Monografijos „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940)“ sutiktuvės
Monografijos „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940)“ sutiktuvės
Bibliotekoje įvyko dr. Algimanto Kasparavičiaus monografijos „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940)“ (Vilnius, LII leidykla, 2021) sutiktuvės. Knygos pristatyme dalyvvavo autorius, renginį vedė Virginijus Savukynas, kalbėjo prof. Šarūnas Liekis ir dr. Vilma Bukaitė. Kas, kodėl ir kaip sugriovė tarpukario Europos saugumo architektūrą ir kaip senasis kontinentas nusirito į Antrąjį pasaulinį karą? Kokius svarbiausius tikslus tuomet puoselėjo lietuvių diplomatija ir kokią nišą šiuose procesuose užėmė Lietuva? Atsakymų į šiuos bei daugybę kitų politinės istorijos ir diplomatijos klausimų dr. Algimantas Kasparavičius ieškojo naujausioje savo monografijoje. Renginio dalyvai aptarė monografijos turinį: kokiais istoriniais šaltiniais remiasi autorius, kodėl keliamos istorinės hipotezės skamba naujai, kaip diskutuojama su lietuvių ir užsienio istoriografijoje jau išsakytomis nuomonėmis, konceptais. Renginio dalyviai kritiškai apmąstė ir įvertino Antrojo pasaulinio karo priežastis, jo išvakares ir pradžią, Europos didžiųjų galių interesus ir politinį egoizmą, diplomatinio žaidimo užkulisius, pasiekimus ir klaidas. Nagrinėdami Lietuvos bandymus laviruoti Europos politinėje arenoje, istorikai tarpukario geopolitines problemas lygino su šių dienų aktualijomis.
Paskaita apie M. Römerio vaidmenį, steigiant administracinį teismą Lietuvoje
Paskaita apie M. Römerio vaidmenį, steigiant administracinį teismą Lietuvoje
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“.
Paskaitos metu lektorė pristato administracinio teismo klausimą tarpukario Lietuvoje. Įvardytos institucijos, kurios atliko administracinio teismo funkciją, asmenybės ir jų darbai, siekiant įsteigti Lietuvoje administracinį teismą, analizuojamas išskirtinis M. Römerio vaidmuo. Paskaitoje remiamasi Vyriausiojo Tribunolo, kitų institucijų, nagrinėjusių administracines bylas, praktikos pavyzdžiais, ištraukomis iš M. Römerio dienoraščių, Seimo stenogramų, tuometinės spaudos. Paskaitos pagrindas – profesorės parengta ir leidybai parengta monografija „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“.
Paskaitos struktūra:
I.Administracinis teismas, tarpukario konstitucijos ir M. Römeris.
II. Valstybės Tarybos statutas ir M. Römeris.
III. Teismų reforma, administracinis teismas ir M. Römeris.
IV. 1932 m. Administracinio teismo įstatymo projektas ir M. Römeris.
V. A. Merkys, administracinis teismas ir M. Römeris.
Paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
Paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
Dr. S. Narbuto paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“
2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos – pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir studijas, apie išskirtinių asmenų, kurie ir suformavo produktyvų kūrėją, įtaką bei poveikį jam. Lektorius aptaria ryškiausius M. Strijkovskio kūrinius, pradedant nuo poemos, išaukštinusios lietuvių pergalę Ulos kautynėse 1564 m. ir baigiant eiliuota Lietuvos istorija bei Kronika. Pastaroji plačiai išgarsino ne tik lietuvių kilminguosius, Livonijos karo nugalėtojus (jiems dedikuoti paskiri šio veikalo skyriai ar knygos), bet ir patį autorių.
Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi talentinga vertėja, gabi pedagogė ir literatūros istorikė Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas numato tą vertimą išleisti. Paskaitoje cituojami dr. E. Patiejūnienės ir dr. S. Narbuto vertimai.
Vilko vaikai: „Jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“
Vilko vaikai: „Jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“
2022 m. kovo 3 d., 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rūtos Matimaitytės paskaita „Vilko vaikai: „jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“. Paskaita skiriama atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dienai atminti.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu Lietuvą pasiekė masinė migracija iš Rytų Prūsijos. Lietuvos gyventojų atmintyje Rytprūsių krašto vokiečių alkio vaizdinys išliko ilgam. Vaizdingiausiai vokiečių alkio vaikus biografiniuose užrašuose apibūdino poetas Marcelijus Martinaitis, prisimindamas juos kaip utėlėtus, nuo alkio ištinusius, skudurais apsivyniojusius pamėlynijusias kojas. Lietuvos vaidmuo Rytprūsių krašto vokiečių istorijoje pokario metais buvo itin svarbus – šalis tapo prieglobsčiu tūkstančiams išbadėjusių ir nuo mirties besivaduojančių vaikų.
Paskaitos metu istorikė Rūta Matimaitytė pristatys vilko vaikų istorijos siužetą, plačiau papasakos apie vilko vaikų likimus Lietuvoje. Kokią reikšmę alkio vaikams turėjo sovietmečio tyla? Kaip pasikeitė šių žmonių gyvenimai, Lietuvai tapus nepriklausoma, demokratine valstybe? Atsakymus kviečiame sužinoti lektorės paskaitoje. Lektorės rengiama paskaita yra sudėtinė jos tyrimų ir disertacijos „Vaikų migracija į sovietų Lietuvą (1944–1960) metais: istorija, atmintis ir trauma“ dalis.
Rankraščių skyriuje saugomi rusėniški dokumentai, susiję su J.K. Chodkevičiumi
Rankraščių skyriuje saugomi rusėniški dokumentai, susiję su J.K. Chodkevičiumi
Dr. Andriaus Jurkevičiaus paskaitoje aptariama bibliotekoje saugomų J. K. Chodkevičiaus dokumentų, rašytų rusėnų kalba, ortografija ir vandenženkliai. Tyrimui pasitelkta 16 originalių rusėniškų dokumentų, kuriuos ištyrus galima teigti, kad Jonas Karolis Chodkevičius savo reikmėms dažniausiai naudodavo popierių, kurio rūšys buvo populiarios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos teritorijoje, taip pat kitose Europos šalyse.
Turinys:
0:00:00 Įžanga
00:00:58 Dokumentai, pasitelkti tyrimui
00:02:13 J.K. Chodkevičiaus parašai, parašai ir antspaudai J.K. Chodkevičiaus dokumentuose
00:03:27 J.K. Chodkevičiaus dokumentų pagrindinės ypatybės
00:11:10 Pateiktų duomenų apie J.K. Chodkevičiaus dokumentus apibendrinimas
00:13:07 Vandenženkliai J.K. Chodkevičiaus dokumentuose
00:23:29 Pabaiga
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba
Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Tęsiame paskaitų ciklą „Bibliopolio žvaigždynas“ pristatydami paskutinę 2021 m. paskaitą – dr. Redos Griškaitės „Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka“. Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830 m. spalio 5 d.–1886 m. gruodžio 23 d.) daugiausia žinoma kaip garsaus Vilniaus advokato ir visuomenės veikėjo Tado Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina, kurios vardas greta jos vyro Eustachijaus Vrublevskio (Eustachy Wróblewski) įamžintas 1912 m. Vilniuje įsteigtos Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) pavadinime. Ši moteris dažniausiai minima Bibliotekai skirtuose leidiniuose ar jos sūnui Tadui Vrublevskiui, o pastaruoju metu – ir sūnui Augustinui Vrublevskiui (Augustyn Wróblewski, 1866–po 1913) skirtose biogramose ar biografijose. Rečiau Beniovskytė-Vrublevskienė įvardijama kaip 1830–1831 m. sukilimo dalyvio Bartolomėjaus Beniovskio (Bartłomiej Beniowski, 1800–1867) duktė ar kaip asmenybė, palaikiusi ryšius su garsiuoju savo vyro Eustachijaus sūnėnu, vienu iš 1863–1864 m. sukilimo vadų, o vėliau Paryžiaus Komunos generolu Valerijonu Vrublevskiu (Walery Wróblewski, 1836–1908). Taigi dažniausiai minima tik kartu su žymiais savo šeimos vyrais. Šios paskaitos tikslas – nuodugniau pažvelgti tiek į šios moters biografiją, tiek į rankraštinį palikimą, kurį sudaro literatūriniai darbai ir egodokumentinis paveldas. Visa ši unikali medžiaga šiandien tebesaugoma jos vardu pavadintoje Bibliotekoje.
Masonai ir knyga
Masonai ir knyga
Švietimo epochą, pritraukusią mąstytojų, filosofų, rašytojų dėmesį, reikėtų laikyti draugijų amžiumi ir filosofijos šimtmečiu. Viena tokių draugijų – masonai, arba dar kitaip vadinamieji laisvieji mūrininkai. XVIII a. plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė Prūsijos. Ten veikusioms masonų ložėms priklausė ir su lituanistika susiję žinomi mokslininkai, kultūros bei švietimo darbuotojai, padarę didelę įtaką lietuvių kultūros plėtrai. Kviečiame pasiklausyti garso įrašo, kuriame dr. Kotryna Rekašiūtė trumpai pristato kai kuriuos reikšmingesnius su masonais bei lituanistika susijusius XVIII–XIX a. raštijos veikėjus Prūsijoje ir jų parengtus leidinius, saugomus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Persiški kilimai ir jų simboliai
Persiški kilimai ir jų simboliai
Pristatome dr. Ievos Koreivaitės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos, paskaitą „Persiški kilimai ir jų simboliai“. Ši paskaita skirta vienam seniausių Persijos menų – kilimų rišimui pažinti. Persiški kilimai ypatingi savo rišimo technika, ne mažiau garsūs patys meistrai, kilimus rišantys žmonės. Šioje paskaitoje lektorė pabandys atskleisti tai, kas paslaptingiausia – kilimų raštus ir jų simbolius. Įdomu tai, kad persiškų kilimų raštai atstovauja ne vien persų kultūrai, bet ir archajinei archetipinei vaizduotės tradicijai, bendrai visiems žmonėms. Todėl persiškas kilimas gali būti patrauklus, nes jis kalba mums intuityviai suprantama kalba. Kartu, reikia pripažinti, kad daugelis simbolių, buvę tokie aiškūs mūsų protėviams, šiuolaikiniam žmogui nebėra suprantami.
Paskaitos turinys
00:00:00 Įžanga
00:04:05 Ką sako kilimo struktūra? Mehrabo kompozicija
00:08:30 Lοčak – torandž kompozicija
00:11:39 Apvadinės juostos
00:14:00 Kokie simboliai akivaizdūs? Ženklai
00:15:04 Krikščioniški ženklai. Angelai kilimuose
00:16:16 Mažiau akivaizdūs ženklai (mums). Pranašas Saliamonas ir Feniksas
00:16:35 Džinai kilimuose
00:19:19 Daugiau akivaizdžių ženklų
00:21:36 Simboliai
00:27:13 Imamo Ali likimo istorija
00:28:57 Cikliškumo simbolis
00:30:18 Buteh (vienas stipriausių simbolių)
00:35:25 Gul (heraldinis simbolis)
00:38:39 Simbolių lentelės. Deimantas
Akademikai kitaip. Romualdas Karazija
Akademikai kitaip. Romualdas Karazija
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje susitikome su prof. Romualdu Karazija. Romualdas vaikystėje norėjo būti poetu, tačiau tapo fiziku. Kas paskatino profesorių rinktis tiksliųjų mokslų kelią? Kas buvo jo mokytojai ir kodėl Lietuva garsi lazeriais? Kodėl profesoriaus hobis yra kolekcionuoti žaislus, aiškinančius fizikos dėsnius? Kokia fizikos sritis yra perspektyviausia?
Kviečiame žiūrėti šį video ir sužinoti apie profesoriaus Romualdo akademinę karjerą ir jo linksmųjų žaislų kolekciją.
Pokalbį vedė kultūrinės veiklos specialistas Dovilas Petkus. Filmavo ir montavo Vika Petrikaitė.
Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?
Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?
Kviečiame žiūrėti paskaitą, kurioje buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentas Aivaras Vilutis papasakojo apie savo kelią ieškant nežemiškos gyvybės, remiantis astrobiologijos mokslu. Atlikdamas praktiką agentūroje NASA, jaunas tyrėjas pradėjo visiškai naują projektą – kaip padedant dirbtiniam intelektui sukurti statistinį nežemiškų mėginių klasifikatorių, kuris galėtų nustatyti, ar tie mėginiai turi gyvybės ženklų.
Paskaitos metu lektorius taip pat aptarė šiuos klausimus: kokiais principais remiamės, ieškodami tokios gyvybės, kokią pažįstame, ir tokios, kokios dar nepažįstame. Kokie dėsniai galėtų galioti universaliai gyvybei?
Paskaitą lektorius baigs pasakojimu apie naujausią mokslinę patirtį, įgytą šią vasarą su Mėlynojo marmuro kosminių mokslų instituto (angl. Blue Marble Space Institute of Science) mokslininkais, vykdant naujų galimų biologinių ir fizinių technologijų gyvybės paieškas