Apie kelionių knygas
Apie kelionių knygas
Per senąsias knygas ir žemėlapius tarsi laiko mašina turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal. Akivaizdu, kad Viduramžiais ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų.
Įspūdingų pasakojimų prisiklausę, keliautojai leisdavosi į nepažintus pasaulio kampelius: vienus skatino smalsumas, noras atrasti naujas augalų, paukščių, žvėrių rūšis, upių ištakas, kitus viliojo prekyba, pasakiškų turtų troškimas. Tik su Naujojo pasaulio atradimu pradėta pasaulį vis daugiau pažinti ir tie potyriai buvo aprašomi knygose.
Vaizdo ir garso įrašuose apie senąsias knygas pasakoja Violeta Radvilienė, Milda Kvizikevičiūtė iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.
Apie knygas karo tema
Apie knygas karo tema
Iliustracija iš Kazimiero Semenavičiaus knygos Artis magnae artilleriae pars prima. 1650. LMAVB RSS L-17/2-17//613001
Bibliotekos fonduose saugomi leidiniai, parašyti lotynų ir kitomis Europos šalių kalbomis, apima laikotarpį nuo Antikos iki mūsų dienų. Jie supažindina su pačiais istorijos šaltiniais, iš kurių žinių sėmėsi vėlesnių kartų istorikai. Karybos raida betarpiškai susijusi su civilizacijų istorija: karai kildavo iš keršto, dėl religijos, net dėl moterų arba tiesiog iš noro parodyti savo agresyvumą. Visa tai atsispindi ir raštijos paminkluose.
Pristatome įrašą iš ciklo „Įdomioji biblioteka“. Apie knygas karo tema pasakoja LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė Violeta Radvilienė.
2021-08-21
Prof. Libertas Klimka. Žodis apie akademiką Paulių Slavėną, minint 120-ąsias jo gimimo metines
Prof. Libertas Klimka. Žodis apie akademiką Paulių Slavėną, minint 120-ąsias jo gimimo metines
Prabėgo 120 metų nuo Lietuvos astronomo, matematiko, Lietuvos mokslo istoriko akademiko profesoriaus Pauliaus Slavėno gimimo. Lietuvis, užaugęs Maskvoje, tapo pirmuoju Lietuvos universiteto absolventu, o kaip mokslininkas subrendo prestižiniame JAV Jeilio universitete. Apie mokslininko požiūrį į lietuvių tautos reikalus, 1958 m. inicijuotą Baltijos mokslo istorikų konferenciją ir didingus tikslus pasitelkus matematiką atkurti indoeuropiečių prokalbę klausykitės profesoriaus etnokosmologo, mokslo istoriko Liberto Klimkos pasakojimo.
Rašymo menas ir kunigaikščio Boguslavo Radvilos autografas
Rašymo menas ir kunigaikščio Boguslavo Radvilos autografas
Šiame technologijų amžiuje retai susimąstome, kad kadaise ir pats rašymas buvo tikras menas. Kaligrafijos paslapčių dėka įvaldyti skirtingi rašymo kursyvai: gotikinis, barokinis ir kiti, kuriuos šiandien vienu pelės mygtuko spustelėjimu keičiame savo kompiuteryje. Ką apie to meto kilminguosius buvo galima pasakyti iš jų rašybos? Kaip rašymas atspindėjo jų išsilavinimą ir net sveikatos būklę?
Apie visą tai ir dar daugiau galite sužinoti išklausę Lietuvos istorijos instituto darbuotojos dr. Rūtos Čapaitės pranešimą apie kunigaikštį Boguslavą Radvilą ir jo kaligrafinius sugebėjimus.
Viena iš rankos pozicijų (pavyzdys iš 1605 metų). Pateikta kaligrafo Jan van de Velde
Vokiškasis gotikinis kursyvas
Barokinio kursyvo pavyzdys, Prancūzijos kaligrafo Lucas Materot veikale 1608 m.
Dr. Rūta Čapaitė pasakoja apie Vytauto Didžiojo žmonos Onos vizitą Vokiečių Ordine
Dr. Rūta Čapaitė pasakoja apie Vytauto Didžiojo žmonos Onos vizitą Vokiečių Ordine
1400 m. liepos mėnesį Vytauto Didžiojo žmona Ona lankėsi Vokiečių Ordine.
Su kokia misija į šiuos kraštus vyko Ona Vytautienė? Kaip atrodė tinkamas aukšto rango svečių priėmimas? Kur jie būdavo apgyvendinami? Ką tuo metu didikai valgydavo ir gerdavo puotų metu ir kokias dovanas vieni kitiems teikdavo? Apie visą tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Rūta Čapaitė.
Akademiko Algimanto Grigelio pasakojimas apie Ignotą Domeiką
Akademiko Algimanto Grigelio pasakojimas apie Ignotą Domeiką
2021 metų gegužės mėnesį akademikas geologas, minerologas Algimantas Grigelis minėjo 90-ies metų jubiliejų. Ta proga prisimename profesorių ir siūlome paklausyti garso įrašo apie Ignotą Domeiką, kurio vardas ir darbai A. Grigelio dėka buvo priminti visuomenei prieš ketverius metus.
Domeika – istorinė asmenybė, kurios vardu pavadintas mineralas, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir šiandien jau neįmanoma jos pasisavinti vienai tautai… Apie romantizmo epochos atstovą, su ilgesiu ir meile kalbėjusį apie savo gimtinę, pasakoja akademikas Algimantas Grigelis.
Pasakojimą parengė Inga Berulienė.
Birželio sukilimui – 80
Birželio sukilimui – 80
2021 m. minėsime Birželio sukilimo 80–metį. Šis pasipriešinimo veiksmas vis dar nepakankamai aptartas, trūksta ir išsamių istorinių tyrimų. Neretai kalbėdami apie to meto „Birželio įvykius“ mes net negalime įvardyti, apie kokią lietuvių kovą kalbame. Kas anuomet vyko Lietuvoje, kaip buvo organizuojamas pasipriešinimas okupantui ir kodėl sukilimo rengėjai tapo abiejų totalitarinių režimų aukomis? Apie tai kalbamės su žurnalistu, istorijos tyrėju ir Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoju Vidmantu Valiušaičiu.
Dovanos ir prisiminimai, papildantys kunigo V. Aliulio fondą
Dovanos ir prisiminimai, papildantys kunigo V. Aliulio fondą
LMA Vrublevskių biblioteka, šiais metais minėdama iškilaus kunigo Vaclovo Aliulio 100-ąsias gimimo metines, parengė virtualią parodą „Tikėjimo vagą gilyn ir platyn!“: Vaclovo Aliulio savilaidos archyvą atvėrus“. Paroda sulaukė atgarsių, ir Bibliotekoje saugomas kunigo Vaclovo Aliulio fondas buvo papildytas geradarių dovanomis: knygomis, dokumentais, garso įrašais. Kiekvienam iš dovanotojų teko laimė bendrauti su kunigu V. Aliuliu, tad perdavę bibliotekai savo kauptus archyvus, jie maloniai sutiko pasidalinti ir prisiminimais.
Ses. Adelė Petraškaitė, kurios bendradarbiavimas su kun. V. Aliuliu prasidėjo dar gilų sovietmetį – 1971 metais, kai Vaclovas Aliulis buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, o Adelė – Kauno medicinos instituto studentė, Bibliotekai dovanojo naudotų pogrindžio teologijos studijų vadovėlių pavyzdžius, egzaminų protokolus, Vilniaus arkivyskujos katechetų kursų dalyvių sąrašus, knygas, kurių vertėjas ar redaktorius buvo kun. V. Aliulis ar tiesiog iš savo patirties leido naudotis dar nežinoma knyga (pvz., H. Peškė. Moralinė teologija), taip pat kun. V. Aliulio pamokslų ir kitų progų įrašus kasetėse.
Ses. Adelė Petraškaitė prisimena: „Nuo 1980 metų prisidėjo pogrindžio teologijos kursų organizavimas. Ses. Loreta Paulavičiūtė su kun. V. Aliulio pagalba paruošdavo pirmąjį vadovėlių egzempliorių, man reikėdavo gerai įskaitomą vieną kitą egzempliorių perduoti kitoms perrašinėtojoms, perrašytus egzempliorius nunešti įrišti patikimiems asmenims ir nuvežti į studijų susirinkimus išdalinti kursų dalyvėms, kad pasirengtų sekančiai temai ir kitame susirinkime kun. V. Aliulis atsakytų į klausimus, paaiškintų sunkesnes vietas. Tas darbas buvo gana intensyvus.
Atgavus Lietuvai laisvę, prie kurijų buvo organizuojami katechetų kursai. Vilniuje šių kursų pradininku buvo kun. V. Aliulis, kuris skaitydavo paskaitas pagal sudarytą planą, o man vėl teko rūpintis organizacine puse – suregistruoti klausytojus, dalinti literatūrą pagal galimybes. Tų katechetų kursų paskaitos pradžioje vyko Kurijos salėje prie Šv. Mikalojaus bažnyčios, kiek vėliau – Salomėjos Neries vidurinės mokyklos salėje vakarais. Pamažu atsirado pedagoginį išsilavinimą turinčių katechetų, buvo įkurtas Katechetikos centras, jo «siela» taip pat buvo kun. V. Aliulis, man teko kartu talkininkauti. Pati sau juokaudavau – buvau kaip ‘’greitoji pagalba’’.
Vėlesniais metais su kun. V. Aliuliu daugiausiai teko bendradarbiauti ieškant patikimos religinės literatūros, verčiant ją į lietuvių kalbą‘’.
Bibliotekos fondus papildė Viliaus Maslausko dovanoti spaudiniai Tikėti ar netikėti, Kalba motina, kuriais, pasak V. Maslausko, naudojosi jo žmona Nijolė Maslauskienė, lankydama pirmuosius kun. V. Aliulio organizuotus katechetų kursus ir dėstydama tikybą mokyklose. Taip pat V. Maslauskas perdavė Bibliotekai V. Aliulio apdovanojimus: Popiežiaus Jono Pauliaus ll sveikinimą kun. V. Aliuliui kunigystės 50-mečio proga (1994 m. gegužės 2 d.), Popiežiaus Benedikto XVl palaiminimą kun. V. Aliuliui kunigystės 65-ųjų metinių proga (2009 m. birželio 27 d.), Kauno arkivyskupo metropolito, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus padėką (2010 m. vasario 24 d.).
Kun. V. Aliulis Viliui Maslauskui apdovanojimus perdavė saugoti, kai iš erdvaus buto Labdarių gatvėje Vilniuje kraustėsi į už šio parduoto buto pinigus pastatyto vienuolyno Sakalų gatvėje Žvėryne kuklų kambarėlį. Vilius Maslauskas sako: „Turėjau laimės padėti gerbiamam kunigui anksčiau persikraustyti iš seselių Pavasario gatvėje į būtą Labdarių gatvėje, o vėliau – ir į Žvėryną. Pagrindinis jo turtas buvo didžiulė biblioteka ir asmeninis archyvas. Persikeliant į Žvėryną, jis savo archyvą perdavė Valstybės archyvui, daug knygų padovanojo draugams, „Vagos“ leidyklai, į vienuolyną nusivežė tik labiausiai kasdieninei veiklai reikalingas knygas. Apdovanojimams tiesiog neliko vietos vienuolyne, nes ten sienas puošė nuotraukos ir paveikslai vienuolyno vyresniųjų, nukankintų vienuolių – marijonų, reikšmingi dokumentai bei jų kopijos.
Šiuos apdovanojimus man patikėjo pasaugoti, nenurodydamas, ką su jais toliau daryti. Ne vienerius metus pažindamas šį nuostabų dvasininką bei žinodamas jo organizuotumą, planingą gyvenimą ir darbą, manau, jis turėjo planų ir dėl šių ypatingos pagarbos raštų, tačiau ta tema mes nekalbėjome. Perduodamas šiuos apdovanojimus jūsų bibliotekai, manau, bent iš dalies atlieku Tėvo Vaclovo Aliulio pomirtinę valią arba bent jau jai nenusižengiu“.
Biblioteką pasiekė ir dar vienos geradarės – Ritonės Šalkauskienės, kuri, Lietuvos Nepriklausomybei veriantis, buvo viena pirmųjų kun. V. Aliulio Vilniuje organizuotų tikybos mokytojų kursų studentė. Ritonė Šalkauskienė V. Aliulio fondą papildė savilaidiniais teologijos studijų vadovėliais. Pasak R. Šalkauskienės, pats kunigas buvo ir gyva tikybos mokymo programa, ir dėstymo metodika, ir neprilygstamas tikybos mokytojo pavyzdys, visų su meile vadinamas Tėveliu.
Ritonės Šalkauskienės prisiminimai apie kun. Vaclovą Aliulį >>
Taip pat pridedame Vrublevskių bibliotekos bibliografės B. Kisielienės parengtą knygos Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC (sudarytojai dr. D. Čiočytė, dr. G. Mikelaitis) apžvalgą garso įraše >>
Informaciją parengė R. Kazlauskienė
Povilo Pakarklio vaidmuo gelbstint lituaniką 1945–1947 m.
Povilo Pakarklio vaidmuo gelbstint lituaniką
1945–1947 m.
Kviečiame klausytis Eglės Paškevičiūtės-Kundrotienės pranešimo apie prof. Povilą Pakarklį ir jo ekspediciją pokariu į Karaliaučiaus kraštą, kurios metu buvo išgelbėta daugybę lietuvybei svarbių literatūros, istorijos kūrinių. Kaip pavyko išgelbėti kultūros vertybes ir kokie pavojai tykojo ekspedicijos dalyvių klausykitės šiame garso įraše.
Kontraversiškai vertinamas lietuvių profesorius P.Pakarklis 1945–1947 metais važinėjo į Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių ir Karaliaučiaus apylinkes su SSRS Mokslų akademijos archeografine ekspedicija. Kartu su Jonu Kruopu jis rado K.Donelaičio rankraščius, taip pat XV–XVIII a. Prūsijos valdžios ediktų spaudinius, kurie publikuoti 1955 m. LTSR istorijos šaltinių I tome. 1945 metų pabaigoje P.Pakarklis vadovavo LSSR MA ekspedicijai, ji taip pat buvo sėkminga – rasta XVIII a. lituanistinių rankraščių, kurie 1960 metais išleisti rinkinyje “Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams”. P.Pakarklis nuosekliai gynė lietuvių Mažojoje Lietuvoje autochtoniškumo tezę. 1943 metais teigė, kad Lietuvai reikia priskirti Nemuno kairiojo žemupio plotus iki Karaliaučiaus. 1945 m. Potsdamo konferencijai priskyrus kairįjį Nemuno krantą RSFSR, P. Pakarklis nesutarė su sovietų vyriausybe. Pastarajai jis rašė: „Kaliningrado sritis iki Teutonų ordino atėjimo (XIII a. vid.) buvo apgyvendinta vien tik lietuvių ir nežiūrint vokiečių kolonizacijos dabartinėje Kaliningrado srityje, lietuviai sudarė gyventojų daugumą, todėl laikausi nuomonės, kad lietuviškų Kaliningrado srities pavadinimų nereikėtų keisti naujais”.
LMA Vrublevskių bibliotekoje galite rasti P. Pakarklio dėka išgelbėtas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto dokumentų kolekcijas:
- Klaipėdos krašto aktų kolekcija F14. 502 vienetai, 1742–1921 m. dokumentų originalai ir nuorašai.
- Rankraščių rinkinys „Borussica“ F15. 475 vienetai, 1390–1918 m. rankraščiai, originalai ir nuorašai.
- Mažosios Lietuvos aktų kolekcija F228. 3560 vienetų, XVIII–XIX a. rankraščiai, spaudiniai, dokumentai, herbai, mašinraščiai.
- Rytprūsių bažnyčios ir mokyklos F257. 25 vienetai, 1743–1940 m. rankraščiai, dokumentai, mašinraščiai, spaudiniai.
Povilas Pakarklis su ekspedicijos dalyviais. LMAVB RS F129-520.
100 metų žurnalui „Naujoji vaidilutė"
100 metų žurnalui „Naujoji vaidilutė"
2021 metų gegužės mėnesį sukanka šimtas metų nuo žurnalo „Naujoji vaidilutė” pasirodymo. Leidinys ėjo nuo 1921 iki 1940 m. Kaune, jį įsteigė, pirmuosius kelerius metus redagavo, administravo ir leido aktyvus visuomenės veikėjas, pedagogas, daugelio periodinių leidinių iniciatorius Pranas Dovydaitis. Iš pradžių žurnalas buvo skirtas mergaitėms ateitininkėms, vėliau jis tapo moterų leidiniu. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi žurnalo „Naujoji vaidilutė” numeriai.
Informaciją parengė ir skaitė Jolanta Stasytė Berniūnienė.