Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?
Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?
Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininko Liudo Jovaišos paskaita. Lektorius apžvelgia seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, gilinasi į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir svarsto, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę.
Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877-1891): nuo dailininko iki archeologo
Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877–1891): nuo dailininko iki archeologo
LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas
LDK viešųjų notarų ženklai: vaizdo individualumas ir visuotinumas
Paskaitoje Lietuvos istorijos instituto tyrėja archeografė Inga Ilarienė pasakoja, kaip lotyniškosios Europos civilizacijos reiškinys, viešasis notariatas, kilęs Italijoje, klostėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupijose XIV–XVI amžiais, koks yra seniausias žinomas Vilniuje vidaus reikmėms parengtas notarinis dokumentas, ką ir kur veikė LDK viešieji notarai ir ką mes apie juos žinome. Dėmesio centre – viešųjų notarų parengti ir pasirašyti dokumentai su juose esančiais signetais. Kas tie notariniai signetai, kokią funkciją jie atliko, o svarbiausia – kas juose vaizduojama? Lektorė kviečia pažvelgti į XIV–XVI a. LDK viešųjų notarų ženklų vaizdus, pasigilinti į jų devizų turinį ir atpažinti ženklo vaizdo idėją.
Paskaita „Viešas slaptas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis“
Paskaita „Viešas slaptas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis“
Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. rašytas dienoraštis – išskirtinės apimties ir vertės šaltinis. Daugiau kaip 750 puslapių apimties rankraštyje regime itin smulkiai aprašytą Sapiegų giminės atstovo kasdienybę: susitikimus su pačiais įvairiausiais asmenimis (valstybės pareigūnais, giminaičiais, klientais ar pavaldiniais), dalyvavimą LDK Vyriausiojo Tribunolo, seimelių, Seimo veikloje, gausią korespondenciją, valdų administravimo kasdienybę, keliones ir nuolat patiriamus nepatogumus dėl šlubuojančios sveikatos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dienoraštyje autorius turėjo atskleisti visą savo gyvenimą, aprašyti kiekvieną savo darbą ir pasidalinti slapčiausiomis mintimis. Vis dėlto A. K. Sapiega nutylėjo daugelį savo gyvenimo dalykų, o pateikiamą informaciją skyrė tik tam tikram žmonių ratui. Kas tie dienoraščio skaitytojai? Kodėl autorius nebuvo iki galo atviras? Pristatydama neseniai išleistą knygą, šiuos ir kitus klausimus, kilusius tyrinėjant, verčiant ir rengiant spaudai A. K. Sapiegos dienoraštį, paskaitoje „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“ aptaria Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė.
Paskaita „Lietuvos ir Ukrainos kultūriniai ryšiai XIX amžiuje“
Paskaita „Lietuvos ir Ukrainos kultūriniai ryšiai XIX amžiuje“
Pranešime aptariami įvairialypiai dvasiniai ir kultūriniai ryšiai, XIX a. sieję Vilnių su dabartinės Ukrainos žemėmis. Kaip vienas svarbiausių šiuos ryšius palaikančių dalykų išskiriama Vilniaus švietimo apygarda ir Vilniaus universitetas, kuriam buvo pavaldžios Podolės ir Voluinės mokyklos. Daugiausia dėmesio pranešime skiriama Vilniuje studijavusius žymiems iš Ukrainos kilusiems dailininkams prisiminti, taip pat Vilniaus meno mokyklos auklėtinių veiklai Lvive. Plačiau supažindinama su iš Ukrainos kilusio dailininko Marcelio Januševičiaus, XIX a. viduryje nutapiusio Vilniaus Dievo Motinos ikoną, biografija ir kūrybiniu palikimu.
Paskaita įvyko Šv. Trejybės bažnyčioje 2022 m. gegužės 12 dieną, Ukrainos dienų Vilniuje dienos išvakarėse. Renginyje, skirtame supažindinti su Ukrainos istorija, Lietuvos ir Ukrainos kultūriniais saitais, buvo renkamos aukos Vilniaus bazilijonų vienuolyne priglobtų karo pabėgėlių iš Ukrainos maitinimui. Akcijos iniciatoriai – Lietuvos dailės istorikų draugija, talkino Vrublevskių biblioteka.
Paskaita „Ukrainos Dovydo ir Rusijos Galijoto kova: kada laukti atomazgos?“
Paskaita „Ukrainos Dovydo ir Rusijos Galijoto kova: kada laukti atomazgos?“
2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus Graikų apeigų katalikų bažnyčioje vykusiame renginyje, skirtame Ukrainos istorijai ir kultūrai, viešą paskaitą „Ukrainos Dovydo ir Rusijos Galijoto kova: kada laukti atomazgos?“ skaitė istorikas dr. Darius Baronas.
Renginio metu rinktos aukos dešimčių karo pabėgėlių iš Ukrainos, priglobtų Vilniaus bazilijonų vienuolyne, maitinimui.
Vieša paskaita „Profesorius Eduardas Volteris ir sudūviai“
Vieša paskaita „Profesorius Eduardas Volteris ir sudūviai“
Paskaita skiriama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai ir Sudūvos metams paminėti.
Istorikė Vida Girininkienė rengia knygą „Profesorius Eduardas Volteris ir lietuviai“, kurioje bus publikuoti neskelbti dokumentai iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos archyvų. Vienas jų – Rusijos MA archyvo Sankt Peterburgo filiale saugomas unikalus šaltinis: E. Volterio 1893–1897 metų „Svečių ir lankytojų sąrašas“. Šiame „Sąraše“ užrašytos pavardės, pastabos, knygos, išvardyti konkretūs darbai teikia daugybę detalių apie kasdienę to meto lietuvių, latvių, estų tautų kovą dėl savo kalbų įtvirtinimo ir tapatybės. Šis „Sąrašas“ mūsų kultūros tyrėjams žinomas, ne kartą cituotas, tačiau išsamiau tirtas nebuvo.
Apie Otto von Mauderodės spaustuvę
Apie Otto von Mauderodės spaustuvę
1881–1944 m. Tilžėje (dabar Sovetskas, Kaliningrado sritis) veikusi O. von Mauderodės spaustuvė paliko reikšmingą pėdsaką lietuviškos knygos istorijoje. Joje pasirodė beveik visi reikšmingiausi Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai, taip pat apie 800 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Spaudos draudimo laikotarpiu O. von Mauderodės įmonė buvo viena pagrindinių, spausdinusių knygas lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis (kontrafakcinius leidinius). Kaip spaustuvininkas, O. von Mauderodė buvo aukštai iškėlęs leidinių poligrafinės kokybės kartelę, itin rūpinosi meniniu knygų apipavidalinimu.
Prof. D. Kaunas, Mažosios Lietuvos krašto tyrėjas, knygotyrininkas savo pasakojime pristato Mauderodės vardo kilmę ir giminystės ryšius, atskleidžia jį kaip spaustuvininką, pramonininką, visuomenininką.Taip pat aptaria Mauderodės spaustuvėje spausdintus leidinius, jų kokybę, bibliofilinę reikšmę, palygina veiklą kitų Mažosios Lietuvos krašto spaustuvių kontekste.
Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę
Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę
Lietuvos žemėje karaimai kaip savita bendruomenė žinoma nuo XIV a. pabaigos. Šių laikų karaimai yra visiškai integravęsi į modernios Lietuvos visuomenę, tačiau karaimų bendruomenė čia yra labai negausi – vos apie 200 žmonių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant mažo žmonių skaičiaus, kultūriniai karaimų savitumai, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas, religija yra ne tik gyvi, bet ir funkcionuoja. Šių ypatumų visuma – stiprus Lietuvos karaimų kultūros pamatas, sudarantis ir karaimiškos tapatybės esmę.
Paskaitoje kultūrologė dr. Karina Firkavičiūtė apžvelgia kai kuriuos įdomesnius karaimų praeities ir nūdienos reiškinius kaip karaimų kultūros paveldo dalį, kuri atsiskleidžia per garsų pasaulį ir jo ypatybes.
„Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: apie V. I. Marevičiaus kūrybą ir veiklųjį patriotizmą
„Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: apie V. I. Marevičiaus kūrybą ir veiklųjį patriotizmą
Dr. Lina Balaišytė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto paskaitoje pristatė XVIII a. pabaigoje Vilniuje gyvenusio rašytojo, reformų rėmėjo ir aistringo visuomenės kritiko Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) veiklą ir plačiau aptarė jo kūrybą, įdomius autoriaus apmąstymus apie save ir savo gyvenamąjį laiką.