias naudojimosi sąsajas.

Sukurto Virtualaus LMA Vrublevskių bibliotekos Kultūros vertybių portalo virtualios parodos išsiskirs tuo, kad:

– kultūros paveldo objektų vaizdai bus didesnės raiškos ir susieti su LMA Vrublevskių bibliotekos Skaitmeninio archyvo metaduomenimis;
– bus pateikiamas aiškus teisinis ženklinimas, leidžiantis kartotinį naudojimą;
– virtualių parodų eksponatai bus pateikiami kaip istorijos iliustracijos – istorijų pasakojimo būdu (angl. Storytelling);
– virtualių parodų objektai bus susieti su įvairių atminties institucijų skaitmeninių dokumentų portalų „Europeana“ ir „ePaveldas“ rinkiniais. 

Projekto veiklos:

Kuriamas virtualus LMA Vrublevskių bibliotekos kultūros vertybių portalas, kuriame pagal sukurtą ir įdiegtą naująjį informacinės ir vizualiosios architektūros modelį bus talpinama:

– projekto metu sukurta, nauja reprezentacinė virtuali paroda, skirta šv. Jeronimo 1600-osioms mirties metinėms paminėti;
– dvi aktualiausios, unikalios virtualios parodos;
– perkeltos visos anksčiau sukurtos LMA Vrublevskių bibliotekos virtualios parodos.
Kultūros vertybių portale ketinama talpinti neribotą kiekį virtualių parodų; portalas turės sąsają anglų kalba.

Projekto dalyviai:

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio paveldo skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, menotyrininkė dr. (humanitariniai mokslai) Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dalyvaudama projekte kaip projekto kūrėja ir konsultantė, projekto metu atrinks išskirtinius eksponatus ir juos aprašys bei konsultuos, kuriant reprezentacinę virtualią parodą, skirtą šv. Jeronimo 1600-osioms mirties metinėms paminėti.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, dalyvaudama projekte, patars dėl LMA Vrublevskių bibliotekos kultūros vertybių portalo teisingos kalbos (lenkų, lotynų, rusų) virtualių parodų aprašuose. 

Numatomi projekto rezultatai:

Įvykdžius projektą, LMA Vrublevskių bibliotekos vartotojams bus pasiūlyta:
– nauja virtuali paslauga – sukurtas LMA Vrublevskių bibliotekos kultūros vertybių portalas;
– unifikuota vartotojų sąsaja, parengta pagal naująjį informacinės ir vizualiosios architektūros modelį;
– patrauklus virtualių parodų eksponatų vizualizavimas;
– gausesnis ir efektyvesnis kultūros vertybių pateikimas.

Projekto nauda:

– bus padidintas LMA Vrublevskių bibliotekos skaitmeninio kultūros paveldo objektų prieinamumas ir skatinama jų panauda;
– virtualių paslaugų kokybei ir plėtrai suteikta pridėtinė vertė;
– vartotojams atverta nauja bendravimo forma;
– sudarytos geresnės sąlygos ir galimybės pasiekti, naudotis ir pakartotinai grįžti prie kultūros paveldo turinio visoms tikslinėms vartotojų grupės: mokiniams, studentams, mokslininkams, tyrėjams, kultūros istorijos ir paveldo specialistams, švietimo darbuotojams, turizmo specialistams, visiems, besidomintiems kultūros paveldu.

Vykdymo laikas:
2016-2021

Projekto vykdytojas:
Lietuvos mokslo taryba

Projekto vadovas:
Lina Bloveščiūnienė

Projekto partneriai:
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno technologijos universitetas

Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) tyrimai apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį, dabartį yra atliekami visame pasaulyje. Globalus geriausių HSM lituanistikos publikacijų (LP), išleistų Lietuvoje ir užsienyje įvairiomis kalbomis,  sukaupimas ir sklaida akademinei bendruomenei ir lituanistikos tyrimais besidominčiai visuomenei, jų ilgalaikis išsaugojimas „Lituanistikos“ duomenų bazės (LDB) informacinėje sistemoje (LISDAS) ateities kartoms, naudojant pažangias informacines komunikacines technologijas – svarbus valstybės strateginis uždavinys. Kuriama LDB svarbi HSM mokslininkų ir akademinės bendruomenės gebėjimų stiprinimui: geriausių LP atranka atliekama ekspertuojant jas, ugdoma aukštos mokslo kūrinių kokybės siekiamybė, galimybės susipažinti su savo krypties moksliniu lituanistiniu asortimentu. LDB kūrimas skatina atvirą prieigą prie lituanistinių mokslinių tyrimų,  užtikrina HSM sričių mokslininkų matomumą, jų mokslinės produkcijos pristatymą Lietuvoje ir tarptautiniu mastu bei LDB pritaikymą mokslo politikos reikmėms.

Daugiau apie projektą https://www.lituanistika.lt/

Vykdymo laikas
2020 m. vasara – 2020 m. lapkričio 27 d.

Finansuojanti institucija
Lietuvos kultūros taryba

Projekto vykdytojas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Projekto vadovas
Birutė Railienė

Projekto pristatymas

Katalogas skiriamas senojo Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838), žymiam chemikui, biologui ir gydytojui. A. Sniadeckis atmenamas kaip chemijos mokymo novatorius, pažangių žinių skleidėjas, gerbiamas ir populiarus gydytojas. Per beveik pusę amžiaus, dirbdamas Vilniaus universitete, chemiją iškėlė į vieną populiariausių disciplinų, parašė pirmąjį Vilniaus universitete chemijos vadovėlį, padėjo pamatus organinei chemijai ir biochemijai filosofiniame veikale apie organinių kūnų teoriją, su kolegomis įkūrė Vilniaus medicinos draugiją.

A. Sniadeckio knygos buvo leidžiamos pakartotinai, verčiamos į kitas kalbas. Daugelyje veikalų buvo skelbiami ir autoriaus portretai, dažnai sukurti skirtingų dailininkų, atlikti įvairiomis technikomis. A. Sniadeckio atvaizdas mūsų dienas pasiekė tik per įvairių menininkų darbus, kartu buvo užfiksuotos to meto architektūros, interjero, aprangos detalės. A. Sniadeckio portretai perteikia dailininkų, užsakovų, leidėjų intencijas, taip pat atspindi įvairias dailės tendencijas. Šie portreto tyrimai patikslina, padeda išaiškinti nežinomus raižytojų ir dailininkų vardus bei aptarti paveikslo ar grafikos atspaudo sukūrimo aplinkybes. 

Projekto tikslas

Pristatyti portretistikos XIX a. akademiniuose leidiniuose studiją, paremtą Vilniaus universiteto profesoriaus A. Sniadeckio paveikslu. Šis portretų katalogas – XIX a. Lietuvoje gyvenusio ir kūrusio vieno žymiausių mokslininkų atminimo ir paveldo puoselėjimo išraiškos forma. Portretų visuma (45 portretai) – vaizdai iš Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos atminties ir mokslo institucijų bei vienos privačios kolekcijos. 

LMA Vrublevskių biblioteka vykdo šiuos darbus:

  • Mokslinės informacijos skyriaus darbuotojai rengia apžvalginį straipsnį apie A. Sniadeckio gyvenimą ir veiklą, redaguoja medžiagą ir rengia pagalbines katalogo rodykles (vardų, sutrumpinimų, vaizdų saugojimo vietų), atlieka kitus leidinio sudarymo darbus;
  • Retų spaudinių skyriaus darbuotoja rengia studiją apie portretistiką XIX a. akademiniuose leidiniuose;
  • Leidybinio skyriaus darbuotoja rengia vaizdus spaudai, maketuoja katalogą.

Vykdymo laikas
2018 m. žiema – 2019 m. pavasaris

Projekto finansavimo šaltinis
Žydų mokslinių tyrimų institutas (toliau – YIVO)

Projekto vykdytojas
LMA Vrublevskių biblioteka

Projekto pristatymas
YIVO ir LMA Vrublevskių biblioteka 2018 m. gegužės 7 d. pasirašė sutartį dėl Bibliotekoje saugomų YIVO dokumentų restauravimo ir parengimo skaitmeninti pagal projektą „Edvardo Blanko Vilniaus kolekcijos“Susitarta bendradarbiauti tvarkant ir rengiant šiuos dokumentus atviros prieigos interneto svetainėje.

Biblioteka saugo 197 vienetus rankraštinių dokumentų, kurie buvo sutelkti į atskirą fondą „Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) kolekcija“ F424.

Projekto tikslas
Biblioteka ir YIVO sutarė 2018 m. – 2019 m. pirmąją pusę restauruoti, parengti skaitmeninti ir suskaitmeninti YIVO kolekciją (F424). Šiuos darbus atliks Bibliotekos darbuotojai. Dokumentus archyviškai aprašo dr. Larisa Lempertienė, YIVO dokumentus tvarkiusi Lietuvos valstybės archyve ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Planuojama parengti  18 950  skaitmenintų vaizdų, kuriuos vartotojai galės peržiūrėti Bibliotekos Skaitmeniniame archyve.

 LMA Vrublevskių biblioteka vykdo šiuos darbus:

  • Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojos restauruoja ir rengia YIVO  kolekciją F424;
  • Skaitmeninimo skyriaus darbuotojai skaitmenina YIVO kolekciją F424;
  • Bibliografinius aprašus informacinėje sistemoje kuria Rankraščių skyriaus darbuotojos;
  • Vaizdus į elektroninį archyvą kelia Informacinių sistemų skyriaus darbuotoja.

Atsakingas asmuo LMA Vrublevskių bibliotekoje
Dr. Rima Cicėnienė, el. p. rima.ciceniene@mab.lt

Vykdymo laikas:
2017–01–09 – 2017–11–17

Finansuojanti institucija:
Lietuvos kultūros taryba prie LR Kultūros ministerijos

Projekto vykdytojas:
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių Biblioteka

Projekto vadovas:
Gražina Smaliukienė

Projekto partneriai ir rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba, UAB „Lema“

LMA Vrublevskių biblioteka savo unikaliais lituanikos kultūros paveldo fondais yra viena reikšmingiausių Lietuvoje. Šiame skaitmeniniame bibliotekos archyvo rinkinyje pateikiami bibliotekoje saugomų XV–XVIII a. LDK teritorijoje buvusių perrašymo centrų ir spaustuvių knygų įrišai ir jų tyrimų duomenys. Tai pirmas bandymas Lietuvoje viešojoje virtualioje erdvėje pateikti visavertę knygų įrišų kompleksinę mokslo tyrimų priemonę, paremtą knygotyros bei medžiagotyros mokslų koreliaciniais ryšiais. Pirmojoje rinkinio kolekcijoje pateikti XVII a. Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių, įvairaus laikotarpio, knygų įrišų tyrimų duomenys.

Vykdymo laikas: 2016 m. kovo 1 d . – gruodžio 20 d.
Finansuojanti institucija: Lietuvos kultūros taryba, UAB Expertus Vilnensis, VšĮ Akademinė leidyba
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas: Birutė Giedraitienė
Projekto partneriai: VU Komunikacijos fakultetas

Problematika – LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma gausi vertingų rankraštinių dokumentų kolekcija, kurios dokumentais domisi ir juos tyrinėja Lietuvos bei užsienio šalių mokslininkai, aukštųjų mokyklų studentai. Viena iš tyrinėjimo sričių yra dokumento kilmės nustatymas, duomenų apie sukūrimo vietos patikslinimas. Tyrimų objektu pasirinktas  XVI–XVII a. knygų, perrašytų Supraslio vienuolyne, rinkinys, kadangi Supraslio vienuolynas iki XIX a. buvo vienas iš stambiausių raštijos centrų buvusioje LDK teritorijoje, o šiuo metu didžioji rinkinio dalis saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Tikslas – pritaikant medžiagų tyrimo instrumentinius bei mikrocheminės kokybinės analizės metodus nustatyti tiriamajame laikotarpyje LDK teritorijoje knygų sukūrimui naudotas medžiagas, atlikti knygų įrišo elementų (viršelio pagrindo ir dengiamosios medžiagos, popieriaus, rašalo, kaptalų, sagčių ir kt.) analizę, siekiant šių tyrimų pagrindu patikslinti dokumentų kilmės ir sukūrimo aplinkybių duomenis.

Uždaviniai:

1. Iš LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių fondo atrinkti tyrimo objektą – rankraštines XVI–XVII a.  knygas, perrašytas  Supraslio vienuolyne ir palyginimui to paties laikotarpio dokumentus, perrašytus kitose LDK raštinėse.
2. Instrumentiniais metodais (VIS ir FTIR spektroskopija, fotofiksacija) ir medžiagų mikrocheminiais tyrimais ištirti atrinktus dokumentus.
3. Išanalizuoti ir susisteminti tyrimų duomenis.
4. Sukurti VIS spektroskopijos  metodologinį modelį istoriniam rašalui identifikuoti.
5. Apibendrintus rezultatus paviešinti mokslo ir atminties institucijų bendruomenei.

Pagrindinės veiklos – įgyvendinant projektą iš LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių fondo atrinkti tyrimo objektą  – XVI–XVII a.  rankraštines knygas, sukurti jų bibliografinį aprašą, fiksuoti (foto nuotrauka, piešinys ir kt.) knygų įrišą ir jo elementus bei rašalo pavyzdžius, atlikti jų analizę. Taip pat atlikti dokumentus sudarančių medžiagų spektroskopinius tyrimus ir mikrocheminę kokybinę analizę. Išanalizuoti ir apibendrinti tyrimų duomenis, juos paskelbti mokslo leidinyje ir aptarti numatomame seminare.

Siekiamas rezultatas – taikant skirtingų mokslo sričių tyrimus fiksuoti  XVI-XVII a. Supraslio vienuolyno raštinėje perrašytų  knygų fizinę būklę, ištirti pagrindines šiuos dokumentus sudarančias medžiagas,  siekiant patikslinti dokumentų kilmės ir sukūrimo aplinkybių duomenis.

Vykdymo laikas: 2016 m. balandžio 18 d. – lapkričio 29 d.

Finansuojanti institucija: Lietuvos kultūros taryba

Projekto vykdytojas: LMA Vrublevskių biblioteka

Projekto vadovas: Inga Berulienė

Projekto partneriai: VU Komunikacijos fakultetas, VŠĮ Aktualioji istorija, Mokyklų tobulinimo centras

Senosios knygos pamokos – tai dešimt užsiėmimų su 5 lektoriais – savo srities profesionalais, knygos kultūros ir raidos tyrinėtojais. Užsiėmimai prasideda rugsėjo 13 d., registruotis galima adresu beruliene@mab.lt. Dalyvių skaičius ribotas. Informacinė sklaida apie projektą, jo eigą ir dalyvius – socialinio tinklo Facebook svetainės paskyroje Senosios knygos pamokos

Bibliotekų saugyklose, muziejų ekspozicijose yra daug istorinių knygų, kurias perskaityti ar prakalbinti gali tik siauras specialistų ratas. Kuo toliau, tuo mažiau mokančių lotyniškai, galinčių skaityti senąja rusėnų kalba, suprantančių knygos kūrimo principus. Su profesionalų pagalba senosios knygos prabiltų, taptų suvokiamos, perskaitomos. Per šį pažinimą pavyktų atskleisti ir senąjį XVI–XVIII a. Lietuvos kultūros tarpsnį. Šio projekto tikslas – užsiėmimų metu suteikti galimybę pažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio senąją knygą.

Projekto dalyviai turės galimybę išmokti skaityti-šifruoti senąją knygą, pažinti to laikotarpio šifrus, kalbas, suvokti, kaip ji buvo sukurta, išbandyti rankraštinės knygos rašymo subtilybes. Praktinių užsiėmimų metu atsivertų LMA Vrublevskių bibliotekos fondai: būtų galimybė paliesti senąsias knygas, pavartyti jų puslapius. Šis paveldas taptų įdomesnis ne tik kaip muziejinis eksponatas, bet ir daug įdomios informacijos talpinantis kūrinys. Kartu tai ir estetinio pasigėrėjimo objektas. Tai būtų pradžiamokslis norintiems toliau gilintis ar studijuoti knygos istoriją, ugdyti senosios knygos skaitymo kultūrą.

Vykdymo laikas:  2016-02-01-2016-12-15
Finansuojanti institucija:  Lietuvos kultūros taryba
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas: Alfredas Kulingauskas

Autografų kolekcijos fondas F7 (remiantis Danutės Labanauskienės sudarytu katalogu) ―  tai 1626 ― 1925 m. laikotarpio žymiausių mokslininkų, švietėjų, visuomenės veikėjų, menininkų, rašytojų laiškai lietuvių, lenkų, lotynų, rusų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis. Korespondencijoje atsispindi  XVII ― XX a. Lietuvos ir užsienio iškiliausios asmenybės: Radvilos, Pacai, Sapiegos, Tiškevičiai, Vrublevskiai, T. Kosciuška, J. Lelevelis, M. Počobutas, B. Jundzilas, F. Listas, N. Paganinis ir kt. Laiškai yra ne tik istorinis šaltinis, pasakojantis apie ryšius tarp žmonių, bet ir unikalaus bendravimo įrodymas, atspindintis XVII ― XX a. socialines, kultūrines, švietėjiškas bei politines to laikotarpio realijas. Ši autografų kolekcija sulaukia daug tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų tyrėjų dėmesio. Nemaža dalis mokslininkų atvyksta ir iš kaimyninės Lenkijos, tačiau daugumai yra sudėtinga suplanuoti keliones i užsienį siekiant rasti jų moksliniams darbams reikalingos istorinės medžiagos. Taip pat rankraštiniai dokumentai yra svarbūs ir grafologiniu aspektu. Laiškams yra skirta ne viena Lietuvos ir užsienio mokslininkų monografija, straipsnis, studija. Projektas svarbus ir dokumentų išsaugojimo prasme. Sukūrus skaitmeninį archyvą nebereikės judinti senų rankraštinių dokumentų ir tai prisidės prie jų ilgalaikio išsaugojimo.

Tikslinės grupės:
Lietuvos ir užsienio mokslininkai tyrinėjantys žymių istorijos veikėjų korepspondenciją įvairiais moksliniais aspektais. Taip pat studentai, švietimo įstaigų darbuotojai, moksleiviai tyrinėjantys, ar besidomintys istoriniais šaltiniais.

Projekto veiklos:

1. Į skaitmeninį archyvą įtraukti dokumentų aprašus. Suskaitmeninti rankraštinius dokumentus ir paruošti juos publikavimui.
2. Panaudojant pažangias programavimo sistemas sukurti viešai prieinamą skaitmeninį archyvą.
3. Bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais esant galimybei patikslinti dokumentų aprašus.
4. Apie projektą pastoviai skelbti www.mab.lt tinklalapyje.

Vykdymo laikas: 2016-02-01 – 2016-06-20
Finansuojanti institucija: Lietuvos kultūros taryba
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas: Gražina Smaliukienė
Projekto partneriai: – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Problematika – ši DB neturi analogų. Knygų įrišų tyrimų duomenys gauti sujungus skirtingų mokslo krypčių, knygotyros (socialiniai) ir chemijos (gamtos) mokslų tyrimus. Emerdžizmo (kai sistema iš kelių elementų (veiksnių) įgyja naujų savybių, kurių neturi kiekvienas elementas atskirai) metodu išplėtojama (atskleidžiama) knygų įrišo kaip objekto ypatybė. Tokio tipo DB pasirinkimą lėmė Lietuvoje nesunorminta knygrišystės technologijų, knygų dekoro technikų, ornamentų terminija. Tai pirmas bandymas Lietuvoje, viešoje elektroninėje prieigoje paskelbti knygų įrišų duomenis. Vartotojams bus sudarytos sąlygos operuoti įvairiais, skirtingų mokslo sričių tyrimų duomenimis, tiriant knygų kultūros raidą, knygų  rinkinių istoriją, dekoro kaitą, įrišo ir medžiagų technologijų raidą.

Projekto tikslas – sukurti XV–XVIII a. LDK teritorijoje spausdintų, rašytinių leidinių knygų įrišų duomenų bazę, prisidedant prie Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio turinio saugojimo, plėtros ir prieigos strategijos, pateikiant objektyvią ir patikimą informaciją.

Uždaviniai:

1. Sukurti programinę priemonę naudojant atviro kodo sistemą, pritaikant išmaniųjų technologijų įrenginiams;
2. Atlikti skaitmeninių vaizdų susiejimą su metaduomenimis integruojant juos į atviro kodo sistemą „Aruodai“;
3. Užtikrinti duomenų bazės prieinamumą visuomenei pritaikant išmaniųjų technologijų įrenginius.

Pagrindinės veiklos – siekiama aktualizuoti Lietuvos lituaninio knygos kultūros paveldo įrišus kaip mažiausiai atskleistą tyrinėjimo objektą. Tiriant knygų įrišų paveldą, palengvinama prieiga prie lituaninio knygų fondų masyvų. Lietuvos ir kaimyninių šalių knygos kultūros tyrėjams bus pateiktas išsamus duomenų sąvadas per atviro kodo elektroninių išteklių talpyklą – Lituanistinio paveldo informacinę sistemą „Aruodai“ – ir LMAVB elektroninį archyvą (LMAVB duomenų informacinė sistema).

Siekiamas rezultatas – bus siekiama į XV–XVIII a. LDK teritorijoje spausdintų, rašytinių leidinių knygų įrišų elektroninę talpyklą pakviesti didžiąsias lituaninį paveldą saugančias Lietuvos institucijas. DB sukaupti duomenys paskatins terminijos sunorminimą, palengvins LDK laikotarpiu išleistų knygų įrišų tapatybės nustatymo tyrimus bei leis išplėtoti knygrišystės vaidmenį knygos kultūros raidoje Lietuvoje.

Vykdymo laikas: 2015-04-01 – 2016-12-15
Finansuojanti institucija: Lietuvos kultūros taryba
Projekto vykdytojas:  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas: Egidijus Gotalskis
Projekto partneriai:  UAB „Hnit-Baltic“, UAB „IT Gama“, UAB „Kopijavimo sitemos“, VšĮ „Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras“.

2015 metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykdomas projektas „Užmirštasis Vilnius“, kurio metu remiantis miesto planais, XIX–XX a. žymiausių fotografų darbais bei atvirukais bus atkurti Vilniaus vaizdai. Šis projektas neturi atitikmens Lietuvoje, jis skirtas moksliniams tyrinėjimams, Vilniaus miesto gyventojams ir miesto svečiams, visiems besidomintiems Vilniaus miesto istorija. Projekto vadovas Egidijus Gotalskis.

LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose yra sukauptas didelis senųjų fotografijų ir atvirukų (daugiau nei 10 000 vnt.) bei kartografijos leidinių (daugiau kaip 6000 vnt.) fondas. Nemažą jo dalį sudaro Vilniaus miesto ir jo apylinkių kartografiniai vaizdai ir fotografijos. Pirmajame projekto etape bus atrinkti ir suskaitmeninti 92 Vilniaus miesto planai bei 5000 žymių fotografų J. B. Bulhako (1912–1939 m. gyveno Vilniuje), S. Fleury (1858–1915) ir J. Čechavičiaus (1818–1888) fotografijų. Jose yra užfiksuoti Vilniaus miesto žymiausi architektūriniai pastatai, žmonės ir renginiai. Taip pat bus atrinktos fotografijos kitų menininkų, fotografavusių Vilniaus miestą nuo 1940 m. iki šių dienų. Atsivertus žemėlapį, bus galimybė matyti to meto fotografiją (pvz., jei žemėlapis išleistas 1890 m., tai prie jo bus pateiktos 1890 m. pastatų ar gatvių fotografijos). Pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas, numatoma sukurti programą, kurią būtų galima atsisiųsti į savo kompiuterį, išmanųjį telefoną ar planšetę, ir, pasirinkus laikotarpį, pamatyti dominančius objektus.

Projektas skirtas architektūros ir miesto erdvių tyrėjams, ekskursijų organizatoriams, interaktyvios bibliotekos lankytojams, sostinės gyventojams ir svečiams, besidomintiems miesto istorija.

Adresas internete: https://maps-lmavb.hub.arcgis.com/pages/vilnius

Vykdymo laikas: 2015
Finansuojanti institucija: Lietuvos kultūros taryba  
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 
Projekto vadovas: Gražina Smaliukienė

2015 metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykdomas projektas, kuris suteiks vertingų žinių apie XVII a. Vilniaus akademijos spaustuvės knygų įrišus.

Projekto „Lietuvos kultūros paveldo tapatumo paieškos XVII a. Vilniaus akademijos spaustuvės knygų įrišuose. Tyrimai ir prevencinis konservavimas“ esmė – pateikti Lietuvos visuomenei ir specialistams XVII a. Vilniaus akademijos spaustuvės knygų įrišų tyrimų duomenis kaip integralią knygos kultūros paveldo dalį ir visavertę priemonę tiriant ir restauruojant Lietuvos dokumentinį paveldą. Šio projekto metu surinktus duomenis numatoma talpinti naujai kuriamoje duomenų bazėje. Projekto vadovė Gražina Smaliukienė, restauratorė, knygų įrišų ekspertė.

Šis projektas bus naudingas tiriant knygos kultūros paveldo sritį – knygų įrišus. Tyrimų duomenų, paskelbtų Edmundo Laucevičiaus knygoje „XV–VIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“ (1976), nepakanka sudaryti išsamiam knygos įrišo kultūros vaizdui Lietuvoje, todėl neužtikrinama visavertė knygos viršelyje sukauptos informacijos integracija į knygos kultūros paveldą. Pagrindinė kliūtis – nėra susistemintų duomenų šaltinio, kuriame atsispindėtų įrišuose vyravę puošybos elementai, medžiaginė laikmena. Lietuvoje spausdintų knygų suklestėjimo laikotarpis – XVII a., tad ypatingas dėmesys skiriamas šio laikotarpio knygų tyrimams. Kita kliūtis – knyga yra įvairialypis dokumentas, kurio daugiasluoksnė struktūra nėra atsitiktinių ir nepagrįstų veiksmų ir/ar dalių rinkinys. Šis projektas spręs dvi problemas: visų pirma, visuomenei būtų sudarytos sąlygos disponuoti knygų įrišų išsamiu baziniu duomenų sąvadu, ir, antra, tai suteiktų vertingų žinių Lietuvos restauratoriams konservuojant ir restauruojant istorinius knygų įrišus. LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje XVII a. Lituanikos fonde saugomi 366 Vilniaus akademijos spaustuvės dokumentų vienetai. Šių įrišų vertė išskirtinė ir reikšminga puoselėjant Lietuvos knygos kultūros paveldą.

Projektas įgyvendinamas dviem kryptimis. Pirmoji kryptis: tyrimas ir konservavimo darbai sutelkiami į oda, pergamentu aptrauktus knygų įrišus. Šiuo projektu siekiama fotodokumentuoti visų leidinių viršelių dekorą, jei nėra viršelio – fiksuoti antraštinį lapą, įspaudų grafiką fragmentuoti detalesniais vaizdais. Papildomas informacijos šaltinis – viršelio įspaudų reljefus užfiksuoti perkeliant į popierinę laikmeną, vėliau šių įspaudų skaitmeninius vaizdus įtraukti į tyrimo duomenų sąvadą. Gautus įspaudų vaizdus būtų galima lyginti su kitų šio laikotarpio Lietuvos spaustuvių leidinių įrišais. Knygų įrišų dekoro tyrimus atliks knygos kultūros paveldo specialistė restauratorė Gražina Smaliukienė. Antroji projekto kryptis: atlikti knygų viršelius dengiančios odos tyrimus, nustatant odos rūšį, rauginimo būdą, suirimo laipsnį. LMA Vrublevskių biblioteka neseniai sustiprino savo cheminių tyrimų techninę bazę, įsigijo naują stereomikroskopą, ATR-FTIR spektroskopą ir kitų pagalbinių techninių priemonių cheminiams tyrimams atlikti. Šių tyrimų pagrindu bus atlikti prevencinio konservavimo darbai, tai sudarys palankiausias preventyvias dokumentų priežiūros sąlygas bei atitinkamomis konservavimo priemonėmis užtikrins šių dokumentų stabilią būklę. Cheminius tyrimus atliks konservavimo ir restauravimo technologijų specialistė restauratorė Aušra Čiuladienė.

Tyrimo rezultatai visuomenei atskleis knygų viršeliuose vyravusius estetinius sprendimus, patikslins knygos įrišo sukūrimo laikotarpį, sudarys sąlygas tirti knygų viršeliuose vyravusią dekoro stilistiką, knygos įrišo gamyboje naudojamų odų gamybos technologijų įvairovę ir suteiks vertingų duomenų renkantis konservavimo ir restauravimo medžiagas.

Šie duomenys praplės Lietuvos knygos kultūros paveldo tyrimus, o gauti rezultatai bus prieinami LMAVB vartotojams. Šis projektas tęstinis – kitame etape bus kuriama duomenų bazė, kurią numatoma periodiškai papildyti naujais duomenimis, įjungiant vis naujus XVI–XVIII a. Lietuvos spaustuvių įrišo duomenis.

Projekto pirmojo etapo rezultatų pristatymas (vaizdo įrašas) >>>

Pagrindinis projekto rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Vykdymo laikas: 2014-06-02 – 2015-12-31
Finansuojanti institucija: Lietuvos mokslo taryba
Projekto vykdytojas: LMA Vrublevskių biblioteka

Projekto vadovas: dr. Sigitas Narbutas

Šiuo projektu siekta parengti mokslinę Alberto Kojalavičiaus-Vijūko Šventojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardyno laidą ir publikuoti šį veikalą. Laidą sudaro fotografuotinė rankraščio kopija, veikalo vertimas į lietuvių kalbą, straipsniai apie autorių bei jo darbus Lietuvos heraldikos tema ir šį veikalą, taip pat tekstologinė studija apie originalų rankraštį bei jo nuorašus ir moksliniai istoriniai bei tekstologiniai komentarai. A. Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677) – žymiausias XVII a. LDK istorikas, jis – vienas iš svarbiausių Lietuvos autorių, kūrusių lotynų ir lenkų kalbomis, o jo Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas – reikšmingiausias lietuvių parašytas XVI–XVIII a. Lietuvos heraldikos veikalas. Tai svarbus istorijos šaltinis, reikšmingas Lietuvos lotyniškosios literatūros paminklas, jame užfiksuoti lietuviški asmenvardžiai ir vietovardžiai tebėra svarbūs lietuvių kalbotyrai.

Vykdymo laikas: 2010–2015
Finansuojanti institucija: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (2010–2012, 2014), Lietuvos mokslo taryba (2015-07-01–2015-12-31)
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas (atsakomasis asmuo): dr. Daiva Narbutienė

Projekto tikslas – išaiškinti ir aprašyti lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714–1780) palikimą, parengti ir publikuoti leidinį. Bibliografijos rodyklę (3930 įrašų) sudaro K. Donelaičio darbų, išleistų įvairiomis kalbomis ir įvairiose šalyse, bibliografija bei literatūra apie Donelaitį. Bibliografiniai aprašai sukurti remiantis spaudiniais, neknygine medžiaga, elektroniniais ištekliais fizinėse laikmenose.

Bibliografijos leidinys parengtas specialia kompiuterine programa (programuotojas Antanas Gilaitis) naudojant to paties pavadinimo duomenų bazės įrašus. Duomenų bazės adresas: https://aleph.library.lt/F/?func=find-b-0&local_base=mab05don. Ji atvira visuomenei ir bus nuolat papildoma naujais įrašais.

Įprasminant politiko ir diplomato, valstybės veikėjo ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių progą, sukurta nauja internetinė svetainė. Tikimasi, kad vienoje vietoje sutelkta ir lengvai prieinama informacija Lietuvos ir užsienio visuomenei suteiks galimybę vieno langelio principu susipažinti su dokumentiniu ir muziejiniu kunigaikščių Oginskių giminės paveldu, saugomu valstybės atminties saugyklose: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose, Lietuvos valstybės istorijos archyve bei Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“, Rietavo Oginskių kultūros istorijos, Žemaičių dailės, Žemaičių „Alkos“ bei Kaišiadorių muziejuose.

Svetainėje pristatyti svarbiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės didikų Oginskių giminės ištakų, gyvenimo ir veiklos, taip pat kultūrinius, religinius, istorinius, geografinius įvairios veiklos kontekstus liudijantys dokumentai bei meno objektai. Tai archyviniai, rankraštiniai ir spausdinti dokumentai, knygos, senoji periodika, antspaudai, nuotraukos ir litografijos, paveikslai ir skulptūros, indai, muzikos instrumentai ir baldai. Juos lydi aprašai ir anotacijos, kuriose daug istorinės, biografinės informacijos. Objektų gausoje nepasiklysti padės į temines grupes ir skyrelius suskirstyta svetainės struktūra. Kiekviena teminė grupė palydima tekstu apie M. K. Oginskį, o kiekvienas skyrelis – trumpa anotacija apie pristatomus objektus bei jų chronologines ribas. Svetainėje pateikiami vaizdai, skirti susipažinimui ir peržiūrai.

Didesnės apimties objektus lankytojai galės peržiūrėti e-paveldo ir institucinėse (LMAVB ir VUB) talpyklose, į kurias nukreips aprašą papildanti interaktyvi nuoroda. Paieškos langas padės lankytojui ieškoti jam reikalingos informacijos pagal esminius žodžius (pvz., vardus, vietovardžius ir pan.). Kviečiame lankytojus pasinaudoti galimybe ir komentuoti objektus, dalintis turima informacija bei teikti pastabas svetainės rengėjams. Tikimės, kad svetainė ne tik supažindins su išsaugotu rašytiniu, meno bei muziejiniu paveldu, tačiau ir sudarys galimybę Lietuvos bei užsienio tyrėjams, kultūrinės ir kūrybinės industrijos, švietimo specialistams, studentams ir moksleiviams panaudoti sukauptą vaizdo ir teksto informaciją tolesnėms veikloms.

Projektas iš dalies paremtas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (2015 m. kovo 30 d. Nr. ISA 15/13 sutartis).

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2015 m. balandžio 1 – gruodžio 1 d.

Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Projekto metu buvo identifikuoti, atrinkti ir aprašyti 808 dokumentinio ir muziejinio paveldo objektai, apimantys XVI a. pabaigą – XX a. I pusę,  sukurta virš 10 tūkst. skaitmeninių vaizdų.

Žygimantų g. 1, 01102 Vilnius, Lietuva

Vykdymo laikas: 2013–2015 
Finansuojanti institucija: Kultūros rėmimo fondas, Kultūros taryba, UAB Alpera, UAB Cera, UAB Anreka
Projekto vadovas: Birutė Railienė 

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvykdytas Lietuvos kultūros paveldo tyrimas – parengtas spaudai ir išleistas albumas „Vilnius ženkleliuose“. Jame pateikti ženklelių, išleistų nuo 1940 m. iki šių dienų, aprašai. Svarbiausias ženklelių atrankos kriterijus – jie turi būti skirti Vilniaus miestui. Dauguma ženklelių – iš Birutės Railienės ir Dariaus Railos asmeninės kolekcijos, kiti paskolinti iš asmeninių kolekcijų, Trakų istorijos muziejaus.

Albumą „Vilnius ženkleliuose“ sudaro 5 skyriai: „Atminimas“„Istorija“„Architektūra“ (poskyriai: „Miestas“; „Paminklai“„Statiniai“); „Sukaktys“;„Vilniaus simbolika kaip įvaizdžio dalis“. Iš viso albume pavaizduoti 538 ženkleliai. Leidinio įvadas parašytas penkiomis užsienio kalbomis. Šis leidinys miesto svečiams taps informaciniu suvenyru, miestų kultūros tyrinėtojams – susisteminta medžiaga, atspindinčia Vilniaus simbolikos ir traukos vietų koncepcijas, jų kaitą laikui bėgant, vilniečiams – praeities Vilniaus atminimu. Istorinės informacijos suteiks skyrius „Vilniaus simbolika kaip įvaizdžio dalis“. Nors šiais laikais miesto simbolika tapo įprasta akiai, tačiau sovietmečiu ženklelį papuošti geležinio vilko atvaizdu buvo tikras iššūkis. Tokių ženklelių, kaip teko išsiaiškinti tyrinėjant ženklelių paveldą, būta daug daugiau, tačiau saugumo sumetimais jų buvo gaminta nedaug, dar mažiau pasiekė mūsų dienas. Atskiro tyrimo verta istorija apie geležinio vilko atsiradimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos simbolikoje.

Albume aprašyti 538 ženkleliai, patikslinti vaizduojamų elementų istoriniai faktai, jei pavyko sužinoti – ir kūrėjų, sumanytojų pavardės, gamintojai. Istorinius duomenis apie ženklelius tikslino, patarimus medžiagos tvarkymo klausimais teikė konsultantai ilgamečiai ženklelių kolekcininkai Algimantas Urbonas ir Antanas Rudzinskas; atlikimo techniką ir medžiagą nustatyti padėjo techninis konsultantas Romualdas Maciulevičius, jau daug metų dirbantis šioje srityje. Albumo dailininkas – Rokas Gelažius.

Pirmąjį darbų etapą 2013 m. – albumo parengiamuosius darbus – rėmė Kultūros rėmimo fondas pagal sutartį KRF-S-542 ir UAB Alpera. 2015 m. leidybą iš dalies finansavo Kultūros taryba pagal sutartį Nr. S/BIB-47(6.42)2015, UAB Alpera, UAB Cera, UAB Anreka.

Vykdymo laikas: 2014
Finansuojanti institucija: Lietuvos kultūros tyaryba
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas: Inga Berulienė
Adresas: http://www.virtualispaustuve.eu/about.php?lang=lt

Vykdymo laikas: 2015
Finansuojanti institucija: Lietuvos kultūros tyaryba
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas: Inga Berulienė

Meninio skaitymo projektas skirtas Lietuvos moksleiviams, gyvenantiems penkiuose etnografiniuose regionuose

Vykdymo laikas: 2013
Finansuojanti institucija:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Kultūros rėmimo fondas
Projekto vykdytojas:
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas:
dr. Daiva Narbutienė

Projekto tikslas – aktualinti atminties institucijose saugomą rašytinį paveldą, atskleidžiant jose saugomų dokumentų svarbą Lietuvos ir viso regiono kultūrai. Leidinyje publikuoti LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų ir kolegų iš kitų bibliotekų (Nacionalinės Martyno Mažvydo, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės J. Kolaso bibliotekos ir kt.) straipsniai apie sukauptus kultūros paveldo dokumentus, aktualius Lietuvos kultūros ir mokslo istorijai, taip pat skelbti archyviniai dokumentai, atskleidžiantys Bibliotekos fondų formavimo raidą, anotuotos naujos knygos, publikuoti Bibliotekos darbuotojų prisiminimai apie svarbiausius Bibliotekos raidos etapus, prisiminti čia dirbę ir daug Lietuvos kultūrai nusipelnę žmonės.

Žygimantų g. 1, 01102 Vilnius, Lietuva

Vykdymo laikas: 2010-02-03 – 2012-07-31
Finansuojanti institucija: Centrinė projektų valdymo agentūra
Projekto vykdytojas: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo  biblioteka
Projekto koordinatorius LMAVB: Egidijus Gotalskis
Projekto partneriai:  Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universitetas (Vilniaus univeriteto biblioteka), Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos ministerijos.

Projekto esmė: Šiuo metu Lietuvoje sukurtos visos būtinos sąlygos Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninto turinio ilgalaikio saugojimo ir sklaidos plėtrai, nes įgyvendinus projektą „Integralios virtualios bibliotekų informacijos sistemos sukūrimas“ buvo sukurta epaveldo sistema, grindžiama vieningu požiūriu į kultūros paveldo objektus, vieningas duomenų bankas ir bendras portalas – www.epaveldas.lt. Sukurtos integralios virtualios sistemos duomenų banke šiuo metu jau yra per 3.000.000 puslapių itin didelę vertę turinčių senųjų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnyčių metrikų. Įgyvendinus šį projektą bus: padidintas projekte dalyvaujančių partnerių skaičius; tęsiami skaitmeninimo darbai: planuojama suskaitmeninti ir patalpinti į duomenų banką bei portalą epaveldas.lt 2.295.506 puslapių archyvų, bibliotekų, muziejų fonduose saugomų dokumentų; 17.000 LDM saugomų vaizdų bei 130.000 LNB saugomų plokštelių (71.580 min. garso įrašų); plėtojamos elektroninės paslaugos.

Tęsiant atminties institucijose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą ir įgyvendinus šį projektą bus išspręstos šios problemos:

  • atminties institucijose saugomi kultūros paveldo objektai bus perkelti į elektroninę erdvę taip apsaugant juos nuo turinio sunykimo;
  • užtikrinamas informacijos išsaugojimas bei didesnis prieinamumas;
  • padidintas kultūros paveldo objektų aktualumas ir matomumas;
  • realizuota patogesnė prieiga prie VEPS duomenų banke saugomų skaitmenintų kultūros paveldo objektų.

Projekto tikslai:

užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninto turinio kūrimo ir sklaidos tęstinumą, plėtojant virtualią elektroninio paveldo sistemą (toliau – VEPS).

Projekto uždaviniai:

  • plėsti skaitmeninimo tinklą, įtraukiant naujus centrus ir padalinius;
  • plėsti ir tobulinti virtualią skaitmeninto paveldo sistemą;
  • užtikrinti kultūros paveldo objektų skaitmeninimą ir jų sklaidą.

Vykdymo laikas: 2015–2016 
Finansuojanti institucija: Lietuvos mokslo taryba (paraiška LEI-151658)
Projekto vykdytojas:  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas: dr. Birutė Railienė 
Projekto partneriai: Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

Mokslinė monografija „Imunologijos raida Lietuvoje: (trys amžiai: nuo empirinių užuominų apie atsparumą iki imuniteto studijų)“ ne tik apima imunologijos istoriją, studijas, tyrimų kryptis, bet ir atspindi organizacijas, atliekančias imunologinius tyrimus. Straipsnius parašė 35 autoriai – žymiausi Lietuvos imunologijos specialistai, medicinos ir kultūros istorikai. Ši monografija svarbi ne tik imunologams, bet ir medicinos, veterinarijos, įvairių sričių biologijos magistrams, doktorantams ir dėstytojams. Šiame leidinyje sukaupta svarbi istorinė imunologinės veiklos medžiaga: atsiminimai, nuotraukos, citatos, svarbiausia bibliografinė medžiaga, disertacijų ir patentų aprašai. Ji bus įdomus ne tik imunologijos teoretikams, praktikams, bet ir šios srities entuziastams bei visiems, besidomintiems imuniteto fenomenu.

Lietuvoje imunologijos raidos pradžia siejama su Vilniaus universitetu (įsteigtas 1579 m.). Medicinos fakulteto (įsteigtas 1781 m.) profesorius Jokūbas Briotė (Jakób Briotet, 1746–1819) jau 1785 m. greta operacinės chirurgijos paskaitų pradėjo skaityti paskaitas apie skiepijimą – varioliaciją. Vėliau, 1802 m., higienistas prof. Augustas Bekiu (August Becu, 1771–1824) nuvyko į Angliją susitikti su vakcinacijos pradininku Edvardu Dženeriu (Edward Jenner, 1749–1823). Po metų išleido iliustruotą knygą lenkų kalba „O wakcynie, czyli tak zwaney ospie krowiéy“ (Apie vakciną, arba vadinamuosius „karvių raupus“. Vilnius, 1803). Terminas „vakcina“ kilęs iš lotyniško žodžio vacca – karvė.

Lietuvos vakcinacijos pradžiai reikšmingi 1808 m., kai aktyvus vakcinacijos propaguotojas prof. Jozefas Frankas (Joseph Frank, 1771–1842) kartu su prof. A. Bekiu ir kitais Vilniaus medicinos draugijos nariais įsteigė Vakcinacijos institutą. Šio instituto darbuotojai gamino vakciną nuo raupų, skiepydavo Vilniaus ir jo apylinkių žmones, siųsdavo vakciną ir į kitas vietoves. Instituto nuostatuose buvo numatyta nemokamai skiepyti vaikus ir visus pageidaujančius suaugusiuosius, aprūpinti skiepais gydytojus ir ruošti vakcinacijos specialistus.

Okupacinei Rusijos valdžiai uždarius Vilniaus universitetą 1832 metais, tai neigiamai atsiliepė ir vakcinacijos raidai. Tačiau ir toliau buvo gaminama vakcina, skiepijama nuo raupų. Vienas iš svarbesnių įvykių Vilniuje – gydytojo Vaclovo Orlovskio (1868–1949) iniciatyva 1897 m. įsteigta Pastero stotis, kuri daugiau sietina su pasiutligės profilaktika, nei su raupais. Taigi imunologijos pradžia siejama su vakcinomis, kurios aktualios ir šiandien. Vilniaus mokslininkų dėka imunologija Lietuvoje jau XIX a. pasiekė Europos lygį.

Tolesnis imunologijos vystymasis buvo glaudžiai susijęs su mikrobiologijos mokslu – tai patvirtina ir Vilniuje įsteigtos mikrobiologinės įstaigos: Bakteriologinė laboratorija (1905), Bakteriologijos institutas (1938), perimtas iš Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto (1933). Svarbų vaidmenį atliko 1918–1940 m. veikęs Kauno valstybinis higienos institutas, kuris 1957 metais buvo perkeltas į Vilnių ir sujungtas su Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos institutu.

Lietuvos imunologijos raidoje svarbus įvykis buvo VU Probleminės širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos įkūrimas 1962 m. (ilgus metus jai vadovavo dr. Nijolė Regina Šekštelienė). Laboratorijoje pradėti būtini tyrimai organų persodinimui. Šios laboratorijos specialistai talkino chirurgams transplantologams nuo pat pirmos 1970 m. Lietuvoje atliktos inksto persodinimo operacijos.

Gilesniems moksliniams tyrimams postūmį suteikė Imunologijos instituto (1990) ir Lietuvos imunologų draugijos įkūrimas (1991), pradėtos organizuoti pirmosios imunologijos mokyklos ir konferencijos (nuo 1990 m.), apgintos pirmosios imunologijos disertacijos, nors imunologijai giminingos disertacijos buvo gintos ir prieš 20 metų. Ši veikla aktyviai vykdoma iki šiol.

Imunologijos studijos vyksta daugelyje aukštųjų mokyklų: Vilniaus universitete (3 fakultetuose), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (2 fakultetuose), Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos edukologijos universitete, Gedimino technikos universitete ir kt.

Ypač daug imunologijos plėtrai nusipelnė prof. Antanas Jurgeliūnas (1872–1943), prof. Vytautas Girdzijauskas (1904–1972), dr. Elijošius Nonevičius (1863–1931), prof. Elena Moncevičiūtė-Eringienė, akad. Pranas Sadauskas, prof. Juozas Pieškus, prof. Aniolas Sruoga (1936–2016) ir kt.

Šio leidinio tikslas – apžvelgti šiuolaikinės imunologijos būklę Lietuvoje, atkreipti dėmesį į atskiras jos kryptis, pasiekimus, imunologijos studijas ir pan. Pateiktoje kronikoje apžvelgiamos mokslinės įstaigos, seminarai, konferencijos, stažuotės, Lietuvos imunologų draugijos veikla, kai imunologijos mokslas ir klinikinė praktika, ypač laboratoriniai tyrimai, įgijo naujų siekių ir poreikių.

Mokslinė monografija „Imunologijos raida Lietuvoje: (trys amžiai: nuo empirinių užuominų apie atsparumą iki imuniteto studijų)“ ne tik apima imunologijos istoriją, studijas, tyrimų kryptis, bet ir atspindi organizacijas, atliekančias imunologinius tyrimus. Straipsnius parašė 35 autoriai – žymiausi Lietuvos imunologijos specialistai, medicinos ir kultūros istorikai. Ši monografija svarbi ne tik imunologams, bet ir medicinos, veterinarijos, įvairių sričių biologijos magistrams, doktorantams ir dėstytojams. Šiame leidinyje sukaupta svarbi istorinė imunologinės veiklos medžiaga: atsiminimai, nuotraukos, citatos, svarbiausia bibliografinė medžiaga, disertacijų ir patentų aprašai. Ji bus įdomus ne tik imunologijos teoretikams, praktikams, bet ir šios srities entuziastams bei visiems, besidomintiems imuniteto fenomenu.

Vykdymo laikas: 2012-07-11 – 2013-12-31 
Finansuojanti institucija: ES struktūrinis fondas
Projekto vykdytojas:  Lietuvos kultūros tyrimų  institutas
Projekto vadovas: Tadas Valentukevičius
Projekto partneriai: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Lietuvos kultūros tyrimų institutas kartu su partneriu Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka šių metų liepos mėnesį pradėjo vykdyti projektą „DOSINFA: dokumentinio paveldo duomenų saugyklų infrastruktūros atnaujinimas“ pagal ES Europos regioninės plėtros fondo finansuojamos Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ 1 uždavinio „Sustiprinti viešą ir privačią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bazę“ priemonę „VP2-1.1-ŠMM-06-V Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas“.

Šio projekto tikslas – gerinti mokslinę aplinką šalies kultūros plėtotei svarbioms problemoms spręsti, atnaujinant nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų vykdymui reikalingą technologinę-informacinę infrastruktūrą. Šiam tikslui pasiekti projekto lėšomis ir LKTI, ir LMAVB bus atliekami lokaliniai remonto darbai paveldo saugojimo sąlygoms užtikrinti – LKTI atnaujinama dokumentinio sakralinio meno paveldo saugojimo ir tyrimo patalpa, LMAVB – atnaujintas šiluminis mazgas ir pakeisti bibliotekos saugyklų langai, įvesta moderni apsaugos sistema. Abi institucijos turės galimybę atnaujinti dokumentinio paveldo saugojimo infrastruktūrą – įsigyti specialią rašytiniams ir foto dokumentams saugoti skirtą įrangą, o LMAVB ir taip trūkstamus modernius dokumentų restauravimui bei tyrimui skirtus įrenginius: vandenženklių skaitymo ir skaitmeninimo bei mikrofilmų skaitymo aparatus, fumigacijos įrenginį, spektrometrą, optinį mikroskopą ir kitus. Atnaujinta technologinė ir informacinė infrastruktūra padės plėtoti vykdomus, tiek būsimus mokslo tyrimus HSM srityje, leis išsaugoti turimą dokumentinį paveldą ateities moksliniams tyrimams. Juo galės pasinaudoti ne tik projektą vykdančios institucijos, bet ir kiti humanitarinių ir socialinių mokslų srities mokslininkai, tiriantys Lietuvos istorijos ir kultūros paveldą.

Įgyvendinant projektą LKTI bus atnaujintos ir modernizuotos 6 mokslininkų, o LMAVB – 13 mokslininkų, tyrėjų ir specialistų darbo vietų, įsigyta kompiuterinė ir kita technika.

Atnaujinta LKTI ir LMAVB mokslinių tyrimų infrastruktūra, pagerinta darbo aplinka, modernios dokumentų saugojimo ir techninės įrangos įsigijimas, padidėjęs tyrimo objektų prieinamumas sustiprins mokslinį-technologinį LKTI ir LMAVB potencialą, pagerins visos HSM tyrimų aplinką, leis efektyviau įgyvendinti nacionalinių programų rėmuose vykdomus tyrimus, padės sustiprinti Lietuvos HSM konkurencingumą Europos mokslinių tyrimų erdvėje, o tyrimų rezultatų sklaida praturtins Lietuvos visuomenės žinias, prisidės kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Projektas vykdomas paritetiniais abiejų institucijų pagrindais, jį numatyta baigti 2013 m. gruodžio 31 d.

Žygimantų g. 1, 01102 Vilnius, Lietuva

Vykdymo laikas: 2010
Finansuojanti institucija: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Kultūros rėmimo fondas
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Projekto vadovas (atsakomasis asmuo): dr. Daiva Narbutienė

Projektu siekta paminėti 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, atskleidžiant senuosius kultūros paveldo dokumentus, saugomus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Tai – knygos, kartografija, ikonografinė medžiaga karo tematika (iki 1795 m.). Konceptualiai, atsižvelgiant į Lietuvos karybos istorijos  raidos etapus, parodoje eksponuoti dokumentai buvo suskaitmeninti, aprašyti ir pateikti visuomenei leidinio forma. Be to, parengtas virtualus parodos katalogas: /Zalgirio/

Tadas Vrublevskis: gyvenimas ir darbai – Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektas LIT-5-29.

2012 metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka iškilmingai paminėjo 100-mečio jubiliejų. Ta progai ketinama skelbti informaciją apie Bibliotekos fundatoriaus Tado Vrublevskio veiklą spaudoje ir renginių metu.

2013 m., minint 155-ąsias gimimo metines, bus pristatyta jo darbų ir literatūros apie jį bibliografijos rodyklė Tadas Vrublevskis: mintys ir darbai. Leidinio struktūra įprasta: pratarmė, svarbiausios gyvenimo, profesinės, visuomeninės veiklos datos, bibliografiniai įrašai, asmenvardžių rodyklė. Knygoje taip pat bus spausdinami moksliniai straipsniai apie T. Vrublevskio veiklą.

Projekto vykdytojas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Ilgamečio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojo Rimanto Jaso (1929–2002) bibliografijos rodyklė atskleidžia, kiek daug žmogus gali nuveikti, siekdamas savo gyvenimo tikslo. Ši knyga skiriama šviesiam R. Jaso atminimui pasitinkant jo gimimo 80-ąsias metines, todėl aprašyti ne tik 1958–2002 m. skelbti darbai, bet ir po jo mirties pasirodę straipsniai, darbų perspausdinimai, literatūra apie jį. Pirmiausia pateikta bibliografinė medžiaga apie R. Jaso knygas, straipsnius, skirtus Lietuvos XIII–XVIII a. istorijos tyrinėjimams, istorijos šaltinių vertimus bei jų komentarus, straipsnius enciklopedijose, parengtas bibliografijos rodykles, recenzijas. Atspindėta jo, kaip mokslinių leidinių redaktoriaus, konsultanto veikla.

Leidinio pradžioje spausdinami ilgametės bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojos Danutės Labanauskienės atsiminimai apie Rimanto Jaso veiklą, kūrybą, bendradarbiavimą, toliau – svarbiausios Rimanto Jaso gyvenimo ir veiklos datos.

Bibliografijos rodyklėje nerasime informacijos apie R. Jaso straipsnius Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje, apie visus straipsnius Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje, apie rengtą medžiagą pogrindžio sąlygomis spausdintame leidinyje Perspektyvos – autoriaus pavardė nebuvo nurodyta prie tekstų. Jo straipsnių autorystė Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje buvo nustatyta palyginus su straipsnių tekstais Tarybų Lietuvos enciklopedijoje.

Pasaulinėje mokslinės veiklos praktikoje tyrinėjimų, vertimų bei parengtos mokslinės medžiagos vertę nusako jos citavimas. Informacija apie citavusius autorius ir šaltinius nurodyta kursyvu po santrumpos „Cit.“ prie R. Jaso parengtų leidinių, vertimų, komentarų aprašų. Citavimo duomenys taip pat apima laikotarpį iki 2009 m.

Leidinio struktūra – tradicinė. Pirmiausia pateikti knygų, tada – straipsnių aprašai, kurie dėl skelbimo specifikos atskirti nuo straipsnių enciklopedijose aprašų, toliau – skyriai: Vertėjas, Redaktorius, Recenzentas, Konsultantas. Antroji bibliografijos rodyklės dalis – Literatūra apie Rimantą Jasą. Joje sukaupta medžiaga apie atsiminimus, konferencijas, recenzijas, atsiliepimus. Vaizduose užfiksuotos R. Jaso gyvenimo akimirkos aprašytos skyriuje Ikonografija.

Bibliografiniai įrašai skyriuose išdėstyti chronologine tvarka, metų ribose – abėcėlės (lotynų, kirilica). Skyriuje Vertėjas smulkesnių istorijos šaltinių įrašai atskirti žvaigždutėmis ***. Visa medžiaga tikrinta de visu.

Rodyklės pabaigoje pateiktos vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės.

2010

Partneris – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

2003-2005

Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programos EUREKA projekto ECH:TOPICC lietuviškosios dalies svetainė internete bei tiesioginė prieiga prie kuriamo Lietuvoje saugomų muzikinių rankraščių aprašų ir vaizdų skaitmeninio archyvo.
Partneris – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Finansavo Valstybinis mokslo ir studijų fondas.

2003

Vykdytojas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Finansavo UNESCO organizacija.