Tęsiame rubriką „Skaitome kartu“ pristatydami šiuolaikinio ukrainiečių autoriaus Serhijaus Žadano kūrybą. Kviečiame pasiklausyti ištraukos iš jo romano „Anarchy in the UKR“.

S. Žadanas – šiuolaikinis ukrainiečių prozininkas, poetas, publicistas, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatorius. Dažniausia rašytojo kūrybos tema – jo kartos brendimas postsovietinės Rytų Ukrainos mieste.

S. Žadanas gimė 1974 m. Starobilske, Luhansko srityje, šiuo metu gyvena Charkove. Baigė ukrainiečių ir vokiečių filologijos studijas, apgynė disertaciją apie ukrainiečių futurizmo poeziją. Yra išleidęs septyniolika poezijos rinkinių ir šešis romanus. Lietuvių skaitytojams autorius pažįstamas iš kūrinių „Depeche Mode“ (Kitos knygos, 2008) ir „Anarchy in the UKR“ (Kitos knygos, 2010) ir „Internatas” (Kitos knygos, 2022), visas šias knygas galite užsisakyti mūsų bibliotekoje.

Muzika: „Жадан і Собаки“ („Žadanas ir šunys“)  – „Діти“ („Vaikai“).
Ištrauką skaitė Vika Petrikaitė.

Rinkinys „Po živomu“ („Per širdį“) išleistas 2016 m. rudenį. Kūriniai alsuoja autorių, likimo valia atsidūrusių tragiškų 2014-2016 m. Ukrainos įvykių epicentre, skausmu. Rinkinį sudaro eilėraščiai, esė, laiškai, dienoraščių ištraukos, nuotraukos ir grafikos darbai – iš esmės tai meniniai reportažai iš įvykio vietos. Rinkinio autoriai – Ukrainos poetai, žurnalistai, tinklaraštininkai ir dailininkai – vietos gyventojai: kovotojai savanoriai, pabėgėliai iš pafrontės ir okupuotų rajonų.

Skaitome ištraukas iš Nadeždos Sevastopolskajos (slapyvardis) – tinklaraštininkės,  prozininkės dienoraščio.

Apie naujausią dr. Iljos Lemeškino monografiją „Pranciškos Skorinos portretas“, kuri buvo pristatyta šių metų Knygų mugėje, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Knygos muziejaus vedėja.

Monografiją išleido Lietuvių kalbos institutas ir Prahos lingvistų būrelis.

Ši tarpdisciplininio pobūdžio monografija vertinga lingvistiniu, tekstologiniu, knygotyriniu, kultūros istorijos aspektu, į jos tyrimo lauką patenka lyginamieji knygų grafikos bei tapybos objektai. Monografijoje pristatomas svarbiausias atradimas – išaiškinti tikslūs Pranciškaus Skorinos gimimo metai. Dr. A. Braziūnienė aptaria ir visų keturių šios monografijos laidų, pasirodžiusių 2020–2022 metais, ypatumus, pabrėždama, kad šis leidinys pasižymi knygos meno ir turinio vienove. Kodėl šios knygos puslapiuose pavaizduotos skraidančios musės ir kas jas sieja su Skorinos portretu, klausomės garso įraše.

Pranešime aptariama Senosios periodikos fonde saugomų XIX–XX a. leidinių, išleistų dauginimo priemonėmis: hektografu, rotatoriumi, kopijavimo aparatu, kolekcija. Tyrinėjant ją, suregistruota 255 įvairių leidėjų laikraštėlių, žurnalų, informacinių biuletenių, vienkartinių leidinių, skirtų savišvietai, informacijos sklaidai, organizaciniams klausimams ir pramogai. Kalbos atžvilgiu dauginimo priemonėmis išleista periodika labai įvairi. Apie pačias dauginimo priemones ir jomis ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje spausdintus periodinius leidinius pasakoja Aida Grybienė, Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vadovė.

0.00 – įžanga apie pirmuosius dauginimo prietaisus, atsiradusius dar XVIII a. pabaigoje;
3.56 – apie hektografą-šapirografą ir hektografo principu veikiančią spiritinę dauginimo mašiną, bei trafaretinius dauginimo prietaisus;
8.22 – apie fonduose saugomų leidinių būklę ir jų įvairovę;
13.55 – apie Lietuvos kariuomenės laikraštėlius;
15.60 – apie mokymosi įstaigose leistus periodinius leidinius;
16.51 – apie Komunistų partijos ir komjaunimo pogrindinius leidinius;
17.24 – apie itin retus pogrindinius periodinius leidinius.