Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)
Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)
Rugsėjo 12 d. liturginiame kalendoriuje minimas Švč. Mergelės Marijos Vardas. Šią šventę kasmet iškilmingai minėdavo Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija, prieš 350 metų (1671-03-08) su įspūdinga procesija įvesta į Vilniaus katedrą ir ten veikusi iki Antrojo pasaulinio karo. Arkibrolijai priklausė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, didikai, Bažnyčios hierarchai, vienuoliai bei paprasti tikintieji, o jų pavardės iki šiol liko įrašytos puošniame albume (1671–1938). Apie Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos istoriją ir vertingą jos narių registracijos knygą daugiau – dr. Gitos Drungilienės paskaitoje.
„Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“
„Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“
Vaizdo siužetas skirtas unikaliam paveldui – Lietuvos totorių raštijai. Pristatoma vieno žinomiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabo – kultūrinė vertė ir svarba. Po jo atradimo 1915 m. suaktyvėjo totorių raštijos tyrimai. Šis vaizdo siužetas – tai savotiška Lietuvos totorių raštijos istorijos enciklopedija. Medžiaga panaudota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių. Scenarijaus autorė dr. Galina Miškinienė.
Pasakojimas apie knygas karo tema
Pasakojimas apie knygas karo tema
Bibliotekos fonduose saugomi leidiniai, parašyti lotynų ir kitomis Europos šalių kalbomis, apima laikotarpį nuo Antikos iki mūsų dienų. Jie supažindina su pačiais istorijos šaltiniais, iš kurių žinių sėmėsi vėlesnių kartų istorikai. Karybos raida betarpiškai susijusi su civilizacijų istorija: karai kildavo iš keršto, dėl religijos, net dėl moterų arba tiesiog iš noro parodyti savo agresyvumą. Visa tai atsispindi ir raštijos paminkluose.
Apie knygas karo tema pasakoja Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė, dr. Sigitas Narbutas, senosios raštijos tyrėjas, prof. Libertas Klimka, mokslo istorikas.
Apie kelionių knygas
Apie kelionių knygas
Per senąsias knygas ir žemėlapius tarsi laiko mašina turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal. Akivaizdu, kad Viduramžiais ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų.
Įspūdingų pasakojimų prisiklausę, keliautojai leisdavosi į nepažintus pasaulio kampelius: vienus skatino smalsumas, noras atrasti naujas augalų, paukščių, žvėrių rūšis, upių ištakas, kitus viliojo prekyba, pasakiškų turtų troškimas. Tik su Naujojo pasaulio atradimu pradėta pasaulį vis daugiau pažinti ir tie potyriai buvo aprašomi knygose.
Vaizdo ir garso įrašuose apie senąsias knygas pasakoja Violeta Radvilienė, Milda Kvizikevičiūtė iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.
Birželio sukilimui – 80
Birželio sukilimui – 80
2021 m. minėsime Birželio sukilimo 80–metį. Šis pasipriešinimo veiksmas vis dar nepakankamai aptartas, trūksta ir išsamių istorinių tyrimų. Neretai kalbėdami apie to meto „Birželio įvykius“ mes net negalime įvardyti, apie kokią lietuvių kovą kalbame. Kas anuomet vyko Lietuvoje, kaip buvo organizuojamas pasipriešinimas okupantui ir kodėl sukilimo rengėjai tapo abiejų totalitarinių režimų aukomis? Apie tai kalbamės su žurnalistu, istorijos tyrėju ir Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoju Vidmantu Valiušaičiu.
Josvainių miestelio privilegija (1792): restauruotas dokumentas
Josvainių miestelio privilegija (1792): restauruotas dokumentas
Jau 45-erius metus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje konservuojami ir restauruojami čia saugomi dokumentinio paveldo objektai. Norėdami nors šiek tiek šiuos darbus atskleisti visuomenei, parengėme vieno archyvinio dokumento parodą. Tai Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1792 m. kovo 29 d. privilegija, kuria Josvainių miesteliui atnaujinamos laisvojo miesto teisės (LMAVB RS F1-360).
Josvainių miestelio privilegija – daugiasluoksnis objektas, kurio atskiros dalys siejasi, persipina, užkloja viena kitą ir tuo būdu pasakoja istoriją ne tik tekstu, bet ir medžiagų bei technologijų įvairove. Tai šios privilegijos išskirtinumas lyginant su kai kuriais kitais archyviniais dokumentais (ji sudaryta iš daug skirtingų medžiagų: pergamento, vaško, odos, kartono, marmurinio popieriaus, aukso, žalvario, šilko, taip pat rašalo ir įvairių dažų). Privilegijos medžiagų identifikavimui buvo taikyti skirtingi instrumentiniai tyrimų metodai: pH matavimai, IR spektroskopinė analizė, SEM-EDX elementinė analizė, optinė mikroskopija ir mikrocheminė kokybinė analizė.
Privilegija buvo restauruota 2019 metais. Kruopšti apžiūra, siekiant nustatyti dokumento pažaidas, ir tyrimai nurodė būtiniausius konservavimo ir restauravimo darbus. Panašių LMAVB Rankraščių skyriuje saugomų dokumentų peržiūra palengvino darbų programos sudarymą. Nors eksponuojamame dokumente restauravimo žymės nėra akivaizdžiai pastebimos, vis dėlto privilegijos restauravimas apėmė daug įvairių procesų: buvo atliktas sausas valymas, pergamento deformacijų tiesinimas (nedrėkinant), įplyšimų tvirtinimas, trūkstamų fragmentų atkūrimas, atskirų dalių jungimas ir paruošimas saugoti.
Tikime, kad atlikti nuosaikūs, bet būtini konservavimo ir restauravimo procesai pristabdė dokumento senėjimą, taip pat išryškino jo autentiškumą ir grožį. Paroda eksponuojama LMA Vrublevskių bibliotekos fojė iki 2021 m. birželio 30 d. Tai trečioji iš būsimo Knygos muziejaus eksponatų pristatymo ciklo.
Restauravo ir parodą rengė Edita Keršulytė, tyrimus atliko Aušra Čiuladienė
Fotografavo Valentina Marmienė ir Edita Keršulytė
Dr. Rimos Cicėnienės paskaita apie žoliaknyges iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas"
Dr. Rimos Cicėnienės paskaita apie žoliaknyges iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas"
Renkant medžiagą LMA Vrublevskių bibliotekoje įsikursiančiam knygos muziejui, Bibliopoliui, buvo atkreiptas dėmesys ir į medicinos istorijos, sveikatai skirtas knygas. Bibliotekoje tai ne pirmas kartas: leidinius, susijusius su medicinos istorija, eksponavome parodoje „Natura sanat, medicus curat: senieji medicinos dokumentai„. Šįkart nutarėme atidžiau pažvelgti į jau senokai mus dominusią rankraštinę knygą, gausiai iliustruotą augalų vaizdais. Tai 17-18 a. sandūroje kirilika perrašytas didelės apimties „Žoliaknygė“ (dar rusų kalba vadinama Lečebniku, Travniku; lenkų kalba – Zielniku). Kodeksas sudomino tiek turiniu, tiek iliustracijomis. Knygoje aprašyti augalai, gyvūnai, mineralai, brangūs akmenys ir kiti gamtos produktai, skirti sveikatai palaikyti, ligoms gydyti. Kviečiame klausytis paskaitos įrašo apie vaistažolių gydomąsias savybes ir žoliaknygių istoriją.
Montavo Vika Petrikaitė
Paskaita „XX a. meno stiliai ir knygos menas“
Paskaita „XX a. meno stiliai ir knygos menas“
Knygos estetiką lemia specifiniai šios srities kūrybos principai ir technologiniai aspektai, tačiau visais laikais knygos meną veikė vyraujančios laikmečio meno tendencijos. Kartu su dailėtyrininke, knygotyrininke dr. Danute Zoviene kviečiame pažinti XX a. Vakarų Europos spausdintinės knygos ir svarbiausių šio amžiaus meno stilių sąveiką bei palyginsime, kaip šie procesai veikė Lietuvos knygos meno raidą. Nuo „Art Nouveau“ bei „art deco“ stilių iki futurizmo ir postmodernizmo. Kokią įtaką knygos menui turėjo XX a. meniniai judėjimai ir stiliai. Kurie meno stiliai knygos mene paliko ženklesnių pėdsakų, o kurie buvo tik trumpi eksperimentai.
Per knygą į knygas: žvelgiant į XIV a. gradualą
Per knygą į knygas: žvelgiant į XIV a. gradualą
Pristatydama XIV a. rankraštinį gradualą – Katalikų Bažnyčios Mišių giesmyną, kadaise priklausiusį Lietuvos bernardinams, Agnė Zemkajutė pasakoja apie Viduramžių rankraštines knygas: kas, kaip ir ant ko jas rašė ir kaip naudojo. Sužinosite, kokių gudrybių ėmėsi knygą rašę vienuoliai, kad sutaupytų vietos, kaip kūrybingai įrašydavo naujas, gerokai vėliau atsiradusias giesmes, kaip redagavo tekstus ir melodijas. Visos šios mažos gudrybės leido knyga naudotis kelis šimtus metų. Iš vaizdo įrašo paaiškės, už ką šių dienų mokslininkai gali būti dėkingi nelabai stropiems nežinomiems šios knygos taisytojams.
Įrašo idėjos autorė bibliografė Agnė Zemkajutė,
filmavo ir montavo Vika Petrikaitė
Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus
Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus
Visi žino lietuvių tautos patriarchą Joną Basanavičių, tačiau ne visi žino, jog tarpukariu Lietuva turėjo dvi asmenybes, vadintas patriarchais. Šiuo titulu buvo vadinamas ir Klaipėdos krašto lyderis arba Mažosios Lietuvos „Basanavičius“ Martynas Jankus.
LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose galima rasti nuotraukų ir dokumentų, susijusių su šia iškilia asmenybe ir lietuvininkų draugijomis, kurios nulėmė XX a. pradžioje įvykusią dviejų: Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimą. Kviečiame žiūrėti video ir susipažinti su pagrindiniais lietuvininkų patriarcho veiklos pasiekimais.