Minčių galerija

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Ta, kuri pakeičia gyvenimą ir tai visai nebūtinai tektoniniai gyvenimo ar radikalūs pažiūrų lūžiai. Visai pakanka suvokimo, kai verčiant puslapius, kažko supratimas didėja, akiratis tampa bent kiek platesnis, dalykus supranti geriau, pilniau. Grožinė literatūra apskritai „bonusų“ skrynia, teoriškai gali nugyventi net kelis gyvenimus, įlįsti į žmonių galvas, matyti jų pasirinkimų pasekmes ir visai nesunkiai sumodeliuoti situacijas savojoje. Kitaip sakant, atpažinti situacijas ir turėti joms sprendimą.

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Esu tikras, kad jos turi geresnių ir tikrai vertesnių knygų parinkėjų. Gal kokį fotografijų albumą?

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Esu girdėjęs linksmą istoriją apie legendinį keliautoją Antaną Pošką, kuris studentus priimdavo kambaryje su knygomis paramstytu stalu. Pati jam papriekaištavo, kad nesolidu ir sulaukė atsakymo: „Jie ateina manęs paklausyt, o ne mano aplūžusio stalo pažiūrėt“. Tokiu tikslu knygų panaudoti neteko, bet kažką klijuodamas tikrai esu jas panaudojęs kaip svorį.

Ar elektroninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Man ne, bet žinau ne vieną, kuriam elektroninės tiesiog patogiau. Neįžvelgiu jokios konkurencijos, nes (knygų leidėjų ir bibliotekininkų tai greičiau nesužavės) svarbiausia, kad žmogus skaito. Visa kita, mano galva, antraeilis arba skonio reikalas.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Turbūt jau galiu save priskirti prie vidurinės kartos, kuri, kaip ir dera pagal pavadinimą, yra viena koja ten, kita – ten, t. y. kažkur per vidurį. Galėčiau kalbėti vien apie savo aplinką, savo „burbulą“. Jį vienija devizas „o, kaip norėčiau skaityti daugiau!“. Visi, manau, esame įsitraukę į savas karjeras, todėl dažniausiai skaitome „profesinę“ literatūrą, o visa kita laikome ramiems užtarnauto poilsio vakarams.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Labai mėgstu knygas, patinka namų bibliotekos kvapas ir taip, esu jų kaupikas. Tai suponuotų, kad knygą skolinti turėtų būti iššūkis. Tačiau taip nėra, mielai dalinuosi ir ne tik prašomas, bet dažnai rekomenduoju bičiuliams ką nors iš savo bibliotekos, kas, mano galva, verta dėmesio. Lygiai taip pat gaunu paskaityti knygų. Kartą nepastebėjęs bičiuliui paskolinau knygą su pabrauktomis man įdomiomis mintimis ir nuosavais pasamprotavimais. Ją atgavęs, radau prierašą pieštuku: „Ačiū, buvo įdomu“.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Visi esame kelyje ar kažkur pakeliui. Nesu išimtis, tik manosios kelionės maršrutai labai išsidraikę, dažnai tolimi ir vingiuoti.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Atrodytų, kad turėtų būti tie, kurie artimiausi geografiškai ir todėl mentaliteto lygmeniu arba kažkaip civilizaciškai-vertybiškai rezonuoja. Dažniausiai taip ir būna, betgi knygos paskirtis – nukelti, kur taip paprastai nenukaksi, parodyti tai, ką ne taip lengvai pamatysi ir supažindinti su tokiais „užkulisiais“, prie kurių niekuomet neprisibrausi. Neslėpsiu, pasitaiko, kad „atstumai“ būna per dideli, arba kai kuriems autoriams dar esu nepasirengęs.

Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?

Viliuosi, kad kada nors prisėsiu prie kelionių knygos, bet tikrai dar negreit.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

„Matilda Olkinaitė“ (sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas).

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Manau, kad Mano kartos (ir mano) požiūrį į knygą formavo vertingų knygų  trūkumas.

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Deja, tokios neturiu, o norėčiau turėti.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Jei apie kalbos žanrus, tai ir mano biografija (kaip ir kitų) gali būti papasakota.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Laimė, Lietuvos, nors vis dar nemažai skaitau.

Jeigu rašytumėt, apie ką būtų naujausia knyga?

Vis dar rašau – ir vis apie literatūrą, neatskiriamą nuo gyvenimo.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Baigiu Olgos Tokarcuk „Jokūbo istorijas“,  pakaitom  su apokrifais („Šie yra slapti žodžiai“).

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Tą, kurį daro pastebimą įtaką mąstymui, pasaulio suvokimui. 

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Nerekomenduočiau kurios nors vienos – bibliotekos darbuotojas, dėl manęs, turi būti tiesiog labai gerai apsiskaitęs žmogus, tikras eruditas. 

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Ne. 

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Kiek man teko patirti – ne, tai tiesiog situatyvu; pvz., į kelionę vietos taupymo dėlei visada vežuosi elektroninę skaityklę, o būdama vietoje renkuosi pagal teksto prieinamumo principą. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Kiekvienoje kartoje yra žmonių, kurie formuoja santykį su knygų pasauliu, ir tų, kuriems tai mažiau svarbu. Mano ir mano vaikų požiūris į knygą vienodas: tai neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Tokių žmonių daug pažįstų ir tarp žymiai už mane jaunesnių. 

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Kuo man labiau patinka knyga, tuo mieliau ją skolinu. 

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Galbūt humoristinio eilėraščio  🙂 

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Britanijos; bet tikrai sunku apsiriboti viena šalimi. 

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote, apie ką naujausia Jūsų knyga?

Nerašau ir neketinu rašyti knygų – per mažai laiko turiu perskaityti visa tai, ką noriu. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Anthony Doerr „All the Light We Cannot See“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Nelengva pasakyti, gal kai knyga sugeba priartėti prie savo laiko ir jame gyvenančio žmogaus širdies, bet taip pat yra ryški oponentė banaliam rašymui ir sustingusioms meninėms formoms. Tada ji paradoksaliai išlieka gyva amžiams kaip Servanteso „Don Kichotas“ ar Joyceʼo „Ulisas“.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Nesupratau klausimo, kuo bibliotekoj tarp knygų dirbantis skaitytojas iš esmės skiriasi nuo kitur dirbančio?

Gal norima klausti, ką vertėtų rekomenduoti į biblioteką ateinantiems žmonėms? Šiam tikslui jau daugiau nei dešimtį metų su kolegomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sudarinėjame geriausių metų knygų dvyliktukus ir iš jų renkame laureatą. Taip pasiūlome skaitytojui atrinktą lietuvių šiuolaikinę literatūrą.

Vėliau prie to prisidėjo ir plėtojosi Metų knygos rinkimo akcija, labiau suaktyvinanti ir pačius skaitytojus. Dar turime visai neblogą kultūrinę spaudą su daugybe recenzijų.

Kaip matote, išsisukau nuo tiesaus atsakymo ir vienos knygos nepateikiau, norėdama pabrėžti literatūros ir jos atrankos įvairovę.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Deja, teko. Kompiuteris, kuriuo dabar šiuos savo atsakymus rašau, stovi pakeltas ant storos Irving Stone knygos „Proto aistros“.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Iš dalies konkurentės, bet, tikėkimės, visai nenukonkuruos.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Kadangi visuomenė ir technologijos istoriškai kinta, keičiasi ir jos ryšys su knyga, bet kartomis to ryšio su knyga nesusmulkinčiau.

Grožinė literatūra plačiau visuomenėje išpopuliarėjo nuo 18 a., suklestėjo 19–20 a. Neabejotina, kad iki kompiuterio epochos ji buvo žmogui daug svarbesnė. Kompiuteris kuria naują po internetinių tekstų džiungles keliaujantį nuotykiautoją.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Tokios nėra ir niekad nebuvo. Kai atrasdavau gerą knygą, labiausiai norėdavau ja pasidalinti su artimiausiais žmonėmis, nors kai kurios beviltiškai ir pradingdavo. Nes gera knyga sukelia skaitymo džiaugsmą, o džiaugsmas didesnis, kai juo daliniesi.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Įdomus klausimas, gal jai labiausiai tiktų koks burleskos žanras? Nors prie žmogaus arčiausiai yra žanriškumą kvestionuojanti ir painiojanti eseistika.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Deja, suabstraktinus sąrašą, jis bus banaliausias – anglų, vokiečių, prancūzų, neišsižadu geriausios lietuvių.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote knygas, apie ką būtų naujausia?

Rašau vadovėlius (su kolegomis) ir knygas apie knygas, apie tai, ką reiškia (ne)suprasti tekstą. Labiausiai suintrigavo dekonstrukcijos teoretikai, kurie aiškina, kokia pavojinga yra žmogui labiausiai geidžiamo objektyvaus ir heroiško žinojimo iliuzija, nes jam lemta gyventi nepraeinamų ir neįeinamų tekstų džiunglėse.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Draugo rekomenduotą Jaume Cabre „Prisipažįstu“.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga knyga man yra ta, kuri įtraukia, sujaudina ir perkelia į kitą realybę. Parašyta geru stiliumi, taikliais sakiniais, turtinga kalba. Kai susigraudini arba juokiesi ją skaitydama, arba kai užvertus ją tebegalvoji apie tai, ką perskaitei. Vertingos knygos keičia mintis, suteikia įkvėpimo, skaitymo malonumą ir tiesiog pradžiugina.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Kurto Vonneguto „Čempionų pusryčius“. Ironiška, puikiai parašyta, greitai įtraukianti, iliustruota paties autoriaus. Ji iš tų knygų, kurios gali priversti jus vieną juoktis tylioje bibliotekoje. 

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Teko. Turbūt ne aš viena esu knygas panaudojusi kaip presą kam nors išlyginti, pavyzdžiui, dokumentams, kuriuos netyčia sulamdžiau.

Ar skaitmeninės knygos – spausdintų knygų konkurentės?

Dar visai neseniai būčiau sakiusi, kad taip, konkurentės, bet man pačiai nepatinka skaitmeninės knygos ir, ko gero, daugeliui mėgstančių knygas – taip pat. Ekranas pirmiausia asocijuojasi su darbu, o ne poilsiu, be to, jeigu noriu paskaityti atostogaudama prie jūros, dėl atspindžių varginu akis. Man patinka knyga kaip daiktas, svarbus jos viršelio dizainas, net šrifto dydis. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mano karta yra knygų skaitytojai. Tai natūralu, juk kai augau, nebuvo išmaniųjų telefonų su viskuo, ką dabar jie gali pasiūlyti šiuolaikinei kartai. Knygos – tai lėtas pasaulio pažinimas ir suvokimas, tam reikia pastangų ir laiko. Mano karta jo turėjo gerokai daugiau, be to, knygos buvo beveik vienintelis informacijos ir įkvėpimo šaltinis. Dabar visiškai kitas tempas, internetas siūlo sužinoti viską per akimirksnį, socialiniai tinklai – išgyventi svetimas emocijas čia ir dabar. Nereikia gilintis – pusė minutės Tiktoke, ir jau matei ir linksmą šuniuką, ir blynų receptą, ir ašaras dėl nelaimingos meilės ar netobulų kūno linijų.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Savo vaikystės knygų – seno leidimo „Pūkuotuko pasaulio“ ir plonytės, labai gražiai iliustruotos knygelės apie peliuką Silvestrą, kuris mėgo muziką.

Kokio žanro knygos verta Jūsų biografija?

Bijau, kad būtų nuobodokas romanas. Palyginus su tokiomis žmonių gyvenimo istorijomis, kurias rodome savo laidose, mano biografijoje ne itin daug dramatiškų įvykių, kritimų ir pakilimų, skandalų ir panašiai. Tokia realybė man patinka, bet perkėlus ją į knygą būtų gerokai per maža spalvų.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

JAV ir skandinavų rašytojai. O jei kalbėtume tik apie detektyvinius romanus, skandinavai man nepralenkiami.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Norėčiau būti tokia talentinga, kaip vienas mėgstamiausių mano rašytojų Kurtas Vonnegutas, arba Daniilas Charmsas. Tuomet rašyčiau trumpus, ironiškus apsakymus apie tai, kas vyksta kasdienybėje. Ir bambėčiau, kad anksčiau buvo geriau. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Dabar kaip tik trumpose atostogose, tai rankose – Jo Nesbo „Sūnus“ . Nesuprantu, kaip praleidau šią knygą, nes skaičiau beveik visus Nesbo romanus.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Cha cha, žinoma, daugybę kartų. Ir ne tik ką nors užspausti, paremti, papuošti, užlipti. Taip, taip, deja, visko būta. Esu rinkęs senas, nurašytas knygas ir jas kurį laiką naudojęs kaip lentynų karkasą kitoms, suprask – labiau reikšmingoms, knygoms rikiuoti.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Turinio reikšmės prasme – ne, bet niekas nepakeis knygos teikiamo malonumo dirginti uoslę, tyloje girdėti verčiamų lapų šnaresį, kuris, beje, labai skiriasi priklausomai nuo popieriaus storio, kokybės.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Nežinau, ar kiekviena karta, man labiau – kiekvienas individualiai, sukuria savo santykį su knyga. Tiksliau – sukuria knygai vietą savo gyvenime. Nes jų juk gali ir nebūti. Gali atsitikti taip, kad augdamas šalia pramogų ar laisvalaikio būtinybių knygos neturi, o knyga asocijuojasi tik su pamokomis, užduotimis, vadovėliais.

Nežinau, ar viena istorija iliustruos mano karto požiūrį į knygas, bet tos grupelės, su kuria bendraudavau – taip. Sykį, čia kalbu dar apie tolimą aštuntąjį dešimtmetį, „deficito“ ir nelaisvės metus. Kartą pamokos metu gavome žinią, kad viename Kauno knygyne galima laisvai gauti tarptautinių žodžių žodyną. Jo jau mums reikėjo, skaitėme įvairesnę, įdomesnę literatūrą, tad tarptautinių žodžių vartojimas buvo norma. Su keletu draugų pabėgau iš pamokų, nuvažiavau ir tikrai – guli knyga, imk ir pirk. Grįžtant į mokyklą grįžo ir kita, visai ne euforinė „knygų medžiotojo“ nuotaika: kaip reikės pateisinti praleistas pamokas? Bet kai mano literatūros mokytoja sužinojo priežastį, ne tik neparašė N, bet ir nusistebėjo, kodėl nepasisakiau iš anksto, sako, ir pati būtų išleidusi.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Nėra tokios. Bet aš skolinu tik tiems žmonėms, kurie moka su knyga elgtis ir neužmiršta esantys ją pasiskolinę, sugeba grąžinti.

Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?

Patikėkite, rasčiau epizodų visiems žanrams, bet kol gyvenu, tol savo laiko netalpinčiau į viena kurį žanrą. Vėliau, kai Didysis Pasaulio Rašytojas pasikvies, tada ir pažiūrėsime.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Buvo bangos, kai autoriai plūstelėdavo iš tam tikros šalies arba regiono. Dabar manęs autoriaus šalis nebedomina, na, nebent patraukia koks nors jo ar jos biografijos epizodas. Mane liūdina tai, kad nemoku tiek užsienio kalbų, kad galėčiau laisvai skaityti originalo kalba. Vertimas, net ir tobulas, jau yra dviejų – kūrėjo ir vertėjo, darbas.

Jeigu pats rašytumėte, apie ką būtų knyga?

Jau rašau… Dar nedrąsiai, lėtai, susikaupdamas, bet pradėjau nuo literatūros vaikams. Taip pat mėgstu rašyti poeziją, vėliau tikiuosi atrasti ir kitus literatūrinius žemynus bei pakeliauti po juos. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Visada skaitau keletą, ne vieną. Kadangi šis pokalbis nefiksuos dabarties momento, o atliks tokį laikų sujungimo vaidmenį, tai pasakysiu, kad skaitau vieną naujausią romaną, vieną klasikos kūrinį, taip pat esė rinkinį, vieną istorinę monografiją ir keletą politikos tekstų. Raidžių kasdienybėje susirenka pakankamai.

1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga knyga ta, kuri suteikia informacijos tau rūpimais klausimais.

2. Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Bibliotekos darbuotojams svarbus bibliotekininku dirbusio Chorchės Luiso Borcheso apsakymas „Smėlio knyga“ (1975), bet manau, kad jie yra jį skaitę.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Neįsivaizduoju tokios situacijos, nes knyga yra universalus objektas, turintis daugybę įvairių paskirčių.

4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Skirtingos knygų formos – rankraštinė, spausdinta, skaitmeninė ir daugybė kitų – nuolat konkuruoja tarpusavyje (ypač kai išrandamos naujos formos), tačiau visos lieka apyvartoje, perskirstydamos savo funkcijas. Tai apskritai būdinga kultūrai, juk ir filmai neišstumia teatro. Tai konkurencija be pabaigos ir nugalėtojų. Dažnos knygų formos pranašesnės dėl plataus vartojimo. Ribotą apyvartą turinčios formos turi kitokį – didesnės vertės – pranašumą (žinomas semiotikos dėsnis).

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Apibendrintai kalbėti apie žmonių kartas galėtų sociologai. Man svarbesnis individualus, asmeninis ir intymus ryšys su knyga.

6. Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Jei kokios nors knygos negali paskolinti draugui, reiškia, jis tau ne draugas.

7. Kokio žanro knygos verta jūsų biografija?

Bibliografinės rodyklės.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Užsiimu stačiatikių slavų raštija ir jos santykiu su Bizantijos graikiškąja tradicija, tad nenuostabu, kad tų šalių autoriai man pažįstami geriau, o juk mėgstamiausi atsiranda žmogaus akiračio viduje.

9. Kam skirta naujausia jūsų knyga?

Dabar rašau knygą apie Pranciškaus Skorinos leidinių šaltinius, meninį apipavidalinimą ir vėlesnę recepciją.

10. Kokią knygą ar knygas skaitote šiuo metu?

Tas, kurios suteikia informacijos man šiuo metu rūpimais klausimais. Tokių yra daug, bet tai mokslinės knygos.

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Kiekviena knyga turi savo skaitytoją. Knygos vertė slypi ne tik jos turinyje, bet ir formoje (aukšta poligrafinė kokybė, knygos autoriai, dailininkai).

 Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Bibliotekos darbuotojai, aptarnaujantys skaitytojus, turėtų susipažinti su bibliotekos fondų naujienomis, kad galėtų rekomenduoti knygas skaitytojams. Savišvietai, savižinai – rekomenduočiau sekti LRS naujienas.

 Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Sunku būtų įvardyti knygos paskirtį – pažintinė, laisvalaikio, mokslinio pobūdžio, informacinė… Daugeliu atveju knyga pasitarnauja platesnei žinių paieškai, faktologijai ir kt.

 Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Skaitmeninės knygos tikrai nėra (tikiu ir nebus) konkurentės spausdintoms.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Tikrai taip. Kiekviena karta skirtingai vertino ir vertina knygas, jos kūrėjus. Ypatinga knygos svarba ir vertė buvo ir išlieka mūsų kartai. Pastaruoju metu knyga dabartinei, jaunajai kartai nėra didelės svarbos – platesnės galimybės e-knygai, spaudai, pakitęs ir poreikis skaityti, nes bibliotekose skaitymo skatinimo programos įgauna kitokią išraišką.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Savo asmeninėje bibliotekoje turiu daug vertingų knygų, ypač su autografais, meno, bibliofilinių leidinių. Pasidalinčiau, pasidalinu, žinodama, kad knyga bus grąžinta, tinkamai saugota.

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Mano biografija nuo jaunumės susijusi su knyga, jos sklaida, kūrimu. Esu sudariusi, parengusi virš 40 knygų, tarp jų keturios – autorinės. Taigi knyga būtų informacinė (biliografija). (Tokią jau išledo Rokiškio J. Keliuočio viešoji biblioteka apie Literatūrinės premijos laureatus).

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Mėgstami švedų, latvių, lietuvių autoriai.

Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote knygas, apie ką būtų naujausia? Naujausia knyga, išleista šiais metais – poezijos rinktinė „Žydinčios rasos“, sudarytas ir išleistas XXVII knygos mėgėjų metraščio 7 tomas ir Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui skirta knyga „Tautos kuriama Lietuva“. Pastaruoju metu rengiu prisiminimų knygą, kurioje – ilgametės pažintys su rašytojais, menininkais, surinktas egzodo rašytojų archyvas, ekslibrisai, laiškai ir kt.

 Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Kadangi tenka pristatyti daugelio autorių knygas, rengti susitikimus, tenka susipažinti su autoriais ir jų knygomis. Dalis skaitomos literatūros „programinė“. Šiuo metu skaitau Aurelijaus Noruševičiaus knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“.

Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Turbūt tokią, kurios kraustantis į kitus namus negalėčiau išmesti galvodamas, kad dar gal kartą skaitysiu ar vartysiu. Nesakralizuoju knygų, ir daugelį galėčiau išmesti, net jei gera buvo jas skaityti, kaip ir matytų filmų ar girdėtos muzikos nematau reikalo turėti, ir išvaikščiotų miestų ar matytų kalnų ir plaukiotų jūrų. Knygos yra tokia pat svarbi gyvenimo dalis, bet jau įpratau, kad viskas vyksta atsitiktinai – netyčia, nesitikint, tada ir džiugina labiausiai – kai gauni, randi kažką gero, gražaus, kaip dovaną, dažnai tai būna knyga. 

Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Neskirstyčiau knygų skaitytojų pagal profesijas. Visų profesijų atstovai labai įvairūs, ir knygos įvairios. Kaip mes ir knygos vieni kitus susirandame – paslaptis. Kalbamės su draugais, kažką pasiskaitome apie knygas, kažkaip… 

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Be abejo. Kai ką nors klijuoju – prispaudimui labiau tinka sunkūs meno ar interjero albumai, į knygą galima įsidėti kokį dokumentą, kad nesusiglamžytų, gėlytę sudžiovinti. Buvo, kad nakvojant pas draugus, lova pasitaikė sulūžusi, tai vietoj kojos tiko keletas knygų. 

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Gal taip, nes visokių žmonių būna. Man ne. Niekada nesu skaitęs nepopierinės knygos ir nenoriu. Jaučiu malonumą imdamas knygą, versdamas lapus. Kaip nekeisčiau tikro kepsnio į tabletę. 

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Kažkokių skirtumų gal ir yra. Mano vaikystės ir jaunystės metu mažiau ekranų buvo visokių, tai knyga buvo labiausiai prieinamas kelias persikelti į paralelines realybes, į kitus pasaulius ir į kitų žmonių vidų. Dabar knyga turbūt turi didelę konkurenciją su greičiau ir paprasčiau valgomais dalykais. Bet irgi – žmonės įvairūs, matau jaunų žmonių visai neskaitančių ir labai skaitančių. 

Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Draugui skolinčiau bet kurią knygą. Ir šiaip turbūt bet ką. 

Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Bijau susireikšminti. Na, gal ne kriminalinio… 

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Kažkaip vis keičiasi. Vaikystėje buvo indėniškos knygos, parašytos vokietės, prancūziški muškietininkai ir keliautojai, be abejo britų detektyvai, paskui labai tiko pietų Amerikos mistikai ir šiaurės Amerikos klasikai, dabar įvairiai pasitaiko – ir vokiečių, ir prancūzų, ir lenkų, ir lietuvių… 

Jeigu pats rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote knygas, apie ką būtų naujausia?

Kažko esu parašinėjęs, bet nesu rašytojas, labiau patinka pasakas iliustruoti. Jei rašyčiau – būtų trumpi dalykai, be abejo kartu su piešiniais. Romano parašyti nesugebėčiau. Nemoku taip plačiai galvoti. 

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Paskutiniu metu daug Tokarczuk knygų skaitau, su kitų knygų pertraukomis, bet jos stengiuosi viską, ką išleidžia lietuviškai. Šiuo metu šalia lovos – „Dienos namai, nakties namai“. Lėtai man gaunasi, atsigulu pavargęs… Knyga link pabaigos, bet turiu tokį jausmą, kad baigęs norėsiu dar kartą iš naujo skaityti.

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Norėčiau radikaliai pakeisti bibliotekininkų požiūrį. Dažnai jie galvoja apie tai, kaip išmaniai vesti skaitytojų vidurkį skaitymo keliu. O man labiau norėtųsi, kad bibliotekininkas būtų nurautas (pastaba – čia ir kitur nedėkite nei kabučių, nei pasvirojo šrifto, ačiū), kad galvotų apie tai, kas jam įdomu ir įdomiausia, kad rastų sau nišines gelmes, kažkokias domėjimosi kertes, ir drąsiai į jas nertų, negalvodamas, kad čia labai jau retas ir egzotinis interesas, kad kitiems nebus įdomu. Bibliotekininkas turi būti keistuolis, o ne buhalteris. Buhalterių, žinoma, gyvenime irgi reikia.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Turite galvoje – priremti duris? Daužyti ja muses? Ne, kažkaip buvau išauklėtas taip, kad knygą reikia labai saugoti. Ligi šiol nesugebu į knygą peckioti užrašų ar pastabų – turiu tam užrašinių, kurias sparčiai pildau, ir jeigu kažką reikia fiksuoti, užsirašau ten. Nuo vaikystės buvau įpratintas net superviršelį nuvilkti, prieš skaitant, jei toks yra. Jei kur nors forzace arba šmuctitule žmogus užrašo telefono numerį, man tai atrodo barbariška.

Kai kas, pavyzdžiui, vietoje skirtuko užlenkia kampą, ir man tai keista – pats to nedarau. Nors tame, pagalvojus, nieko blogo nėra, nebent tai fotoalbumas ar itin retas foliantas. Bet Mažvydo „Katekizme“ neimtumėt užsirašinėti skrydžio datų ir laiko, net jei jis gulėtų po ranka. Kodėl tada tai darote su Užkalnio knygomis? Kaip jums negėda?

4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Ne, papildymas, kaip ir audioknygos. Man darbe dažnai reikia knygos čia ir dabar, neturiu laiko toms kelioms dienoms, per kurias jas atsiųs. Gyvenimas trumpas, ir todėl dažnai perku elektroninę knygą.

O audioknygos man reikia, kad išnaudočiau tą laiką, kai vairuoju arba vaikštau – tai darau pakankamai daug, vaikščiojimas yra mano sportas.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Gal jūs juoksitės, bet aš nesijaučiu geru kartos atstovu, kaip ir mano bendraamžis Algis Ramanauskas. Jaučiuosi esąs paauglys, nebrandus, erzinantis ir todėl joks nesu savo kartos ambasadorius. Dažnai žmonės, kurie net už mane jaunesni, pradeda man pamokslauti, kaip nesusitupėjusiam jaunuoliui: „ateis laikas – suprasi“.

Ne, man atrodo, knygos ir santykis su jomis nėra kartos dalykas. Tik gal jaunoji karta (ta, kuriai dabar 30) skaito greičiau ir mažiau mistifikuoja skaitymą. Man tai patinka, nes aš pats toks, be to, aš esu profesionalus skaitytojas, mat 17 metų dirbau su įvairiausiais tekstais ir jų analize, mano darbas atvirų šaltinių žvalgyboje apėmė labai daug skaitymo ir jis turėjo būti greitas, išmanus ir nesentimentalus.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Draugui viską skolinčiau, ir skolinu. Jeigu pradangins ir man tos knygos reikės, nusipirksiu kitą – skaitytų knygų rinkoje yra absoliučiai viskas. Jeigu aš kažko neskaitau šiuo momentu, o draugui reikia, tai reikia jam ir duoti. Tai pagarba knygai. Knyga turi dirbti.

Panašų požiūrį turiu į kvepalų kolekciją – visada leidžiu žmonėms purkštis, kartais skolinu. Kvepalai turi gyventi, o knyga turi būti skaitoma. Aš – ne knygų kaupikas, aš tiesiog prižiūriu labai daug knygų, kurios vienaip ar kitaip mano gyvenime atsirado.

Kai prieš 7 metus skyriausi, tai palikau dukroms ir buvusiai žmonai praktiškai visą biblioteką, be jokio gailesčio. Tai man buvo šansas pradėti naują. Dažnai knygas dovanoju, jeigu jos kažkam reikalingesnės, negu man.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Tai tikriausiai būtų eseistika. Aš gyvenime sutikau labai daug įdomių žmonių ir žinau begales epizodų, pastebėjimų, anekdotų ir kuriozų, kurių daugelis jau gyvena mano knygose ir straipsniuose, įkišti į žodinės iliustracijos rėmą. Tai mozaika, ne vientisas veikalas su pradžia ir pabaiga. Mano gyvenimą galima vartyti nuo bet kurios jo vietos, bet man labiausiai patinka tai, kas vyksta dabar.

Nežinau, gal atsiras, kas tokią parašys. Kol kas man sunku su pokalbiais ir interviu, nes daugumas pašnekovų bando mano elgesius ir nupušimus racionalizuoti, paaiškinti ir įsprausti į kažkokius rėmus. Aš to labai nemėgstu. Nesu paprastas žmogus, nesu, kaip visi, ir tame dalyvauti nenoriu. Man nepatinka tos lentynos ir skyreliai. Ir jeigu mane nori apibrėžti arba man išaiškinti, kaip aš jaučiuosi ir kodėl, ima siutas.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Anglakalbiai – britai ir amerikiečiai pirmojoje vietoje, ir turbūt beveik vienintelėje vietoje. Aš beveik nesu skaitęs nieko lietuviškai. Lietuvių kalba per gyvenimą gal perskaičiau penkiasdešimt knygų, na, gal greičiau šimtą. Ir dešimtkart daugiau – angliškų. Mano visas supratimas apie rašymą yra iš anglakalbių tekstų – knygų ir periodikos. Aš esu anglakalbės kultūros produktas. Tai nereiškia, kad aš būtinai geresnis – aš tik visai kitoks.

9. Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?

Tai kad aš rašau knygas, jų esu parašęs devynias. Viskas, ką rašau, yra apie žmones, nes net kai rašai apie politiką ar šalis ar architektūrą ar apie maistą – visa tai yra žmonių gyvenimo rezultatas, jo pasekmė, jo atspindys. Niekas neegzistuoja atskirai nuo žmonių. Ir kokie nors šiaurės korejiečiai, arba rusai, arba kolumbiečiai turi tik tiksliai tokias šalis, kurias patys susikūrė, nei daugiau, nei mažiau. Ką norėjo, tą ir turi.

O labai norėčiau dar parašyti apie populiariąją psichologiją ir jos atspindžius mūsų kasdieniame gyvenime. Ne vadovėlį „padėk sau“, o praktinę demonstraciją, kaip veikia žmogus.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Peter Wail, Genius Loci – čia tokia Rygos žydo, emigravusio į Ameriką, kelionių kultūrologinė eseistika.