Ši paskaita skirta archeologės Rimutės Rimantienės 100- mečiui. Kaip R. Rimantienė, tyrinėdama kadaise senojoje Nidoje gyvenusių puodžių pagamintų indų šukes su itin retais mūsų kraštuose žmonių atvaizdais juos interpretavo? Lektorė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, archeologė Agnė Čivilytė. 

Minėdami Gedulo ir vilties dieną, prisiminkime ekspediciją, kurios dalyviai siekė įamžinti, įpaminklinti buvusias lietuvių tremties vietas nepriklausomybės atgavimo priešaušriu. 1989 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atšiauriausioje lietuvių tremties vietoje, Lenos deltos salose, dirbo ekspedicijos „Lena 89“ dalyviai.

Prabėgus trisdešimčiai metų, ši tema tampa ypač svarbi tiems, kurie domisi tragiška tautos istorija ir nori suvokti gausių Lietuvos gyventojų tremčių reikšmę. Kodėl gimė idėja įamžinti tremtinių kančių vietas atšiauriausiame krašte, kaip vyko pasirengimas ir kaip vyko pati ekspedicija? Apie visa tai  pasakoja ekspedicijos vadovas Kauno technologijos universiteto dėstytojas emeritas dr. Rimantas Plėštys. 

Apie LDK valdovo Vytauto korespondenciją, viduramžių ligas ir gydymo būdus pasakoja dr. Rūta Čapaitė, Lietuvos istorijos instituto darbuotoja, LDK istorijos skyriaus atstovė, tyrinėjanti lotyniškąją paleografiją ir kultūrinę medievistiką.

2020 m. lapkričio 16 d. vienam žymiausių XX a. antrosios pusės lituanistų, donelaitikos tyrėjui, filosofui Leonui Gineičiui sukanka 100 metų.

Minėdami šią sukaktį, LMA Vrublevskių bibliotekos, kurios skaitytoju beveik pusę šimto metų buvo Leonas Gineitis, darbuotojai dar kartą apžvelgia saugomą jo rankraštinį palikimą.

Apžvalgą parengė Rūta Kazlauskienė, prisiminimus perskaitė Dovilas Petkus.

Minint Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo 500 – ąsias metines LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda „Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“.

Medžiagą šiai parodai surinkusi Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Dalia Bikauskienė išsamiai pasakoja apie šių Lietuvos didikų meilės istoriją, jų gyvenimo būdą, renesanso dvasią, gyvenimą grožyje ir to meto politinę situaciją, kuri turėjo įtaką asmeniniams valdovų pasirinkimams.

LMA bibliotekoje, ypač Rankraščių skyriuje, gausu medžiagos, atskleidžiančios Aukštųjų kursų organizavimo klausimus, jų struktūrą. Iš jos galima sužinoti įdomių dalykų apie kursų lektorius, jų dėstytas disciplinas, taip pat visuomenei aktualias aukštojo mokslo organizavimo problemas. Šie dokumentai leidžia pažvelgti į Aukštuosius kursus, jų kūrimą ir reikšmę plačiau, atskleidžia ne tik galutinį rezultatą, bet ir įvairius svarstymus, liudijančius, koks sunkus ir atsakingas buvo aukštosios mokyklos kūrimo darbas. Aukštieji kursai padėjo pagrindus valstybiniam pasaulietiško pobūdžio universitetui.

Parengė ir perskaitė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė.

Žodis „ediktas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „edictum“ ir reiškia įsakymą, skelbimą. Didžiąją ediktų fondo dalį sudaro vokiečių kalba spausdinti Prūsijos karalystės valdžios įsakai. Įdomu tai, kad vienintelis LMA Vrublevskių bibliotekoje esantis lietuviškas ediktas išleistas XVI a. Iš XVII a. saugomi du lietuviški ediktai. Ši kolekcija yra nepakeičiamas šaltinis lietuvių kalbos tyrėjams ir istorijos mėgėjams. 

Apžvalgą parengė ir perskaitė Daiva Baniulienė, Retų spaudinių skyriaus bibliografė.