Garso įrašų galerija

„Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ – tai mokslo studija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, „blato“ ir nevilties, atvirai parodanti sovietinės ideologijos pasekmes šiandieninei Lietuvos visuomenei.

„Iki 1967 metų moterys, kaip ir vyrai, privalėjo dirbti šešias dienas per savaitę, taip pat buvo raginamos gimdyti vaikus ir namų buityje nesulaukdavo pagalbos nei iš vyro, nei iš valstybės. „Neplanuotas gyvenimas“ reiškia, kad jos labai drastiškai ir greitai buvo įmestos į tokį gyvenimo būdą, kokio nesitikėjo. Tai buvo neplanuotas gyvenimas“, – sako istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė, monografijos „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio  Lietuvoje“ autorė Dalia Leinartė.

Lietuvos antropologų asociacijos vadovė doc. dr. Kristina Jonutytė, Makso Planko socialinės antropologijos institute Vokietijoje apsigynusi disertaciją, Buriatijoje praleido metus. Čia ji tyrė budistinio dovanojimo fenomeną, jo motyvus, kuriamas reikšmes ir socialinius saitus. Šioje paskaitoje mokslininkė apžvelgia buriatų, Rusijos mongolų etninės mažumos, budizmą istoriškai ir dabar. Gilinamasi į budizmo plėtrą ir kismą regione, jo santykį su valstybe, taip pat apžvelgiama dabartinė religinė situacija posovietinio religinio atgimimo Ulan Udės mieste kontekste.

Projektas „Miesto religija ir erdviškumas daugiaetninėje posocialistinėje Ulan Udėje“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0059) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vilniaus panoraminis planas iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso „Civitates orbis terrarum” trečio tomo (Kelnas, 1581) visiems gerai pažįstamas. Kaip jis buvo leidžiamas, kaip plito jo atspaudai, kokie buvo vėlesni jo perdirbiniai ir kaip atrodė Vilnius iš paukščio skrydžio XIX amžiaus litografijose – apie visa tai pasakoja dr. Alma Braziūnienė.

2023 m. gegužės 11 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko vienos pirmųjų moterų, išsikovojusių pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime, vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. ,,Aplankydama tu atvežei čia man dalį širdies, bet ir savo skausmo dalį. Tu čia visus mus, caro tremtinius, Lietuvos ilgesiu apdalinai. Ir paliksi mane mirti be jokios vilties grįžti”, – šiuos žodžius Felicija išgirdo iš senelio, juos ištarusio dukrai, aplankiusiai Lietuvos tremtinius. Jie gali būti Felicijos Bortkevičienės – nuskriaustųjų globėjos, žodžio ir spaudos laisvės gynėjos biografijos pradžia. Visos jos neaprėptume, užtat atsivertę tarpukario Lietuvos – Vilniaus ir Kauno – istorijos puslapius, pažvelgtume į šią trapią, bet kovingą asmenybę, besirūpinusią moterų teisėmis, našlaičių prieglauda, pasiryžusią atstovauti laikraščiui prieš cenzorių, paryškindami įdomiausius jos nuotykius. Apie Felicijos Bortkevičienės visuomeninę ir politinę veiklą jos vardu, t. y. pirmuoju asmeniu, pasakoja į jos gyvenimą labai gerai įsigilinęs prof. dr. Andrius Vaišnys.

Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, lenktyniavusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą? Kultūros istorikas Eimantas Gudas apie įtakingiausias gimines pasakoja gyvai, su amą atimančiomis smulkmenomis, pasitelkdamas galybę senovinių iliustracijų. O charizmatiškasis ekskursijų gidas, dar žinomas kaip „Rūstus gidas“, dailės istorikas Donatas Jokūbaitis siūlo E. Gudo pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti penkiais mūsų gimines menančiais maršrutais.
Pristatyme dalyvavo knygos autoriai – kultūros istorikas Eimantas Gudas, gidas Donatas Jokūbaitis, renginį moderavo knygos sudarytoja Žilvinė Petrauskaitė-Taranda.

Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas.

Istorikas dr. A. Kasparavičius atskleidžia, kokią kainą turėjo Klaipėdos prijungimas ir su kokiomis iliuzijomis teko atsisveikinti, siekiant įgyvendinti bendrus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūrinius bei politinius tikslus. Akivaizdu, kad istorinėje perspektyvoje grėsė keisti pačią Didžiosios Lietuvos sąvoką ir lietuvių kultūrinę-etnopolitinę tapatybę. Nors po Klaipėdos prijungimo valdžia tikėjosi, kad autonominio krašto problemas pirmiausia spręs Vidaus reikalų, Švietimo, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, tačiau tikrovė buvo kitokia. Daugybė dokumentų liudija, kad per visus šešiolika metų, kai Klaipėda tarpukariu priklausė Lietuvai, lietuvių diplomatiją ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją slėgė didžiulis geopolitinis išbandymas. Kaip pastebėjo lektorius, ir šių dienų kontekste kyla klausimas, kodėl minėdami Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos šimtmetį, neakcentuojame Mažosios Lietuvos krašto ypatumų ir jo identiteto išsaugojimo?

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Antruoju pokalbiu pristatome Šv. Jeronimo premijos laureatę, anglų ir amerikiečių klasikos vertėją Ireną Balčiūnienę.

Šiame įraše kolegė atsiskleidžia kiek kitu amplua, būtent kaip savo tėvo Ksavero Andrašiūno knygos „Gyvybės gambitas“ sudarytoja ir parengėja. Autorius, lydėjęs Lietuvos komandą į 8-ąją šachmatų olimpiadą bekraujei kovai, aprašė kelionę į Argentiną, skubotą grįžimą iš jos prasidėjus karui ir kruvinąjį vienos nakties „gambitą“ su NKVD tardytojais Velsko lageryje. I. Balčiūnienė išsamiai papasakoja apie tėvo gyvenimo aplinkybes, rankraščio ir knygos atsiradimą, apie kitus jo rankraščius, probėgšmais ir apie savo kaip vertėjos darbus.