Gydymo menas ir farmacija. Dešimtieji Andriaus Sniadeckio skaitymai
Gydymo menas ir farmacija. Dešimtieji Andriaus Sniadeckio skaitymai
Jau antrus metus iš eilės Andriaus Sniadeckio skaitymai vyksta filmuoto siužeto forma [1]. Siužeto kūrėjas – Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka, partneriai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka. Pranešimus perskaitė muziejaus direktorius doc. Tauras Mekas ir muziejininkė doc. Vilma Gudienė. Filme matysite muziejaus interjero detales, kolekcijų fragmentus. Vilniaus universiteto biblioteka maloniai leido atversti Rankraščių skyriuje saugomas senosios Vilniaus universiteto vaistinės knygas. Apie jose įregistruotus A. Sniadeckio receptus pasakojo doc. V. Gudienė ir Vilniaus universiteto botanikos sodo tyrėja dr. Silva Žilinskaitė. Už pasiūlymą pasirinkti farmacijos temą nuoširdžiai dėkojame doc. V. Gudienei, pasiūliusiai skaitymų dalyvius pakviesti į patalpą, kurioje veikė pirmoji universiteto vaistinė. Finansinę paramą projektui suteikė bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“.
Apie Lectiones Andrea Sniadecki
Andriaus Sniadeckio skaitymai, arba Lectiones Andrea Sniadecki, Lietuvos mokslo istorijos entuziastų buvo sumanyti kaip būdas atgaivinti užmirštos asmenybės nuopelnus mokslui ir kultūrai 2012 metais. Sumanymo autorė – dr. Birutė Railienė. Lapkričio 30 dieną prieš daugelį metų Vilniaus universitete buvo švenčiamas profesoriaus Andriaus Sniadeckio (1768–1838) gimtadienis. Šią tradiciją tęsia Lectiones Andrea Sniadecki. Rengėjai laikosi dar vienos tradicijos: skaitymus rengti vietose, istoriškai susijusiose su Sniadeckio veikla. Pirmųjų skaitymų iniciatyvinė grupė 2012 m. susirinko namuose, kuriuose anksčiau gyveno pats Sniadeckis. Kiekvienais metais per Andriaus Sniadeckio skaitymus lankytojai apie profesoriaus veiklą sužinodavo vis daugiau. Nuo 2017 m. veikia interneto svetainė www.andrewsniadecki.org, kurią remia Rūta ir Rimvydas Baranauskai.
Skaitymus rengia Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka bei Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos iniciatyvinė grupė, prisideda ir kitos atminties institucijos. Nuo 2018 m. teikiama Profesoriaus Andriaus Sniadeckio stipendija, kurią įsteigė bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“.
Farmacijos paskaitos
„Farmacija – menas surinkti, atpažinti ir paruošti vaistus iš paprastų medžiagų…“ šiais žodžiais profesorius Andrius Sniadeckis (1768–1838) pradėdavo farmacijos kursą Vilniaus universiteto medicinos studentams.
2021 metais renginį Lectiones Andreae Sniadecki nutarta skirti Sniadeckio veiklai farmacijos srityje. Beliko pasirinkti tekstą skaitymui. Jūsų dėmesiui – ne paties Sniadeckio kūrinys, bet jo gabaus mokinio, ilgainiui – farmacijos šviesuolio Johano Frydricho Volfgango (1776–1859) Sniadeckio farmacijos paskaitų konspektas.[2] Rankraštis saugomas Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje.
Rankraščio tekstą, papildytą išsamiu įvadu, dar 1991 m. publikavo Lenkijos mokslų akademijos Mokslo, švietimo ir technikos istorijos instituto bendradarbis p. Vitoldas Glovackis (Witold Włodzimierz Głowacki, 1909–2001). Ši knyga saugoma Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje.[3]
Farmacijos paskaitas Sniadeckis skaitė nuo 1797 m. – nuo savo pirmųjų darbo Vilniaus universitete metų. Filmo „Gydymo menas ir farmacija: dešimtieji Andriaus Sniadeckio skaitymai“ žiūrovai turės galimybę pamatyti patalpas, kuriose veikė pirmoji Vilniaus universiteto vaistinė. Ji buvo įkurta apie 1600-uosius metus, buvo valdoma ir prižiūrima jėzuitų iki 1773 metų. Joje buvo ne tik gaminami ir parduodami vaistai, bet ir rengiami būsimi vaistininkai. Vaistinė turėjo ir savo biblioteką. 1773 m. jėzuitų ordinas buvo likviduotas, o švietimo sistemos administravimą iš jėzuitų perėmė Seimo įkurta Edukacinė komisija. Andriaus Sniadeckio rūpesčiu 1804 m. vaistinė buvo įkurdinta universiteto kampinio pastato Šv. Jono ir Universiteto gatvių sankryžoje pirmajame aukšte, jos vadovu buvo paskirtas J. F. Volfgangas. Jo iniciatyva 1822 m. senosios vaistinės salėje pagal architekto K. Podčašinskio (1790–1860) projektą buvo įrengta farmakologijos paskaitų salė.[4]
VU Informacinių technologijų paslaugų centrui (ITPC) priklausančioje patalpoje (ten vaistinė veikė nuo įkūrimo iki 1773 m.) nufilmuota dalis pranešimų. Filmuojant dalyvavusi VU bibliotekos darbuotoja Irena Katilienė papasakojo apie Andriaus Sniadeckio pastangas atkurti vaistinę, ją uždarius 1773 metais. ITPC darbuotoja Audrė Dudėnienė pavedžiojo po buvusios vaistinės patalpas, papasakojo, kokių senųjų perėjimų būta į tuometinį Herbariumo kiemelį (dabar jis vadinamas Počobuto vardu). J. F. Volfgango prižiūrėtos vaistinės patalpose šiuo metu įsikūręs Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Dokumentinio paveldo išsaugojimo skyrius.
Pranešėjų mintys:
Intriguojantis Lietuvos farmacijos istorijos etapas ‒ XIX a. pradžia. Tuo metu vaistininkai ne tik konsultavo, gamino ir pardavinėjo vaistus, bet ir kūrė naujus vaistus, tyrinėjo veikliąsias medžiagas ir tyrimus aprašė. Vaistininkai buvo mokslo elito dalis, o disciplinos farmacija ir chemija – tarsi dvynės.
Doc. Vilma Gudienė
Pritariu Galeno (Claudius Aelius Galenus, 129‒200?) minčiai: „Medicina be vaistų yra bejėgė“.
Doc. Tauras Mekas
Nuostabus vaistinių augalų pasaulis – neišsenkanti versmė pažinimui, vis kitaip atsiskleidžianti kiekvienoje epochoje. Žiūriu į Jėzuitų akademijos rezidencijos Vingyje planus – kiek vaistažolių auginta… Vartau vaistinės senąsias receptų knygas – kiek vietinių ir egzotinių augalų naudota… Vaikštau po botanikos sodą – kiek jų čia daug, stengiuosi pažinti…
Dr. Silva Žilinskaitė
Andriaus Sniadeckio stipendija
Visas jėgas Sniadeckis skyrė jaunosios kartos, šviesiausio jos žiedo – studentijos – ugdymui. Savo idėjų tęstinumą jis matė jaunų, gabių sekėjų veikloje. Šią Sniadeckio estafetę, pradėtą beveik prieš du šimtus metų, įvertino mūsų mecenatai – bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Pagerbdama Andriaus Sniadeckio akademinį palikimą ir jo asmenybę, 2018 metais bendrovė įsteigė ir pirmą kartą įteikė prof. Andriaus Sniadeckio stipendiją. Ji teikiama kasmet per Andriaus Sniadeckio skaitymus.
Egidijus Jaseliūnas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vyresnysis komunikacijos vadovas, pristatė 2021 metų profesoriaus Andriaus Sniadeckio stipendijates, Gyvybės mokslų centro studentes: Indrę Blagnytę (bakalauro 3 kursas, molekulinė biologija) ir Dianą Michirovaitę (bakalauro 4 kursas, molekulinė biologija).
Apie Andriaus Sniadeckio skaitymų istoriją ir ateities planus papasakojo Rimvydas Baranauskas, renginio mecenatas ir Sniadeckio darbų saugotojas.
Renginio diskusijose anksčiau aptardavome, kokią temą pasirinksime kitais metais. Dėl pandeminės situacijos vietoje renginio sukurtas filmas, kuris, nors ir turi privalumų pateikti vaizdus, dokumentus ir gyvą kalbą, tačiau turi ir didelį trūkumą: neleidžia bendrauti. Tikėdamiesi, kad kiti mūsų susitikimai bus gyvi ir turiningi, maloniai kviečiame rašyti siūlymus ir pastabas į Andriaus Sniadeckio skaitymų „facebook“ svetainę arba adresu: info@andrewsniadecki.org
Dr. Birutė Railienė
Nuotraukose:
Andriaus Sniadeckio skaitymų filmavimo metu. Iš kairės: Birutė Railienė, Silva Žilinskaitė, Rimantas Gruzdas, Irena Katilienė. Audrės Dudėnienės nuotrauka
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ vyresnysis komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas ir Profesoriaus Andriaus Sniadeckio stipendijos 2021 m. laimėtojos Diana Michirovaitė (bakalauro 4 kursas, molekulinė biologija) ir Indrė Blagnytė (bakalauro 3 kursas, molekulinė biologija). „Thermo Fisher Scientific Baltics“ nuotrauka
Andriaus Sniadeckio ranka rašytas receptas. LMAVB RS F 9-2506
[1] Filmas transliuojamas Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos „youtube“ kanalu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. adresu: https://youtu.be/J_UoxdxDNSg
[2] Wykłady farmacji Jędrzeja Śniadeckiego w Wilnie : (1797–1804). LMAVB RS F9-808
[3] Głowacki W. W. Wykłady farmacji Jędrzeja Śniadeckiego w Wilnie (1797–1804). Warszawa, 1991.
[4] Levandauskas, Vytautas. Architektas Karolis Podčašinskis. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994. (Vilniaus dailės akademijos darbai [T.] 4), p. 69.
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Kviečiame žiūrėti dr. Olgos Mastianicos (Lietuvos istorijos institutas) paskaitą „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“.
Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn? Kurie Vilniaus vienuolynai tapo moterų kalėjimais? Kada ir kaip moterys pasakojo apie savo patirtis sukilime? Apie ką jos nutylėjo? Ar 1863–1864 m. sukilimas ir jo pasekmės buvo moterų vidinių pokyčių laikotarpis?
Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, O. Mastianica tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Įdomu tai, kad naujausių informacijos šaltinių mokslininkė aptiko LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Prezidento institucijai – 100. Prezidento V. Adamkaus kalba (iš archyvo)
Prezidento institucijai – 100. Prezidento V. Adamkaus kalba (iš archyvo)
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Paslaptingas hiacinto žiedas iš Vilniaus
Studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“ sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis.
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
Į Bibliotekos fondus atkeliavo industrijos dizainerio archyvai
2021 m. spalio 20 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojams garsusis šiaulietis Vilius Puronas įteikė dalį savo kūrybinio palikimo. Šis rinkinys, sudarysiantis fondą F440, bus ne tik saugomas: su juo galės susipažinti ir juo naudotis ir Bibliotekos skaitytojai. Pagrindinį informacijos rinkinį sudaro kūrinių sąrašas knygos ir kompiuterinės laikmenos pavidalais. Jį papildo 17 segtuvų kūrinių iliustracijų, į knygą įrišti kūrybos originalai, autorinės knygos bei kita.
Dizaineris Vilius Puronas – profesionalus industrijos dizaineris, respublikoje gerai žinomas kaip kūrėjas, kuriantis įvairių žanrų darbus, pasitelkiantis įvairias technologijas.
Kaip sako pats Vilius Puronas: „Lietuvos Dizaino sąjungos iniciatyva ir pavedimu Jūsų Bibliotekai pateikiu savo kūrybinio palikimo medžiagą: knygos pavidalo autorinių kūrinių sąrašą, o jo iliustracijas – kompiuterinėje laikmenoje. Manoji specifinė dizainerio veikla buvo įvairių meninės kūrybos žanrų ir įdirbio, todėl savo kūrybinį palikimą suskirsčiau į keturis biografijos laikmečius – nuo studento iki pensininko amžiaus. Taip pat, šalia kūrybiškai brandžių darbų, pateikiau ir vieną kitą smulkmeną, kaip kūrybinės kasdienybės atlieką…“
Komunikacijos skyriaus informacija
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
„Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
Ant akademiko Algirdo Gaižučio darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Akademikui Algirdui Gaižučiui – 80
Virginijos Valuckienės nuotrauka
2021 metų spalio 17 d. minime iškilaus Lietuvos estetiko, menotyrininko, kultūrologo, akademiko, profesoriaus, politikos bei visuomenės veikėjo Algirdo Gaižučio 80-ies metų jubiliejų. Šiam jubiliejui paminėti skiriama virtuali paroda „Svajokime ir veikime, kaip neprarasti pamatinių žmogiškųjų vertybių“ (Algirdas Gaižutis). Parodą rengė Eglė Šegždienė, Rūta Kazlauskienė.
Virtualioje parodoje pristatoma menų ir mokslų sandūroje dirbančio akademiko darbų bei veiklos paletė. Nepaprastai įvairiapusiška akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija.
Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant akademiko darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“
Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“
2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties.
Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai.
Visi šie poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti tokiomis teminėmis grupėmis: herojinė, laidotuvių, sveikinimų (gimimo ir pareigų pradžios progomis) ir dėkojimo už suteiktis poezija. Kiekvienos iš šių teminių poezijos grupių kūriniai didįjį karvedį, valstybės veikėją, mecenatą ir šeimos tėvą atskleidžia iš įvairių pusių, papildo savitomis detalėmis.
Jono Karolio Chodkevičiaus įvaizdis poezijoje gerai atliepia Baroko žmogaus idealą, kuris paaiškina paskaitos pavadinimą: Jonas Karolis Chodkevičius yra Lietuvai duotas taleris.
Vaizdo ir garso įrašuose apie Joną Karolį Chodkevičių pasakoja dr. Sigitas Narbutas.
Garso įrašas. Pirmoji dalis:
J. K. Chodkevičiaus pagrindiniai biografijos faktai, Heroinė poezija
Garso įrašas. Antroji dalis:
Laidotuvių poezija, Sveikinimų poezija, Dėkojimo už suteiktis poezija
Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyko Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuota diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
Renginio metu buvo pristatyta mokslinė monografija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje 1930–1939 m. (90-mečio įkūrimo proga). Idėjos – žmonės – palikimas“(sudarytojai J. Malickis ir A. Pukšto).
Apie Rytų Europos studijų raidą tarpukariu ir jų dabartinę būklę renginyje kalbėjo Varšuvos universiteto Rytų Europos centro direktorius Janas Malickis ir šio centro profesorius habil. dr. Leszekas Zasztowtas. Diskusiją vedė doc. Andžejus Pukšto (Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra).
Knygos pristatymo metu atsiminimais apie tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo minėto instituto mokslo darbuotoju pasidalino žinoma kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė.
Filmavo ir montavo Vika Petrikaitė
Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę
Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę
Prieš 700 metų, gyvenimo nuėjęs visą kelią, 1321-ų metų naktį iš rugsėjo 13 į 14 mirė garsusis italų ir visos Europos poetas Dantė Alighieri. Minėdamos šią sukaktį, daugybė pasaulio bibliotekų pristatė įdomiausius ir vertingiausius poeto „Dieviškosios komedijos“ rankraščius ir spausdintus knygos egzempliorius. Šia proga ir mes kviečiame susipažinti su Retų spaudinių skyriuje saugoma seniausia Bibliotekos „Komedijos“ knyga, išspausdinta 1515-ais metais garsiojoje aldų spaustuvėje.
Įrašo idėjos autorė Agnė Zemkajutė, filmavo ir montavo Vika Petrikaitė